Administracinė byla Nr. ATP-1067-195/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-02910-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

39.1.; 45.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo nutraukta J. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo,

n u s t a t ė :

J. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. birželio 24 d., apie 09.18 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,44 prom., vairavo automobilį BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėdamas bylą medicininę išvadą teismas vertino atskirai nuo kitų įrodymų, teismas turėjo objektyviai įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktoje medicininėje išvadoje yra užfiksuotas būtent tas neblaivumo laipsnis, koks jis buvo automobilio vairavimo metu, taip pat nebuvo apklaustas pirminius įrodymus rinkęs policijos pareigūnas A. S.. Iš specialisto išvados matyti, kad J. Š. alkoholinius gėrimus buvo vartojęs, todėl siekiant nustatyti tikslų alkoholio kiekį organizme automobilio vairavimo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Ekspertizės paskyrimas padėtų išsklaidyti byloje esančias abejones dėl J. Š. neblaivumo laipsnio vairuojant automobilį, tuo tarpu teismas rėmėsi tik byloje pateiktais duomenimis, todėl neišsiaiškino išsamiai ir objektyviai bylos aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes medicininės apžiūros aktas buvo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, policijos pareigūnas A. S. visas aplinkybes nurodė surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl jo papildomai apklausti nebuvo būtina, be to, šioje byloje negalima remtis apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). ATPK 257 straipsnyje taip pat nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų J. Š. kaltei įrodyti. Pažymėtina, kad neblaivumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo ir medicininės apžiūros (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p.). Policijos pareigūnai, sustabdę J. Š., įtarė jį esant neblaivų, todėl patikrino alkotesteriu, kuriuo nustatytas 0,44 prom. girtumas. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais J. Š. nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kad neblaivumas jam būtų nustatytas medicininės apžiūros būdu. Atlikus medicininę apžiūrą buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, jog yra nustatytas alkoholio vartojimo faktas, bet alkoholio koncentracija kraujyje neviršija leistinos ribos. Alkotesteriu J. Š. buvo patikrintas 09.18 val., iš specialisto išvados matyti, kad kraujas tyrimams buvo paimtas 10.30 val., t.y. praėjus daugiau nei valandai nuo tikrinimo alkotesteriu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė jokių priemonių byloje esančioms abejonėms pašalinti, t.y. nekvietė apklausti specialisto kompetentingo duoti paaiškinimus dėl alkoholio kiekio koncentracijos kitimo kraujyje ar nesvarstė galimybės paskirti ekspertizės, siekiant nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo J. Š. organizme tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Artūras Šumskas