Baudžiamoji byla Nr. 1-386-944/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00039-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 1.2.18.8.3.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant prokurorei D. M. (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

kaltinamajam G. D., 

kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „Konkritas“ atstovei advokatei A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir

uždaroji akcinė bendrovė „Kokritas“, įmonės kodas 304579900, registruota (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. D. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Konkritas“, įmonės kodas 304579900, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų teikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (<...> pinigų priėmimo kvitą <...>)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“; 3) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 ir laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30, Klaipėdos mieste, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų UAB „Konkritas“ buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Principo reikalas“ buhalterei I. M., nenustatydamas įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko I. M., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą:

- apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė pardavimo pajamų iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų dėl betono su atvežimu pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo, objektuose adresais: 1) (duomenys neskelbtini), už 800 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 11 520 Eur; 3) (duomenys neskelbtini), už 1390 Eur; 4) (duomenys neskelbtini), už 780 Eur; 5) (duomenys neskelbtini), už 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini), už 820 Eur; 7) (duomenys neskelbtini), už 4600 Eur; 8) (duomenys neskelbtini), už 400 Eur; 9) (duomenys neskelbtini), už 1644 Eur; 10) (duomenys neskelbtini), už 1529 Eur; 12) (duomenys neskelbtini), už 4276 Eur; 13) (duomenys neskelbtini), už 930 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12 979 Eur (2021 m.) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų;

- neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2 vnt. apskaitos dokumentų: UAB „HC Betonas“ vardu išrašytos 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 420,48 Eur įsigijimui pagrįsti ir UAB „Betono centras“ vardu išrašytos 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 2126,88 Eur įsigijimui pagrįsti, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Konkritas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 ir nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30.

Be to, G. D. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

jis, būdamas UAB „Konkritas“, įmonės kodas 304579900, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31, veikdamas per buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Principo reikalas“ buhalterę I. M., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” bei pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 10 atvejų pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12654 Eur, 2021 m. - 11058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės,

- 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ deklaravo iš viso 290 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, vertės,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo (21 proc.) pardavimo PVM,

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.).

Be to, pažeisdamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 2021-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> bendra suma“ deklaravo iš viso 12 944 Eur mažiau už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos <...> pelnas (nuostoliai) (+/-)“ ir skilties „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo pelno mokesčio sumos iš viso 647 Eur (12944 x 5%),

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 647 Eur.

Tokiu būdu, G. D., siekdamas išvengti mokesčių, deklaravęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Konkritas“ turtą, pajamas ir pelną, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 5624 Eur mokesčių: 4977 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 647 Eur pelno mokesčio.

Kaltinamoji UAB „Konkritas“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

juridinis asmuo – UAB „Konkritas“, atstovaujamas bendrovės direktoriaus G. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (<...> pinigų priėmimo kvitą <...>)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“; 3) Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 ir laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30, Klaipėdos mieste, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų UAB „Konkritas“ buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Principo reikalas“ buhalterei I. M., nenustatydamas įmonės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko I. M., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą:

- apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė pardavimo pajamų iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų dėl betono su atvežimu pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo, objektuose adresais: 1) (duomenys neskelbtini), už 800 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 11 520 Eur; 3) (duomenys neskelbtini), už 1390 Eur; 4) (duomenys neskelbtini), už 780 Eur; 5) (duomenys neskelbtini), už 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini), už 820 Eur; 7) (duomenys neskelbtini), už 4600 Eur; 8) (duomenys neskelbtini), už 400 Eur; 9) (duomenys neskelbtini), už 1644 Eur; 10) (duomenys neskelbtini), už 1529 Eur; 12) (duomenys neskelbtini), už 4276 Eur; 13) (duomenys neskelbtini), už 930 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 12 979 Eur (2021 m.) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų;

- neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2 vnt. apskaitos dokumentų: UAB „HC Betonas“ vardu išrašytos 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 420,48 Eur įsigijimui pagrįsti ir UAB „Betono centras“ vardu išrašytos 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 statybinių medžiagų ir paslaugų, iš viso už 2126,88 Eur įsigijimui pagrįsti, kuriuos privalėjo saugoti 10 metų.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Konkritas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 ir nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30.

Be to, kaltinamoji UAB „Konkritas“, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. juridinis asmuo – UAB „Konkritas“, įmonės kodas 304579900, registruotas adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrovės direktoriaus G. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30, tyčia, siekdamas išvengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie UAB „Konkritas“ pajamas, pelną, turtą, o būtent:

G. D., būdamas UAB „Konkritas“, įmonės kodas 304579900, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 veikdamas per buhalterę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Principo reikalas“ buhalterę I. M., nesuvokusią pastarojo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikiant jai apskaitos dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais” bei pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 10 atvejų pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12654 Eur, 2021 m. - 11058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės,

- 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ deklaravo iš viso 290 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, vertės,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo (21 proc.) pardavimo PVM,

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.).

Be to, pažeisdama 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 2021-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> bendra suma“ deklaravo iš viso 12 944 Eur mažiau už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos <...> pelnas (nuostoliai) (+/-)“ ir skilties „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo pelno mokesčio sumos iš viso 647 Eur (12944 x 5%),

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 647 Eur.

Tokiu būdu, G. D., siekdamas išvengti mokesčių, deklaravęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Konkritas“ turtą, pajamas ir pelną, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 5624 Eur mokesčių: 4977 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 647 Eur pelno mokesčio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iš esmės palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad eina UAB „Konkritas“ direktoriaus pareigas nuo pat įmonės įsteigimo. Sąskaitų neišrašinėjo, kadangi nežinojo, kad tai privalo daryti. Yra sudaręs buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „Principo reikalas“. Apie tai, kad gaudavo grynųjų pinigų, buhalterės neinformuodavo. Už gautus grynuosius pinigus įsigydavo naudotos įrangos. Nekilo minčių išsiaiškinti su buhaltere dėl gaunamų grynųjų pinigų įforminimo ir pan. Buhalterei nuveždavo tik dokumentus. Jei būtų žinojęs apie tai, kad visą informaciją privalo pateikti buhalterei, būtų taip ir padaręs. Nurodė, kad įmonė toliau vykdo veiklą (užsiima betonavimo darbais), turi pajamų, yra išrašinėjamos sąskaitos. Dabar jau žino savo, kaip įmonės direktoriaus pareigas. Anksčiau pats dirbo samdomu darbuotoju statybų srityje, neturėjo vadovaujamo darbo patirties. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios UAB „Konkritas“ atstovė savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad palaiko įmonės direktoriaus G. D. duotus parodymus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Kadangi kaltinamieji G. D. ir UAB „Konkritas“ savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų pripažino, padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, kaltinamieji ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be pačių kaltinamųjų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš kaltinamojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad UAB „Konkritas“ įregistruota 2017-07-07. Vienintelio akcininko I. L. sprendimu G. D. nuo 2017-07-19 buvo paskirtas į direktoriaus pareigas. Iš I. L. įsigijo 50 % UAB „Konkritas“ akcijų bei iš J. V. ir nuo 2019 m. pradžios tapo vieninteliu akcininku. UAB „Konkritas“ veiklai vadovauja jis pats, pavaduotojų neturi. UAB „Konkritas“ yra registruota jo namų adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Konkritas“ vykdo betonavimo darbus. Administracinių patalpų neturi, tik ūkinį pastatą, kur laikoma įranga. UAB „Konkritas“ dirba vidutiniškai apie 3-4 darbuotojai. 2017 m. liepos mėn. UAB „Konkritas“ vardu jis sudarė sutartį su UAB „Principo reikalas“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, pagal kurią apskaitą tvarko buhalterė I. M. savo namuose, Klaipėdoje. Dokumentus apskaitai tvarkyti I. M. pateikia jis, kartą per mėnesį iki 15 dienos, nuveža jai į namus, palieka pašto dėžutėje. Su I. M. bendrauja telefonu, elektroniniu paštu. UAB „Konkritas“ turi sąskaitą AB SEB banke, anksčiau turėjo sąskaitą AB „Swedbank“. Už UAB „Konkritas“ pinigines lėšas banko sąskaitose yra atsakingas jis pats, turi banko prisijungimo kodus. Visus mokėjimo pavedimus atlieka pats. Buhalterė I. M. bankų prisijungimo kodų neturi. Už grynus pinigus, esančius/ buvusius UAB „Konkritas“ kasoje yra atsakingas jis. Kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius išrašo I. M. pagal jo pateiktus duomenis, kasos knygą taip pat pildo I. M., kuri ir išrašo PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, jai pateikus duomenis. Su užsakovais dėl betonavimo darbų atlikimo bendraudavo jis pats. Iš užsakovų UAB „Konkritas“ vardu priimdavo užsakymus darbams atlikti, bendraudavo dėl darbų eigos bei užsakovai už atliktus darbus atsiskaitydavo su juo. Užsakovai susirasdavo jį patys, skambindavo jam telefonu. Betoną betonavimo darbams atlikti užsakydavo iš UAB „Betono centras“, UAB „HC betonas“, AB „Perdanga“ jis pats. Betonas būdavo pristatomas į užsakovo objektą. Už betoną jis visada atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, grynais už betoną niekada nemokėdavo. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų neįtrauktų į apskaitą bei neišsaugotų dokumentų: UAB „HC Betonas“ 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 dėl betono mišinio įsigijimo už 420,48 Eur ir UAB „Betono centras“ 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 dėl betono mišinio įsigijimo už 2126,88 Eur, paaiškino, kad galimai neišsaugojo šių PVM sąskaitų faktūrų bei jų nepateikė buhalterei I. M.. Betono įsigijimo krovinio važtaraščių jis nerinko bei apskaitai tvarkyti jų buhalterei I. M. nepateikdavo, nes jie apskaitai tvarkyti nereikalingi. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų, nepagrįstų apskaitos dokumentais ir neįtrauktų į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų: betono pardavimo ir betonavimo paslaugų suteikimo pajamų už 28 979 Eur, objektuose adresais: 1) (duomenys neskelbtini), už 800 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 11 520 Eur; 3) (duomenys neskelbtini), už 1390 Eur; 4) (duomenys neskelbtini), už 780 Eur; 5) (duomenys neskelbtini), už 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini), už 820 Eur; 7) (duomenys neskelbtini), už 4600 Eur; 8) (duomenys neskelbtini), už 400 Eur; 9) (duomenys neskelbtini), už 1644 Eur; 10) (duomenys neskelbtini), už 1529 Eur; 12) (duomenys neskelbtini), už 4276 Eur; 13) (duomenys neskelbtini), už 930 Eur, parodė, kad prisipažįsta, jog šių pajamų neįtraukė į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą, nepateikė I. M. duomenų, kad šiuose objektuose buvo atliekami darbai. Labai dėl to gailisi. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų, neįtrauktų į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą įplaukų 12 979 Eur, parodė, kad prisipažįsta, kad į banką nešė pinigines sumas, tačiau matomai ne visas įnešė. UAB „Konkritas“ atskaitingu asmeniu yra jis pats. Kiti UAB „Konkritas“ darbuotojai piniginių lėšų, kaip atskaitingi asmenys, negaudavo ir negauna. UAB „Konkritas“ deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo skyriui teikia buhalterė I. M.. Apie tai, kokius UAB „Konkritas“ duomenis deklaracijose bei ataskaitose deklaruoja I. M. jam žinoma, nes ji kiekvieną mėnesį, suvedusi UAB „Konkritas“ apskaitą už praeitą mėnesį, informuodavo jį apie tai, kiek ir kokių mokesčių reikia sumokėti, o jis savo ruožtu pagal pateiktus jam duomenis atlikdavo mokėjimo pavedimus. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytą padarytą valstybės biudžetui žalą jis pasižada atlyginti (3 t., b. l. 179-183).

2021-11-10 Paaiškinime, duotame atliekant patikrinimą, G. D. nurodė, kad nuo 2017-07-17 yra UAB „Konkritas“ direktorius. Pagrindinė įmonės veikla – betonavimo darbai. Šiuo metu įmonėje dirba 3 darbuotojai. Pagrinde betonavimo darbus atlieka įmonėms UAB „Minesta“, UAB „Roslanas“, ūkininkui B. M.. Nuo įmonės įkūrimo betonavimo darbus yra atlikęs ir keletui fizinių asmenų, kurių vardų ir pavardžių nepamena. 2020 m. jo įmonė atliko betonavimo darbus fiziniams asmenims ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros už betoną, jo pristatymą ir atliktus betonavimo darbus šiuose adresuose: 1) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu - 510 Eur, o už atliktą darbą sumokėta 290 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu – 11 020 Eur, o už atliktą darbą sumokėjo 500 Eur <...> 4) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu - 1010 Eur, už atliktą darbą sumokėjo 380 Eur; 5) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu <...> 490 Eur, už atliktą darbą sumokėjo - 290 Eur; 6) (duomenys neskelbtini) - <...> už atliktą darbą sumokėjo - 290 Eur; 7) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu 710 Eur, už atliktą darbą sumokėjo - 110 Eur. 2021 m. <...> įmonė atliko betonavimo darbus fiziniams asmenims ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros už betoną, jo pristatymą ir atliktus betonavimo darbus šiuose adresuose: 1) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu - 3490 Eur, už atliktą darbą sumokėjo - 1110 Eur;  2) (duomenys neskelbtini) - <...> betono su atvežimu - 400 Eur, darbų neatliko mano įmonė; <...> 4) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu <...> 1160 Eur, už atliktą darbą sumokėjo - 484 Eur; 5) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu <...> 1045 Eur, už atliktus darbus sumokėjo - 484 Eur; 6) (duomenys neskelbtini) - <...> betono <...> su atvežimu <...> 2824 Eur, už atliktą darbą sumokėjo - 1452 Eur; 7) (duomenys neskelbtini) - <...> betono su atvežimu <...> 640 Eur, už atliktą darbą sumokėjo 290 Eur. <...> Gautų pajamų iš fizinių asmenų už atliktus betonavimo darbus <...> pinigus ne mažiau kaip 16 000 Eur įnešė į UAB „Konkritas“ banko sąskaitą <...> (1 t., b. l. 24-25).????

Iš liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad nuo 2018 m. turi individualios veiklos pažymą verstis buhalterinės apskaitos tvarkymu. 2018 m. sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų suteikimo su UAB „Principo reikalas“, kuri teikia fiziniams ir juridiniams asmenims buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, teisines paslaugas, fizinių asmenų bankroto paslaugas. Jos darbo vieta yra jos namuose. Iki tol, kol išsiėmė individualios veiklos pažymą, UAB „Principo reikalas“ ji dirbo buhaltere. Nuo 2017-07-19 UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Principo reikalas“, todėl jai buvo pavesta tvarkyti šios bendrovės apskaitą. UAB „Konkritas“ duomenis ir dokumentus apskaitai tvarkyti jai pateikdavo direktorius G. D.. Atveždavo į namus, palikdavo pašto dėžutėje. Su juo bendraudavo el. paštu, telefonu. UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, teikia deklaracijas bei sudaro ataskaitas. Deklaracijas Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV Klaipėdos skyriui ji pateikdavo elektroniniu būdu. UAB „Konkritas“ vykdo statybos betonavimo darbus. Bendrovė turėjo sąskaitą AB „Swedbank“ banke, o nuo 2021 m. pabaigos - sąskaitą AB SEB banke. Už grynus pinigus, pinigines lėšas banko sąskaitose atsakingas pats direktorius G. D., kuris turi banko prisijungimo kodus bei jai pateikdavo išspausdintus banko sąskaitų išrašus. PVM sąskaitas faktūras už UAB „Konkritas“ suteiktas statybos paslaugas išrašo ji pagal duomenis, kuriuos jai pateikdavo G. D.. Dėl specialisto išvados metu nustatytų neįtrauktų į UAB „Konkritas“ betono pardavimo ir betonavimo paslaugų suteikimo pajamų – 28 979 Eur, ji parodė, kad apie šias ūkines operacijas iki šiol nieko nežinojo, jai jokie dokumentai dėl šių įvykusių ūkinių operacijų pateikti nebuvo. Jeigu jai būtų pateikti duomenys arba dokumentai, susiję su šiomis ūkinėmis operacijomis, tai ji šiuos dokumentus būtų įtraukusi į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą bei apskaičiusi minėtas pajamas, mokėtiną PVM bei pelno mokestį. UAB „Konkritas“ deklaracijas, atskaitas, finansinę atskaitomybę ji sudaro pagal buhalterinės apskaitos suvestinius duomenis, kadangi kaip minėjo, jai nebuvo pateikti duomenys bei dokumentai apie UAB „Konkritas“ gautas pajamas 28 979 Eur, tai jų nedeklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose ir Pelno mokesčio deklaracijoje. Dėl specialisto išvados metu nustatytų neįtrauktų į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą įplaukų 12 979 Eur, parodė, kad jai jokie duomenys ir dokumentai dėl šių įvykusių ūkinių operacijų pateikti nebuvo, todėl jų ir neįtraukė į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą. Dėl apklausos metu pateiktų dokumentų: UAB „HC Betonas“ 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983 dėl betono mišinio įsigijimo už 420,48 Eur ir UAB „Betono centras“ 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547 dėl betono mišinio įsigijimo už 2126,88 Eur, parodė, kad šie dokumentai taip pat pateikti nebuvo, apklausos metu mato pirmą kartą. Kadangi dokumentai nebuvo pateikti, tai ūkinių operacijų negalėjo įtraukti į UAB „Konkritas“ buhalterinę apskaitą. Betono įsigijimo krovinio važtaraščių G. D. jai nepateikdavo, nes jie apskaitai tvarkyti nereikalingi. Dėl UAB „Konkritas“ operacijų pinigais I. M. parodė, kad visas ūkines operacijas atliktas su pinigais, t. y. piniginių lėšų išėmimus iš UAB „Konkritas“ banko sąskaitos, įnešimus į banko sąskaitą, ji apskaitydavo per G. D. avansines apyskaitas. Kaip nurodyta apklausos metu pateiktoje G. D. avanso apyskaitoje, UAB „Konkritas“ direktoriaus G. D., kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas 2021-12-31 dienai buvo 1083,37 Eur (2 t., b. l. 136-139).

Iš liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad UAB „Konkritas“ darbininku dirba nuo 2021 m. liepos 26 d. iki šiol, atlieka betonavimo paruošiamuosius ir betonavimo darbus. UAB „Konkritas“ vadovauja direktorius G. D., kuris yra jo brolis. Kartu su juo dirba M. R. ir pats G. D.. Betonas darbams atlikti į objektą būdavo atvežamas pagamintas su „kriaušėmis“ iš AB „Perdanga“, UAB „Betono centras“ ir UAB „HC betonas“. Jis asmeniškai betoną neužsakinėdavo, betoną užsakinėdavo arba G. D., arba objekto užsakovas.  Kokiuose objektuose dirbo, pasakyti negali, adresų neįsidėmėjo. Pamena, kad dirbo ir Klaipėdoje, ir objektuose aplink Klaipėdą, dirbo Kretingoje, Šilutės rajone. Kas buvo objektų Kretingoje ir Drukiuose užsakovai, ir konkrečiai kur buvo tie objektai, nepamena. Su užsakovais bendrauja G. D.. Iš užsakovų piniginių lėšų už atliktus betonavimo darbus jis negaudavo. Asmeniškai jokių dokumentų nepildydavo ir jokių reikalų su UAB „Konkritas“ atsiskaitymais neturėjo (2 t., b. l. 141-142).

Iš liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad UAB „Konkritas“ darbų vadovu dirba nuo 2018 m. gruodžio  mėn. iki šiol. UAB „Konkritas“ vadovauja direktorius G. D., iš kurio gauna nurodymus dėl darbo. UAB „Konkritas“ vykdo paruošimo betonavimui ir betonavimo darbus. Kartu su juo dirba G. D., E. J.. Vasarą, kai darbų būna daugiau, dar dirbo Š. S., S. Š., A. J.. Betoną betonavimo darbams atlikti užsakinėdavo G. D. arba objekto užsakovas. Betonas į objektą būdavo atvežamas pagamintas iš UAB „HC betonas“, AB „Perdanga“, UAB „Betono zona“. Jis asmeniškai betoną neužsakinėdavo. Kokiuose objektuose dirbo konkrečiai, įvardinti adresus, užsakovus negali, nepamena, su užsakovais nebendraudavo. Dirbo objektuose Klaipėdoje ir rajone, Kretingoje ir rajone, Šilutėje ir rajone, Šilalėje ir rajone, Tauragės r. Kas buvo objektų: (duomenys neskelbtini) užsakovai ir konkrečiai, kur buvo tie objektai, kokie darbai objektuose buvo atlikti, nepamena, parodyti jų negali. Iš užsakovų piniginių lėšų už atliktus betonavimo darbus jis negaudavo, betonavimo darbų įkainių nežino. Asmeniškai jokių dokumentų nepildydavo ir jokių reikalų su UAB „Konkritas“ atsiskaitymais neturėjo (2 t., b. l. 144-145).

Iš liudytojų T. K. ir Š. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jie yra analogiški kaip ir liudytojo M. R. (2 t., b. l. 147-148; 150-151).

Iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį ketino išsibetonuoti savo name garažo grindis ir ieškojo, kas galėtų atlikti šiuos darbus. Surado skelbimą internete, kad atliekamas grindų betonavimas, paskambino ir su vyriškiu susitarė. Tarėsi, kad už vieną kvadratą bus mokama apie 17 Eur, iš viso reikėjo išbetonuoti apie 40 kv. metrų plotą. Šio vyriškio vardo, pavardės nežino, atpažinti negalėtų, jis tik minėjo, kad yra iš Kūlupėnų. Betonavimo darbai buvo atlikti 2020 m. rugsėjo mėnesį. Darbus atliko du darbininkai. Betono jis neužsakinėjo, betonas įėjo į bendrą darbų kainą, kuris buvo atvežtas į jo namus. Iš kokios gamyklos buvo atvežtas betonas, nežino. Už betonavimo darbus sumokėjo kitą dieną po darbų atlikimo vyriškiui, su kuriuo tarėsi telefonu. Jam sumokėjo ne mažiau negu 700 Eur, nes dar į grindis buvo dėtas tinklelis. Už atliktus darbus jokio dokumento negavo ir neprašė. Ar darbus atliko įmonė, nežino. UAB „Konkritas“, G. D. jam nėra žinomi (2 t., b. l. 155-156).

Iš liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. spalio mėnesį ketino išsibetonuoti savo gyvenamojoje vietoje garažo grindis bei ieškojo, kas galėtų atlikti darbus. Galimai svetainėje „Skelbiu LT“ surado skelbimą, paskambino nurodytu telefono numeriu, kurio neišsaugojo, ir su vyriškiu susitarė dėl grindų betonavimo. Tarėsi, kad už vieną kvadratą bus mokama apie 20 Eur, iš viso reikėjo išbetonuoti apie 40 kv. metrų plotą. Vyriškio vardo ir pavardės nežino, atpažinti negalėtų. Betonavimo darbai buvo atlikti 2020 m. spalio mėnesį. Darbus atliko darbininkų brigada, apie 5 darbuotojai, jų atpažinti negalėtų. Betonas į jo objektą buvo atvežtas iš gamyklos su „kriauše“, kiek pamena, ant betonvežio buvo užrašas „HC betonas“. Jis asmeniškai betoną neužsakinėjo, buvo sutarta, kad į darbų kainą įeis ir betonas. Už darbus jis sumokėjo vyriškiui, su kuriuo bendravo telefonu, ne mažiau negu 700 Eur. Už atliktus darbus jokio dokumento negavo ir neprašė. Ar darbus atliko įmonė, nežino. Pavadinimas UAB „Konkritas“ jam nėra žinomas (2 t., b. l. 158-159).

Iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario – kovo mėnesį ketino išsibetonuoti jam priklausančiame statomame garaže adresu (duomenys neskelbtini), grindis. Kažkas iš pažįstamų davė telefono numerį (duomenys neskelbtini) vyriškio, kuris užsiiminėja grindų betonavimu. Jo vardo, pavardės nežino, atpažinti negalėtų. Susitarė, kad už vieną kvadratą bus mokama 20 Eur su visomis medžiagomis. Iš viso reikėjo išbetonuoti 165 kv. metrų plotą. Betonavimo darbai buvo atlikti 2021 m. vasario –kovo mėnesį. Darbus atliko du darbuotojai per vieną dieną. Jų atpažinti negalėtų. Betono jis neužsakinėjo, tai įėjo į bendrą darbų kainą. Vyriškis, su kuriuo tarėsi dėl darbų atlikimo, minėjo, kad betonas bus vežamas iš UAB „Perdanga“. Už betonavimo darbus jis sumokėjo vyriškiui, su kuriuo tarėsi dėl darbų atlikimo, ne mažiau negu 3300 Eur. Už atliktus darbus jokio dokumento negavo, neprašė. Ar darbus atliko įmonė, nežino. UAB „Konkritas“, G. D. nežinomi. Jam atrodo, kad vyriškis, su kuriuo tarėsi dėl betonavimo darbų, buvo vardu Giedrius (2 t., b. l. 161-162).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2017-07-17 UAB „Konkritas“ vienintelio akcininko sprendimu į UAB „Konkritas“ direktoriaus pareigas nuo 2017-07-19 paskirtas G. D. (4 t., b. l. 39).

Iš CDB duomenų matyti, kad UAB „Konkritas“ naudojasi telefono numeriu 8-675-64723 (4 t., b. l. 3).

2021-11-10 Patikrinimo akte nurodyta, kad 2021-11-08 iš UAB „Konkritas“ direktoriaus G. D. gautas paaiškinimas apie įmonės veiklas ir joje vykstančius piniginius pervedimus iš UAB „Konkritas“ banko sąskaitos į jo asmenines banko sąskaitas („Swedbank“, „Revolut“ ir „Binace“). Paaiškinime G. D. nurodė, kad 2020 m. jo įmonė atliko betonavimo darbus fiziniams asmenims ir neišrašė PVM sąskaitų faktūrų už betoną, jo pristatymą ir atliktus betonavimo darbus bei nurodė objektų adresus.

Išanalizavus paimtus buhalterinės apskaitos dokumentus ir gautą direktoriaus paaiškinimą nustatyta, kad UAB „Konkritas“ direktorius G. D. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-13 savo įmonės buhalterinėje apskaitoje nevedė kasos, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė išlaidų, patvirtančių pinigų persivedimą iš įmonės banko sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą. Tokiu būdu UAB „Konkritas“ direktorius G. D. apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą (1 t.,b.l.26-28).

2021-11-24 Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu buvo prisijungta prie Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių važtaraščių posistemio i.VAZ. Buvo atrinkti ir išspausdinti važtaraščiai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31, kuriuose krovinio gavėju nurodyta UAB „Konkritas“, įmonės kodas 304579900. UAB „Konkritas“ buhalterinėje apskaitoje nėra pardavimų pagal važtaraščiuose nurodytus krovinio pristatymo adresus. Viso atrinkta 80 vnt. krovinio važtaraščių. Apžiūros metu sudaryta atrinktų važtaraščių duomenų suvestinė, nurodant duomenis: eilės numerį, datą, i.VAZ važtaraščio numerį, vidinį važtaraščio numerį, siuntėją, vežėją, gavėją, iškrovimo vietą, krovinio pavadinimą, mato vienetą, kiekį. Iš suvestų važtaraščių duomenų matyti, kad gavėjui UAB „Konkritas“ vežti kroviniai:

1. 2020-06-19 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 4,5 m3 betono mišinio;

2. 2020-07-02 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 192,5 m3 betono mišinio;

3. 2020-07-17 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 107,5 m3 betono mišinio;

4. 2020-08-13 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 21 m3 betono mišinio;

5. 2020-09-01 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 21 m3 betono mišinio;

6. 2020-09-17 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 3,8 m3 betono mišinio;

7. 2020-10-06 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 7,5 m3 betono mišinio;

8. 2020-10-19 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 13,5 m3 betono mišinio;

9. 2021-01-12 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 11 m3 betono mišinio ;

10. 2021-03-04 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 33,5 m3 betono mišinio;

11. 2021-03-26 adresu (duomenys neskelbtini), vežta 5 m3 betono mišinio;

12.  2021-04-12 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 15 m3 betono mišinio ;

13. 2021-04-22 adresu (duomenys neskelbtini), vežta 42 m3 betono mišinio ;

14. 2021-04-29 adresu (duomenys neskelbtini), vežta 22,5 m3 betono mišinio;

15. 2021-05-27 adresu (duomenys neskelbtini), vežta 8,7 m3 betono mišinio;

16. 2021-08-24 adresu (duomenys neskelbtini), vežta 13,5 m3 betono mišinio ir 250 kg plieninio plaušo;

17. 2021-09-16 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 7 m3 betono mišinio;

18. 2021-10-07 adresu (duomenys neskelbtini) vežta 7,5 m3 betono mišinio. (2 t., b. l. 1-3, 4-9, 10-89)

2022-01-06 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal i.VAZ krovinio važtaraščiuose (gavėjas UAB „Konkritas“) nurodytus adresus, nebuvo galimybės nustatyti asmenis, kurie užsakinėjo UAB „Konkritas“ betonavimo paslaugas, nes:

1. Adresu (duomenys neskelbtini), registruotų asmenų nėra. Šiuo adresu yra 58 garažai, priklausantys Garažų statybos bendrijai „Banga“, įmonės kodas 263681140;

2. Adresu (duomenys neskelbtini), registruotų asmenų nėra. Šiuo adresu yra UAB „Autotava“, įmonės kodas 302632051, autoservisas;

3. Adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis namas, kuriame registruotas 31 asmuo;

4. Adresu (duomenys neskelbtini) (pastaba: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), registruotų asmenų nėra. Šiuo adresu yra negyvenamieji pastatai - ferma, priklausantys MB „Baltijos skada“, įmonės kodas 303543520 ir R. B., su kuria susisiekus telefonu , pastaroji paaiškino, kad nei sau nei fermoje betonavimo arba kitokių statybos darbų 2020-2021 m. neužsakinėjo;

5. Adresu (duomenys neskelbtini), registruota 210 asmenų;

6. Adresu (duomenys neskelbtini), registruoti 35 asmenys;

7. Adresu (duomenys neskelbtini), namas priklauso V. P., su kuria susisiekus telefonu, pastaroji paaiškino, kad jokių statybos ar betonavimo darbų 2020-2021 m. neužsakinėjo;

8. Adresu (duomenys neskelbtini), yra trys butai. Nuvykus į minėtą namą, buto (duomenys neskelbtini) gyventoja N. C. paaiškino, kad jokių statybos ir betonavimo darbų 2021 m. neužsakinėjo. Susisiekus telefonu su (duomenys neskelbtini) šeimininke T. T. bei su buto (duomenys neskelbtini) šeimininku V. B., pastarieji paaiškino, kad taip pat jokių statybos ir betonavimo darbų 2021 m. neužsakinėjo;

9. Adresu (duomenys neskelbtini), registruoti 275 asmenys;

10. Adresu D(duomenys neskelbtini), registruoti 87 asmenys. (2 t., b. l. 130-133)

Iš 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983, pateiktos UAB „HC Betonas“, matyti, kad UAB „Kokritas“ įsigijo 5 m3 betono mišinio ir transporto paslaugų, iš viso už 420,48 Eur (2 t., b. l. 119-120).

Iš 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547, pateiktos UAB „Betono centras“, matyti, kad UAB „Kokritas“ įsigijo 22,50 m3 betono mišinio, transporto ir betono siurblio paslaugų, iš viso už 2126,88 Eur (2 t., b. l. 124-129).

Iš UAB „Konkritas“ deklaracijų, pateiktų VMI, matyti, kad UAB „Konkritas“ elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai: 2020 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2020-07-17, 2020 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2020-08-17, 2020 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2020-09-11, 2020 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2020-10-12, 2020 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2020-11-18, 2021 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2021-04-15, 2021 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2021-05-18, 2021 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2021-06-15, 2021 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2021-09-17, 2021 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją pateikė 2021-10-12, 2020 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikė 2021-03-17 (4 t., b. l. 57-64, 70-72, 73, 74, 75-84).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V894707-22 konstatuota, kad  UAB „Konkritas“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o būtent:

1) Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ nuostatų, t.y. jeigu laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 gavo, tačiau į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 12 979 Eur (2021 m.) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų bei betono su atvežimu pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų; - 12 straipsnio 4 dalies „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatų, t. y. laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų: medžiagų įsigijimo savikainos padidėjimo iš viso 2547,36 Eur, piniginių lėšų (įplaukų) gavimo iš viso 12 979 Eur (2021 m.), pardavimo pajamų iš viso 23 999,94 Eur (iš jų: 2020 m. - 12 942,90 Eur, 2021 m. - 11 057,04 Eur), pardavimo PVM iš viso 4979,06 Eur (iš jų: 2020 m. - 2657,10 Eur, 2021 m. - 2321,96 Eur); - 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ nuostatų, nes nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (<...> pinigų priėmimo kvitą <...>)“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“ nuostatų, jeigu laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 gavus iš viso 28 979 Eur (iš jų: 2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų už jiems parduotas medžiagas bei suteiktas paslaugas, nepagrindė pinigų gavimą patvirtinančiais apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais;

3) Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 2 dalies „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatų, nes neišsaugojo 2 (vnt.) apskaitos dokumentų: UAB „HC Betonas“ vardu išrašytos 2021-03-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. HCKLB13983, statybinių medžiagų ir paslaugų iš viso už 420,48 Eur įsigijimui pagrįsti ir UAB „Betono centras“ vardu išrašytos 2021-04-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. BCL-0039547, statybinių medžiagų ir paslaugų iš viso už 2126,88 Eur įsigijimui pagrįsti.

Dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 ir laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „Konkritas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatyta, kad UAB „Konkritas“ valstybės įgaliotoms institucijoms už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 pateiktose deklaracijose ir nustatyta tvarka patvirtintose ataskaitose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. UAB „Konkritas“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostatų „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.

Jeigu UAB „Konkritas“ laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2021-09-30 gavo, tačiau į apskaitą neįtraukė, apskaitos dokumentais nepagrindė betono mišinio pardavimo, betonavimo paslaugų suteikimo iš viso už 28 979 Eur (2020 m. - 15 600 Eur, 2021 m. - 13 379 Eur) ūkinių operacijų, apskaitos registruose neužregistravo pardavimo pajamų iš viso 23 999,94 Eur (iš jų: 2020 m. - 12 942,90 Eur, 2021 m. - 11 057,04 Eur), pardavimo PVM iš viso 4979,06 Eur (2020 m. - 2657,10 Eur, 2021 m. - 2321,96 Eur), tai UAB „Konkritas“ Klaipėdos apskrities VMI elektroniniu būdu 10 atvejų pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23 712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12 654 Eur, 2021 m. - 11 058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės,

- 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 str. nustatytais atvejais)“ deklaravo iš viso 290 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, vertės,

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo (21 proc.) pardavimo PVM,

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.).

UAB „Konkritas“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”; - 14 straipsnio 2 dalies nuostatų „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, jeigu 10 atvejų VMI elektroniniu būdu pateiktose pirminėse Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už mokestinius laikotarpius nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra: 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 23 712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12 654 Eur, 2021 m. - 11 058 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių apmokestinamosios vertės, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM (21 proc.); - 90 straipsnio 1 dalies nuostatų „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, jeigu mokestiniais laikotarpiais nuo 2020-06-01 iki 2020-10-31, nuo 2021-03-01 iki 2021-05-31 ir nuo 2021-08-01 iki 2021-09-30 gautų iš viso 23 712 Eur (iš jų: 2020 m. - 12 654 Eur, 2021 m. - 11 058 Eur) PVM apmokestinamų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir iki atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mėnesio 25 dienos nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur) (iš jų: 139 Eur iki 2020-07-25 (už 2020 m. 06 mėn.), 1999 Eur iki 2020-08-25 (už 2020 m. 07 mėn.), 241 Eur iki 2020-09-25 (už 2020 m. 08 mėn.), 135 Eur iki 2020-10-25 (už 2020 m. 09 mėn.), 142 Eur iki 2020-11-25 (už 2020 m. 10 mėn.), 868 Eur iki 2021-04-25 (už 2021 m. 03 mėn.), 285 Eur iki 2021-05-25 (už 2021 m. 04 mėn.), 265 Eur iki 2021-06-25 (už 2021 m. 05 mėn.), 742 Eur iki 2021-09-25 (už 2021 m. 08 mėn.), 161 Eur iki 2021-10-25 (už 2021 m. 09 mėn.) mokėtino į biudžetą PVM, todėl padarė nuostolį valstybės biudžetui viso 4977 Eur (2020 m. - 2656 Eur, 2021 m. - 2321 Eur).

Nustatyta, kad UAB „Konkritas“ 2021-03-17 Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> bendra suma“ deklaravo iš viso 12 944 Eur (15 600-2656) mažiau už parduotas medžiagas ir suteiktas paslaugas gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos <...> pelnas (nuostoliai) (+/-)“ ir skilties „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos iš viso 12 944 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nedeklaravo pelno mokesčio sumos iš viso 647 Eur (12944 x 5%),

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 647 Eur.

Tuo UAB „Konkritas“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir VMI 2021-03-17 elektroniniu būdu pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. deklaravo iš viso 12 944 Eur mažiau pajamų ir 12944 Eur apmokestinamojo pelno; - 5 straipsnio 2 dalies „Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų <...> apmokestinamasis pelnas apmokestinamas <...> taikant 5 procentų mokesčio tarifą“ reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2020-06-19 iki 2020-10-31 gauto apmokestinamojo pelno iš viso 12 944 Eur neapskaičiavo iš viso 647 Eur (12944 x 5%) pelno mokesčio; - 53 straipsnio 1 dalies „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ reikalavimų, nes VMI 2021-03-17 elektroniniu būdu pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 nedeklaravo ir iki teisės akte nurodyto termino, t. y. iki 2021-06-15, į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 647 Eur pelno mokesčio.

Nustatyta, kad UAB „Konkritas“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą viso 5624 Eur mokesčių: 4977 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 647 Eur pelno mokesčio (3 t., b. l. 62-79,80-104).

2022-05-09 rašte Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nurodė, kad remiantis pateiktos 2022-04-11 specialisto išvados dėl UAB „Konkritas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-10-31 duomenimis, valstybei padaryta 6 050 Eur turtinė žala: neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas 4 977 Eur pridėtinės vertės mokestis bei neapskaičiuotas, nedeklaruotas ir nesumokėtas 1 073 Eur pelno mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-05-03 priėmė sprendimą Nr. 331-508196 UAB „Konkritas“ mokesčio ir (arba) kitų įmokų permoką įskaityti valstybei padarytos 6 050 Eur turtinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 110-112).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

BK 220 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta, kad tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Be to, šio straipsnio nuostatos yra blanketinės, kas reiškia, kad teisės taikytojas, vertindamas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį, privalo remtis ne tik baudžiamojo įstatymo dispozicija, bet ir šakiniais mokestiniais teisės aktais.

BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 

BK 222 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, ne tik, kai apgaulingai tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitą arba paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, bet ir jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. D. ir UAB „Konkritas“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

Kaltinamieji G. D. ir UAB „Konkritas“ dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patikrinimo aktų, apžiūros protokolų ir tarnybinio pranešimo duomenys, PVM sąskaitų faktūrų duomenys, specialisto išvados duomenys ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinanti jų kaltę. Kaltinamojo G. D. kaltė įrodyta ir jo veiksmai  kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios UAB „Konkritas“ kaltė įrodyta ir jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji G. D. ir UAB „Konkritas“ prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, G. D. ir UAB „Konkritas“ prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji G. D. ir UAB „Konkritas“ bei kaip laiduotoja apklausta A. D. pateikė prašymus atleisti G. D. ir UAB „Konkritas“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skiriant arba neskiriant piniginio užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Minėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui.

Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis G. D. padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis G. D. toliau dirba UAB „Konkritas“ direktoriumi, gauna pastovias pajamas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.

Kaltinamoji UAB „Konkritas“ padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, teisiama pirmą kartą, valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Šios kaltinamuosius ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. D. ir UAB „Konkritas“ nėra piktybiniai teisės normų reikalavimų pažeidėjai, kuriuos būtų galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nors kaltinamieji ir padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, tačiau savo kaltę pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais patvirtinamas jų padarytų veikų padarymo faktas, todėl yra pagrindas parodyti jiems pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamiesiems turėjo pakankamą poveikį, leido jiems kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins juos ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Teisme gautame A. D. prašyme dėl kaltinamųjų G. D. ir UAB „Konkritas“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą nurodyta, kad ji sutinka laiduoti už savo sutuoktinį G. D. ir UAB „Konkritas“. A. D. nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, gerai pažįsta savo sutuoktinį ir vienintelį UAB „Konkritas“ akcininką bei gali jam ir UAB „Konkritas“ daryti teigiamą įtaką. A. D. yra įsitikinusi, kad G. D. labai išgyvena ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, stengėsi kuo skubiau išspręsti padarytos žalos valstybės biudžetui atlyginimo klausimą. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. dirbo UAB „Geralda“ gaminių komplektuotoja, o šiuo metu neturi galimybės dirbti, kadangi rūpinasi dažnai sergančia mažamete dukra.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. D. nėra teista, anksčiau vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau ši administracinė nuobauda nebegalioja, bauda sumokėta. Baudžiamojoje byloje nėra A. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs laiduotoją A. D. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamųjų paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į A. D. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad A. D. yra kaltinamajam G. D. artimas žmogus – sutuoktinė, vertinant aplinkybę, kad G. D. yra vienintelis UAB „Konkritas“ akcininkas ir įmonėje užima direktoriaus pareigas, taip pat į tai, kad A. D. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sutuoktinis ir UAB „Konkritas“ daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad A. D. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino savo sutuoktinio elgesį, su juo prevenciškai pasikalbėjo, nurodė, kad žino apie UAB „Konkritas“ veiklą, t. y. žino, kokia veikla užsiima įmonė, kiek joje dirba žmonių ir pan. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad A. D. nežino buhalterinę apskaitą reglamentuojančių aktų, t. y. kad gautiems pinigams reikia išrašyti sąskaitas ir pan. nesudaro pagrindo laikyti ją netinkama laiduotoja. Vertinant aplinkybę, kad vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis šiuo metu yra tik kaltinamojo G. D. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „Konkritas“, spręstina, kad tai taip pat turės reikšmingos įtakos A. D. gebėjimui teigiamai paveikti G. D. ir jo vadovaujamą UAB „Konkritas“, t. y. pakartotinai padarius nusikalstamą veiką, šeiminė situacija galimai ženkliai pablogėtų, o tai papildomai skatina A. D. tinkamai vykdyti laiduotojos pareigas ir domėtis tiek UAB „Konkritas“ veikla, tiek savo sutuoktinio G. D. elgesiu. Aplinkybė, kad A. D. šiuo metu nedirba ir neturi išsilavinimo bei patirties, susijusios su buhalterinės apskaitos ir finansų tvarkymu, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl laiduotojos tinkamumo. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu A. D. duotų paaiškinimų, ji negali dirbti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad rūpinasi šeima, turi dažnai sergančią mažametę dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato laiduotojui keliamų išsilavinimo ar darbinės patirties tam tikroje srityje reikalavimų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad A. D. yra tinkama būti paskirta G. D. ir UAB „Konkritas“ laiduotoja.

Civilinio ieškinio byloje nėra, padaryta žala valstybės biudžetui yra atlyginta.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti G. D. ir UAB „Konkritas“ nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje pagal laiduotojos A. D. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, G. D. asmenybę, duomenis apie UAB „Konkritas“, laiduotojos A. D. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas maksimaliam trejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė G. D. ir UAB „Konkritas“ (BK 40 straipsnio 4 dalis). 

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. A. D. prašyme prašė taikyti laidavimą su arba be užstato, o apklausiama teisme nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro tik valstybės mokama išmoka vaikams, sudaranti apie 80,00 Eur per mėnesį sumą. Šeimą išlaiko sutuoktinis G. D., kurio pajamas per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur gaunamas darbo užmokestis. Teismas, įvertinęs dabartinę šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją, aukštą infliacijos lygį ir kitas aplinkybes bei vertindamas, kad laidavimas be užstato neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamųjų elgesio bei daryti jiems įtakos, stabdančios ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, šiuo atveju sprendžia, kad laidavimas skiriamas su bendru 500,00 Eur užstatu. 

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla G. D. ir UAB „Konkritas“ nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-386-944/2022 kaltinamosios UAB „Konkritas“ atstove buvo paskirta advokatė A. Z.. Tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, ir teismui pateikė 2022 m. birželio 30 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2022-07414, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 221,67 Eur. 

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai UAB „Konkritas“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė atstovę – advokatę A. Z.. Šiuo atveju, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas negali būti spręstinas, kadangi BPK 106 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės išieškoti valstybės naudai garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų paskyrus juridinio asmens atstovą. Juridinio asmens atstovo paskyrimas byloje buvo būtina sąlyga vykti teisminiam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo iš kaltinamųjų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl kitų klausimų

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nepaskirtos. 

Kompaktiniai diskai (3 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Tyrimo metu iš UAB „Konkritas“ pagal 2021-10-13 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 04/12-1-22-6951-A1 IR 2021-11-26 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 0-18681 paimtus apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Konkritas“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi,

 n u s p r e n d ž i a :

G. D., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 3 (trejų) metų laikotarpiui su 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) užstatu, kuris iki 2022 m. rugsėjo 1 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą, pavardę. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

UAB „Konkritas“, padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 3 (trejų) metų laikotarpiui su 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) užstatu, kuris iki 2022 m. rugsėjo 1 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama pavadinimą. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Baudžiamąją bylą G. D. ir UAB „Konkritas“ atžvilgiu nutraukti. 

Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti G. D. ir UAB „Konkritas“, jog jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                  Aušra Barškietytė