Administracinė byla Nr. 1-4130-244/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02044-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

                                                                                     (S)

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

Pareiškėjas A. P. pateikė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN), priteisti 1 001 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. L 1).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi Vilniaus PN su prašymu išduoti jam žieminius drabužius, tačiau Vilniaus PN atsisakė tenkinti jo prašymą, dėl to jis buvo priverstas visą žiemą šalti. Pažymėjo, kad Vilniaus PN yra ribojami apsipirkimai parduotuvėje. Leidžiama pirkti už ne daugiau nei 114 Eur per mėnesį, todėl šios sumos neužtenka maistui, higienos priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir rūbams įsigyti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 5-7).

Paaiškino, kad Nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 (toliau - Aprašas). Apraše numatyta, kad nuteistieji aprūpinami šiais rūbais ir avalyne: marškinėliais, kelnaitėmis, puskojinėmis, kelnėmis ir džemperiu, striuke, kepure, batais, šlepetėmis. Tvarkos aprašo 2 p. nustatyta, jog „Suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija. Aprašo 5 p. reglamentuota, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui“, o Tvarkos aprašo 13 p. numato, kad laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu“. Iš pareiškėjo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2017-01-13, t. y. per mėnesį iki 2017-01-13 pateikto prašymo aprūpinti jį drabužiais ir avalyne, savo asmeninėje sąskaitoje

disponavo didesnėmis piniginių lėšų sumomis nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio taip pat ne kartą apsipirko pataisos įstaigos parduotuvėje už bazinę socialinę išmoką viršijančias sumas (2017 sausio mėn. bazinė socialinė išmoka - 38 Eur). Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo prašymo aprūpinti jį drabužiais ir avalyne pateikimo metu jis negalėjo būti pripažintas nemokiu, todėl pataisos įstaigos administracija neturėjo teisinio pagrindo aprūpinti jį drabužiais. Vilniaus PN pažymi, kad iš pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės kopijos matyti, kad pareiškėjui 2016-11-12 į pataisos įstaigą buvo perduotas siuntinys su rūbais, tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėjas prieš žiemos sezoną gavo sezoninius rūbus, kurie jam buvo perduoti artimųjų giminaičių, o pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, neva jis neturėjo rūbų, todėl žiemą buvo priverstas kęsti šaltį, neatitinka tikrovės. Atsakovės atstovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių Vilniaus PN, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Teismas

konstatuoj a:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos - Vilniaus PN - neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017-01-03 kreipėsi į Vilniaus PN su prašymu skirti jam drabužius žiemos sezonui (b. 1. 8).

Vilniaus PN atsakydama į pareiškėjo prašymą 2017-02-07 raštu Nr. 42-191(1) nurodė, kad 2017-01-26 su pareiškėju kalbėjo Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnas. Pokalbio metu pareiškėjas buvo supažindintas su administracijos sprendimu pareiškėjo prašymo netenkinti, pareiškėjui buvo paaiškinti priimto sprendimo motyvai (b. 1.2).

Apraše numatyta, kad nuteistieji aprūpinami šiais rūbais ir avalyne: marškinėliais, kelnaitėmi: puskojinėmis, kelnėmis ir džemperiu, striuke, kepure, batais, šlepetėmis. Pagal Aprašo 5 p., drabužia avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniar prašymui. Pagal Aprašo 13 p. nurodyta, kad laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai pe mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvė: atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaų 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodyti laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Nagrinėjamu atveju, iš atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2017-01-13, t. y. per mėnesį iki 2017-01-13 pateikto prašymo aprūpinti jį drabužiais ir avalyne, savo asmeninėje sąskaitoje disponavo didesnėmis piniginių lėšų sumomis nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio taip pat ne kartą apsipirko pataisos įstaigos parduotuvėje už bazinę socialinę išmoką viršijančias sumas (2017 sausio mėn. bazinė socialinė išmoka - 38 Eur) (b. 1. 16). Atsižvelgus į pateiktus duomenis, pareiškėjas neatitiko nemokaus asmens sąvokos, todėl jam Vilniaus PN pagrįstai atsisakė suteikti drabužius žiemos sezonui. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spaudos apskaitos kortelės (b. 1. 11) matyti, kad pareiškėjui 2016-11-12 į pataisos įstaigą buvo perduotas siuntinys su rūbais, todėl galima teigti, kad pareiškėjas prieš žiemos sezoną gavo sezoninius rūbus, kurie jam buvo perduoti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja