Civilinė byla Nr. e2-374-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02049-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klimkynės parkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-6079-781/2016, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Klimkynės parkai“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Klimkynės parkai“.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės skola valstybės biudžetui 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė 5 354,68 EUR. Paskutinis atsakovės balansas Juridinių asmenų registrui yra pateiktas už 2012 m., atsakovė apdraustų asmenų bei nekilnojamojo turto neturi. Atsakovės vardu yra registruotos tik dvi transporto priemonės, kurios yra areštuotos, išregistruotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovės jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdo ir yra nemoki.
3. Atsakovė prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi šį prašymą tenkino ir įpareigojo UAB „Klimkynės parkai“ vadovą iki 2016 m. lapkričio 26 d. (imtinai) pateikti teismui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė vykdo veiklą. Atsakovės atsiliepimas pirmosios instancijos teisme gautas 2016 m. gruodžio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Klimkynės parkai“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė M. B..
5. Teismas nustatė, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra teikusi už 2012 m. Remiantis VSDFV viešaisiais duomenimis, įmonėje nėra apdraustų darbuotojų, įmonės skola VSDF biudžetui sudaro 527,79 EUR. Remiantis VMI teismui pateiktais duomenimis, įmonė turi 1,29 EUR mokestinę nepriemoką, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas. Atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, jos yra išregistruotos. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, atsakovės atžvilgiu vykdoma 16 išieškojimų nuo 2009 m. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir atsakovei priklausantį turtą, teismas sprendė, kad įmonė nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Klimkynės parkai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą; teismui manant, kad nėra galimybės atsisakyti kelti UAB „Klimkynės parkai“ bankroto bylos neatnaujinus termino atsiliepimui pateikti, atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir pateiktą atsiliepimą prijungti prie civilinės bylos Nr. eB2-6079-781/2016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6079-783/2016 nustatė terminą UAB „Klimkynės parkai“ pateikti atsiliepimą ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus iki 2016 m. lapkričio 26 d. Kadangi 2016 m. lapkričio 26 d. buvo ne darbo diena (šeštadienis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 74 straipsnio 5 dalimi, paskutinė diena pateikti atsiliepimą ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus buvo po 2016 m. lapkričio 26 d. einanti darbo diena, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d. Atsakovė atsiliepimą teismui išsiuntė registruotu paštu 2016 m. lapkričio 28 d. Tai reiškia, kad UAB „Klimkynės parkai“ atsiliepimą Vilniaus apygardos teismui pateikė tinkamai ir nustatytu terminu, todėl teismas ginčijamą nutartį priėmė neteisėtai ir nepagrįstai.
8. Teismas klaidingai nurodė UAB „Klimkynės parkai“ skolos VMI dydį. UAB „Klimkynės parkai“ teiktame atsiliepime informavo teismą, kad patenkino VMI reikalavimą ir 2016 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 5 354,68 EUR skolą, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi skola VMI buvo sumokėta iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, teismas turėjo atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. UAB „Klimkynės parkai“ sumokėjus skolą pareiškėjos naudai, išnyko ĮBĮ 4 straipsnio 2 ir 3 punkte numatyti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai, todėl teismas neturėjo tirti bei vertinti atsakovės finansinės padėties.
9. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10. Tiek ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu – 2016 m. lapkričio 30 d., tiek 2016 m. gruodžio 15 d. atsakovės mokestinė nepriemoka yra 1,29 EUR, todėl konstatuoti, kad atsakovė buvo visiškai patenkinusi ieškovės reikalavimą iki teismo nutarties iškelti jai bankroto bylą priėmimo, dėl ko teismas privalėjo ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, nėra teisinio pagrindo.
11. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, pagrįstai vadovavosi ne tik pareiškėjos prie pareiškimo pridėtais rašytiniais įrodymais, bet ir kitais ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis apie atsakovės ūkinę ir finansinę būklę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė negeneruoja jokių pajamų, jokio realaus turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorinius reikalavimus, neturi. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, jog atsakovės vadovas nevykdo savo pareigos teikti finansinių dokumentų institucijoms, kurioms privalo juos teikti, į tai, kad atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
12. Apeliantės vadovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nevertino apeliantės pateiktų dokumentų ir nurodomų faktinių bei teisinių aplinkybių, kadangi jis teismo reikalautų dokumentų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, nepateikė teismui per jo nustatytą terminą.
13. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus bei paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

14. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal minėtą CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs toliau šioje nutartyje aptariamą proceso teisės pažeidimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje įtvirtintos naujų įrodymų leistinumo apeliaciniame procese sąlygos, todėl apeliantės naujai pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo

16. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą.
18. Apeliantė nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia proceso teisės normų pažeidimu – neatsižvelgimu į jos atsiliepimą, pateiktą pirmosios instancijos teismui per nustatytą terminą, taip pat tuo, kad priimant ginčijamą nutartį buvo pažeista ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatanti savarankišką pagrindą teismui atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą.
19. Pagal CPK 74 straipsnį, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Jei dokumentai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
20. Apeliantė pagrįstai teigia, kad atsiliepimą į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo pateikė teismo nustatytu terminu – kadangi paskutinė teismo nustatyto termino diena – 2016 m. lapkričio 26 d., buvo ne darbo diena, laikytina, kad terminas atsakovės atsiliepimui pateikti baigėsi 2016 m. lapkričio 28 d., būtent tą dieną teismui ir buvo išsiųstas atsakovės atsiliepimas (b. l. 99). Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepimą, pateiktą teismo nustatytu terminu, proceso teisės normos, įtvirtinančios byloje dalyvaujančių asmenų teisę būti išklausytiems ir gintis nuo jų atžvilgiu pareikštų reikalavimų buvo pažeistos.
21. Įstatyme įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu ginčijamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi, nustačius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos, nepagrįstai neįvertinus teismui nustatytu terminu pateikto atsiliepimo į pareiškimą argumentų, taip pat turi būti įvertinta, ar šio pažeidimo nesant ginčijamas teismo procesinis sprendimas turėtų būti buvęs kitoks.
22. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės teismui pateiktas atsiliepimas buvo grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe - įsiskolinimo pareiškėjai padengimu, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį atsakovės vadovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
23. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Atsisakymas kelti bankroto bylą skolininkui įvykdžius pareiškėjo reikalavimus sietinas su tuo, kad skolininkui įvykdžius prievolę kreditoriui iki bankroto bylos iškėlimo išnyksta kreditoriaus kreipimosi į teismą pagrindas – skolininko neįvykdytas įsipareigojimas. Atsisakymas kelti bankroto bylą nurodytu pagrindu nepažeidžia kitų potencialiai nemokios įmonės kreditorių interesų, kadangi kiekvienas jų turi savarankišką teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šis atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas taikomas teismui iš esmės nevertinant atsakovės įmonės mokumo.
24. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, kad teismui, priimant ginčijamą nutartį, buvo žinoma, jog atsakovės skola pareiškėjai nutarties priėmimo metu tesudarė 1,29 EUR, taigi, viena vertus, ta aplinkybė, kad klausimas buvo išspręstas nesulaukus atsakovės atsiliepimo, neįtakojo teismo turimos informacijos apie atsakovės įsiskolinimo dydį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo atsižvelgti į likusios atsakovės skolos VMI mažareikšmiškumą ir įvertinti, kad tokio dydžio skola galimai yra pasilikusi per klaidą.
25. Pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo nurodyta 5 354,68 EUR dydžio pastarosios skola valstybės biudžetui, tokį atsakovės skolos dydį patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys (b. l. 68), duomenų apie pasikeitusį (padidėjusį) atsakovės skolos dydį valstybės biudžetui pareiškėja į bylą nebuvo pateikusi. Atsakovė tiek kartu su pirmosios instancijos teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškimą, tiek kartu su apeliacinės instancijos teismui teiktais dokumentais pateikė įrodymus, kad iki ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o būtent 2016 m. lapkričio 26 d., sumokėjo pareiškėjai dar didesnę nei pareiškime nurodomą sumą (b. l. 90-92, 104-106). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, kadangi gavęs ir įvertinęs kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus teismas būtų pastebėjęs ir įvertinęs neatitikimą tarp pareiškėjos pateiktų duomenų apie buvusį bei likusį įsiskolinimą bei atsakovės pateiktų duomenų apie atliktus mokėjimus bei būtų ėmęsis priemonių šiam neatitikimui pašalinti, o tai savo ruožtu būtų sudarę sąlygas apeliantei tinkamai atsiskaityti su pareiškėja iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo.
26. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus ir apie likusios 1,29 EUR skolos pareiškėjai sumokėjimą, taip pat įrodymus apie skolos VSDF biudžetui padengimą. Nors šis mokėjimas atliktas jau po ginčijamos nutarties priėmimo, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, dėl kurių apeliantė neturėjo realių galimybių likusią skolos pareiškėjai dalį padengti dar iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikytinas ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas.
27. Teismų praktikoje pažymėta, kad panaikinus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindui, netikslinga klausimą dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014). Teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo esant neįsiteisėjusiai ir atsiradus savarankiškam įstatyme įtvirtintam pagrindui atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant iškelti UAB „Klimkynės parkai“ bankroto bylą.
28. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su atsakovės įmonės mokumu, kadangi, kaip jau pažymėta šioje nutartyje, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas taikomas teismui iš esmės nevertinant atsakovės įmonės mokumo.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos apeliantei.

           Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Klimkynės parkai“.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė