Baudžiamoji byla Nr. 1-774-1078/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37607-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Jurgitai Gailik,

dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui, Aušrai Zakarkienei,

kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Anton Kviatkovski,

nukentėjusiajam M. M.,

specialistams M. Sūdžienei ir V. Kazlauskui (nuotoliniu būdu)

vertėjaujant Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskutinį kartą teistas (ankstesni teistumai išnykę):

-       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V. S. apeliacinis skundas atmestas, patikslinta nuosprendžio aprašomoji dalis.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

V. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 3.00 val., būdamas K. Kalinausko gatvėje, ties VšĮ „Centro poliklinika“ pastatu, esančiu adresu – Pylimo g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiajam M. M. į veidą papurškė ašarinių dujų ir nukentėjusįjį stumdamas pargriovė ant šaligatvio grindinio, ranka griebė nukentėjusiajam už kairės rankos ir jėga bandė numauti vestuvinį žiedą, 400 eurų vertės, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus užsimauti žiedą atgal, jis (V. S.) iš nukentėjusiojo dėvėtų kelnių dešinės pusės galinės kišenės ištraukė piniginę, 60 eurų vertės, kurioje buvo: 40 eurų grynųjų pinigų, M. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, neturintis materialinės vertės, banko „Luminor“ mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturinti materialinės vertės, 2 vnt. magnetinių kortelių, skirtų praėjimui į objektą, neturinčių materialinės vertės, bei suplėšydamas kelnių dešinės pusės priekinę kišenę, ištraukė joje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8“, 200 eurų vertės, kuriame buvo įdėtos dvi SIM kortelės, neturinčios materialinės vertės, ir su minėtais daiktais pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimą kairėje plaštakoje ir dešiniųjų IV, V, VI šonkaulių lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė M. M. priklausantį 300 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. vakare išvažiavo pasivažinėti dviračiu, buvo neseniai išrašytas iš ligoninės. Iš ligoninės buvo išrašytas 2020 m. rugsėjo 11 d. Įvykio vakarą, po dešimtos valandos, miesto centre pasuko į Pylimo gatvę ir norėjo pakilti į kalniuką K. Kalinausko gatve, tačiau nepavyko pakilti į kalniuką, nes nukrito nuo dviračio. Krisdamas sutrenkė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Tada atsisėdo ant bordiūro ir laukė, kol nustos bėgti kraujas. Šalia nebuvo šiukšlių dėžės, todėl kruvinas servetėles išmetė ant žemės. Nematė, ar buvo kraujo ant asfalto, bordiūro. Tada nuėjo ir atsisėdo ant suolelio Vilniaus gatvėje. Vilniaus gatvėje atsisėdo skvere, 50 metrų nuo tos vietos, kur nukrito. Atsisėdo prie namų, kurių numeriai 24 ir 26, prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Paskui grįžo namo. Grįžo apie dvyliktą valandą vakaro. Grįždamas pakalbėjo su kaimyne. Kaltinamasis nurodė, jog ant nukentėjusiojo kelnių jo (kaltinamojo) kraujas galėjo atsirasti, kai nukentėjusysis, kuomet buvo užpultas, nukrito ant žemės K. Kalinausko g., jo manymu, nukentėjusysis tiesiog galėjo įkristi į jo kraują ar į jo paliktas kruvinas servetėles. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog, kai važiuodamas dviračiu nukrito, nekvietė medicininės pagalbos. Prieš įvykį, 2020 m. rugsėjo 12 d., jį (V. S.) sumušė apsaugininkas,  nes pamanė, kad jis nori pasisavinti mobilųjį telefoną. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog jis nagrinėjamo įvykio vakarą važinėjo dviračiu,  nes norėjo patekti į „Maxima“, kuri dirbo naktį. Iš namų išvažiavo po 22.00 val., K. Kalinausko gatvėje buvo apie 23.00 val. Dujų balionėlio su savimi neturėjo. Dujų balionėlį ankstesnio įvykio metu iš jo buvo paėmę policininkai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., vakare apie 22-23 val., važiavo dviračiu nuo Pylimo gatvės, Vilniuje, viešojo transporto juosta, įvažiavo į K. Kalinausko gatvę, Vilniuje, norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, tačiau dėl silpnumo pritrūko jėgų ir nugriuvo nuo dviračio. Tada atsisėdo ant šaligatvio ir jam pradėjo bėgti kraujas (2020 m. rugsėjo 12 d. ryte, apie 6.00 val., jis buvo labai stipriai sumuštas Kudirkos aikštėje, Vilniuje. Po sumušimo 2020 m. rugsėjo 12 d. jis kreipėsi į ligoninę). 2020 m. rugsėjo 18 d. negalėdamas sustabdyti kraujo, nuėjo link Vilniaus gatvės, kur atsisėdo ant medinio suoliuko ties pastatu Vilniaus g. 24-28, netoli Sveikatos apsaugos ministerijos. Kai jam nustojo bėgti kraujas, prieš vidurnaktį, grįžo į namus Žirmūnuose. Viešasis transportas dar važinėjo, todėl 2020 m. rugsėjo 18 d. tikrai grįžo iki 24.00 val. Visą naktį buvo namuose, po to kelias dienas visai nebuvo išėjęs iš namų, todėl net ir fiziškai negalėjo, neturėjo jėgų sumušti žmogų. Jis nieko nemušė, muštynėse nedalyvavo. Kol sėdėjo K. Kalinausko gatvėje, po to skvere netoli Sveikatos apsaugos ministerijos, jokių muštynių nematė, pats jokiose muštynėse nedalyvavo. Po 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio, policija pasiėmė jo dujų balionėlį, todėl po 2020 m. rugsėjo 12 d. jis dujų balionėlio su savimi daugiau niekada neturėjo. Dėl to, kaip nukentėjusiojo kelnių vienos kišenės viduje atsirado jo kraujas, nurodė, kad nukentėjusysis 2020 m. rugsėjo 19 d. naktį, eidamas K. Kalinausko gatve, Vilniuje, galėjo netyčia atsisėsti ant šaligatvio ir prisiliesti prie jo kraujuotos servetėlės, kurią paliko po to, kai 2020 m. rugsėjo 18 d. vakare jam kraujavo iš nosies. Tokiu būdu nukentėjusysis savo ranką išsitepė jo krauju, po ko jis savo išsiteptą jo krauju ranką galimai įsidėjo sau į kišenę, tik tada galėjo jo kraujas atsirasti nukentėjusiojo kelnių kišenės viduje. Savo šlapių kraujuotų servetėlių toje vietoje tą vakarą paliko labai daug (t. 1, b. l. 105-107, t. 2, b. l. 69-72, 91-93, 106-110).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. S. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmo atlikimo metu (t. 2, b. l. 8-90).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. K. Kalinausko gatve ėjo iš baro namo ir buvo užpultas. Grumtynės su užpuoliku vyko ant žemės. Pamena, kad užpuolikas bandė nuimti nuo piršto vestuvinį žiedą. Užpuolikas pasišalino, kai jis (M. M.) pradėjo rėkti. Užpuolikas jį apipurškė dujomis. Buvo apiplėštas, neturėjo nei piniginės, nei telefono, negalėjo išsikviesti pagalbos. Grįžęs namo, pažadino žmoną, papasakojo, kas įvyko, žmona iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ten jam nustatė trijų šonkaulių lūžius. Įvykio vakarą ėjo namo ir kilo į K. Kalinausko gatvės kalną, buvo nulenkęs galvą, žiūrėjo žemyn, tada pajautė smūgius, dujas ir pargriovimą. Iš kur atėjo užpuolikas, negali pasakyti. Vieta nebuvo apšviesta, buvo tamsu. Užpuoliko nematė, nes jam buvo pripurkšta dujų. Kraujuojančių sužalojimų neturėjo, buvo tik mažas nubrozdinimas ant kairės rankos, bet nekraujavo. Tai, kad jo (M. M.) kelnės yra kruvinos, pastebėjo žmona, kai jis grįžo namo. Kraujo dėmės buvo devyniose vietose – priekyje, gale, aplink kišenes, kišenių viduje. Kelnės buvo suplėšytos ties priekine kišene, kur laikė telefoną. Patyrė turtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo, atimto telefono ir piniginės. Neturtinės žalos tūkstantis eurų susidaro iš to, kad iki šiol jaučia stresą, naktimis kankina nemiga, bijo vaikščioti pėstute.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., laikotarpyje nuo 2.00 val. iki 3.40 val., būdamas girtas, ėjo iš baro Vilniaus senamiestyje. Ėjo į namus ir eidamas buvo užpultas nepažįstamo vyriškio. Kaip buvo užpultas, dėl neblaivumo neatsimena, sugeba atsiminti tik tai, kad grūmėsi su vyriškiu. Grumtynių metu vyriškis nuo rankos nuėmė jo vestuvinį žiedą, tačiau toliau besigrumiant jis tą žiedą iš jo atėmė. Atėmus žiedą, vyriškis jam į akis papurškė ašarinių dujų. Po to, kai jam papurškė dujų, jis toliau nieko neatsimena, tačiau atsipeikėjęs pastebėjo, kad iš dešinės pusės kelnių kišenės dingo jo juodos spalvos piniginė „Picard“, kurios vertė 60 eurų, joje buvo 40 eurų grynaisiais pinigais, jo vairuotojo pažymėjimas, „Luminor“ banko kortelė, dvi praėjimo magnetinės kortelės. Iš galinės dešinės pusės kišenės dingo mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8“, kuriame buvo dvi SIM kortelės, telefono vertė 200 eurų. Atsipeikėjęs jis grįžo namo, kur jo žmona iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, kur jam nustatė 3 šonkaulių lūžius. Namie ant savo kelnių pastebėjo, kad dešinėje pusėje jos suplėšytos bei yra kraujo dėmių (t. 1, b. l. 42-44).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 2.30 val. išėjo iš baro „Nauji vėjai“, kai iš A. Jakšto gatvės pakilo į K. Kalinausko gatvę, Vilniuje, ėjo vienas, buvo išgėręs alkoholio, ir, būnant prie „Centro poliklinikos“, pajuto, jog kažkas iš priekio papurškė jam dujų į akis, po ko jį užpuolė nepažįstamas vyriškis, prasidėjo grumtynės. Vyriškis buvo vienas. Grumtynių metu su juo nugriuvo ant žemės, toliau grumtynės vyko ant grindinio. Grumtynių metu pajuto, jog jam nuo piršto buvo maunamas vestuvinis žiedas, tačiau jį pavyko išsaugoti. Kadangi jam skaudėjo akis, užsidengė veidą rankomis, ir pradėjo rėkti, tada tas vyriškis pabėgo. Atsikėlęs nuo žemės, iš karto norėjo paskambinti ir išsikviesti policiją, tačiau suprato, jog iš dešinės pusės kelnių priekinės kišenės dingo jo mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8“ ir apčiuopė, jog dešinės pusės galinėje kelnių kišenėje nebėra jo piniginės. Pastebėjo, jog kelnės buvo suplyšusios, buvo išplėšta dešinės pusės kišenė, kurioje prieš tai buvo telefonas. Grįžo namo, apie įvykį papasakojo žmonai, ji paskambino į policiją. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kadangi jam labai skaudėjo šoną, medikai pristatė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Ligoninėje buvo su tais pačiais rūbais. Ryte atvažiavo tyrėjas, kuris jį apklausė ir įformino įvykį, žmona atnešė kelnes, ant kurių ji pastebėjo rudos spalvos dėmes, panašias į kraują. Dėmės buvo keliose vietose skirtingose kelnių pusėse. Kadangi buvo nežymiai sužeistas ir niekur nekraujavo, iš karto suprato, jog tai buvo užpuoliko kraujas (t. 1, b. l. 151-152).

Papildomos apklausos 2020 m. rugsėjo 19 d. metu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad nei kol ėjo iš baro prieš užpuolimą, nei po plėšimo, jokių ne savo daiktų, popieriukų nei nuo žemės, nei nuo kitų objektų nerinko ir sau į kišenę nesidėjo (t. 1, b. l. 163-166).

Nukentėjusysis M. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir Parodymų patikrinimo vietoje veiksmo atlikimo metu (t. 2, b. l. 156-162).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Č.-M. (kaltinamojo sutuoktinė) nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį susitiko su draugais. Apie 23 val. ji nutarė eiti namo, vyras dar pasiliko su bičiuliais. Vyras grįžo apie 3 val. nakties, ji jau miegojo. Išgirdo, kad vyras šaukia, jog jį užpuolė, iš miegamojo nubėgo į koridorių, vyras vizualiai nekraujavo, bet veidas buvo raudonas, akys pasruvusios krauju, kelnės kruvinos, suplėšytos. Kadangi ant vyro drabužių matėsi kraujas, o ant vyro sužalojimų nematė, labai išsigando, bijojo, kad sužalojimai gali būti po drabužiais. Vyras pasakė, kad buvo užpultas ir apipurkštas dujomis. Iškvietė policiją, atvažiavusi policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes vyrui skaudėjo šonkaulius. Greitoji nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Kai vyras grįžo, papasakojo, kad ėjo ir jį užpuolė vyras. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad užpuolimo metu sutuoktinis buvo neblaivus. Užpuolimo metu iš jo atėmė naują telefoną, piniginę, kurioje buvo grynųjų pinigų. Gerai nepamena, tačiau atrodo, kad buvo įdrėksta galinė kelnių kišenė, kraujo dėmės buvo aplink kišenes. Kadangi sutuoktinis neturėjo jokios atviros žaizdos, todėl ji ir iškėlė klausimą, iš kur tos dėmės. Tai, kad užpuolimo metu buvo panaudotos dujos, sprendžia iš to, kad, kai vyras grįžo namo ir ji paėmė jo striukę, jai pradėjo perštėti veidą. Dujų kvapo nejautė, šiek tiek ašarojo akys, bet daugiausiai griaužė veidą. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Č.-M. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. kartu su vyru M. M. išvyko į barą „Naujieji vėjai“. Apie 23 val., ji išvyko į namus, o vyras liko dar su draugais. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3.00 val. nakties, vyras grįžo namo. Jis iš koridoriaus pradėjo šaukti, jog jį užpuolė. Sutuoktinis pasakė, jog prieš 10 minučių K. Kalinausko gatvėje, Vilniuje, netoli „Centro poliklinikos“, jį užpuolė nepažįstamas vyriškis, sumušė, apiplėšė ir jam labai skauda dešinį šoną. Vyras pasakė, jog jis bėgo nuo „Centro poliklinikos“, užpuolikas iš jo pavogė telefoną ir piniginę. Sutuoktinis pasakė, jog negali atsimerkti, nes skauda akis, kadangi jam papurškė dujų. Apžiūrėjusi vyrą, pastebėjo, kad jam ant kelnių iš dešinės pusės yra kraujo dėmės, tačiau niekaip negalėjo nustatyti, iš kur tas kraujas, bandė apžiūrėti vyrą, tačiau nematė, jog jis kažkur kraujuotų. Taip pat pamatė, jog jo kelnių šone dešinės pusės kišenė yra išdraskyta, toje kišenėje vyras paprastai nešiodavo savo piniginę. Sutuoktinis papasakojo, jog užpuolikas buvo šviesiais plaukais ir šviesiu megztiniu. Liudytoja nurodė, kad ji iškvietė policiją, vėliau atvyko ir medikai, kurie jos vyrą išvežė į ligoninę, ji vyko kartu. Dieną atvyko į namus policijos tyrėjas, kuris atvežė M. M. piniginę su asmens dokumentais bei atliko apklausą. Kol tyrėjui M. M. pasakojo apie įvykį, ji pagalvojo, jog jis neturi jokių atvirų žaizdų, o jo kelnės yra suplėšytos ir kruvinos, tad kilo mintis, jog tai gali būti užpuoliko kraujas. Atnešė tyrėjui bei parodė M. M. kelnes, su kuriomis jis buvo užpultas, tyrėjas paėmė kelnes ekspertizei. Nori pažymėti, jog, kai M. M. pasakojo, kad atkovojo savo vestuvinį žiedą iš užpuoliko, tuo momentu ji pagalvojo, jog kadangi M. M. nėra labai stiprus, gana smulkus ir neaukšto ūgio, kaip jis galėjo atkovoti žiedą iš užpuoliko, ir tada jai kilo mintis, kad galimai užpuolikas nebuvo labai stiprus, todėl M. M. ir pavyko atkovoti ir atimti savo žiedą (t. 1, b. l. 169-171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad gyvena kartu su dėde V. S. Kadangi kartu su V. S. gyvena dviese, tai yra jo artimas giminaitis ir šeimos narys, todėl, pasinaudodamas savo teise, atsisako būti apklausiamas ir duoti parodymus apie savo artimą giminaitį – dėdę V. S. (t. 1, b. l. 174-175).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. (Ž. A.) nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą pokalbis su nukentėjusiuoju vyko lauke, prie jo namų. Buvo tamsus paros metas, tačiau vieta gerai apšviesta. Nepamena, kaip nukentėjusysis atrodė, tačiau jis buvo apsiverkęs, matėsi, jog buvo muštas, kadangi kūnas kai kur buvo apibrozdintas, o rūbai apiplėšyti. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad nukentėjusysis galvojo, jog užpuolikų buvo daugiau, tačiau nurodė tik vieno žmogaus požymius. Nukentėjusysis nurodė, kad užpuolikas buvo su baltu megztiniu, smulkaus sudėjimo ir  trumpai kirptais plaukais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. A. nurodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 4.00 val., dirbant kartu su kolega M. L. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauks pranešėjas, kurį sumušė ir apipurškė dujomis. Atvykus nurodytu adresu, lauke prie namo į juos kreipėsi pranešėjas M. M. ir paaiškino, jog maždaug apie 3.00 val., jis ėjo namo K. Kalinausko gatve, Vilniuje, jį užpuolė nepažįstamas asmuo, apipurškė dujomis, bei pavogė jo piniginę ir mobilų telefoną. Iš pradžių M. M. sakė, jog buvo trys užpuolikai, tačiau po to pasakė, jog jį mušė ir apiplėšė vienas vyriškis, kuris buvo apsirengęs baltu megztiniu, smulkaus kūno sudėjimo. Tiksliai, kaip atrodė jį užpuolęs asmuo, M. M. nurodyti negalėjo, nes jam į akis buvo pripurkšta dujų, ir dėl to jis blogai matė. Kai užpuolikas jam papurškė dujomis ir pradėjo jį mušti, M. M. pasakė, jog jis su užpuoliku pradėjo grumtis. Grumtynių metu užpuolikas bandė numauti jam žiedą nuo piršto, tačiau M. M. pavyko tą žiedą atkovoti. Pranešėjas iš karto paaiškino, jog yra išgėręs alkoholio, tačiau bendraujant su juo, jis buvo nestipriai apsvaigęs, bendravo adekvačiai, kalbėjo rišliai (t. 1, b. l. 178-180).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. L. (M. L.) nurodė, kad įvykį prisimena, tą naktį dirbo su Ž. A. Atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, šalia buvo jo žmona. Užpuolikų vietoje nebuvo, jie buvo pabėgę, buvo nurodyti jų požymiai. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo pavogti daiktai. Tuomet atvyko greitoji medicinos pagalba ir dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai, surinkę pirminę informaciją, vyko ieškoti užpuolikų. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis atrodė susijaudinęs. Nukentėjusysis minėjo, kad vartojo alkoholį, buvo su draugais mieste, po to ėjo namo iš baro ir tuomet buvo užpultas. Nurodė, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų buvo su balta striuke, tai buvo pagrindinis požymis, pagal kurį buvo ieškota asmens, kuris nubėgo link stoties rajono. Nukentėjusiojo blaivumo netikrino, bet buvo požymiai, jog jis išgėręs. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Bet ta nukentėjusiojo būsena – susijaudinimas, mano, kad labiau buvo dėl užpuolimo, nes asmuo buvo apipurkštas dujomis, jo akys ašarojo. Nepamena, ar nukentėjusiojo kalba buvo rišli ir veiksmai koordinuoti. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis teigė, jog jį užpuolė keli ar vienas asmuo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, M. L. parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad nepamena, ar nukentėjusysis sakė, jog jį užpuolant buvo panaudotos dujos, tačiau pamena, kad nukentėjusiojo veidas buvo paraudęs, akys ašarotos, dėl to buvo panašu į tai, kad jis buvo apipurkštas dujomis. Nepamena, ar ant nukentėjusiojo drabužių buvo kažkokios dėmės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Ž. A. (t. 2, b. l. 183-185).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 3-4 val. ėjo K. Kalinausko gatve, Vilniuje. Einant link savo automobilio, kuris stovėjo adresu – Tauro g. 3, Vilniuje, pastebėjo, kad prie Vilniaus Petro Vileišio aukštesniosios mokyklos pastato sienos, esančios K. Kalinausko g. 7, Vilniuje, ant žemės guli juodos spalvos, pailga, vyriška piniginė. Pamatęs piniginę, nutarė pažiūrėti, ar piniginėje yra kažkokių dokumentų. Piniginėje buvo asmens duomenų kortelė bei kitos kortelės. Piniginėje pinigų nebuvo. Piniginę atidavė policijos pareigūnams, kurių ekipažas stovėjo prie Tauro g. 3, Vilniuje (t. 1, b. l. 56).

Teisimojo posėdžio metu 2022 m. gegužės 24 d. apklausti specialistai M. Sūdžienė ir V. Kazlauskas patvirtino į bylą savo parengtą Šiaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d. Specialisto išvadą bei atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Dėl teismo pagarsintos Išvados 4 punkto nurodė, jog tam, kad susidarytų tokios dėmės, kokios buvo rastos ant kelnių, kraujas turėjo būti skystas. Atsakant į klausimą, ar tam, kad susidarytų tokie pėdsakai, žmogus galėjo į kraujo balą ar ant žemės esančias kraujo dėmes įkristi, nurodė, kad tokie pėdsakai, kurie buvo rasti ant kelnių, yra pakankamai smulkūs, bent jau jų matmenys, lokalizacija, o būtent tai, kad jie yra vidinėse kišenėse, vidiniuose kišenių maišeliuose, paneigia įkritimo galimybę. Tokie pėdsakai negalėjo atsirasti į kišenes įsidėjus kraujuotas vienkartines nosinaites, nes popierinių nosinaičių pats paviršius yra sugeriantis ir jis neturi tiek drėgmės bei galimybės palikti tokius pėdsakus ant kelnių paviršių, kokie buvo aptikti. Kraujo dėmės negalėjo atsirasti po 5 val., skaičiuojant nuo to, kai kraujas atsirado. Atsakant į gynėjo klausimą, koks turėjo būti pagal Išvados 2 punktą kraujuotas paviršius, kontaktavęs su kelnėmis, nurodė, kad paviršius turėjo būti ne hidrofobinis, t. y. kuris nesugeria kraujo į save. Nosinaitė – tai nehidrofobinis, porėtas paviršius, kuris sugeria skysčius į save, todėl nuo jų palikti kokį nors skystį yra labai sudėtinga – arba turi būti labai didelis kraujo kiekis, arba nosinaitė būti visiškai permirkusi. Hidrofobinis paviršius – tas, kuris nesugeria, ant jo lieka, pvz., gali būti ranka. Jeigu ji yra kruvina, tai paviršius ne hidrofobinis, ir todėl persineša kraujas ant audinio. Net ir tuo atveju, jei servetėlė buvo labai drėgna, permirkusi krauju, ji negalėjo palikti tokių pėdsakų, nes kraujo pėdsakų ryškumas, jų susiformavimo kraštai rodo, jog kraujas nebuvo niekur susigėręs. Kruvinas paviršius, ant kurio yra skysto kraujo, prisiglaudė prie paviršiaus, kuris sugeria tą kraują, t. y. būtent prie tekstilės. Kraujo džiūvimo greitis priklauso nuo kraujo kiekio, aplinkos temperatūros, aplinkos sąlygų. Kraujo džiūvimas prasideda po 20 min., priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. Išvados 4 punkte nurodomos 60 min., todėl, kad vienoje apklausoje buvo nurodoma, jog kraujavo anksti ryte, o prisilietė vėlai vakare, todėl nurodyta valanda laiko, siekiant pabrėžti, kad iki tol, kol kraujas sudžiūvo ir tokioje būsenoje, kokioje jis buvo priglaustas prie paviršiaus, praėjo ne daugiau nei valanda laiko.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-105819-21 nustatyta, kad kelnių išorinėje priekinėje pusėje, ties kaire kišene, apie 12,0 cm nuo juosmens ir apie 3,0 cm nuo išorinės klešnės susiuvimo siūlės yra apie (1,0×2,0) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėginiu (toliau – mėg.) Nr. 1. Kelnių išorinėje užpakalinėje pusėje, ant dešinės klešnės, apie 18,0 cm nuo juosmens ir apie 2,0 cm nuo dešinės klešnės išorinės susiuvimo siūlės yra apie (0,8×0,8) cm dydžio rudos spalvos dėmė, kuri iškirpta ir pažymėta mėg. Nr. 2. Kelnių išorinėje nugarinėje pusėje, ant dešinės klešnės, apie 13,0 cm nuo juosmens ir apie 4,0 cm nuo dešinės klešnės išorinės susiuvimo siūlės yra apie (1,0×1,5) cm dydžio rudos spalvos dėmė, iš kurios padaryta iškarpa ir pažymėta mėg. Nr. 3 (t. 1, b. l. 87-90).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-904433-21 nustatyta, kad ant kelnių rasto vyro kraujo (mėg. Nr. 1-3) genotipas sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19 (t. 2, b. l. 8-10).

Iš 2021 m. liepos 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. IBPS-V-1670655-21 nustatyta, kad ant pateiktų tirti iškarpų, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, iš M. M. kelnių kraujo pėdsakų ant plokštumų Nr. 2-4, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. S. genotipu (žr. 2021-04-26 LP KTC specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-904433-21). Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19 (t. 2, b. l. 26-29).

Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d. Specialisto išvados, nustatyta, kad ant tirti pateiktų M. M. kelnių klešnės ir vidinių kišenių dalių esantys pažeidimai susiformavo pjovimo (kirpimo)-tempimo būdu. Ant tirti pateiktų M. M. kelnių vidinių ir išorinių paviršiuose esantys kraujo pėdsakai yra kontaktiniai, susidarę kelnių paviršiui ir kraujuotam paviršiui kontaktuojant tarpusavyje. Kraujo pėdsakų išsidėstymo ant išorinių ir vidinių M. M. kelnių paviršių visuma leidžia teigti, kad šie pėdsakai negalėjo atsirasti įtariamojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis (pvz., atsisėdus, atsirėmus į daiktą, į paviršių, į tokį objektą, kaip suoliukas). Ant tirti pateiktų kelnių esantys kraujo pėdsakai susiformavo kraujui esant skystoje būsenoje t. y. maždaug 60 min. nuo kraujo atsiradimo ant paviršiaus, kuriuo kontaktavo su kelnėmis (t. 2, b. l. 30-46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2762/2020 (01) matyti, kad M. M. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje ir dešiniųjų IV, V, VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo laiku nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 70-72).

Iš vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 lapkričio 25 d. buvo apžiūrėtas šaligatvis, esantis K. Kalinausko g. 7, Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 50-54).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apžiūrėta juodos spalvos piniginė. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 58-60).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė žaliai margas kelnes, kurių dešinėje pusėje, ties kišene, yra suplėšymai bei raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 62).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pranešimo nustatyta, kad išanalizavus įtariamojo V. S. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) veikimo išklotines, tiriamojo įvykio metu, laikotarpyje 2020 m. rugsėjo 19 d. 03.00 val. – 04.30 val. jokių telefono prisijungimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 129).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos Nr. (8.42-10)-B8-1425 nustatyta, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje nelijo, vidutinė paros oro temperatūra buvo 11,1'C, 2020-09-19 d. Vilniuje nelijo, vidutinė paros oro temperatūra buvo 12,0'C (t. 2, b. l. 2).

Iš VĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ atsakymo į paklausimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., į VĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ nesikreipė (t. 2, b. l. 4).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).

Kaltinamasis V. S. viso proceso metu savo kaltę kategoriškai neigė, teigdamas, jog nagrinėjamo įvykio naktį jis jokiose muštynėse nedalyvavo, nukentėjusiojo neužpuolė ir jo turto nepagrobė. Kaltinamasis akcentavo ir tai, jog jis dėl silpnos sveikatos net ir neturėjo fizinių galimybių užpulti nukentėjusįjį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis iš esmės teigė, jog jis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jis grįžo namo iki 24 val. Visą tą naktį buvo namuose. Visgi teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, teismo ištirtų ir pripažįstamų įrodymais, pagrįsti kaltinamojo kaltei.

Nukentėjusysis viso proceso metu laikėsi nuoseklių parodymų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, eidamas iš baro, kilo į kalną K. Kalinausko g., Vilniuje, kur buvo užpultas asmens, kurio neįsidėmėjo ir bruožų neįsiminė. Užpuolimo metu jis buvo apipurkštas dujomis, įvyko grumtynės, o užpuolikui pasišalinus pastebėjo, kad nebeturi mobiliojo ryšio telefono bei piniginės. Taip pat viso proceso metu nukentėjusysis akcentavo ir tai, kad grumtynių metu užpuolikas bandė nuo jo piršto numauti vestuvinį žiedą, bet jis žiedą atkovojo iš užpuoliko. Nors nukentėjusysis užpuolimo metu ir nematė jį užpuolusio asmens, neįsidėmėjo jo išskirtinių bruožų (tik nurodė, jog jį užpuolusio asmens plaukai buvo šviesūs), tačiau šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo užpuolimo ir jo turto pagrobimo kategoriškai patvirtina byloje esanti 2021 m. liepos 21 d Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada, kurioje konstatuota, jog ant nukentėjusiojo M. M. kelnių, kurias jis dėvėjo užpuolimo metu, rasta būtent kaltinamojo V. S. kraujo. Nors V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kėlė versijas, jog jo kraujas ant nukentėjusiojo kelnių išorinių ir vidinių paviršių (kišenės vidinės pusės) galėjo atsirasti M. M. įkritus į jo (kaltinamojo) kraują, nes kaip tik tą patį vakarą jis (kaltinamasis) K. Kalinausko g. griuvo nuo dviračio ir jam smarkiai bėgo kraujas iš nosies, ar pačiam nukentėjusiajam radus jo (kaltinamojo) tą vakarą paliktas ant šaligatvio kruvinas nosinaites ir jas dėl nežinomų priežasčių įsidėjus į kišenę, tačiau šios kaltinamojo keltos versijos paneigtos bylos medžiaga – Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 4 d. Specialisto išvada bei šią išvadą pateikusių specialistų paaiškinimais, duotais teisme. Būtent apklausti teisiamojo posėdžio metu specialistai kategoriškai paneigė galimybę, jog ant M. M. kelnių rasti kaltinamojo kraujo pėdsakai galėjo susidaryti nukentėjusiajam įkritus į kaltinamojo kraują ar įsidėjus kruviną nosinaitę į kišenę. Specialistai taip pat pažymėjo, kad rasti kraujo pėdsakai susiformavo nehidrofobiniam paviršiui, pvz., rankai, kontaktuojant su tekstile, t. y. kelnėmis. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ant nukentėjusiojo kelnių, kurias jis dėvėjo užpuolimo metu, buvo rasta būtent kaltinamojo kraujo, taip pat ta aplinkybė, jog kraujas buvo rastas ne tik ant išorinių kelnių paviršių, bet ir kelnių kišenės vidiniame maišelyje, leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo užpultas ir apiplėštas kaltinamojo.   

 Kaip minėta, kaltinamasis neigdamas savo kaltę akcentavo ir tai, jog jis nagrinėjamo įvykio metu buvo silpnos sveikatos, neseniai paleistas iš gydymo įstaigos, neseniai buvo sumuštas, todėl neva neturėjo fizinių galimybių užpulti nukentėjusįjį, tačiau jau aptartų specialistų išvadomis nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti itin grubūs sužalojimai, jo pasipriešinimui nuslopinti buvo panaudotos dujos, darytina išvada, jog vien aplinkybė, kad kaltinamasis prieš nagrinėjamą įvykį buvo neseniai išrašytas iš gydymo įstaigos niekaip nepaneigia jo kaltės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė būtent ir atkreipė dėmesį į tai, jog jos sutuoktinį užpuolęs žmogus neturėjo būti labai stiprus, kadangi besigrumdamas jos sutuoktinis, kuris nėra fiziškai itin stiprus, yra smulkaus kūno sudėjimo, atkovojo iš užpuoliko savo vestuvinį žiedą.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos teigė, jog jis nebuvo įvykio vietoje, nes 24 val. grįžo į namus ir namuose buvo visą naktį, tačiau pažymėtina, jog tokia jo nekaltumą neva pagrindžianti aplinkybė yra nepatvirtinta jokiais duomenimis ir yra grindžiama tik paties kaltinamojo žodžiais. Liudytojai, kurie neva galėjo patvirtinti šią aplinkybę, į teismo posėdžius neatvyko (teismas buvo įpareigojęs kaltinamąjį atsivesti į posėdį liudytoją R. J., kuri, pasak kaltinamojo, yra jo kaimynė ir matė, kada jis nagrinėjamo įvykio vakarą grįžo į namus, bei kartu su juo gyvenantį sūnėną A. S., tačiau teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 24 d., metu kaltinamasis jau nurodė, kad neva ta pati liudytoja nieko neatsimena ir nenori ateiti į teismą, sūnėno į bylos nagrinėjimą taip pat neatsivedė (pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, t. y. kaltinamąjį (t. 1, b. l. 173-176)).

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamajam V. S. pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tą padaryti panaudojant fizinį smurtą, užpuolė nukentėjusįjį ir iš jo pagrobė 300 Eur vertės kaltinime nurodytą turtą, šiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, padarytą žalą – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į turtines teises, turtinius interesus bei asmens sveikatą, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 143-146), nusikalstamos veikos padarymo metu – neteistas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamojo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu taip pat už turtinio nusikaltimo padarymą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis, nusikalstama veika įvykdyta 2020 m. rugsėjo 12 d.). Čia pastebėtina, jog minėtu nuosprendžiu kaltinamasis pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą taip pat miesto centre, itin ankstyvą rytą iš gatvėje užmigusio nukentėjusiojo, kas įvertinus šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis turėjo tam tikrą veikimo modelį – abu kartus veikė miesto centre, kur yra daug pasilinksminimo vietų ir yra aktyvus naktinis gyvenimas, turtą grobė iš pavienių asmenų, veikė tokiu laiku, kai tokie asmenys iš pasilinksminimo vietų išėję jau galėjo būti apsvaigę dėl ko jų pasipriešinimas, akivaizdu, galėjo būti silpnesnis, kas rodo, kad nagrinėjama veika nebuvo visiškai spontaniška ar atsitiktinė. Pažymėtina ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ir nusikalstamą veiką, už kurią V. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, skiria vos savaitė laiko, kas rodo, jog, nors po 2020 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamos veikos įvykdymo V. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau tai neprivertė jo atsisakyti savo nusikalstamų sumanymų ir jis tokį savo elgesį vėl kartojo. Kaip kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga įvertintina ir tai, kad nors jo ankstesni teistumai yra išnykę, dėl ko naujos nusikalstamos veikos padarymo prasme praeityje buvę teistumai nelaikytini jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog praeityje jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir už vagystes, ir už plėšimus, už tokio pobūdžio veikas jis atliko net pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau savo nusikalstamą elgesį vėl kartojo ir jo neatsisakė.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, turintis sveikatos problemų, tačiau jos egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nusikalstamos veikos padaryti nesutrukdė. Dėl nurodytų argumentų kaltinamajam V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo buvo neteistas, nustatant artimesnį minimaliai ribai.

Anksčiau išvardintos aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine, o, jau aptartų aplinkybių kontekste, laikytinos kaltinamojo V. S. sistemingo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatu, taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju galėtų suformuoti kaltinamajam nebaudžiamumo nuostatas.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m.  gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 118), palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. M. pareiškė 1240 eurų dydžio civilinį ieškinį (240 eurų sudaro turtinė žala, 1000 eurų neturtinė žala) (t. 2, b. l. 49). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykio buvo padaryta fizinė ir turtinė žala, pagrobtas telefonas, kurį, įvertinus nusidėvėjimą, nukentėjusysis įvertino 200 Eur, iš piniginės pavogti 40 eurų, todėl padaryta 240 eurų turtinė žala. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti ir nepagrįstai padidino pagrobto turto vertę, nenustatyta. Nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis pateiktame civiliniame ieškinyje konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydį, nenurodė, apklausiamas teisme nurodė, jog dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos iki šiol jaučia stresą, jaučia baimę vaikščioti pėsčias.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobiant jo turtą bei padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje ir dešiniųjų IV, V, VI šonkaulių lūžiais, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prieš jį smurtaujant, buvo ne tik pagrobtas turtas, sukelti neigiami išgyvenimai, tačiau padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, sulaužyti net trys šonkauliai, kas, akivaizdu, apsunkino normalų nukentėjusiojo gyvenimą, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl iš šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.  

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 103,43 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (t. 2, b. l. 52-56). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė – 103,43 Eur, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

 – vokas su kelnėmis, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. lapkričio 1 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 3 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002755) (t. 2, b. l. 47-48), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

- vokas su V. S. seilių pavyzdžiais, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002783) (t. 1, b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 18 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo V. S. priteistinos 310,78 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Kviatkovskio darbo užmokestis. 2022 m. vasario 7 d. nutartimi teismas pripažino, jog  šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu . Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo V. S. turtinę padėtį – pensininkas, nedirbantis, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. S., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti V. S. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą ir įskaičiuotą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo M. M. naudai priteisti 1240 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. S. 103,43 Eur (vieną šimtą tris eurus 43 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (103,43 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

-        voką su kelnėmis, 2021 m. lapkričio 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus aps. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 3 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002755), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

-       voką su V. S. seilių pavyzdžiais, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021 m. lapkričio 23 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK002783) (t. 1, b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Ieva Narbutaitė