Nuorašas                                                                   

Baudžiamoji byla Nr. 1-312-626/2015

                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

(S)

                                        1.2.3.1; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.6; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės,

teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant  J. Ž.,

dalyvaujant prokurorui R. Š., L. R.,

gynėjai adv. J. S.,

kaltinamajam V. S.,

nukentėjusiajam J. P.,

ekspertui J. P.,

vertėjoms I. P., J. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S.,  asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, našlys, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

n u s t a t ė:

V. S. 2014 m. spalio mėn., laikotarpyje nuo 07 d. iki 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir diržu sudavė kartu gyvenančiai savo sutuoktinei I. S. ne mažiau 5 smūgius į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvą, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu, kairiojo akies obuolio sumušimu, kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, kairio peties priekiniame paviršiuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014-11-20 Šv. Roko ligoninėje mirė. 

Kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad jis su savo žmona I. S. kartu pragyveno 30 metų, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, laikiname pastate. Jie abu piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kartais susimušdavo. 2014-10-11, trečiadienį, ryte išvažiavo pas savo brolį statyti malkinę. Tuo metu jo žmona normaliai jautėsi, nebuvo sumušta.  Tą pačią dieną, po pietų jis grįžo namo, namuose aptiko žmoną su svetimu vyriškiu, nuogus gulinčius vienoje lovoje, dėl ko jis nestipriai smogė sėdinčiai ant lovos žmonai vieną kartą delnu į veidą, į dešinę pusę. Dėl šio smūgio žmona nenukrito. Tuomet jis tikslo ją nužudyti neturėjo. Po poros valandų atsirado mėlynė. Žmona minėjo, kad tas vyriškis vardu F., dirbo taksistu, kur jis gyvena, jis nežino. Šis vyriškis, grįžus jam namo, kažkur pabėgo. Po šito jis pamaitino arklį ir vėl nuvažiavo pas brolį ir grįžo namo penktadienį – 2014-10-13, apie 18.30 val.. Pamatė, kad jo žmona girta guli ant grindų, prie sofos. Žmona buvo apsirengusi. Ji pabudo ir paklausė jo, kaip čia išsipagirioti. Tuomet jis paėmė diržą ir sudavė jai 2 – 3 kartus per pilvą, ragino ją keltis. Žmona kažką sumurmėjo. Jis pagalvojo, kad ji yra girta, pasodino ją ant sofos. Daugiau jos nemušė. Toliau žmona miegojo ant sofos. Kitą dieną jo žmona atsikėlė, vaikščiojo, bet nekalbėjo, kodėl - nežino. Tą dieną jie abu gėrė susitaikymo proga. Tą dieną pas juos dar buvo atėjusi kaimynė B. T., bet ji greit išėjo.  Tada jis su žmona prisigėrė ir nuėjo miegoti. O jau sekmadienį žmonai buvo bloga. Ją pykino. Pas juos buvo atėjęs M. G., jis davė jam pinigų alkoholiui ir G. atnešė išgerti. Jis pastebėjo, kad žmonai darosi vis blogiau, todėl jis paprašė G. iškviesti žmonai greitąją pagalbą, kuri atvažiavo, tačiau žmonos neišvežė į ligoninę, kadangi ji buvo neblaivi.  Vėliau žmona paprašė jo padėti jai nueiti į lauko tualetą. Jis jai padėjo atsisėsti ant kibiro, o po to pasodino ją ant sofos.  Po to, kai pirmą kartą buvo atvykusi greitoji, jis daugiau nedavė žmonai gerti alkoholinių gėrimų. Trečiadienį, 2014-10-18,  jis vėl iškvietė greitąją med. pagalbą, kurios darbuotojams paaiškino, kad žmoną sužalojo arklys, kuris buvo laikomas toje pačioje patalpoje, kur jie gyveno. Medikams jis tai pasakė, nes tuomet galvojo, kad žmona ėjo arkliui duoti valgyti. Jis medikams nieko nesakė, kad buvo sudavęs žmonai per veidą ir diržu per pilvą, kadangi medikai jo to neklausė. Tuomet jis ant žmonos kūno nematė jokių sumušimų, kokie yra nurodyti kaltinime. Tą kartą  žmona buvo išvežta į ligoninę. Nuo minėto sekmadienio iki antradienio jis žmonos daugiau nemušė, tačiau žmona per tą laiką buvo nukritusi, užsikabinusi ant slenksčio. Jis matė ją sėdinčią ant slenksčio. Per tą savaitę arklį maitino kaimynas V. Z., jo žmona gal ir norėjo prieiti prie arklio, bet nebuvo priėjusi. Žmona nieko neminėjo, kad ją būtų kas nors sumušęs. Jis žmoną ligoninėje lankė  kasdieną, ją prižiūrėjo, su ja kalbėjosi, ji davė jam nurodymus dėl ūkio, vis minėjo kažkokį F.. Žmonos ir jos sūnaus, t.y. jo posūnio, santykiai kol gyveno kartu buvo geri. Per 20 metų posūnis aplankė mamą 2 kartus, ligoninėje lankėsi vieną kartą. Jis mamai materialiai nepadėdavo. Motina nieko jam nepadėjo materialiai. Jie tik susiskambindavo telefonu. Žmoną laidojo visa giminė. Pinigų davė ir žmonos brolis, ir jo brolis, nukentėjusysis prisidėjo daugiausia. Nukentėjusysis gavo laidojimo pašalpą. Paminklas jau buvo pastatytas, jame reikėjo tik pavardę iškalti. Už žmonos pašarvojimą mokėti nereikėjo, gedulingų pietų nebuvo. Karstą ir rūbus pirko posūnis, jo brolis laidotuvėms davė 200 Lt, Birutės vaikai -  200 Lt, 1600 Lt jis gavo iš kitų žmonių. Jis uždarbiauja pas žmones ir gauna per mėnesį apie 100 eurų.

Nukentėjusysis J. P. teisme parodė, kad nužudytoji yra jo motina, o kaltinamasis – jo patėvis. Apie įvykį nieko nežino.  Paskutinį kartą mamą matė porą mėnesį prieš  įvykį. Mama su patėviu išgėrinėjo, pastoviai vaikščiodavo su mėlynėm, ją patėvis mušdavo. Iš kaimynės B. sužinojo, kad motina paguldyta ligoninėje, kad ją sumušė patėvis. Jis pirmą kartą aplankė motiną ligoninėje, kai ji buvo komoje. Kai motina atsigavo, ji matė ir lingavo galva. Jis paklausė jos, ar ją sumušė tėvas, ji pradėjo verkti ir pasakė, kad taip. Tuo metu motina nieko neminėjo, kad ją buvo sumušę kokie kiti asmenys. Motina su patėviu laikė arklį toje pačioje patalpoje, kur ir patys gyveno. Arklys buvo labai jaunas, todėl negalėjo nieko sužaloti. Tėvams jis materialiai nieko nepadėdavo, nes kuo padėdavo, jie viską pragerdavo.

L. O. Z. teisme parodė, kad galimai 2014-10-15 pagal iškvietimą vyko į kaimą pas moterį, kurios vyras pranešė, kad jai yra bloga, nieko nevalgo ir, kad ją sužeidė arklys. Ligonė gulėjo ant sofos. Ji buvo apsirengusi. Kai ji prasegė jos drabužius, pastebėjo ant jos krūtinės ir ant veido daug hematomų. Ant veido hematomos buvo pageltusios, ant krūtinės – dar ne.   Jai nebuvo panašu, kad taip apspardė ją arklys, kadangi, jei arklys būtų įspyręs, būtų susiformavusios didesnės hematomos. Ligonė nekalbėjo, bet atsakinėjo galvos linktelėjimu. Ji klausinėjo ligonės. Klausė, kas jai atsitiko, bet ligonė nieko neatsakinėjo, nesakė, ar ją sužeidė arklys, už ją atsakinėjo jos vyras. Ji patalpoje arklio nematė. Ligonės vyras pasakė, kad jo nebuvo namuose, kai grįžo jau rado žmoną sumuštą. Ji suprato, kad galėjo būti išsiliejęs kraujas į smegenis, todėl ligonė buvo išgabenta į ligoninę. Ji nejautė nuo ligonės alkoholio kvapo. Vyras turbūt irgi buvo blaivas, kartu su jais važiavo į ligoninę. Jos nuomone hematomos galėjo būti padarytos smūgiais. Negali įvardinti, kiek kartų buvo smūgiuota, bet tikrai ne vieną.  Kadangi hematomos ant veido buvo jau pageltusios, todėl ji mano, kad jos buvo padarytos prieš 2-3 dienas.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad pagal iškvietimą, kad moteris guli 4 dienas, nieko nevalgo ir yra sumušta,  buvo atvažiavęs į vieną kaimą, kur viename name aptiko ant grindų gulinčius moterį ir vyrą – kaltinamąjį. Tas vyras paklausė jo, ko jis atvažiavo, moteris pasakė savo vardą. Jie abu sakė, kad gėrė 3 dienas ir, kad jiems nereikia jokios medicininės pagalbos. Ant moters kūno matomų sužalojimų nematė, tačiau buvo patinęs nuo gėrimo jos veidas, atrodė lyg būtų gulėjusi kokias 4 dienas. Jei ji būtų sumušta tą pačią dieną, tuomet galėjo mėlynių ant veido ir nesimatyti.  Jis pasiūlė moterį nuvežti pas toksikologą, tačiau moteris grubiai atsisakė tai daryti.  Jis negalėjo jos nurengti ir apžiūrėti, kadangi ji atsisakė jų pagalbos ir medicininės apžiūros.  Moteris bandė atsikelti, tačiau negalėjo to padaryti, nes buvo stipriai girta. Tada jie išėjo iš namo. Vyras taip pat bandė atsistoti nuo grindų, bet jam tas sunkiai sekėsi, jis atsistojo keturpėsčias, laikėsi už spintos, o paskui išėjęs į lauką, klausinėjo jų, ko jie atvažiavo, kas juos iškvietė, sakė, kad jis nesimušė su žmona, konflikto nebuvo, kad jie išgėrinėja.  Toje pačioje patalpoje, kur gulėjo moteris su vyru jis matė arklį.

Liudytoja B. T. teisme parodė, kad ji 2014-10-10 iškvietė med. greitąją pagalbą savo kaimynei I. S. ir atvažiavusios greitosios pagalbos vairuotojas, kuriam ji rodė kelią, sakė, kad jau į tą vietą buvo atvažiavęs prieš dvi dienas, rado girtus vyrą ir moteriškę, juos pažadino ir moteriškė atsisakė pagalbos, medicinos darbuotojus iškeikė. Kitą dieną, šeštadienį,  pas ją atėjo kaimynas ir pasakė, kad jos draugė miršta, prašė nueiti aplankyti.  S. apie savaitę ištisai išgėrinėdavo, pastoviai buvo keiksmai ir riksmai. Ji pas kaimynus nuėjo sekmadienį. Kaltinamasis buvo girtas, o jo žmona sėdėjo užsimerkusi, rankose laikė vynuoges. Jis jos paklausė, ar ji gyva ir ji jai atsakė, kad dar kvėpuoja.  Jai pasirodė, kad jos dešinės akis buvo mėlyna. Prieš tai kaltinamojo žmona ateidavo pas ją į namus, ji išgėrinėdavo, minėjo, kad ją muša vyras, bet, jos manymu, I. S. galėjo bet kas sumušti dėl palaido gyvenimo būdo. Praeitais metais apie savaitę gyveno pas ją, nuo kažko slapstėsi, viso tiesos nepasakodavo. Kiek ji yra pastebėjusi, pas S. lankydavosi kaimynas G., kartu išgėrinėdavo. Ji nežino, ką veikė S. trečiadienį, kai ją išvežė greitoji pagalba. Ji su kaltinamuoju lankė I. S. ligoninėje, tada I. S. pasisuko į kaltinamąjį ir pasakė “f.”. Ji paklausė I. S., ar ši atpažįsta ją, tai I. S. linktelėjo galva. Ji mano, kad dėl savo išvaizdos, gyvenimo būdo I. S. neturėjo jokių meilužių. Apie tokius jai niekada nepasakojo. I. S. labai pavydėdavo savo vyro. Kaltinamasis yra paslaugus žmogus, vienintelis šeimoje uždarbiaujantis. Per minėtą laikotarpį ji nebuvo mačiusi kokių nors vyriškių pas S. namuose, išskyrus M. G.. I. S. su savo vaikais glaudžių santykių neturėjo. Nukentėjusysis J. P. motina aplankydavo 3-4 kartus per metus. Kai sudegė S. namas, J. P. padėdavo mamai, jų santykiai buvo normalūs.

Liudytojas I. Z. teisme parodė, kad pamena, kaip galimai 2015-10-13 kaimynė M. K. jam pasakė, kad kaltinamojo žmona turbūt serga ir, kai jie užėjo pas kaltinamąjį į namus, pamatė I. S. stovinčią keturpėsčia ant grindų. Jis ją pasodino ant kėdės, o M. K. padarė arbatos. I. S. visą laiką tylėjo, nieko nekalbėjo. Jis ant jos kūno jokių sužalojimų nematė. Tada kaltinamasis buvo darbe, o kai kaltinamasis vėliau atėjo  į namus,  paprašė telefono iškviesti žmonai greitąją pagalbą. Jis matydavo, kada nebūdavo kaltinamojo namuose, nes šalia gyvena, 250 – 300 m. atstumu.  Kai kaltinamojo nebūdavo namie, jo žmona gerdavo. Tuo metu jis jokių pašalinių asmenų pas kaltinamąjį namuose nematė. Yra girdėjęs, kad kaltinamojo žmona turi meilužį. Tai girdėjo iš kaltinamojo, t.y. kaltinamasis minėjo, kad jo žmona turi meilužį taksistą, verdu F..  Maždaug prieš mėnesį kaltinamasis kažką yra sakęs savo žmonai dėl jos meilužio ir ji to neneigė. Daugiau apie tai jis nieko nežino. Jis nieko negirdėjo apie kokį nors taksistą ar asmenį, vardu F..

L. Z. S. teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. 2014-10-07 - 2014-10-14 brolis V. S. pas jį dirbo, porą dienų nakvojo, buvo, kad važiavo vakare namo, o grįžęs ryte jam sakė, kad kai atvažiavo namo, žmona gulėjo ant grindų girta ir jis ją paguldė ant sofos bei pats nuėjo miegoti. Taip pat brolis sakė, kad kai vėl atvažiavo namo,  rado ją vėl ant grindų. Jo brolis tylus, ramus, kai išgeria, eina miegot, gal kada patriukšmaudavo, bet nesimušdavo. Jis nežino, dėl ko I. pakliuvo į ligoninę. Visi kaimynai sakė, kad ji prieš tai visą laiką girtuokliavo. Prieš I. mirtį, prieš ją paguldant į ligoninę,  brolis jam  sakė, kad turbūt arklys I. davė per veidą. Kiek žino, I. išvesdavo arklį. I. vesdavo palaidą gyvenimo būda, buvo neištikima broliui, kai jis buvo pas brolį prieš išvežant I. į ligoninę, jis jokių sužalojimų ant jos kūno nematė. I. laidotuvėms jis davė 200 Lt, kiek jam yra žinoma, laidotuvėms pinigų davė ir J. S. ir kiti giminės. Tuos pinigus atidavė J. P.. jis nežino, kiek kainavo laidotuvės.

Liudytojas J. S. teisme parodė, kad jis pas savo tėvus lankydavosi savaitgaliais, pas juos gyveno visą vasarą. Tėvai išgėrinėjo. Motina kabinėdavosi prie tėvo, pavyduliavo kitoms moterims. Būdavo, kad kai motina būdavo labai girta,  tėvas suduodavo motinai, ją pastumdavo, trenkdavo į petį. Laikotarpyje nuo 2014-10 07 iki 2014-10-14, maždaug prieš savaitę prieš iškviečiant motinai med. greitąją pagalbą, jam paskambino dėdė ir pranešė, kad jo motinai yra bloga, tada jis   aplankė tėvus. Tada abu tėvai daug gėrė. Jis žino, kad po jo atvažiavimo buvo kviečiama greitoji med. pagalba. Po to aplankė motiną, kai ši gulėjo ligoninėje.  Tada matė ant jos veido mėlynes. Kiek žino, pirmą kartą med. greitoji pagalbą motinos neišvežė į ligoninę, nes ji buvo girta. Kiek jam žinoma, motina dėl girtavimo turėjo problemų su kepenimis. Jis mano, kad jai buvo bloga dėl išgėrinėjimo. Prieš savo mirtį motina nieko jam neminėjo, kad ją kas nors sumušė.  Tėvas tikrai nėra agresyvus, motinos negalėjo nužudyti, nebent gal netyčia ką nors padarė. Iš J. P. išvaizdos ir būsenos galima buvo matyti, kad jis pergyvena dėl motinos mirties. J. P. organizavo laidotuves, kiek jos jam kainavo, jis nežino.

L. M. G. teisme parodė, kad apie patį įvykį nieko nežino. Jis buvo pas S. prieš 5 dienas prieš išvežant I. S. į ligoninę, į jų namus nebuvo užėjęs. Kai I. S. buvo išvežta į ligoninę, jam V. S. buvo sakęs, kad jis (V. S.) buvo sudavęs jai lazda. 

Teismas BPK  276 straipsnio 1 dalies 2 p. pagrindu pagarsino liudytojo M. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jis parodė, kad V. S. ir I. S. pastoviai girtuokliavo. Jis ne kartą yra girdėjęs iš kaimo gyventojų, kad V. S. išgertuvių metu be jokios priežasties dažnai mušdavo savo žmoną. Galimai 2014-10-07, apie 18.00 val., jis kartu su V. S. pakeliui eidami į V. S. namus išgėrinėjo  ir, užėjęs į V. S. namo koridorių,  pamatė kambaryje ant lovos sėdinčią I. S., kuri buvo girta, į juos nereagavo, nekalbėjo. V. S. jam pasakė, kad, kai jis išėjo į darbą, I. S. taip sėdėjo ir dabar taip sėdi. V. S. nepasakojo, kad tarp jų buvęs koks konfliktas. Kitą dieną jam paskambino V. S. ir papasakojo, kad I. S. blogai jaučiasi, kad ji pati stipriai nukrito. M. G. jo paklausė, ar ji gali judėti. V. S. pasakė, kad ji sėdi. Tada jis liepė V. S. iškviesti greitąją pagalbą. V. S. vėliau perskambino ir pasakė, kad greitoji jos nepaėmė, kadangi jie abu buvo girti. Kitą dieną V. S. vėl paskambino jam ir pasakė, kad I. S. yra komoje. M. G. paklausė pas V. S., ar ji taip stipriai nukrito. Tada V. S. jam atsakė, kad iš tikrųjų čia jis (V. S.) I. S. su medine lazda sumušė. ( b.t. 1, b.l. 61-62 )

Aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, nors ir netiesiogiai, patvirtintos  teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Teismo nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės įrodytos ir kitų duomenų, kurie pripažinti tinkamais įrodymais pagalba.

2014-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad  įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra dvi įėjimo durys, vedančios į kambarius, vienos durys yra paremtos mediniu rąstu. Atidarius minėtas duris, matosi stovintis arklys, vaikšto vištos. Atidarius kitas duris matosi gyvenamasis kambarys, jame yra betvarkė, išmėtyti daiktai, drabužiai, patalynė. Prie įėjimo durų stovi prie lango stalas, sofa-lova, fotelis, kampe stovi šaldytuvas, spintelė ant kurio stovi televizorius, kitam kampe prie įėjimo durų taip pat stovi dvi spintos, kėdė, sudėti daiktai, šalia kėdės ant grindų guli tamsios spalvos vyriškas odinis diržas. ( b.t. 1, b.l. 7-17)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1522/14 (01) nustatyta, kad I. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija, plaučių pabrinkimu, dešiniojo sėdmens pragula, plaučių pabrinkimu. Ištyrus I. S. lavoną ir įvertinus medicininius duomenis jai nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu. Nurodytas sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus galvą: pavyzdžiui žmogui sudavus smūgius kumščiu. Tokio pobūdžio sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems arkliui, nes nenustatyta kitų sužalojimų: masyvių minkštųjų audinių kraujosruvų, kastinių žaizdų, nubrozdinimų ir panašiai, tačiau kategoriškai tokia galimybė neatmetama ir gali būti patvirtinta ar paneigta nurodžius konkrečias sužalojimo arkliu savybes. Nurodyti sužalojimai nebūdingi sužalojimams padaromiems suduodant smūgius diržu ir nurodytas galvos sumušimas padarytas iki stacionarizavimo į ligoninę (2014-10-15). Kairiojo akies obuolio sumušimas, kraujosruvos akių vokuose padarytos kietais bukais daiktais iki stacionarizavimo į ligoninę (2014-10-15), tai rodo medicininiai dokumentai. Labiau tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti kitam asmeniui sudavus smūgius: rankomis ar kojomis, nei sužalojant nukentėjusiąją arkliu ar sudavus smūgius diržu (tačiau kategoriškai pastarosios galimybės neatmetamos ir gali būti patvirtintos ar paneigtos nurodžius konkrečias sužalojimo aplinkybes). Tikėtina, kad po galvos sumušimo nukentėjusioji galėjo prarasti sąmonę ir tuomet nebūtų atlikusi sąmoningų veiksmų, kiti šioje išvadoje nurodyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.  ( b.t. 1 b.l. 26-33)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus papildomoje specialisto išvada Nr. pM 5/15- M 1522/14 nustatyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajai tik konstatuoti sužalojimai, neaprašyta jų tiksli lokalizacija, kiekis ir morfologiniai požymiai, todėl tiksliai pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kraujosruvos paprastai išgyja per keletą parų bei į tai, kad vienas iš konsultavusių gydytojų kraujosruvas vertino senomis, okulistas priėmimo metu akies kameroje konstatavo krešulį bei atsižvelgiant į tai, kad kompiuterio galvos tyrimo metu nustatytas poūmis kraujo išsiliejimas virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, galima teigti, kad sužalojimai, tame tarpe ir kairės akies obuolio sumušimas, kraujosruvos akių vokuose galėjo būti padaryti kelių parų laikotarpyje iki stacionarizavimo į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir kraujosruvų lokalizaciją, nurodytą medicininių dokumentų schemoje, galima teigti, kad šie sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, kurie padaromi pačios nukentėjusiosios sau, pavyzdžiui griūnant, krintant, o būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smūgius, pavyzdžiui, kumščiu, koja ir panašiai. Remiantis pateiktos ligos istorijos Nr. 2014/24853 iš RVUL nurodytomis žmogaus schemomis, kur pažymėtos kraujosruvos, galima teigti, kad tokių trauminių poveikių, būdingų smūgių sudavimui, buvo ne mažiau kaip penki, po vieną: į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį, pilvo vidurį, todėl galima teigti, kad I. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti V. S. nurodytu būdu. I. S. gydyta keliasdešimt parų, per šį laikotarpį išgijo (išnyko) dalis sužalojimų, pavyzdžiui jai 2014-10-15 priėmimo metu nustatytos kraujosruvos, todėl nukentėjusiosios palaikų tyrimo metu jų nebuvo rasta. Iš to galima daryti išvadą, kad galėjo būti daugiau trauminių poveikių (suduota daugiau smūgių) ir padaryta sužalojimų, nei jų buvo užfiksuota nukentėjusiosios lavono tyrimo metu. ( b.t. 1 b.l. 37-39 )

Ekspertas J. P., pateikęs byloje  specialisto išvadą Nr. M 1522/14 (01) teisme patvirtino savo išvadas ir dar paaiškino, kad   I. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, t.y. kraujosruvos, kurios buvo nustatytos kliniškai,  ir kraujo išsiliejimas į abiejų galvos pusrutulių ir kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl šių sužalojimų komplikavosi visa eilė komplikacijų, ko pasekoje nukentėjusioji ir mirė. Komplikacijos: galvos smegenų pabrinkimas, plaučių pabrinkimas ir  uždegimas, šlapimo takų infekcija. Visa tai komplikavosi, nes buvo galvos sumušimas. Jei nebūtų sumušimo, tai nebūtų šių komplikacijų, o jei nebūtų komplikacijų, tai ji nebūtų mirusi. Pagal neurologinį asmens sąmonės įvertinimą buvo nustatyti 11 balų. Čia buvo vertinamas kvėpavimas, kraujotaka ir neurologiniai simptomai.  Tai rodo, kad jos būklė pablogėjo. Meningeniai simptomai rodo, kad galvos smegenys yra spaudžiami kraujo išsiliejusio iš smegenų. I. S. būklė buvo tokia sunki, kad labai didelė tikimybė, kad operacija būtų pasibaigus mirtimi. 2014-11-10 ją išrašant iš ligoninės buvo sąmoninga- kontaktiška, tai reiškia, kad vykdė paliepimus, o ar galėjo kalbėti, jis negali pasakyti. Kaip jis suprato,  ji kalbėti negalėjo, tik linkčiojo. Mano, kad dėl sunkios galvos būklės ji atsakyti negalėtų. Tyrimo metu buvo nustatyti  2 kontaktai veide,  nuo kurių galėjo įvykti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu. Jokių požymių galvos smegenyse, kad nukentėjusioji būtų kritusi, nėra. Iš to daroma išvada, kad šie sužalojimai yra būdingi smūgio sudavimui. Smūgis buvo tokio stiprumo, kad pakako, jog  išsilietų kraujas. Galėjo atsirasti kraujosruva ant veido dėl sudavimo delnu į skruostą. Tačiau lieka dar viena kraujosruva kairioje akyje, kuri būdinga smūgio sudavimui. Jai buvo padaryti du trauminiai poveikiai. Galėjo ir vieno smūgio užtekti. Smegenyse sužalojimų, būdingų kritimui, nėra. Sužalojimai -  įdubimai ir tai būdinga sudavimui. Gydytojai taip pat buvo konstatavę daugybines kraujosruvas ant kūno. Tai galėjo būti padaryta suduodant smūgius diržu. Sunkiai įsivaizduojama, ar galėtų tai padaryta griūvant. Yra tikimybė, kad jei anksčiau būtų suteikta med. pagalba, galima gal buvo užkirsti kelią komplikacijoms. Tačiau nukentėjusioji daug vartojo alkoholio ir jis mano,  kad vis tiek būtų  komplikavęsi į plaučių uždegimą neesant imuninei sistemai. O jos imuninė sistema buvo labai silpna.  Greičiausiai po smūgių sudavimo į veidą,  alkoholio vartojimo, prasidėjo kraujo ištekėjimas virš smegenų, jis nebuvo ūminis, iškarto nesuspaudė smegenų, o po truputi tekėjo. Pradžioje kai I. S. išgerdavo, alkoholis jai apmalšindavo skausmą, ir  jai palengvėdavo, tačiau kai susikaupė didelis kiekis kraujo ir ji išgerdavo alkoholio, pabrinkdavo smegenys, būdavo sunku vaikščioti, judėti, tada  sutrikdavo jos sąmonė, judesiai. Pradžioje alkoholis padėjo, o po to tik pablogino būklę. Alkoholis įtakojo tik jos bendrą būklę, nes vis tiek jos būklė būtų progresavus dėl kraujo išsiliejimo ir spaudžiamų smegenų ir su laiku būtų pasibaigę mirtimi. Kurį laiką gulėjimas ant žemės neturėjo įtakos komplikacijoms. Tokie požymiai, kaip sėdėjimas ant slenksčio, sunkumas lankstyti pirštus, nešnekėjimas  - rodo, kad jau buvo prasidėjęs kraujo išsiliejimas ir smegenų suspaudimas. Tai reiškia, kad smūgius turėjo gauti iki sekmadienio, t.y. iki 2014-10-15.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad  V. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota rankomis ir diržu sudavus  ne mažiau 5 smūgius į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį ir pilvą, dėl ko jai buvo  padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimas, kairiojo akies obuolio sumušimas, kraujosruvos akių vokuose, dešiniame žande, kairio peties priekiniame paviršiuje, epigastrio srityje, pilvo vidurio linijoje, po ko galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014-11-20 Šv. Roko ligoninėje mirė. 

Vadovaujantis abejonių nekeliančiomis minėtomis specialistų išvadomis, eksperto paaiškinimais, I. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, t.y. kraujosruvos, kurios buvo nustatytos kliniškai,  ir kraujo išsiliejimas į abiejų galvos pusrutulius bei kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Kaip matyti iš šių išvadų, nurodytas sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus galvą - sudavus smūgius kumščiu. Taip pat specialistai nustatė  2 kontaktus veide,  nuo kurių galėjo įvykti kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos dangalu. Todėl konstatuotina, kad V. S. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų mirusi. Be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent V. S. sąmoningai padaryta veika (smūgiavimas į veidą), o ne kokios nors kitos aplinkybės sukėlė I. S. mirtį, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryšys.

Tai, kad kaltinamasis V. S. mirtiną sužalojimą smūgiuojant  į veidą padarė nukentėjusiajai patvirtina ir kiti nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys, kurie vertintini bendrame bylos kontekste bei turintys reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą ir galutiniam įrodymų vertinimui: kaltinamojo parodymai, kad kai namuose aptiko žmoną namuose su svetimu vyriškiu, nuogus gulinčius vienoje lovoje, dėl ko jis nestipriai smogė sėdinčiai ant lovos žmonai vieną kartą delnu į veidą, į dešinę pusę, o po poros valandų ant jos veido atsirado mėlynė, o 2014-10-13, apie 18.30 val., pamatė, kad jo žmona girta guli ant grindų, dėl ko jis paėmė diržą ir sudavė jai 2 – 3 kartus per pilvą; nukentėjusiojo J. P. parodymai, kad iš kaimynės B. sužinojo, jog patėvis sumušė motiną ir ji paguldyta į ligoninę, o ligoninėje jam paklausius motinos, ar ją sumušė patėvis, ši pradėjo verkti ir pasakė „taip“; liudytojo M. G. parodymai, kad kai I. S. buvo išvežta į ligoninę, jam V. S. buvo sakęs, kad jis (V. S.) buvo sudavęs jai lazda. 

