Civilinė byla Nr.2-109-547/2014
Teisminio proceso Nr.2-51-3-01212-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija :
29.1.,30.1., 30.2., 30.4., 30.4.1., 30.12.,33.,
32.1.,118.1., 116.1.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 10 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovams V. A. K., S. I. R., atsakovams G. S., R. S., O. M., jų atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, trečiajam asmeniui L. N. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų V. A. K., Stefanijos I. R., A. Ž. ir P. K. ieškinį atsakovams: G. S., R. S., O. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: L. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl servituto nuostolių atlyginimo
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2013-12-23 nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl servituto nuostolių priteisimo ir šioje dalyje grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Ieškovai: V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė (be kitų reikalavimų, kurie jau išnagrinėti) priteisti iš atsakovų, servitutų naudotojų, servituto nuostolius sumoje 1764 Lt.
Ieškovai ieškinyje ir ieškinio papildyme (b. l. 90-92, T1) nurodo, kad po 1990 m jiems, kaip buvusiems tremtiniams, buvo sugrąžintos nuosavybės teisės į tėvų iki ištrėmimo turėtą gyvenamąjį namą - (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kuriame iki nuosavybės sugrąžinimo gyveno atsakovės O. M. šeima ir jiems sugrąžinus gyvenamąjį namą O. M. šeimai valstybė suteikė butą. Po to 2005-03-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais jiems buvo atkurtos ir nuosavybės teisės į jų tėvo P. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Varėnos r., bei buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis keliu, dėl pravažiavimo į žemės sklype esančius garažus. Ieškovai nurodė, kad jie neišreiškė valios dėl servituto nustatymo, jie nedavė raštiško sutikimo. Ieškovai paaiškino, kad šiuo metu atsakovė O. M. nesinaudoja nei tuo keliu, nei žemės sklype esančiu pastatu - sandėliuku, o tikrieji servituto naudotojai yra G. ir R. S..
Ieškovas V. A. K. paaiškino, kad nustatytu servitutu yra pažeista jų teisė naudotis priklausančia žeme, įvažiavimu, jų, kaip savininkų, teisės nuolatos pažeidžiamos, nes jų kieme, po namo langais, statomi įvairių markių automobiliai, kurie priklauso atsakovui G. S., keliamas triukšmas, teršiama aplinka. Ieškovas paaiškino, kad ieškovai įvairiais būdais bandė susitarti su atsakovais S., tačiau atsakovai atsisako tartis, elgėsi nepagarbiai. Ieškovai nurodo, kad servitutas naikintinas, kadangi statinys (sandėliukas) yra savavališka ir nelegali statyba – pastatytas be nustatyto statybos leidimo, be parengto ir suderinto projekto, fiziškai susidėvėjęs, neapdraustas, užstoja šviesą, išdarko bendrą žemės vietovaizdį, neturi techninės dokumentacijos. Dėl servituto naudojimo ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai, kurie sudaro 1764 litus. Nustačius statinių ir kelio servitutą yra užimta dalis ieškovų žemės sklypo, jie negali šia dalimi naudotis, įveisti vaismedžius, daržus, toks servitutas sudaro nepatogumus ir suvaržo galimybes naudotis namų valda kaip vientisu žemės sklypu. Nuostolių dydį įvertina už 1 kv.m. mokėti 0.7 Lt kas mėnesį ir prašo nurodytus nuostolius priteisti visiems ieškovams iš faktinių servituto naudotojų, t. y. G. ir R. S..
Ieškovė I. S. R. palaikė ieškinį ir prašė priteisti jiems servituto nuostolius 1764 Lt. Nurodė, kad ji dažnai lankosi savo tėvų namuose ir ją piktina, nes namuose nėra ramybės, nes G. S. užsiima miško darbais, nuolat būna daug mašinų, darbininkų. Kieme automobiliai statomi bet kaip, dažnai jie būna užvedami ir paliekami kieme, išmetamosios dujos eina į kambarius, į daržą. Ji paaiškino, kad atsakovas G. S. garažu nesinaudoja pagal paskirtį, o kiemą užima sustatęs visus automobilius. Atsakovės O. M. virtuvė ir garažas jau yra sugriuvę ir ji jais faktiškai nesinaudoja. Ieškovė paaiškino, kad faktiškai servituto naudotas yra G. S. ir jo šeima, tad iš jo ir reikalauja atlyginti nuostolius.
Ieškovė A. Ž. paaiškino, kad ji ieškinį palaiko. Ji nurodė, kad atvažiavusi į tėvų namus, neranda namų, nes ten būna nuolatinis triukšmas, kiemas pilnas mašinų. Nors kiemas priklauso ieškovams, tačiau atsakovas G. S. jame jaučiasi šeimininku. Kieme pastatytas garažas, kuriuo S. nesinaudoja, o visos jo transporto priemonės nuolat stovi kieme. Prašo ieškinį patenkinti.
Atsakovė O. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Ji paaiškino, kad name, kuris vėliau buvo sugrąžintas ieškovams, gyveno nuo 1957 metų. Jau tada toje vietoje buvo kelias ir name gyveno 3 šeimos, kuros visos ir naudojosi keliu. Lauko virtuvė, buvo pastatyta apie 1964 metus. O vėliau vyras kartu su P. statė garažus. Atsakovė paaiškino, kad ji nuo 2008 metų šiuo turtu nesinaudoja, nes nežino kaip baigsis teismai. Ji paaiškino, kad bandė tartis su ieškovais gražiuoju, tačiau nesusitarė dėl kainos. Atsakovė O. M. nurodė, kad ji yra pateikusi pareiškimą notarui dėl mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo ir šiuo metu dar palikimo priėmimo klausimas nėra sutvarkytas, kadangi norint sutvarkyti palikimą, reikalinga sutvarkyti visus dokumentus dėl garažo ir viralinės įregistravimo mirusiojo vardu. Šiuo metu šiais statiniais leido naudotis S..
Atsakovai R. S. ir G. S. bei jų atstovas ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Nurodė, kad teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį ir kelio servitutas nustatyti 2005-03-18 Alytaus apskrities viršininko sprendimais. Servitutų naudojimo būtinumas neišnyko ir dėl to nėra pagrindo panaikinti servitutus. Panaikinus kelio servitutą, jie negalėtų patekti prie naudojamo statinio. Atsakovai nurodo, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas suteikė teisę visiems asmenims, nepriklausomai turi ar neturi statinių, naudotis šiuo keliu. Administraciniu aktu nustatytas servitutas suteikia teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti keliu. Atsakovės R. S. tėvas V. P., miręs 1998-11-19, o O. M. sutuoktinis P. M. miręs 2010 m. Dviejų garažų boksai statyti 1977 m. Po šių asmenų mirties garažais naudojasi jie - atsakovai. Atsakovai R. S. ir G. S. nurodė, kad jiems šie garažai yra labai reikalingi, kadangi ten laiko darbo įrankius, naudoja kitoms reikmėms, netekus šio turto, būtų apsunkinta jų padėtis. R. S. patvirtino, kad miręs V. P. buvo jos tėvas, ji kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepripažįsta ieškovų reikalavimo dėl servituto panaikinimo. Nurodė, kad buvo nustatytas servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype ( plotas 0.023 ha); servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (plotas 0.007 ha). Servituto pasibaigimo pagrindai numatyti CK 4.130 str. 1 d.: išnykus servituto būtinumui. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyti minėti servitutai, iš esmės nėra pasikeitusios. Statiniai (garažai) tebestovi ieškovų žemės sklype, o privažiuoti prie jo kito kelio nėra. Todėl servitutas yra būtinas. Administraciniu aktu servitutai buvo nustatyti teisėtai ir pagrįstai, statiniai nėra pripažinti savavališkai pastatyti ir dėl to nėra įstatyminio pagrindo naikinti servitutus. Atsakovas nurodė, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisako, juos palieka spręsti teismui.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal kompetenciją pasisakys tik dėl savavališkos statybos. Servitutų klausimų jų institucija nesprendžia, todėl šiuo klausimu nepasisakys (b. l. 110-113, T1).
Trečiasis asmuo L. N. nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka. Ji nurodė, kad žino, kaip šiuo kiemu buvo naudojamasi jos vaikystėje. Tačiau vėliau ji ištekėjo , gyvena atskirai ir servitutais nesinaudoja. Ieškovų žemės sklypo dalimi, kur yra garažai ir keliuku naudojasi jos sesers R. S. šeima.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimu Nr. 38-20060 V. A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisė į jam tenkančią buvusio savininko P. K. nekilnojamojo turto dalį – 0,025 ha žemės kartu su kitais bendraturčiais: V. K., P. K., S. I. R., B. K. ir A. Ž. (b. l. 51, T1). A. sprendimai buvo priimti ir S. I. R., A. Ž. (b .l . 52, 53, T1).
Sklypo ribų nustatymo abrise, kuris buvo nubraižytas 2004-06-25 buvo pažymėtos servitutų teritorijos, t. y. teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype, plotas 0,023 ha ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, plotas 0,007 ha (b. l. 58, T1). Su šiuo abrisu buvo supažindinti visi ieškovai, tai patvirtina jų parašai dokumente.
Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2005-05-19 pažymėjime nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.1500 ha, naudotojais įregistruoti P. K., A. Ž., B. K. ir V. K. po 25/150 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), juridinis pagrindas 2005-03-18 apskrities viršininko sprendimas Nr. 38-20062, daiktinės teisės jiems neįregistruotos. Nuosavybės teisės įregistruotos S. I. R. ir V. A. K. po 25/150 dalis, bei visiems šiems asmenims yra įregistruotos nuosavybės teisės po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių šiame žemės sklype (b. l. 5-7, T1). Kadangi žemės sklypo savininkai yra tik du pagal nekilnojamojo turto registro duomenis: A. V. K. ir I. S. R., tai jiems ir priteistini dėl servituto patirti nuostoliai, nes įstatyme CK 4. 129 str. nurodoma, kad ,,... gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui .
Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto registro įstatymu įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str.). Pagal tai, kokius nekilnojamojo turto registro duomenis yra pateikę ieškovai, galima daryti išvadą, kad nuosavybės teise žemės sklypo dalis valdo ieškovas V. A. K. ir S. I. R., bei pagal ieškovų paaiškinimus kiti ieškovai yra namų valdos žemės sklypo dalių naudotojai.
Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą ( CK 4.111 str. 1 d.). Ieškovai nurodo, kad atsakovai: R. S. ir G. S. naudojasi jiems priklausančio žemės sklypo dalimi – keliu ir žemės sklypo dalimi apie atsakovų naudojamą statinį, o atsakovė O. M. – naudojo anksčiau, pastaruoju metu nesinaudoja. Statinių servitutas yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais: Nr. 38-20062, Nr. 38-20063, Nr. 38-20060, Nr. 38-20061, Nr. 38-20058, Nr. 38-20059, nustatant teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys yra įregistruoti ir viešame nekilnojamojo turto registre ( b. l. 5-7, T1).
Servituto tikslas - užtikrinti naudojimąsi statiniais. Kadangi tai suvaržo žemės sklypo savininkų teises jiems patiems naudotis daiktu, tai nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo ir suteikta teisė tik tiek naudotis daiktu, kiek jį būtina naudoti objektyviai pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Kitu servitutu nustatyta teisė kitiems naudotis keliu, šis servitutas taip pat nustatytas administraciniu aktu, Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nustatyta teisės kitiems asmenims naudotis keliu, plotas – 0.007 ha (kelio plotas – 3,50 m) ir teisė naudotis statiniu – plotas – 0.023 ha. Ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje administraciniu aktu buvo nustatytas konkrečiai apibrėžtas 3.5 m pločio kelio servitutas (CK 4.119 straipsnis) patekti į statinius – garažus.
V. A. K., S. I. R., A. Ž. 2005-03-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose savo parašais patvirtino servituto teisę – teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype ir kelio servitutą ( b. l. 54-56, T1).
2004-06-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, pasirašytas ieškovų ir kviestinių A. L., G. K. patvirtina servituto teisę naudoti statinius, privažiavimo kelio servitutą (b. l. 57, T1).
2004-06-25 sklypo ribų nustatymo abrise ieškovai patvirtino servituto teisę ir jo detalų plotą žemės sklype ( b. l. 58, T1).
Iš pateiktų byloje dokumentų galima daryti išvadą, kad faktinis statinių ir kelio servitutas jau buvo nusistovėjęs, taip žemės sklypu buvo naudojamasi ilgą laiką ir rengiant dokumentus, grąžinant nuosavybę, ši situacija buvo atspindėta dokumentuose. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-03-18 sprendimais nustačiusi servitutus, tik įtvirtino buvusią situaciją ir šį faktą pripažino ir ieškovai. Atkuriant nuosavybės teises, ieškovams buvo žinoma, apie kitiems asmenims priklausančius pastatus, esančius greta jų esančių statinių. Todėl jau tuo metu buvo siekiama nesukurti konflikto ir ieškovams buvo siūloma formuoti žemės sklypą tik po ieškovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais arba formuoti bendrą visiems pastatams žemės sklypą kartu jame nustatant garažo eksploatacijai ir tinkamam naudojimui užtikrinti būtinus statinio ir kelio servitutus. Ieškovai nesutiko su pirmuoju variantu, todėl buvo suformuotas bendras sklypas, jame numatant ir servitutus.
Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios vnaudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises.
Įstatymuose numatyta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Naujausioje šios kategorijos bylų praktikoje konstatuota, kad CK 4.129 str. prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokama vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalkentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad jau nustatant servitutą, tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Atkuriant nuosavybės teises į žemę nebuvo sprendžiamas atlyginimo už servituto taikymą klausimas. Iškėlus šią bylą teisme, šalys nesusitarė dėl priimtino atlyginimo už naudojimąsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.129 str.). Taigi nuostolių priteisimo momentas – nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. kai toks ginčas iškilo ir reiškiamas reikalavimas atsakovams, t.y. nuo 2010-11-15 ( b.l. 2). Ieškovai reikalauja vienkartinės kompensacijos ir toks kompensavimo būdas numatytas įstatymu ( CK 4.129 str.). Ieškovai reikalauja priteisti 1764 litus vienkartinės kompensacijos už 3 metus, skaičiuojant, kad atsakovai už 1 kv.m. servitutu naudojamos žemės sklypo mokėtų po 0.7 lito. Atsakovai nepripažįsta tokių nuostolių, nors pripažįsta servituto teise naudojamą žemės sklypo ploto dalį. Tokiu atveju atsakovų pareiga ieškovams atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovams teismas siūlė svarstyti galimybę tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovai nurodė, kad jie savo ieškinio reikalavimo nekeičia ir prašo priteisti vienkartinę 1764 Lt kompensaciją. CPK 265 str. 2 d. numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Servituto klausimai nėra išskirti į tuo atvejus, kur teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju teismas pasikliauja ieškovų pozicija, nes jie nurodo savo nuomonę dėl nuostolių dydžio, jį pagrindžia, o atsakovai apskritai nepaskaičiavo jokių nuostolių, tvirtindami, kad ieškovai jokių nuostolių nepatyrė. Ieškovai nurodo, kad nuostoliai patiriami dėl to, jog jie negali naudotis visu savo sklypu, atsakovai sklypu naudojasi netvarkingai, ne pagal paskirtį, automobiliai statomi kur papuola, neišjungiami jų varikliai, todėl nuolat girdimas variklių triukšmas ir išmetamų teršalų kvapas. Atsakovų statiniais užimtuose žemės sklypuose, jie negali naudotis žeme, įveisti ten vaismedžių, daržų ir visi šie veiksmai sudaro nuostolius. Vienkartinės kompensacijos dydis ateityje gali kisti, atsižvelgiant į šalių teikiamas ir įrodinėjamas aplinkybes dėl patiriamų nuostolių naudojantis servitutu. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovai, tiek atsakovai pripažino, kad atsakovė O. M. kelio ir statinių servitutu nesinaudoja jau apie 10 metų, o faktiškai naudojasi atsakovų-sutuoktinių R. ir G. S. šeima, tai nuostoliai priteistini tik iš šių atsakovų. Trečiasis asmuo L. N., nors yra V. P. įpėdinė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad ir ji naudotųsi nustatytu servitutu. Notarė pateiktais dokumentais patvirtinama, kad mirusiojo V. P. turtą paveldėjo jo dukros R. S. ir L. N.. (b. l. 55, T3).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė daugiau jokių rašytinių įrodymų, kad turėjo išlaidų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, advokato teikiamai pagalbai apmokėti. Ieškovams nepateikus įrodymų, negalima nustatyti turėtų išlaidų dydžio ir išlaidas priteisti vien tik pagal nurodytas aplinkybes. CPK 98 str. 1d. nurodo, kad gali būti priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, eigu prašymas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovai sumokėjo 332,5 Lt žyminio mokesčio. Ieškovų ieškinyje buvo suformuluoti trys reikalavimai, du iš jų atmesti, vienas – patenkintas. Todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui 33,5 proc. ir atsakovams 66,5 proc. Tad ieškovams iš atskovų priteistina 111,39 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi žyminį mokestį mokėjo Valentinas A. K., tad jam ir priteistina iš atsakovų.
Atsakovai R. S. ir G. S. prašo atlyginti jiems turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1000 litų (b. l. 170, T1) ir 800 Lt (b. l. 77, T2). Bylos nagrinėjimas vyko ilgą laiką, net du kartus sprendimas buvo naikinamas, grąžinant nagrinėti iš naujo, tad Teismas laiko, kad nurodytos išlaidos advokatui yra realios ir jos priteistinos proporcingai iš ieškovų atsakovams. Iš ieškovų priteistina 335 Lt G. S. ir 268 Lt R. S..
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.), išlaidas advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d.), laikantis CPK 93 str. 2 d. – jei ieškinys tenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
Pašto išlaidų dalį šalys jau yra sumokėjusios po ankstesnių bylos nagrinėjimų. Likę nesumokėta iš pirmojo sprendimo iš kiekvieno ieškovo po 28 Lt . Nagrinėjant bylą šioje stadijoje buvo panaudota 76,24 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos proporcingai priteistinos iš ieškovų – 25,54 Lt ir atsakovų – 50,70 Lt ( CPK 96 str.1, 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. S. a.k. (duomenys neskelbtini), 1764 Lt(vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt keturis litus) servituto nuostolių atlyginimo.
Priteisti V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai vieną šimtą vienuolika litų trisdešimt devynis ct (111,39 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), S. I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po aštuoniasdešimt tris litus 75 ct (83,75 Lt) advokatui turėtų išlaidų.
Priteisti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), S. I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) advokatui turėtų išlaidų.
Priteisti iš V. A. K., S, I. R., A. Ž., P. K., iš kiekvieno į valstybės biudžetą 34,39 litus bylinėjimosi (pašto) išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Priteisti iš G. S. ir iš R. S. iš kiekvieno į valstybės biudžetą po 25,35 litus bylinėjimosi(pašto) išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė