Nr. DOK-2078 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 28 d. paduotu pareiškėjos (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto UAB „Kontmena“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Pareiškėja likviduojama dėl bankroto UAB „Kontmena“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų (kreditorių likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ bankroto byloje) E. L. ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Kontmena“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. K., prašymą dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo.

Atrankos kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi DOK-1305 atsisakė priimti pareiškėjos pirmą kartą 2025 m. sausio 31 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl nutarties, dėl kurios kasacinis procesas yra negalimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnis).

Pareiškėjos antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad atrankos kolegijos nutarties, kuria atsisakyta priimti pirmą kartą pareiškėjos paduotą kasacinį skundą, argumentai negali pagrįsti atsisakymo priimti kasacinį skundą. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 buvo sprendžiama dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti bankroto administratorių. Joje jokia apimtimi nėra pasisakyta dėl teisės paduoti kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, jokia apimtimi nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo apskundimo kasaciniu skundu. Šiuo kasaciniu skundu pareiškėja kreipiasi dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos nutartis atstatydinti nemokumo administratorių. Todėl šios bylos ir bylos Nr. 3K-3-99-313/2021 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teisės į kasaciją ribojimas numatytas tik JANĮ 40 straipsnio 4 dalyje dėl naudojantis atrankos programa atrinkto asmens skyrimo ar neskyrimo nemokumo administratoriumi. Jokie kiti kasacijos apribojimai JANĮ 40 straipsnyje nėra nustatyti. Kasatoriaus vertinimu, JANĮ 40 straipsnio aiškinimas tokiu būdu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atstatydinti nemokumo administratorių neskundžiama kasaciniu skundu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsniams. Tuo atveju, jeigu atrankos kolegija laikytųsi nuomonės, kad JANĮ 40 straipsniu nesuteikta galimybė skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis atstatydinti nemokumo administratorių, pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šios normos atitikties Konstitucijai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą pareiškėjos paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad tiek pirmą kartą, tiek ir antrą kartą paduotais kasaciniais skundais prašoma peržiūrėti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartį. Tačiau ši nutartis nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas, nes negali būti skundžiama kasacine tvarka, būtent taip konstatuota atrankos kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi DOK-1305. Todėl kasacinį skundą atsisakoma priimti nesant būtinų procesinių prielaidų pradėti kasacijos procesą.

Atrankos kolegija, spręsdama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad pagal suformuotą Konstitucinio Teismo doktriną vien subjektyvios abejonių dėl teisės normos taikymo aplinkybės savaime nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją būtina nustatyti, kad egzistuoja objektyvios, pagrįstos abejonės dėl teisės normos atitikties Konstitucijai. Šiuo atveju tokios abejonės nekyla. JANĮ 40 straipsnyje įtvirtintas nutarties apskundimo apribojimas susijęs su tam tikrų procesinių sprendimų, neturinčių lemiamos įtakos tolimesnei bylos eigai ir tokiu atveju jis nelaikytinas pažeidžiančiu Konstitucijoje įtvirtintas teises. Pareiškėja šiuo atveju pasinaudojo įstatymu suteiktomis galimybėmis teikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pirmosios instancijos teismui bei atskirąjį skundą apeliacinei instancijai, o abiejų instancijų teismai šiuos pareiškėjos reikalavimus išnagrinėjo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos teisė į teismą buvo įgyvendinta. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atrankos kolegija nenustato pagrįstų abejonių dėl JANĮ 40 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties, dėl kurios kasacinis procesas yra negalimas (JANĮ 39-40 straipsnis), todėl pareiškėjos kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 39-40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Netenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

                                                                                                   Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė