Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-06][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-261-967-2020].docx
Bylos nr.: e2S-261-967/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos

?

Civilinė byla Nr. e2S-261-967/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26101-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

 

img1 

 

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

       NUTARTIS

 

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. M. (toliau – ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei M. M. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

2.       Ieškovas pateikė teismui prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus H. M. gyvenamąją vietą su ieškovu.

3.       Nurodė, kad šalių nepilnamečiui sūnui H. M. dėl pradėto reabilitacijos procese gydant kaulų ir laikysenos sutrikimus, trukusio iki 2019 m. rugsėjo 21 d., reikalingi nuolatinės fizioterapijos kursai. Šalių sūnus H. M. yra priimtas į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kurioje nori tęsti pradėtus mokslus jam suprantama lietuvių kalba, draugiškoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Nepilnamečio vaiko interesai jam išvykus laikinai mokytis į Maltos Respubliką būtų akivaizdžiai pažeisti. Nepilnametis vaikas H. M., nelankydamas bendrojo lavinimo mokyklos Lietuvos Respublikoje, patirtų neigiamus išgyvenimus dėl netinkamos mitybos ir priežiūros bei neatsakingo atsakovės elgesio. Šalių sūnus H. M. susiduria su sunkumais mokydamasis anglų kalba ir nelankydamas bendrojo ugdymo įstaigos. Lietuvos Respublikoje nepilnametis vaikas ne tik galėtų mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tačiau ir sustiprintų savo fizinę sveikatą, todėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų jos interesus bei norus.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) pateikė pranešimą dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodė, yra gavusi šalių prašymus dėl jų nepilnamečių vaikų H. M. ir F. M. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tarnybos darbuotojai 2019 m. rugsėjo 19 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendravo su H. M., surašė grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, tačiau grėsmės lygio nenustatė. Dėl nepilnamečio vaiko H. M. grobimo tarnyba pareiškimų nėra gavusi, tačiau ieškovas yra kreipęsis į tarnybą dėl H. M. ir F. M. nepriežiūros Maltos Respublikoje. Tarnyba informavo ieškovą, kad 2019 m. lapkričio 12 d. oficialiu raštu kreipėsi į Maltos Respublikos centrinę instituciją dėl informacijos apie nepilnamečius vaikus pateikimo. Maltos centrinė institucija 2019 m. lapkričio 14 d. patvirtindama, jog gavo tarnybos raštą, nurodė, kad nedelsiant persiųs tarnybos kreipimąsi kompetentingai vietinei Maltos Respublikos vaiko teisių apsaugos institucijai, kad būtų atliktas vaikų situacijos tyrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32331-869/2019 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 šalių nepilnamečio sūnaus H. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vaikas nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio faktiškai kartu su ja gyvena Maltos Respublikoje, ten yra ugdomas, todėl šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nepilnamečio H. M. nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, neatitiktų vaiko interesų.

7.       Teismas konstatavo, jog neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra galimybės daryti išvados, kad šiuo metu gyvenamosios vietos pakeitimas taikant laikinąsias apsaugos priemones atitiktų vaiko interesus ar nustatyti, su kuria iš šalių gyvenant vaiko interesai būtų geriau užtikrinti. Byloje neturint atsakovės pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų klausimų nagrinėjimo, neištyrus vaiko gyvenamosios vietos (Maltos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje) sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali visapusiškai išsiaiškinti visų reikšmingų faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnį, tėvų ryšį su vaiku, vaiko poreikius ir interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarti? civiline?je byloje Nr. e2-32331-689/2019, klausima? is?spre?sti is? esme?s – taikyti laikina?sias apsaugos priemones ir nustatyti laikina? nepilnamec?io H. M. gyvenama?ja? vieta? su ies?kovu iki bus priimtas sprendimas s?ioje byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei de?l ies?kovo patikslintame ies?kinyje nurodytu? aplinkybiu?, nei dėl pateiktu? ras?ytiniu? i?rodymu?, patvirtinanc?iu?, kad paz?eidz?iami vaiko interesai de?l netinkamos priez?iu?ros (i?skaitant ir sveikatos priez?iu?ra?), prastos mitybos, ugdymo, elementaraus bendravimo, integravimosi i? nauja? aplinka? stokos pabloge?jus jo fizinei ir psichinei sveikatai. Vaikas skundz?iasi bendru silpnumu, greitu nuovargiu, je?gu? nebuvimu, gydytojo vertinimu, vaiko oda blys?koka, atrodo nusilpe?s, rekomenduota laikytis dienos rez?imo, manks?tintis, pilnavertis?kai maitintis. Šalių sūnus H. M. – menko sude?jimo, pastebima rys?ki kru?tinine? kifoze?, kru?tine?s la?stos deformacija, netaisyklinga laikysena, rekomenduotas gydymas sanatorijoje, planine?s ortopedo konsultacijos, manks?tos. Vaikui gyvenant su ieškovu, gydytoju? rekomendacijos vykdytos, lankant reabilitacijos uz?sie?mimus, kurie jam buvo bu?tini. Kadangi vaikas su ies?kovu praleisdavo tik atostogas, jo sveikatai pakenkta sistemingai nevykdžius priez?iu?ros ir nesiru?pinus jo fiziologiniais poreikiais. Nete?siant reabilitacijos, gali kilti negri?z?tamų padarinių vaiko fiziniam vystymuisi.

8.2.                      Atsakove?s gyvenimo bu?das ir nesiru?pinimas vaiku kenkia jo interesams, darant z?ala? tiek jo fizinei, tiek psichinei sveikatai. Psichologo is?vadose nurodyta, kad vaikas su motina priverstas gyventi pernelyg savarankis?ka? jo amz?iui gyvenima? – atsakove? gri?z?ta namo ve?lai (arba is? viso negri?z?ta), nesilaikoma dienos rez?imo, vaikai patys gaminasi ir valgo nepilnaverti? maista?, atlieka buities darbus, vaikas neturi privac?ios erdve?s, nesiru?pinama jo mokslais, laisvalaikis neturiningas, bendravimas su motina skurdus, atsakovei pramiegojus, vaikas neina i? mokykla?, o jei eina, tai daz?nai ve?luoja, is?eina nepusryc?iave?s. Nepilnamečio vaiko H. M. anglu? kalbos z?inios tesiekia pradedanc?iojo vartotojo lygi?, jis nesupranta, ka? sako mokytoja pamokų metu, mokykloje nebendrauja su bendraamz?iais, jaučiasi nesaugus.

8.3.                      Ies?kovas vaikui uz?tikrina tinkamas gyvenimo, ugdymo, sveikatos priez?iu?ros ir bendravimo sa?lygas. Pats vaikas, bu?damas 10 metu? amz?iaus, t. y. sugebantis is?reiks?ti ir argumentuoti savo nuomone?, tiek psichologui, tiek vaiku? teisiu? specialistams nurode?, kad nori gyventi su te?vu.

8.4.                      Ies?kovas teikia papildomus ras?ytinius i?rodymus – elektroninį lais?ką tarnybai, nepilnamečio vaiko H. M. susirašinėjimo ir skambučių su atsakove socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje is?ras?ą, kurie patvirtina, kad vaikui gri?z?us gyventi su ja, sistemingas jo teisiu? paz?eidimas ir nepriez?iu?ra te?siasi. Vakarais atsakove?s ne?ra namuose (atsakove? skambina vaikui darbo dienomis po 22.00 val. ar 23.00 val.), vaikas tokiu metu nemiega, pats gaminasi vakariene?. Atsakove? neturi i?gu?dz?iu? ru?pintis maz?amec?iu vaiku, jos gyvenimo bu?das nesuderinamas su tinkama vaiko priez?iu?ra.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismo is?vada, kad nepilnamečio vaiko H. M. nusistove?jusios ir jam i?prastos aplinkos keitimas bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ies?kovu, gyvenanc?iu Lietuvos Respublikoje, neatitiktu? vaiko interesu?, yra nepagri?sta ir pries?taraujanti ies?kovo pateiktiems ras?ytiniams i?rodymams. Vaikui gyvenant Lietuvos Respublikoje su ies?kovu, jis buvo pilnavertiškai maitinamas, jam teikta medicinine? pagalba bei reabilitacijos procedu?ros. Lietuvos Respublikoje jis buvo prade?je?s lankyti mokykla? jam suprantama gimta?ja kalba ir iki s?iol tebe?ra mokyklos sa?ras?uose, todėl gali bet kada gri?z?ti mokytis. Ies?kovo namuose vaikas buvo priz?iu?rimas bei juo tinkamai ru?pinamasi. Šalių sūnaus H. M. gyvenimas ir mokymasis Lietuvos Respublikoje visis?kai atitiko ne tik nepilnamec?io vaiko interesus, bet ir jo norus, jam bu?nant Lietuvos Respublikoje, per daugiau nei triju? me?nesiu? laikotarpi?, atkurtas stabilus rys?ys su jam i?prasta socialine ir kultu?rine aplinka. Vaiko gyvenimo laikotarpis Maltos Respublikoje – trumpas ir traumuojantis psichologine, emocine ir fizine prasme, neužtikrinus vaiko integracijos i? socialine? aplinka?.

9.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32331-689/2019 palikti nepakeistą, perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Maltos Respublikos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, jis teisėtai yra išvykęs ir jau daugiau nei dvejus metus gyvena su atsakove Maltos Respublikoje, kurioje lanko ugdymo įstaigą, užsiima popamokinėmis veiklomis, gyvena įprastą socialinį gyvenimą. Byloje nėra duomenų, kad vaikas išvežtas ieškovui nežinoma kryptimi ar jo buvimo vieta jam nežinoma. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju kliūčių įvykdyti teismo sprendimą nebūtų.

9.2.                      Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių į stabilią bei saugią aplinką, netinkamai rūpinasi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro sūnui žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip jį psichologiškai neigiamai veikia.

9.3.                      Ieškovo byloje pateikti įrodymai nepatvirtina netinkamo sūnaus maitinimo, žalos darymo sūnaus psichinei ir fizinei sveikatai – medicininių dokumentų išrašuose matyti, kad sūnui kifoskoliozė įgimta ir atsiradusi ne dėl atsakovės kaltės ar netinkamos priežiūros. Šalių susitarimu, kasmetinis abiejų vaikų sveikatos patikrinimas ir apsilankymas pas odontologą atliekamas vaikams atvykus vasaros atostogoms pas ieškovą.

9.4.                      Iš ieškovo pridėtų dokumentų nėra aišku, kieno kraujo tyrimai pateikti, psichologo išvada surašyta remiantis išimtinai ieškovo teiginiais, atsakovei nedalyvavus ir neišklausius jos paaiškinimų. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-10967-1044/2018, apklaustas sūnus H. M. nurodė, kad mokykloje sekasi gerai, būdamas Lietuvos Respublikoje pasiilgo savo draugų, mokytojų, mamytės, šuniuko, norėtų gyventi Maltos Respublikoje, gyvena viename kambaryje su broliu F. M., bet vietos pakanka, turi savo puses. Šiuo metu atsakovė su vaikais yra persikrausčiusi į trijų miegamųjų kambarių butą, abu sūnūs turi atskirus kambarius, ieškovas apie tai informuotas.

9.5.                      Ieškovas pateikė tik susirašinėjimo socialiniame tinkle ,,Facebook“ fragmentus, pabrėždamas vėlyvą susirašinėjimo laiką, tačiau neatsižvelgdamas į laiko skirtumą Maltos Respublikoje. Bendrauti su vaiku ieškovas socialiniame tinkle gali neribotai, sužinodamas visą jį dominančią informaciją.

9.6.                      Ieškovas nuo 2013 metų nemoka vaikams išlaikymo, finansinę naštą užkraudamas atsakovei, niekada nėra pirkęs vaikams lėktuvo bilietų, kad jie galėtų atvykti su juo susitikti į Lietuvos Respubliką atostogų metu ar nuvykęs į Maltos Respubliką apžiūrėti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikai gyvena, į kokias mokyklas eina, kuo užsiima. Prašydamas pakeisti sūnaus H. M. gyvenamąją vietą, ieškovas siekia išvengti prievolės mokėti išlaikymą.

9.7.                      Ieškovas nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos – nepilnametį vaiką H. M. jis užrašė į mokyklą Lietuvos Respublikoje atsakovės apie tai neinformavęs ir su tokio sprendimo nesuderinęs. Mokyklos administracijai nebuvo pranešta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove Maltos Respublikoje.

9.8.                      Ieškovas iš vaiko buvo atėmęs ryšio priemones ir pakeitęs telefono numerį, neleisdamas atsakovei su sūnumi bendrauti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir tik 2019 m. rugsėjo 19 d., kai vaikai turėjo skristi į Maltos Respubliką, elektroniniu laišku atsakovei pranešęs, kad sūnus H. M. į Maltos Respubliką negrįš.

9.9.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko nusistovėjusios ir įprastos aplinkos keitimas bei laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, neatitiktų vaiko interesų. Šiuo metu vaikas yra jam įprastoje gyvenamojoje socialinėje aplinkoje, tinkamai prižiūrimas ir ugdomas. Nepilnametis vaikas H. M. nuo 2017 metų mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini), mokytojų yra apibūdinamas kaip organizuotas, atsakingas, sunkiai dirbantis, bendraujantis ir kūrybingas vaikas, mėgstamas bendraklasių ir turintis draugų, jam puikiai sekasi matematika, jis greitai įsisavina naujas žinias, vieninteliai sunkumai kyla su maltiečių kalba, nes ji vaikui visiškai nauja. Šalių sūnus H. M. lanko mokykloje užklasinės veiklos klubą, kuriame ruošia namų darbus, baseiną, kovos menų Jiu-Jitsu treniruotes. Nepilnamečio vaiko sveikatos būklė būnant atsakovės priežiūroje yra vertinama kaip gera. Vaikas lanko fizinės terapijos užsiėmimus, kurių metu stiprina kūną ir laikyseną.

9.10.                      Byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, turėtų būti nagrinėjama Maltos Respublikos teismuose. Kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir jo interesų centras yra Maltos Respublikoje, būtent ten turi būti vertinamos vaiko gyvenimo sąlygos ir jo interesų užtikrinimas, sprendžiama dėl vaiko interesus geriausiai atitinkančios gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė Maltos Respublikoje nuomojasi būstą, kuriame gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais, moka komunalinius mokesčius, susijusius su būsto išlaikymu, turi nuolatinį darbą, socialinį draudimą. Vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką vasaros atostogas praleidžia su ieškovu, kurių metu jam atliekamas kasmetinis sveikatos patikrinimas, o pasibaigus vasaros atostogoms vaikas grįžta į savo įprastinę gyvenamąją vietą ir socialinę aplinką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus H. M. gyvenamąją vietą su ieškovu. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13.       Pažymėtina, kad šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: ieškovas – 2019 m. lapkričio 27 d. elektroninio lais?ko tarnybai kopiją, nepilnamečio vaiko H. M. susirašinėjimo ir skambučių su atsakove socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje is?ras?ą, tarnybos 2019 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 1SD-8780 ,,Dėl nepilnamečio H. M. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“, o atsakovė – (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos vadovės p. D. Z. 2020 m. sausio 17 d. pažymą, (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos mokytojos p. A. S. 2020 m. sausio 17 d. raštą, Švietimo paslaugų fondo prašymą (duomenys neskelbtini) (3-16 metų vaikų popamokinės veiklos centrui (2019-2020 m.) (nuo rugsėjo 16 d. iki birželio 30 d.); registracijos formą nuo 2019 m. spalio 12 d. (šeštadienio) iki 2020 m. gegužės 29 d. (penktadienio), 2019 m. lapkričio 14 d. braziliškų džiu-džitsu imtynių sutartį 1 mėnesio laikotarpiui; dr. M. C. 2020 m. sausio 15 d. pažymą; 2020 m. sausio 16 d. išrašą apie klinikinę laboratorinę diagnostiką; (duomenys neskelbtini) klinikos pažymą; dr. D. odontologijos klinikos 2020 m. sausio 22 d. pažymą.

14.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kadangi ieškovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, atitinkamai būtinybei juos pateikti kilus apeliacinėje instancijoje, o atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymus pateikė dėl savo gyvenimo Maltos Respublikoje, apeliacinės instancijos teismo manymu, juos yra tikslinga prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008), dėl to pateikti įrodymai priimami ir vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 tenkintas pareiškėjų M. M. ir M. M. (toliau – pareiškėjai) prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta 2014 m. birželio 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarusios, kad nepilnamečių vaikų – F. M. ir H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina (sutarties 3.1 punktas). Pagal sutarties 4.7 punktą, išvykstant gyventi į užsienį ir keičiantis motinos, o tuo pačiu ir vaikų nuolatinei gyvenamajai vietai, turi būti gaunamas rašytinis tėvo sutikimas; šalių rašytiniu susitarimu turi būti iš naujo nustatomos vaikų bendravimo sąlygos su tėvu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 patvirtinta šalių 2016 m. liepos 4 d. taikos sutartis, kuria šalys, be kita ko, susitarė pakeisti 2014 m. birželio 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.7 punktą, pagal kurį ieškovas pareiškė sutinkantis, kad vaikai išvyktų gyventi į užsienį su motina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10967-1044/2018 pakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties 1.2 punkto 4.7.1-4.7.4 punktuose nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais F. M. ir H. M. tvarka, vaikams nuolat gyvenant užsienyje, ir nurodyta, kad vasaros atostogas vaikai praleidžia su tėvu; kitas vaikų atostogas, vaikams pageidaujant, vaikai gali praleisti su tėvu; atostogų datas bei kelionę turi suderinti abu vaikų tėvai elektroniniu paštu, bet ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį iki atostogų pradžios. Tarnybos pateiktais duomenimis, nepilnamečiai vaikai 2017 metų rugsėjo mėnesį išvyko gyventi į Maltos Respubliką, ten lanko mokyklas.

16.       Tarnybos pateiktame 2019 m. lapkričio 19 d. pranešime Nr. 1SD-19(8.1.27.E) „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad tarnybos darbuotojai 2019 m. rugsėjo 19 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendravo su H. M., grėsmės vaikui lygio nenustatė; 2019 m. lapkričio 12 d. oficialiu raštu kreipėsi į Maltos Respublikos centrinę instituciją dėl informacijos apie nepilnamečius vaikus pateikimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas H. M. nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio faktiškai gyvena kartu su atsakove Maltos Respublikoje ir ten lanko bendrojo lavinimo mokyklą, konstatavo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 nustatytos vaiko gyvenamosios vietos nėra pagrindo keisti.

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19.       Pažymėtina, kad priešingai nei buvo ieškovo atskirajame skunde, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

20.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

21.       Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).

22.       Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtini duomenys, leidžiantys daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko teisės ir interesai bus pažeisti. Tarnybos vyriausiųjų specialisčių D. R.-B. ir V. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-2531 bei 2019 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 1SD-6771 „Dėl nepilnamečio H. M. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“, kuriais, be kita ko, remiasi ieškovas, motyvuodamas poreikį laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nurodyta, kad skyriaus vyriausieji specialistai 2019 m. rugsėjo 19 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendravo su H. M., kuris pasakojo, kad nori gyventi Lietuvos Respublikoje su tėčiu, nes mokykloje, į kurią jis ėjo Maltos Respublikoje, jam nepatiko mokytis, ten neturėjo draugų, Lietuvos Respublikoje mokytis labai patinka, sutaria su klasiokais ir su mokytojais, tėtis juo rūpinasi, su tėčiu sutaria labai gerai, jis skiria daugiau laiko jo pamokų ruošimui, labiau rūpinasi jo sveikata, tuo tarpu mama dažnai grįždavo namo vėlai vakare, jam tekdavo pačiam pasirūpinti vakariene, miegoti eidavo, kada panorėjęs, rytais pavėluodavo į mokyklą; 2019 m. rugsėjo 19 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 1GK-2851 duomenimis, vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei nenustatyta. Vertinant atsakovės galimybes garantuoti sveiką ir saugią vaiko ugdymo aplinką, fizinį vystymąsi, nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas H. M. nuo 2017 m. spalio 2 d. 2017/2018 mokslo metais pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, į kurią šiuo metu eina, yra įtrauktas į kalbos mokymo programą ((duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos vadovės p. D. Z. 2020 m. sausio 17 d. pažyma); (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos mokytojos p. A. S. 2020 m. sausio 17 d. rašte yra charakterizuojamas kaip organizuotas, atsakingas, darbštus, labai draugiškas, nurodant, kad nepaisant to, jog klasėje buvo naujokas, jį priėmė visi mokiniai, H. M. puikiai įsiliejo į mokinių grupę, gana greitai su jais susidraugavo, yra mylimas visų bendraklasių, aktyviai dalyvauja pamokose, domisi naujomis, pamokose pristatomomis temomis, jam ypač puikiai sekasi matematika, lengvai įsisavina naujas sąvokas ir žinias gali pritaikyti kontekstinėse situacijose, H. M. – vienas pirmųjų, puolančių padėti klasės draugams, jei šiems kyla sunkumų, taip pat yra labai kūrybingas, vienintelis sunkumas – maltiečių kalbos pamokos, tačiau jam tai palyginti nauja kalba, todėl jos nėra labai paveikios; Švietimo paslaugų fondo prašymo (duomenys neskelbtini) (3-16 metų vaikų popamokinės veiklos centrui (2019-2020 m.) (nuo rugsėjo 16 d. iki birželio 30 d.) duomenimis, šalių sūnus H. M. 14.15-15.15 val. (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį); 15.15-16.15 val. (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį); 16.15-17.15 val. (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį); 17.15-18.00 val. (pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį) lanko papildomus užsiėmimus; vaikas dalyvauja (duomenys neskelbtini) plaukimo programoje (registracijos forma nuo 2019 m. spalio 12 d. (šeštadienio) iki 2020 m. gegužės 29 d. (penktadienio)), lanko braziliškų džiu-džitsu imtynių sutartį (2019 m. lapkričio 14 d. braziliškų džiu-džitsu imtynių sutartis 1 mėnesio laikotarpiui); dr. M. C. 2020 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad apžiūros rezultatai yra normų ribose, osteopatijos reiškiniai sukeliami hipermobilumo, bet jie paprastai išnyksta laikui bėgant, ypač esant tokiam gydymui, kuris jam taikomas šiuo metu, jokių infekcijų (gastroenterito, tuberkuliozės, niežų ir kitų ligų, nuo kurių galima apsisaugoti skiepais) požymių nesama, vaikas yra aktyvus, judrus, turi sveiką svorį, todėl tyrimai nėra reikalingi, nesant akivaizdžių sveikatos problemų; 2020 m. sausio 16 d. vaikui atlikta klinikinė laboratorinė diagnostika, tyrimo rezultatai – normų ribose; pagal (duomenys neskelbtini) klinikos pažymą, vaikas turi stiprų natūralų stuburo įlinkį ir išreikštą krūtinkaulio kifozę su atsikišusiais į priekį šonkauliais, kurių nesimato, kai jis stovi ar guli, buvo siunčiamas stuburo reabilitacijos gimnastikai, kas savaitę (duomenys neskelbtini) klinikoje adresu (duomenys neskelbtini), Malta, lanko fizioterapijos užsiėmimus; remiantis dr. D. odontologijos klinikos 2020 m. sausio 22 d. pažyma, H. M. į kliniką buvo atvykęs bendrajai patikrai, rastos ir užpildytos stiklo jonimerine medžiaga dvi ertmės apatiniame kairiajame žandikaulyje, rekomenduota pasitarti su ortodontu, kol jis maždaug iki 12 m. nepakeitė visų pieninių dantų, visi dabar turimi dantys išdygę taisyklingai, išskyrus viršutinius šoninius, kurie yra šiek tiek palinkę į priekį, ką ateityje bus galima lengvai pakoreguoti, daugiau ėduonies nėra. Atsižvelgiant į tai, jog tarnybos 2019 m. gruodžio 4 d. pranešime Nr. 1SD-8780 „Dėl nepilnamečio H. M. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“, kurį pateikė ieškovas, nurodyta, kad ieškovo 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas dėl sūnaus H. M. teisių ir teisėtų interesų galimų pažeidimų gyvenant su motina Maltos Respublikoje pagal kompetenciją yra persiųstas nagrinėti tarnybos Teisės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriui, o 2019 m. lapkričio 12 d. oficialiu raštu jai kreipusis į Maltos Respublikos centrinę instituciją dėl informacijos apie nepilnamečius vaikus pateikimo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra duomenų, jog atitinkama informacija apie nustatytus vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus būtų gauta, todėl ieškovui nepateikus konkrečių duomenų, pagrindžiančių objektyvų poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant realiai grėsmei, kad šalių nepilnamečio vaiko, teisėtai išvykusio iš Lietuvos Respublikos į Maltos Respubliką gavus ieškovo rašytinį sutikimą, gyvenamoji vieta, nustatyta su motina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktu, yra netinkama jam gyventi, nėra pagrindo, neatlikus išsamaus vaiko poreikių tyrimo ir neišklausius jo nuomonės pasinaudojant teismo psichologo pagalba, kas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, keisti nustatytos gyvenamosios vietos (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

23.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašiusi perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Maltos Respublikos teismui, nepilnamečio vaiko H. M. nuolatinei gyvenamajai vietai ir jo interesų centrui esant Maltos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, visų pirma, atsiliepime į atskirąjį skundą negali būti išdėstyti savarankiški reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, šalis, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, privalo tik raštu išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus, taip siekdama užtikrinti tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2001; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007). Taigi, atsakovė, siekdama tinkamai įgyvendinti procesinę pareigą, atsiliepime į atskirąjį skundą savalaikiai negalėjo išdėstyti aplinkybių dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, privalėdama remtis išimtinai argumentais, susijusiais su atskirojo skundo motyvais, kaip tai numatyta įstatyme, todėl jos prašymas perduoti bylą nagrinėti Maltos Respublikos teismui netenkintinas (CPK 318 straipsnio 1 dalyje).

24.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vaiko, dėl kurio reiškiamas reikalavimas, gyvenamoji vieta yra ypač svarbi aplinkybė šeimos bylose su tarptautiniu elementu. Būtent ji lemia, ar šeimos byla su tarptautiniu elementu, kurioje reiškiami reikalavimai dėl vaiko, yra teisminga konkrečios valstybės teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Todėl paaiškėjus aplinkybėms, svarbioms sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, po bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, atsakovei neužkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu palikti ieškovo patikslintą ieškinį nenagrinėtą, bylai esant neteismingai Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).

25.       Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Kadangi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, o atsakovė, atsiliepime į atskirąjį skundą prašiusi priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

nutaria:

 

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32331-869/2019 palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                            Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • 3K-3-506/2008
  • 2-86-494/2016
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CK
  • 3K-3-216/2011
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 318 str. Atsiliepimai į apeliacinį skundą
  • 3K-3-297/2007
  • e3K-3-357-687/2018
  • CPK 782 str. Neteismingumo pasekmės
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas