Civilinė byla Nr. e2-353-848/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11391-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10.;2.1.2.4.;2.5.; 2.5.1.3.6.;

2.5.10.5.1.;2.5.29.;3.1.7.;3.2.4.; 3.2.6. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo B. K. 71,29 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

        2020 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti.         

        2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovas B. K. (toliau – atsakovas) teismui dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.

        Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad su atsakovo argumentais nesutinka. Ieškovė paaiškino, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis dėl paslaugų teikimo. Atsakovas Sutarties sąlygų nevykdė, Sutartį nutraukė pirma laiko, todėl privalo sumokėti įvedimo, kuriam pritaikyta nuolaida, mokestį. Atsižvelgiant į tai preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

        Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakovu paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektorinių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, televizijos retransliavimo, telefonijos ir/ar kitų klientų užsakytų paslaugų teikimo. Sutartyje numatytas 12 mėnesių mažiausias naudojimosi paslauga laikotarpis. Sutartis atsakovo iniciatyva nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškovė ir pradinis kreditorius sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė perėmė, o uždaroji akcinė bendrovė „Kauno interneto sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą. 2020 m. birželio 4 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.

        Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos pagal (duomenys neskelbtini) atsakovo su uždarąja akcine bendrove „Kauno interneto sistemos“ sudarytą paslaugų teikimo Sutartį. Ieškovės teigimu atsakovas privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir apmokėti sutartyje numatytą „įvedimo mokestį“. Tuo tarpu atsakovo nuomone, jam Sutartyje numatytos paslaugos suteiktos nebuvo, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

        Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

        Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis kvalifikuotina paslaugų sutartimi. Pagal CK 6.716 straipsnio nuostatas paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

        Tarp paslaugos teikėjo ir atsakovo pasirašyta Sutartimi pradinė kreditorė įsipareigojo teikti Klientui užsakytas paslaugas iki Operatoriui priklausančio tinklo galinio taško (Sutarties priedo Nr. 1 25.1. p.). Sutarties 1 dalyje numatytas Sutarties objektas – „Vadovaudamasis šia sutartimi ir šios sutarties priedais <...> ir atskirais šių paslaugų užsakymais <...> Operatorius, esant techninėms galimybėms, įsipareigoja teikti Klientui elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, televizijos retransliavimo, telefonijos ir/ar kitas Kliento užsakytas paslaugas, o Klientas įsipareigoja už suteiktas Paslaugas atsiskaityti Sutartyje ar Taisyklėse nustatyta tvarka.“ Sutarties priedo Nr. 1 33 punktu sutarties šalys susitarė, jog klientui nutraukus Sutartį ar klientui atsisakius užsakytos paslaugos anksčiau pasirinkto mažiausio naudojimosi paslauga laikotarpio, abonentas pagal pateiktą sąskaitą turi sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis, taip pat paslaugų įdiegimo/aktyvavimo ar kitus operatoriaus nustatytus mokesčius, sumokėti suteiktas nuolaidas ir atlyginti kitas operatoriaus išlaidas, kurias patyrė operatorius norėdamas įvykdyti sutartį iki sutarties nutraukimo dienos.

        Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam žadėta pradinio kreditoriaus paslauga suteikta nebuvo, įranga tinkamai pajungta nebuvo, internetas neveikė, todėl atsakovas (duomenys neskelbtini) visą įrangą grąžino pradinei kreditorei.

        Šiuos atsakovo parodymus byloje patvirtina pateiktas (duomenys neskelbtini) prašymas nutraukti Sutartį, kuriame nurodyta, kad Sutartis nutraukiama nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., nutraukimo priežastis „nesuteikta paslauga“. Taip pat atsakovo parodymus patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Galinės įrangos grąžinimo aktas, kuriuo atsakovas pradiniam kreditoriui grąžino visą įrangą.

        Sutarties priedo Nr. 1 VIII dalis numatyto šalių atsakomybę. Šioje dalyje pradinis kreditorius įsipareigoja užtikrinti paslaugų įdiegimą ir kokybišką paslaugų teikimą (37 p.).

        Sistemiškai vertinant aukščiau nurodytas Sutarties nuostatas darytina išvada, jog pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui užtikrinti paslaugų įdiegimą ir suteikti kokybiškas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti Sutartyje numatyta tvarka bei prisiėmė įsipareigojimus, jeigu Sutartis bus nutraukta anksčiau sutarto mažiausio naudojimosi paslaugomis laiko. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog pradinis kreditorius neužtikrino tinkamo paslaugų įdiegimo, dėl ko atsakovui nebuvo suteikta kokybiška paslauga.   Įrangai neveikiant ir negalint naudotis žadėtomis suteikti paslaugomis įranga vos po 3 dienų buvo grąžinta pradiniam kreditoriui aiškiai nurodant grąžinimo priežastį „nesuteikta paslauga“. Įrangą priėmė pradinės kreditorės darbuotoja. (duomenys neskelbtini) prašyme nurodyta, kad Sutartį atsakovas prašo nutraukti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tačiau, kaip jau minėta, paslaugos įdiegimas užtikrintas nebuvo bei kokybiška paslauga taip pat suteikta nebuvo, todėl atsakovas paslaugomis iš vis naudotis negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pradinė kreditorė negalėjo iš atsakovo reikalauti paslaugos įdiegimo/aktyvavimo mokesčio.

        Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis yra vartojimo sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjui keliama pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. 6.156 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

        Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

        CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

        Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pradinė kreditorė neužtikrino tinkamo paslaugų įdiegimo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybė patyrė 14,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį iš ieškovės valstybei priteistinos 14,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu,

        n u s p r e n d ž i a :

        preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, buveinės adresas Kareivių g. 19-190, Vilnius, 14,33 Eur (keturiolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                         Eglė Kriaučiūnienė