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai, kad V. S. dėl nukentėjusiosios I. S. veiksmų buvo fiziologinio afekto būsenos. Bylos duomenimis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nebuvo darnūs, pastarieji piktnaudžiaudavo alkoholiu, dažnai pykosi ir konfliktavo. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis ir nukentėjusioji piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, kartais susimušdavo. Tą patį teisme patvirtino ir nukentėjusysis J. P., kad jo mama (nukentėjusioji) ir patėvis (kaltinamasis) išgėrinėjo, motina pastoviai vaikščiodavo su mėlynėm, ją patėvis mušdavo. Liudytoja teisme B. T. parodė, kad S. apie savaitę iki išvežant nukentėjusiąją į ligoninę ištisai išgėrinėdavo, pastoviai jų namuose buvo keiksmai ir riksmai, prieš tai nukentėjusioji jai  minėjo, kad ją muša vyras, kad S. vedė palaidą gyvenimo būdą.  Kad nukentėjusioji vedė palaidą gyvenimo būdą ir tai piktindavo kaltinamąjį, matyti ir iš liudytojų I. Z., Z. S., J. S. parodymų. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste įvykio metu kilusi situacija nevertinama kaip išskirtinė sutuoktinių gyvenime, o kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų kaltinamajam didelio susijaudinimo būseną dėl pačios nukentėjusiosios neteisėto,  ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kad kaltinamojo  veiksmai yra  greitas atsakas į tai. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo gindamasis nuo jos  pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę.

Byloje nėra duomenų, kad I. S. galėjo nužudyti kiti asmenys, ar nusikaltimas būtų padarytas esant kitoms aplinkybėms. Teismas atmeta kaltinamojo V. S. versiją, kad nukentėjusiąją mirtinai sužaloti galėjo jų gyvenamojoje patalpoje laikomas arklys, kaip nepagrįstą. Visų pirma, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis tokio fakto nematė, o tik iškėlė tokią prielaidą, kad I. S., jam nebūnant namuose, galėjo šerti gyvūlį ir šis galėjo ją sužaloti jai įspirdamas į galvą. Antra, tokią kaltinamojo versiją paneigia specialisto išvada Nr. M 1522/14 (01) bei teisme apklaustas ekspertas, kuris patvirtino, kad tokio pobūdžio I. S. padaryti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems arkliui, nes nenustatyta kitų sužalojimų: masyvių minkštųjų audinių kraujosruvų, kastinių žaizdų bei nubrozdinimų. Liudytojas O. Z. taip pat patvirtino, kad jai nebuvo panašu, kad I. S. taip apspardė  arklys, kadangi, jei arklys būtų įspyręs, būtų susiformavusios didesnės hematomos. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad  nukentėjusiąją galėjo mirtinai sužaloti kaltinamojo įvardintas vyriškis, vardu „F.“, dirbantis taksi vairuotoju. Tokią kaltinamojo versiją paneigia liudytojos B. T. parodymai, kad ji mano, kad dėl savo išvaizdos, gyvenimo būdo I. S. neturėjo jokių meilužių, apie tokius I. S. jai niekada nepasakojo, bei J. S. parodymai, kad prieš savo mirtį motina nieko jam neminėjo, kad ją kas nors sumušė. Pažymėtina, kad nei vienas teisme apklaustas liudytojas, S. kaimynas ir artimasis,  kurį laiką prieš nagrinėjamą įvykį nėra matęs  jokių pašalinių asmenų S. namuose. Tiesa, liudytojas I. Z., kaip jis teigė teisme, yra girdėjęs iš kaltinamojo, kad kaltinamojo žmona turėjo meilužį, taksistą, vardu F., kad to neneigė ir I. S., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis liudytojas pats nėra matęs tokio asmens S. namuose, o tai girdėjo ir paties kaltinamojo.

Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. S. padarė byloje nustatytus sužalojimus savo sutuoktinei I. S.. I. S. patyrė ne mažiau kaip 2 smūgius į dešinį žandą, kairės akies sritį, kairį petį, epigastrio sritį ir pilvą, dėl ko jai buvo  padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimas, kairiojo akies obuolio sumušimas, kraujosruvos akių vokuose, dešiniame žande, po ko galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014-11-20 Šv. Roko ligoninėje mirė.   galvą bei kitas kūno vietas, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, po ko nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014-06-16 8.15 val. ligoninė mirė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo veiksmais sukėlė I. S. mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis atsirasti nustatytoms pasekmėms. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz.: kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė turėjęs tyčią nužudyti I. S. tuomet, kai ranka jai sudavė į veidą. Tačiau teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju smūgių sudavimas nukentėjusiajai į galvos sritį, suduotų smūgių skaičius ir jų intensyvumas patvirtina, kad V. S. suprato tokių savo veiksmų pavojingumą, bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo I. S. gali būti sužalota ar mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę. Laikyti, kad I. S. buvo nužudyta dėl neatsargumo, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nužudė savo šeimos narį - sutuoktinę, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija). Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad V. S. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte  numatytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Bausmės skyrimas

   Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 ir 61 straipsnių nuostatas.

            Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas (b.l. 97 - 98), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neoficialiai uždarbiauja, buvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 99 -101). Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas (b.l. 104 - 109). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nesant rimto preteksto, nebuvo planuotas, kas patvirtina, jog padaryta veika yra mažesnio rūšinio pavojingumo,  taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. 

Bylos duomenimis  kaltinamasis  V. S. buvo sulaikytas 2014-10-23, paleistas – 2014-10-25 (b. l. 71-73). Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė

Kaltinamajam 2014-10-25 paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 91- 93), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jų nepažeidė, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, naikintinos – nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.2013-03-30 nutarimu odinis diržas, paimtas įvykio vietos – V. S. namuose- apžiūros metu, saugomas Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (b.l. 120), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė atsakovui V. S. ieškinio dėl 5299,04 Eur (18 296,53 Lt) žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nukentėjusioji I. S. dėl V. S. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo sužalota ir gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (b.l. 53 - 55). Teismas pripažįsta, kad ieškinys pagrįstas, todėl iš kaltinamojo priteistina žala ieškovo naudai (CK 6.280, 6.283 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 30 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 1 punktas, 33 straipsnis 1 punktas).

    Civilinis ieškovas J. P. pareiškė civilinį ieškinį 11201,92 eurų turtinei ir neturtinei  žalai atlygint (b.l. 48). Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tiek nužudytojo tėvai, vaikai, tiek sutuoktinis, tiek ir broliai seserys. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turtinę žalą sudarė jo turėtos laidojimo išlaidos: salės, kurioje buvo pašarvota jo motina, nuoma – 600 Lt (173,77 eur), karstas, kryžius ir rūbai kainavo 1200 Lt (347,54 eur), vainikai – 100 Lt (28,96 eur), automobilio nuoma – 750 Lt (217,22 eur), gedulingi pietūs – 1500 Lt (434,43 eu), viso – 1201,92 eur., o neturtinę žalą sudaro 10 000 eur (b.l. 45-46). Teisiamojo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad jo motinai mirus, jis gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, motinos laidotuvėms skolinosi  pinigus, kuriuos vėliau grąžino, visų kvitų ir čekių nesurinko. Ieškovas teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-21 užsakymo Nr. 176 kopiją, iš kurios matyti, kad šiai bendrovei  užsakovas J. P. už laidojimo paslaugas sumokėjo 700 Lt (b.l.166), o iš Rukainių Šv. A. M. bažnyčios 2015-04-07 pažymos  kopijos matyti, kad J. P. už parapijos salę ir liturginius patarnavimus Rukainių parapijos bažnyčiai paliko 500 Lt (144.81 eur) auką (b.l. 168). Ieškovas prašo priteisti jam turėtas jo laidojimo išlaidas atėmus iš šios sumos gautą 1040 Lt (kas atitinka 301.20 eur)  pašalpą.

              Nors teismui yra pateikti tik du ritualinių paslaugų kainas patvirtinantys kvitai atitinkamai  700 Lt (202.73  eur) ir 500 Lt (144.81 eur) sumai, tačiau nukentėjusiojo nurodomos kitos su laidotuvėmis susijusios išlaidos  yra realios, atitinkančios išlaidų vidurkį, laikytinos protingo dydžio, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, jam priteistina   900.72 eur turtinė žala, atėmus 301.20 eur laidojimo pašalpą.

              Civilinis ieškovas J. P. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 10000 eurų  dydžio neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas patirtais išgyvenimais dėl artimo žmogaus - motinos netekties.

              Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

              Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad dėl  motinos mirties civilinis ieškovas turėjo dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su ja, pasekmės negrįžtamos. Visgi nukentėjusysis gyveno ne su žuvusiaja, nukentėjusiajam būnant nepilnamečiui, buvo apribotos I. S. motinystės teisės,  bendravimas, kaip nurodė ir ieškovas, epizodinis, todėl jų ryšiai nelaikytini itin tampriais.

              Nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus,  yra vyresnio, bet darbingo amžiaus, sudegus jo gyvenamajam namui, gyvena ūkiniame pastate.  Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 5000 Eur.

              Kaltinamosios argumentas, kad jo žmonos ir jos sūnaus santykiai nebuvo artimi, jie nebendravo, J. P. nesirūpino savo motina, jos nelankė ir materialiai nepadėdavo, kaip neturtinę žalą ženkliai mažinantis pagrindas, atmestinas, kadangi nukentėjusysis J. P. paaiškino, jog motiną retai lankė dėl to, kad ji su patėviu pastoviai gerdavo, iš pradžių bandė materialiai padėti – buvo padovanojęs kelias vištas, bet motina jas pardavė ir pinigus pragėrė, todėl jis nematė prasmės daugiau jai materialiai padėti, tačiau retsykiais ją aplankydavo, susiskambindavo telefonu, toliau palaikė ryšius.

              Teismas,  vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais-  

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

  Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-10-23 iki 2014-10-25.   

  V. S. paskirtas kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti  – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios., panaikinti – nuosprendžiui įsiteisėjus.

  Daiktinį įrodymą -  odinį diržą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

  Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. 5299,04 Eur (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 4 cnt) žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

  Civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš V. S. 900.72 Eur (devyni šimtai eurų 72 cnt) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurus) neturtinei žalai atlyginti.

  Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Vitalija Norkūnaitė

Teisėjai                                                                                                  Virginija Švedienė

                                                                                                                              Stasys Lemežis

              Nuorašas tikras

              Kolegijos pirmininkė                                                                                    Vitalija Norkūnaitė