Nr. DOK-3393

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01363-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 12 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedaleksas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Gedaleksas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Gedaleksas“ ieškinį atsakovams A. S., UAB „Vandens ratas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir teisės į domeną perleidimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Anot ieškovės ženklui užtenka bent minimalaus skiriamojo požymio tam, kad jis galėtų būti registruotas ir negalėtų būti nuginčytas. Ieškovės teigimu, pagrindinė prekių ženklo funkcija yra skiriamoji, tačiau ji nereiškia, kad ženklas turi įvardyti (identifikuoti) konkretų ūkio subjektą, kurio gaminamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas žymi prekių ženklas. Ūkio subjekto identifikavimo funkciją atlieka kitas pramoninės nuosavybės objektas – juridinio asmens pavadinimas. Ieškovės įsitikinimu, jos žymuo „GERI KATILAI“ buvo įgijęs skiriamąjį požymį per jos domeno www.gerikatilai.lt ir prekės ženklo naudojimą. Ieškovės vertinimu, ji turėjo įrodyti žymens skiriamojo požymio įgijimą per naudojimą, o ne žymens atpažįstamumą ar platų žinomumą, kas yra visiškai skirtingos kategorijos. Anot ieškovės, apeliacinės instancijos teismas analizavo jos žymens platų žinomumą, o ne skiriamojo požymio įgijimą, todėl nepagrįstai ieškovės atžvilgiu taikė per aukštą įrodinėjimo standartą.

Taip pat ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ieškovės prekių pobūdžio, todėl nepagrįstai nustatė žymeniu suinteresuotą visuomenę, kaip visus perspektyvius prekių pirkėjus. Anot ieškovės, jos prekėmis suinteresuoti asmenys yra profesionalai, todėl jie yra kur kas pastabesni, labiau informuoti ir geriau atsimenantys ieškovės žymenį „GERI KATILAI“. Ieškovės teigimu, šį faktą geriausiai atspindi jos pateikti verslo partnerių UAB Moderator LT, UAB Orfėjas, UAB SANISTAL, UAB Vilra atsiliepimai, jog jie su ieškove bendradarbiauja nuo 2011 m., dalis nuo „Resta“ parodos, kiti išgirdę reklamą, o bendradarbiavimas vykdomas per internetinę svetainę www.gerikatilai.lt.

Be kita ko, ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad žodinis elementas GERI KATILAI yra dominuojantis, todėl geriausiai atsimenamas vartotojų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad žymens GERI KATILAI reklamai radijuje (Radiocentras, ZIP FM, Relax FM, Rusradio LT) 2017 m. rugpjūčio mėn. išleido 15 tūkst. Eurų. Ieškovės įsitikinimu, tokio dydžio investicijos į reklamą yra tikrai didėlės, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio įrodymo nepasisakė. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės žymens skiriamojo požymio (ne)turėjimą grindė atsakovės pateiktais 2021 m. išrašais iš google.com sistemos. Tačiau vien tai, jog „Google“ paieškos lange suvedus raktinius žodžius „GERI KATILAI“ pateikiami kitų prekybininkų pavadinimai, neeliminuoja fakto, jog ieškovė naudojo, reklamavo ir investavo pinigus į žymenį „GERI KATILAI“ dar nuo 2009 mėtų. Taip pat atsakovų atlikta apklausa, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, anot ieškovės, atlikta netinkamai, todėl ji negalėjo būti vertinama kaip reprezentatyvi visuomenės apklausa.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedaleksas“, j. a. k. 122907097, 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ banko 2023 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 580.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas