(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Get Jet Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Get Jet Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Get Jet Airlines“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 2Ap-2189 panaikinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė Maltos Respublikoje registruota įmonė Get Jet Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Get Jet Airlines“, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – ir Valstybinis patentų biuras) Apeliacinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 2Ap-2189.

2.                      Ieškovė nurodė,

3.                      Valstybinis patentų biuras 2022 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 2Ap-2189, kuriuo ieškovės prašymą atmetė. 

4.                      Pasak ieškovės, ginčijamas Valstybinio patentų biuro sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas. Ginčo prekių ženklo naudojimo įrodymai neatitinka nei naudojimo laiko kriterijų, nei naudojimo vietos kriterijų, nei naudojimo pobūdžio kriterijų.

5.                      Ginčo prekių ženklas yra žodinis žymuo „GETJET“ ir nei viename iš atsakovės pateiktų įrodymų nebuvo panaudotas toks, koks įregistruotas, tačiau naudojamas kaip viena iš sudėtinių atsakovės juridinio asmens pavadinimo UAB „GetJet Airlines“ dalių arba kaip sudėtinis kitų atsakovės prekių ženklų (registracijos Nr. 77151, registracijos Nr. 018015039) elementas. Prekių ženklo naudojimą Valstybinis patentų biuras įvertino netinkamai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) bei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos praktikos (toliau – ESINT). Ginčo prekių ženklas „GETJET“ turi silpną skiriamąjį požymį, nes anglų kalbą mokančių Lietuvos Respublikos gyventojų (kurių yra dauguma) bus lengvai suprantamas kaip turintis reikšmę „naudokis / sėsk į reaktyvinį lėktuvą“, kas yra aprašomojo pobūdžio informacija 39 klasės paslaugoms (oro transportas, pilotavimas). Nepaisant to, kad, kaip teigia Valstybinis patentų biuras, papildomai naudojamas žodis „AIRLINES“ šių paslaugų atžvilgiu taip pat yra aprašomasis, tačiau pats naudojimo faktas, o taip pat išsiskiriantys grafiniai elementai (du specifiški raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai ženkle registracijos Nr. 77151 ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle registracijos Nr. 018015039), pakeičia ginčo prekių ženklo skiriamąjį požymį, dėl ko žymens „GETJET“ inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus (registracijos Nr. 77151, registracijos Nr. 018015039 ) negali būti traktuojamas kaip ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas. Ginčo prekių ženklas netgi nėra tapatus atsakovės juridinio asmens pavadinimui. Atsakovė, išrašydama sąskaitas, ženklindama kitą dokumentaciją, lėktuvus, pilotų ir / ar aptarnaujančio personalo aprangą nenaudoja žymens „GETJET“, tačiau naudoja kitus registruotus prekių ženklus – registracijos Nr. 77151, registracijos Nr. 018015039.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paliko nepakeistą Valstybinio patentų biuro 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 2Ap-2189, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.                      Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės žodinio prekių ženklo „GETJET“, registracijos Nr. 69892, registruoto 2014 m. lapkričio 24 d. 39 klasės paslaugoms „oro transportas“, „pilotavimas“, registraciją kaip neatitinkančią PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. dėl nenaudojimo, teismas nurodė, kad pagal šį straipsnį ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti. Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje). PŽĮ nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl atsakovo ginčo prekių ženklo „GETJET“ registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo pateikė 2019 m. lapkričio 28 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.

8.                      Teismas nustatė, kad atsakovės žodinis prekių ženklas „GETJET“ registracijos Nr. 69892, registruotas 2014 m. lapkričio 24 d. šių klasių pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms: 37 „lėktuvų priežiūra ir taisymas“; 39 „oro transportas, pilotavimas“. Ieškovas prašo panaikinti atsakovei priklausančio prekių ženklo registraciją tik 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“.

9.                      Iš atsakovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. prekių ženklas „GETJET“ yra naudojamas. Tai patvirtina tiek 2016 m. kovo 31 d. Civilinės aviacijos administracijos atsakovei UAB „GetJet Airlines“ išduotas vežėjo pažymėjimas, 2016 m. gegužės 17 d. licencija, tiek 2016–2019 metų finansinės ataskaitos, tiek 2017–2019 metų sąskaitos už oro transporto paslaugų teikimą, 2015–2019 metų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, pažyma apie pajamas 2015–2019 metais, getjet.aero domeno registracijos nuo 2014 metų duomenys, tiek mokymo, paslaugų sutartys, atributika su prekių ženklu „GETJET“, tiek skrydžių suvestinė už 2016–2019 metus, priedai prie sutarčių su skrydžių grafikais, straipsniai spaudoje, atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir kt. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu naudojo ginčo prekių ženklą pagal pagrindinę paskirtį, t. y. siekdama užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad visi ginčijamo prekių ženklo savininko pateikti įrodymai patvirtina ginčo žymens naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d.

10.                      Pasisakydamas dėl įrodymų apie žodinio žymens „GETJET“ panaudojimą, teismas sutiko su ieškove, kad didžiojoje dalyje pateiktų įrodymų ginčo ženklo žymuo „GETJET“ yra naudojamas kartu su atsakovės kaip juridinio asmens pavadinimu (UAB „GetJet Airlines“) ir / ar kitais atsakovės turimais prekių ženklais ,,GETJET AIRLINES“, ,,getjet airlines“, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas, nes: 1) egzistuoja tiesioginis ryšys tarp įmonės UAB „GetJet Airlines“ ir ginčo prekių ženklo 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas“, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo prekių ženklas. Pagal tai ginčo prekių ženklo naudojimas įmonės pavadinime laikytinas prekių ženklo naudojimo įrodymu. Esant byloje nustatytai aplinkybei – atsakovės veikla yra oro transportas ir pilotavimas (šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė), ginčo prekių ženklo panaudojimas juridinio asmens pavadinime turi būti vertinamas tinkamu prekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme; 2) kituose atsakovės prekių ženkluose ginčo prekių ženklas naudojamas su papildomais aprašomaisiais bei dekoratyvinio pobūdžio elementais ir nekeičia ženklo skiriamojo požymio. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – ir ESBT) yra konstatavęs, kad jeigu ženklo papildymas neturi skiriamojo požymio, yra silpnas ir (arba) nedominuojantis, jis nepakeičia registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio (ESBT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. T-353/07); 3) Remiantis ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“, papildymas skiriamojo požymio neturinčiais arba silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais, paprastai skiriamojo požymio nekeičia, neatsižvelgiant į tai, ar tie elementai vizualiai dominuoja, ar ne; be to, iš esmės specifinis žodinio prekių ženklo pateikimas, pavyzdžiui, naudojant konkretų šriftą, stilių, dydį, spalvas arba padėtį, nekeičia įregistruoto žodinio ženklo skiriamojo požymio, jeigu žodis, naudojamas tokia forma, išlieka atpažįstamu.

11.                      Ieškovė neįrodė, kad ginčo prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, nes anglų kalbą mokančių Lietuvos Respublikos gyventojų, kurių yra dauguma, bus lengvai suprantamas kaip turintis reikšmę „naudokis / sėsk į reaktyvinį lėktuvą“, tai yra aprašomojo pobūdžio informacija 39 klasės paslaugoms (oro transportas, pilotavimas). Tai paneigia atsakovės pateikta visuomenės nuomonės apklausa. Tokį vertinimą eliminuoja ir pats faktas, kad ginčo prekių ženklas yra įregistruotas ir galiojantis. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovės teiginį, kad papildomas žodinis elementas „AIRLINES“ bei išsiskiriantys grafiniai elementai (du specifiški raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai ženkle registracijos Nr. 77151 ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle Nr. 018015039) pakeičia ginčo prekių ženklo skiriamąjį požymį, dėl to ginčo prekių ženklo inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus (registracijos Nr. 77151, registracijos Nr. 18015039) negali būti traktuojamas kaip ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas.

12.                      Teismo vertinimu, faktas, kad ESINT yra apskritai atsisakiusi registruoti prekių ženklą „GET JET“ 39 klasei, kaip neatitinkantį absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų, aprašomąjį ir neturintį skiriamojo požymio, neturi reikšmės, kadangi ginčo prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas vidutinio Lietuvos Respublikos vartotojo, o ne Europos Sąjungos vartotojo atžvilgiu, be to, pačiame sprendime konstatuota, jog prekių ženklo savininkas nepateikė pastabų, paaiškinimų, dėl to atitinkamai tai galėjo turėti įtakos galutiniam sprendimui.

13.                      Iš domeno www.getjet.aero duomenų nustatęs, kad atsakovės ginčijamas prekių ženklas „GETJET“ ginčui aktualiu laikotarpiu naudojamas vien tik žodine forma, be jokių grafinių ar papildomų aprašomųjų elementų, teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog vien tik šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad ginčo prekių ženklas nebuvo panaudotas toks, koks įregistruotas.

14.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-600-687/2015 negali būti teisminiu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, esančių nagrinėjamoje byloje – ginčo prekių ženklas nebuvo naudojamas su kitu skiriamąjį požymį turinčiu žymeniu.

15.                      Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovės ginčijamas prekių ženklas „GETJET“ nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas. Be to, panaikinus ginčijimą prekės ženklo registraciją, ginčo registruoto ženklo ir kitų atsakovės turimų ženklų ir juridinio asmens pavadinimo teikiama apsauga prarastų prasmę. Todėl teismas nusprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad prekės ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų ir / ar neatitinka esminės prekių ženklo funkcijos ir todėl jo registracija turi būti panaikinta, vadovaujantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.                      Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti – panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 2Ap-2189 ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovei UAB „GetJet Airlines“ priklausančią prekių ženklo „GETJET“ registraciją Nr. 69892 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Nors didžiojoje dalyje pateiktų įrodymų ginčo prekių ženklas yra naudojamas kartu su atsakovės, kaip juridinio asmens pavadinimu (UAB „GetJet Airlines“) ir / ar kitais atsakovės turimais prekių ženklais (yra į juos inkorporuotas), tačiau toks naudojimas negali būti pripažįstamas tinkamu priekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) bei prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų. Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti oficialūs dokumentai, kuriuose yra įvardintas atsakovės juridinio asmens pavadinimas, kuris netgi nėra tapatus ginčo prekių ženklui, niekaip negali patvirtinti, jog atsakovės teikiamoms oro transporto bei pilotavimo paslaugoms žymėti buvo naudojamas ginčo prekių ženklas. Svarbu ir tai, kad atsakovė, išrašydama sąskaitas, ženklindama kitą dokumentaciją, lėktuvus, pilotų ir / ar aptarnaujančio personalo aprangą, nenaudoja žymens „GETJET“, tačiau naudoja kitus jai priklausančius registruotus prekių ženklus registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039. Būtent atsakovės kombinuoti prekių ženklai registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039 yra naudojami ir pristatant atsakovės interneto svetainės adresą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklo inkorporavimas ir naudojimas įmonės pavadinime bei domeno varde laikytinas įrodymu, jog ginčo prekių ženklas buvo naudojamas oro transporto ir pilotavimo paslaugoms žymėti.

16.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo prekių ženklo inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus laikytinas tinkamu ginčo prekių ženklo naudojimu. Visų pirma, ginčo prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį. Ginčo prekių ženklas anglų kalbą mokančių Lietuvos Respublikos gyventojų (kurių yra dauguma) bus lengvai suprantamas kaip turintis reikšmę „naudokis / sėsk į reaktyvinį lėktuvą“, kas yra aprašomojo pobūdžio informacija 39 klasės paslaugoms (oro transportas, pilotavimas). Be to, priešingai nei skundžiamame sprendime teigia pirmosios instancijos teismas, faktas, kad ESINT yra apskritai atsisakiusi registruoti prekių ženklą „GET JET“ 39 klasėje kaip neatitinkantį absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų, aprašomąjį ir neturintį skiriamojo požymio, yra reikšmingas ir turi įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje. Kaip nurodo ESINT, Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalis yra europinė nuostata ir turi būti aiškinama remiantis bendru Europos Sąjungos standartu. Prekių ženklą „GETJET“ buvo atsisakyta registruoti kaip bendrijos prekių ženklą, specifiškai neišskiriant nei vienos Europos Sąjungos valstybės, todėl, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikoje atsakovės žodinis prekių ženklas „GETJET“ yra registruotas, ESINT pozicija patvirtina, jog šio ženklo skiriamasis požymis yra silpnas.

16.3.                      Antra, silpno ginčo prekių ženklo inkorporavimas į kitus papildomų išskirtinių elementų turinčius atsakovės prekių ženklus nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas. Šios išvados teisingumą patvirtina ir ESINT pateikti išaiškinimai, kuriuose teigiama, kad įregistruotam ženklui turint silpną skiriamąjį požymį, pridėjus net ir neturintį skiriamojo požymio ar silpną skiriamąjį požymį turintį elementą, įregistruoto ženklo skiriamasis požymis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju ginčo prekių ženklo skiriamąjį požymį neabejotinai keičia ne tik kituose atsakovės prekių ženkluose esantis žodinis žymuo „airlines“, bet ir esantys išsiskiriantys grafiniai elementai – du specifiški ryškios raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai, primenantys stilizuotas raides „G“ ir „J“ ženkle registracijos Nr. 77151, ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle registracijos Nr. 018015039. Todėl žymens „GETJET“ inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus negali būti traktuojamas kaip ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas. Todėl akivaizdu, kad atsakovės pateikti įrodymai (sąskaitos už paslaugų teikimą, informacija iš interneto svetainės, atributika su prekių ženklais, orlaivių nuotraukos, pranešimų keleiviams knygos), kuriuose žodinis ginčo prekių ženklas yra inkorporuotas į kitus atsakovės prekių ženklus, ginčo prekių ženklo faktinio naudojimo negali pagrįsti.

16.4.                      Trečia, ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra tinkamas precedentas nagrinėjamoje byloje. Pripažįstant, kad atsakovės prekių ženklų registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039 vaizdiniai elementai yra neabejotinai turintys ryškų skiriamąjį požymį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600-687/2015 yra tinkamas ir taikytinas precedentas.

16.5.                      Atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad atsakovė savo veikloje naudojo ne ginčo prekių ženklą, bet kitus jam priklausančius registruotus prekių ženklus, dėl to yra pagrindas panaikinti ginčo prekių ženklo registraciją PŽĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

17.                      Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė  UAB „Get Jet Airlines“ prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Ieškovės prieštaravimas teismo išvadai, kad ginčo prekių ženklo naudojimas kartu su atsakovės kaip juridinio asmens pavadinimu (UAB „GetJet Airlines“) ir / ar kitais atsakovės turimais prekių ženklais (yra į juos inkorporuotas) pripažintinas tinkamu priekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, yra nepagrįstas, nes ieškovė nenurodė jokių naujų argumentų savo pozicijai pagrįsti bei išsamiems teismo argumentams nuginčyti.

17.2.                      Pasisakydama dėl žodinio prekių ženklo naudojimo juridinio asmens pavadinime, nurodė, kad pagal teismų praktiką, verslo, įmonės ar prekybos pavadinimo naudojimas gali būti laikomas naudojimu „susijusiu su prekėmis“, kai: a) šalis ant prekių pritvirtina savo įmonės pavadinimą, firmos vardą ar parduotuvės pavadinimą sudarantį žymenį; b) nors žymuo nėra pritvirtintas, šalis naudoja žymenį taip, kad atsiranda ryšys tarp įmonės, prekybos ar parduotuvės pavadinimo ir prekių ar paslaugų (ESTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Nr. C-17/06). Kitoje byloje ESBT taip pat išaiškino, kad jeigu tenkinama viena iš šių dviejų sąlygų, aplinkybė, jog žodinis elementas naudojamas kaip įmonės pavadinimas, neužkerta kelio jį naudoti kaip prekių ženklą prekėms ar paslaugoms žymėti (ESBT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. T-353/07). Be to, ESTT praktikoje yra nurodyta, jog tuo atveju, jei asmuo naudoja tokį žymenį taip, kad atsiranda ryšys tarp žymens ir asmens parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų, toks žymuo yra naudojamas „prekėms ar paslaugos“ (ESTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje C-17/06). Atsakovės veikla yra oro transportas ir pilotavimas, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad jog šiuo atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp įmonės UAB „GetJet Airlines“ ir ginčijamo prekių ženklo ,,GETJET“ 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas“, kurioms žymėti yra naudojamas ginčijamas prekių ženklas „GETJET“, todėl teismas pagrįstai ginčijamo prekių ženklo naudojimą įmonės pavadinime pripažino tinkamu naudojimo įrodymu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

17.3.                      Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad teismo įvertintuose oficialiuose įrodymuose naudojamas atsakovės juridinio asmens pavadinimas UAB „GetJet Airlines“ nėra tapatus ginčo prekių ženklui, nekeičia esmės, nes ginčijamas prekių ženklas yra pilnai panaudotas atsakovės pavadinime ir nuo jo skiriasi tik bendriniu, veiklos pobūdį nurodančiu žodžiu „Airlines“.

17.4.                      Ieškovė neginčija, kad atsakovės sąskaitose yra nurodytas atsakovės juridinio asmens pavadinimas žodine forma, sąskaitos yra išrašytos už konkrečias, ginčo prekių ženklu žymimas paslaugas, taigi, toks naudojimas atitinka ir ieškovės nurodytą teismų praktiką, pagal kurią įmonės pavadinimo pateikimas užsakymo formų ar sąskaitų faktūrų viršuje, atsižvelgiant į tai, kaip žymuo jose atrodo, gali būti tinkamas įregistruoto prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų pagrįsti (ESBT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje
Nr. T-463/12). Įmonės pavadinimo ir prekių ženklo naudojimas sąskaitose faktūrose, kai šiuos du ženklus galima aiškiai atskirti, gali įrodyti žymens, kaip suteiktų paslaugų komercinės kilmės rodiklio, naudojimą, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitose faktūrose gali būti nurodyti ir kiti subženklai (ESBT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje
Nr. T-666/18). 

17.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės kombinuoti prekių ženklai registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039 yra naudojami ir pristatant atsakovės interneto svetainės adresą, nes tai nėra susiję su ginčo prekių ženklo naudojimo juridinio asmens pavadinimo vertinimu. Kita vertus, tai nekeičia ir ieškovės neginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės prekių ženklas būtent toks, koks įregistruotas, vien tik žodine forma, buvo (ir yra) naudojamas domeno pavadinime.

17.6.                      Ieškovės pozicija dėl ginčo prekių ženklo naudojimo kituose atsakovės prekių ženkluose grindžiama klaidingu vertinimu, kad prekių ženklo skiriamasis požymis yra tariamai silpnas. ESTT yra išaiškinęs, kad nedraudžiama kaip nacionalinį prekių ženklą registruoti pasiskolintą žodį iš kitos valstybės narės kalbos, kurioje jis neturi skiriamųjų požymių ar yra apibūdinantis prekes ar paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, nebent suinteresuotieji asmenys valstybėje narėje, kurioje prašoma jį įregistruoti, gali suprasti šio žodžio reikšmę (ESTT 2006 m. kovo 9 d. sprendimas byloje C-421/04). Kadangi ginčo prekių ženklas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, kilus abejonei dėl jo skiriamojo požymio, jis turi būti vertinamas vidutinio Lietuvos vartotojo, o ne Europos Sąjungos vartotojo atžvilgiu. Todėl ieškovė neįrodė, jog prekių ženklą „GETJET“ vidutinis Lietuvos vartotojas supranta ieškovės nurodyta prasme. Kadangi ieškovė neįrodė, kad prekių ženklą „GETJET“ vidutinis Lietuvos vartotojas supranta ieškovės nurodyta prasme, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo prekių ženklas „GETJET“ neturi skiriamojo požymio. 

17.7.                      Atsakovės žodinis prekių ženklas „GETJET“ turi normalų skiriamąjį požymį, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo prekių ženklo inkorporavimas į kitus papildomų išskirtinių elementų turinčius atsakovės prekių ženklus, yra netinkamas naudojimas, yra nepagrįstas. Jeigu atsakovės žodinis registruotas prekių ženklas „GERJET“ ir turėtų silpną skiriamąjį požymį, jo naudojimas su kitais silpnais (aprašomaisiais) žodiniais elementais bei vaizdiniais elementais, kaip yra naudojama kituose atsakovės prekių ženkluose registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039, negali būti laikomas pakeičiančiu jo skiriamąjį požymį.

17.8.                      Ieškovės ieškinys buvo pateiktas neįgalioto asmens, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso prekių ženklas , kurio registracijos Nr. 1329229, registracijos data 2016 m. gegužės 26 d., registracija išplėsta Europos Sąjungoje 39 klasės paslaugoms – transporto priemonių nuoma.

20.                      Atsakovei priklauso šie bylai reikšmingi prekių ženklai:

a)       ginčo prekių ženklas – nacionalinis žodinis prekių ženklas „GETJET“, kurio paraiškos padavimo data 2014 m. vasario 24 d., registracijos Nr. 69892, registracijos data­­ ­­­2014 m. lapkričio 24 d.; registruotas 37 klasės paslaugoms „lėktuvų priežiūra ir taisymas“ bei 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“;

b)       nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „GETJET AIRLINES“: 

paraiškos data 2017 m. birželio 14 d., registracijos Nr. 77151, registracijos data ­2017 m. spalio 31 d.; registruotas 12 klasės prekėms ir 39 klasės paslaugoms;

c)       Europos Sąjungos vaizdinio prekių ženklo „GETJET AIRLINES“ paraiška, dėl kurios yra pareikštas protestas:

paraiškos data 2017 m. liepos 14 d., paraiškos Nr. 016985781; ženklas pareikštas registruoti 12 klasės prekėms ,,transporto priemonės ir vežimėliai“, 39 klasės paslaugoms ,,vežimas“ ir 42 klasės paslaugoms ,,mokslo ir technologijų paslaugos“;

d)       Europos Sąjungos vaizdinis prekių ženklas „getjet airlines“:

paraiškos data 2019 m. sausio 26 d., paraiškos Nr. 018015039, registracijos data ­2019 m. gegužės 14 d.; ženklas registruotas 12 klasės prekėms, 37 ir 39 klasės paslaugoms.

21.                      2019 m. lapkričio 28 d. Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Your Charter Solutions“ LLC, kurios teises vėliau perėmė Maltos Respublikoje registruota įmonė Get Jet Limited, Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui pateikė prašymą panaikinti UAB „GetJet Airlines“ priklausančią prekių ženklo „GETJET“ registraciją Nr. 69892 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“, kaip neatitinkančią PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22.                      Valstybinis patentų biuras 2022 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 2Ap-2189 ieškovės prašymą atmetė.

23.                      Ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė Valstybinio patentų biuro sprendimą panaikinti ir ieškovės prašymą tenkinti – panaikinti atsakovei priklausančią ginčo prekių ženklo registraciją 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“.

24.                      Vilniaus apygardos teismas ieškovės Get Jet Limited ieškinį atmetė ir Valstybinio patentų biuro sprendimą paliko nepakeistą.

25.                      Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, kad ginčijamo prekių ženklo savininko pateikti įrodymai patvirtina ginčo žymens naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., taip pat neginčija pateiktų įrodymų pakankamumo, vertinant naudojimo apimtį konkrečių paslaugų atžvilgiu, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog buvo įrodytas tinkamas ginčo prekių ženklo naudojimo pobūdis. Ieškovės teigimu, prekių ženklo naudojimas juridinio asmens pavadinime bei domeno varde, o taip pat jo inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus negali būti pripažintas tinkamu prekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme.

26.                      Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovei priklausančio žodinio prekių ženklo „GETJET“ naudojimo pobūdžio, t. y. ar prekių ženklo naudojimas juridinio asmens pavadinime bei domeno varde, o taip pat jo inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus gali būti pripažintas tinkamu prekių ženklo naudojimu PŽĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme.

27.                      ESINT Nagrinėjimo gairėse (toliau – ESINT Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, ESBT jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia: 1) ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją; 2) ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 18 straipsnio 1 dalies a punktą; 3) prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.

28.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad žymens naudojimą, kaip įmonės pavadinimą, galima laikyti prekių ženklo naudojimu, jeigu šalis žymenį naudoja taip, kad yra nustatomas ryšys tarp įmonės, prekybinio pavadinimo ir prekių ar paslaugų (ESTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Nr. C-7/06). Tai, kad prekių ženklas iš dalies sudaro juridinio asmens pavadinimą ar tuo pat metu yra naudojamas ir kaip juridinio asmens pavadinimas, nepaneigia ženklo, kaip prekių ženklo, naudojimo fakto (ESBT 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. T-418/03). Taigi, vien aplinkybė, kad juridinio asmens pavadinimas sutampa arba beveik sutampa su pačiu prekių ženklu, nėra reikšminga vertinant ženklo, kaip prekių ženklo, naudojimo aspektą. Tam, kad prekių ženklo naudojimas juridinio asmens pavadinime būtų pripažintas tinkamu jo naudojimo būdu, prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, kad ženklas buvo naudojamas kaip prekių ženklas, o ne kaip juridinio asmens pavadinimas.

29.                      Kaip jau buvo nurodyta, žodinis prekių ženklas „GETJET“, registracijos Nr. 69892, registruotas 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas“. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija, kad atsakovės UAB „GetJet Airlines“ pagrindinė licencijuojama veikla yra oro transporto paslaugų teikimas, oro transportui būdingų paslaugų veikla. Bendrovė yra profesionali aviacijos vežėja, teikianti pervežimo oru paslaugas, veikianti pagal išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti komercinę pervežimo oru veiklą bei gaunanti pajamas už oro transporto paslaugas. Ginčijamo prekių ženklo savininkas savo vardu teikia oro transporto paslaugas (užsakomųjų skrydžių vykdymas, orlaivio, įgulos parūpinimas) kelionių organizatoriams. Pranešimų keleiviams knygos ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie tai, jog skrydžiai yra vykdomi „GetJet Airlines“ lėktuvais, yra nurodoma keleiviams kiekvieno skrydžio metu. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp įmonės UAB „GetJet Airlines“ ir ginčijamo prekių ženklo „GETJET“ 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas“, kurioms žymėti yra naudojamas ginčijamas prekių ženklas „GETJET“. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ginčijamo prekių ženklo naudojimas įmonės pavadinime laikytinas prekių ženklo naudojimo įrodymu.

30.                      ESBT praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens pavadinimo pateikimas užsakymo formų arba sąskaitų faktūrų viršutinėje dalyje, priklausomai nuo to, kaip žymuo jose atvaizduojamas, taip pat gali būti tinkama priemonė įrodinėjant, jog registruotas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas (ESBT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Nr. T-463/12). Šiuo atveju ieškovė neginčija, kad atsakovės sąskaitose yra nurodytas atsakovės juridinio asmens pavadinimas žodine forma, sąskaitos yra išrašytos už konkrečias, ginčo prekių ženklu žymimas paslaugas, todėl toks naudojimas atitinka ir ieškovės nurodytą teismų praktiką.

31.                      Vertinant prekių ženklo, kaip domeno vardo, naudojimą, ESINT Gairėse nurodoma, kad nors pirminė domeno vardo paskirtis yra identifikuoti interneto svetainės savininką, prekių ženklo, kaip domeno vardo ar jo dalies naudojimas, priklausomai nuo aplinkybių, taip pat galėtų būti laikomas ir prekių ženklo naudojimu, jeigu šalis įrodytų, jog naudojant domeno varde esantį prekių ženklą yra siūlomos atitinkamos prekės ar paslaugos. Nagrinėjamu atveju atsakovės domenas www.getjet.aero būtent ir nukreipia į interneto puslapį, kuriame yra patalpintos prekės ir paslaugos, kurioms žymėti yra įregistruotas prekių ženklas „GETJET“, todėl toks ginčo prekės ženklo inkorporavimas ir naudojimas domeno varde laikytinas įrodymu, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas oro transporto ir pilotavimo paslaugoms žymėti.

32.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės argumentus, kad atsakovės įregistruotas ginčo prekių ženklas „GETJET“ yra aprašomojo pobūdžio, turi silpną skiriamąjį požymį, todėl jo inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus nėra laikytinas tinkamu ginčo prekių ženklo naudojimu. Visų pirma, ginčo prekių ženklas „GETJET“ yra nacionalinis žodinis prekių ženklas, todėl jo skiriamasis požymis turi būti vertinamas vidutinio Lietuvos Respublikos vartotojo, o ne Europos Sąjungos vartotojo atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad prekių ženklą „GETJET“ vidutinis Lietuvos Respublikos vartotojas supranta ieškovės nurodyta prasme „naudokis / sėsk į reaktyvinį lėktuvą“. Šią aplinkybę paneigia ir atsakovės pateikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje nurodoma, jog net 79,4 procentai apklaustųjų respondentų nežino ką reiškia žodis „GETJET“. Be to, nė vienas iš pateiktų atsakymų nėra „keliauk lėktuvu“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vartotojas ginčo prekių ženklą suvoktų būtent taip, kaip nurodė ieškovė. Kita vertus, ieškovės argumentus dėl ginčo prekių ženklo aprašomojo pobūdžio paneigia ir faktas, kad atsakovės žodinis prekių ženklas „GETJET“ yra įregistruotas ir galiojantis.

33.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės žodinis prekių ženklas „GETJET“ pateiktuose įrodymuose nebuvo panaudotas toks, koks įregistruotas (nesutampa šriftas, spalvos ir kt.).

34.                      Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 18 straipsnyje nustatyta, kad ženklo naudojimas kitomis formomis nei jis įregistruotas, vis tiek reiškia ženklo naudojimą, jeigu skirtingais elementais nekeičiamas prekių ženklo skiriamasis požymis, nepaisant to, ar prekių ženklas, atsižvelgiant į jo naudojimo formą, taip pat yra įregistruotas savininko vardu.

35.                      Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nebūtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (ESBT 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje
Nr. T-94/03). Norint nuspręsti, ar naudojamas ir įregistruotas žymuo yra iš esmės lygiaverčiai, pirmiausia reikia nustatyti, kurie elementai yra nereikšmingi.

36.                      ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje nurodyta, kad papildymas skiriamojo požymio neturinčiais arba silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais, paprastai skiriamojo požymio nekeičia, neatsižvelgiant į tai, ar tie elementai vizualiai dominuoja, ar ne (4.3.2 punktas). Taip pat nurodyta, kad iš esmės specifinis žodinio prekių ženklo pateikimas, pavyzdžiui, naudojant konkretų šriftą, stilių, dydį, spalvas arba padėtį, nekeičia įregistruoto žodinio ženklo skiriamojo požymio, jeigu žodis, naudojamas tokia forma, išlieka atpažįstamu (4.5.1 punktas). Toliau tame pačiame punkte yra paaiškinama, kad kai žodinis prekių ženklas nebeatpažįstamas kaip toks, pavyzdžiui, dėl to, kad naudojamas ypatingai stilizuotas žodis arba dėl to, kad pakeitus savybes, pasikeitė žodinio elemento reikšmė (pvz., kai atvirkštinė žodinių elementų tvarka turi kitokią reikšmę arba grafiškai paryškinta žodinio elemento dalis turi savo reikšmę), įregistruoto ženklo skiriamasis požymis bus pakeistas. Tai pasakytina ir tais atvejais, kai įregistruoto ženklo skiriamasis požymis yra silpnas.

37.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą Europos Sąjungos teismų bendrąją praktiką dėl prekių ženklo naudojimo kita forma, nei jis yra įregistruotas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ženklas „GETJET“ buvo naudojamas tokia forma, kuri nepakeičia įregistruoto ženklo skiriamojo požymio. Šiuo atveju papildomas aprašomojo pobūdžio žodinis elementas „AIRLINES“ bei išsiskiriantys grafiniai elementai (du specifiški raudonos ir mėlynos spalvų pusapskritimai ženkle registracijos Nr. 77151 ir stilizuotas, iš lėktuvų atvaizdų sudarytas pienės pūkas ženkle registracijos Nr. 018015039) nepakeičia ginčo prekių ženklo skiriamojo požymio (žodis „GETJET“ išliko atpažįstamas), todėl, priešingai nei teigia apeliantė, žymens „GETJET“ inkorporavimas į kitus atsakovės prekių ženklus (registracijos Nr. 77151 ir registracijos Nr. 018015039 ) gali būti traktuojamas kaip ginčo prekių ženklo faktinis naudojimas.

38.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės ieškinys pateiktas teismui neįgalioto asmens, nes teismui pateikta 2022 m. balandžio 14 d. atstovavimo sutartis patvirtina ieškovės atstovo advokato G. P. teisę pateikti ieškinį šioje byloje. 

39.                      Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41.                      Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

42.                      Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 524,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GetJet Airlines“ (juridinio asmens kodas 302619285) iš ieškovės Get Jet Limited (juridinio asmens kodas 11112222) 1 524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                               Rasa Gudžiūnienė

                                                                                     Vilija Mikuckienė