Baudžiamosios bylos Nr. e1-756-1124/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13273-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2022 m. gegužės 12 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. M. B. 2022 m. balandžio 17 d. apie 23.58 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – R. K. pagal 2022 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 2,22 promilės.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo M. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 17 d. namuose adresu – (duomenys neskelbtini)., kartu su giminėmis šventė Šv. Velykas. Švenčiant vartojo degtinę. Nuo ryto iki įvykio buvo suvartojęs apie 0,5 l degtinės. Vakare, tikslaus laiko neprisimena (buvo tamsus paros metas) į namus (nurodytu adresu) automobiliu „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko jo pažįstamas R. K., jis buvo neblaivus. R. K. svečiuose pasėdėjo apie trisdešimt minučių, jis tuo metu taip pat vartojo alkoholį. Vėliau paprašė pavežti jį į namus, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo pastovėti ant kojų. R. K. gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso neprisimena, tačiau nuo jo namų iki R. maždaug 500 metrų atstumas. Nors jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes, tačiau pamanė, kad padės pažįstamam, kadangi vežti reikėjo nedidelį atstumą. Jiems su R. išėjus į lauką, jis sėdo į vairuotojo vietą, o R. K. atsisėdo į priekinę keleivio vietą. R. K. davus jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „F. F.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, jis užvedė automobilį ir iš jo namų, esančių adresu – (duomenys neskelbtini), važiavo iki (duomenys neskelbtini) t. y. iki R. K. namų. Važiuojant prasilenkė su policijos automobiliu, o, kai įvažiavo į R. K. namų kiemą, policijos automobilis atvažiavo paskui juos. Važiavimas truko apie penkias minutes. Važiuojant nematė, kad policijos automobilis apsisuko, taip pat nematė ir negirdėjo policijos specialiųjų šviesos ir garso signalų. Kieme prie automobilio priėjo pareigūnas, paklausė, ar vartojo alkoholį. Jis pareigūnui nurodė, kad vartojo, todėl buvo patikrintas jo neblaivumas, jam buvo nustatytas daugiau nei dviejų promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau neturi galimybės jo pateikti. Nėra ankščiau baustas ar teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Yra kelis kartus neblaivus vairavęs automobilį kaimo keliais, tačiau judriais keliais nevažiuodavo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, kad serga lėtine inkstų liga (penkta stadija), dėl ko yra netekęs darbingumo, jam yra mokama netekto darbingumo pensija. Prašo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir leisti baudą mokėti dalimis.
4.2. Liudytojas Saulius Varankevičius apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. balandžio 17 d. apie 23.55 val. patruliuodamas Elektrėnų sav., Lazdėnų k., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. P. vykdydamas eismo priežiūrą, Vilniaus gatvėje pastebėjo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi vykdė priemonę dėl neblaivių vairuotojų, buvo nutarta minėtą automobilį sustabdyti ir patikrinti. Jie su minėtu automobiliu prasilenkė ir apsisukę pradėjo automobilio persekiojimą. Ties (duomenys neskelbtini) namu automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, šis iš karto išlipo iš savo vairuojamojo automobilio. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo vakar. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, iš pradžių vairuotojas bandė jo išvengti. Bandant nustatyti blaivumą, vairuotojas tyčia nepripūsdavo tinkamo oro kiekio. Vėliau su alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Nustatant neblaivumą, taip pat kartu dalyvavo ir jo kolegė I. P.. I. P. paklausus asmens anketinių duomenų paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. B.. Praėjus septyniolikai minučių antru tikrinimu M. B. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. M. B. su alkotesterio parodymais sutiko.
4.3. Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį jis įsigijo 2022 m. sausio 14 d. iš A. B. – jo draugo, M. B. pusbrolio. Už automobilį sumokėjo 400 Eur. Žino, kad automobilis anksčiau priklausė D. S., kadangi jos duomenys nurodyti automobilio registracijos liudijime. Automobilio neregistravo savo vardu VĮ „Regitra“, kadangi važinėti juo neplanavo, nes pats neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, ketino jį parduoti dalimis. Apie tai, kad įsigijus automobilį ir jo neįregistravus VĮ „Regitra“ savo vardu jis bus automatiškai išregistruojamas, jis nežinojo. Automobilis visą laiką stovėjo jo namo kieme nenaudojamas. 2022 m. balandžio 17 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, galbūt apie 21 val., jam paskambino M. B., paprašė, kad jis paskolintų jam savo automobilį, jis sutiko. M. B. jam pasakė, kad netrukus ateis iki jo namų. Apie 22.30 val. į jo namus atėjo M. B.. Jam pasirodė, kad M. B. yra blaivus, apie tai, kad jis yra vartojęs alkoholio, neminėjo. Žinojo, kad M. B. turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl davė jam savo automobilio užvedimo raktelius. M. B. neminėjo, kur nori nuvažiuoti jo automobiliu, kaip suprato, konkretaus tikslo nebuvo, todėl jis nusprendė važiuoti kartu. M. B. atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą, o jis atsisėdo ant galinės automobilinio sėdynės. Jis nepasisiūlė vairuoti, kadangi pats buvo išgėręs alaus ir, kaip minėjo, neturi teisės vairuoti. Jam įtarimo nekilo, kad M. B. yra neblaivus, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo neužuodė, jis elgėsi ir vairavo įprastai. Jiems važinėjant Lazdėnų kaime, greičiausiai M. B. pamatė, kad paskui juos važiuoja policijos automobilis, todėl staigiai užsuko pas pažįstamus žmones į kiemą. Tuomet prie jų priėjo policijos pareigūnas ir liepė M. B. išlipti iš automobilio. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, todėl negirdėjo, ką M. B. kalbėjo su policijos pareigūnais. Apie tai, kad M. B. vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus suprato tik tada, kai policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jam neblaivumą.
4.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi šalia gyvenamojo namo, kieme, adresu – (duomenys neskelbtini). Automobilio salone, tarp priekinės dešinės sėdynės ir galinės sėdynės, ant grindų kilimėlio, guli įvairiaspalvis maišas bei pakuotė su galimai alkoholiniais gėrimais pavadinimu ,,LECH SHPRITZ“, 4 vnt. po 0,5 l taros. Ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje, guli pilkos spalvos paltas, galimai alkoholinio gėrimo – alaus ,,Calsberg“, pradaryta 0,5 l tara. Teritorija vaizdo kameromis nestebima.
4.5. 2022 m. balandžio 18 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB – 0365, pirmo tikrinimo metu 23.58 val. nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija M. B. iškvėptame ore – 2,22 promilės, antro tikrinimo metu 00.16 val., nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 2,23 promilės.
4.6. VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė transporto priemonės „F. F.“, gamybos metai 2001 m., kaina su PVM – 1 090 Eur.
4.7. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. S..
4.8. 2022 m. sausio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, R. K. iš A. B. nusipirko transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
4.9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. R. tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomumo duomenimis, pagal VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemonę nurodyta, kad transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas – D. S.. 2022 m. balandžio 19 d. mobilaus ryšio telefonu susisiekus su D. S., ji nurodė, kad transporto priemonę „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio mėnesį ji pardavė A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 19 d. susisiekus mobilaus ryšio telefonu su A. B., jis nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. transporto priemonę įsigijo iš D. S., 2022 m. sausio 14 d. transporto priemonę pardavė R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).. 2022 m. balandžio 19 d. mobilaus ryšio telefonu susisiekus su R. K., jis patikino, kad transporto priemonę 2022 m. sausio 14 d. įsigijo iš A. B. ir transporto priemonė „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį priklauso jam.
4.10. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama M. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,22, promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
5. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 Eur.
6. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti dalimis.
8. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
9. Kaltinamasis neteistas, per trijų metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą (bauda sumokėta), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
10. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, jo nurodytas aplinkybes bei baudos dydį, nustatytinas 10 mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.
11. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
12. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
13. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
14. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
15. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
17. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
18. Šiuo atveju nenustatyta, kad automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo, jog šis jo turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti.
19. Minėta, kad automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 090 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.
20. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti bausmę – 34 MGL (1 700 Eur dydžio baudą, įpareigojant M. B. šią baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos
M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. B. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. balandžio 18 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš M. B. išieškoti, automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų), valstybės naudai.
M. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Lapėnienė