Baudžiamoji byla Nr. 1S-165-813/2021

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00029-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 95-11 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta 40 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalį 8 punktą paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 15 metų bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 7 d.

3.       Komisijos 2021 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 95-11 buvo nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi buvo atisakyta patvirtinti Komisijos  2021 m. sausio 11 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nutartyje nurodyta, kad A. K. anksčiau ne kartą teistas, šiuo metu bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos, anksčiau taip pat ne kartą buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Konstatuota, jog nagrinėjamu atveju neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodikos „OASys“ duomenimis, informacija apie A. K. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, padaryta išvada, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. 

5.       Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 11 d. nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka aiškumo reikalavimų, yra priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir valstybės įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius.

5.2.                      Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatos nenumato prokurorui teisės teikti atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, o teismui pareigos vadovautis prokuroro atsiliepimu. Be to, į nutartį įrašius prokuroro atsiliepimo pateikimo faktą, joje turėjo būti išdėstyti ir prokuroro prašymo argumentai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, kas šią nutartį daro neaiškią ir yra pagrindas jos panaikinimui.

5.3.                      Skunde kritikuojama galimybė lygtinį paleidimą taikančioms institucijoms atsižvelgti į nuteistojo teistumų skaičių, nusikaltimų padarymo aplinkybes. Skundo autoriaus nuomone, Komisijai ir teismui sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, pakanka duomenų apie bausmės pabaigos datą ir atliktos bausmės dalį, tokiu būdu yra užtikrinamas nešališkumo principas. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgdamas į ankstesnius teistumus, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą.  

5.4.                      Skunde nesutinkama su nutarties argumentu, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų reikalavimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Anot skundo autoriaus, nuo 2020 m. liepos 1 d. yra įtvirtinta privaloma lygtinio paleidimo sistema. Lygtinis paleidimas taikomas net nesant nuteistojo prašymo, nereikalaujama vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Priešingas įstatymo aiškinimas pažeidžia nuteistojo teisę į kompetentingą ir teisingą teismą. Be to, tokiu aiškinimu yra nepaisoma ir Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatų. Įstatyme aiškiai numatyta, kokią bausmės dalį atlikus asmens atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas, o neatliktos bausmės dalies vertinimas negalimas.

5.5.                      Skunde teigiama, kad teismas, konstatuodamas, kad negali daryti išvados, jog A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, kas sudaro absoliutų pagrindą nutarties panaikinimui.

5.6.                      Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, todėl teismo argumentas, kad nėra pagrindo išvadai, jog A. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, neatitinka tikrovės.

5.7.                      Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad esant absoliutiems pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindams, ji turi būti panaikinta. Kadangi Komisijos nutarime išdėstyti duomenys apie nuteistąjį, jo atžvilgiu atliktą „OASys“ vertinimą, Socialinio tyrimo išvadą atitinka faktines aplinkybes, BVK 157 ir 158 straipsniuose nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos teisingai, aukštesniojo teismo prašoma patvirtinti Komisijos nutarimą.

6.       Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad priešingai nei traktuoja nuteistasis A. K. ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8.       Pagal BVK 164 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, BPK 360 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog prokuroras, gavęs teismo pranešimą apie paskirtą klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo nagrinėjimą, turi teisę pateikti atsiliepimą, tačiau paminėto straipsnio nuostatos jam to padaryti nedraudžia. Nors prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi vertinti visą jam pateiktą medžiagą, tad ir prokuroro atsiliepime, jei toks buvo pateiktas, išdėstytus argumentus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nors skundžiamoje nutartyje yra nurodytas tik prokuroro prašymas netvirtinti Komisijos nutarimo ir neišdėstyti išsamūs prokuroro atsiliepimo argumentai, šis nutarties trūkumas, priešingai nei mano apeliantas, nesudaro pagrindo jos naikinimui.

9.       Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvus.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam A. K. nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2017 m. liepos 24 d. atlikto įvertinimo metu nustatytų 54 balų (vidutinė rizika) yra sumažėjusi iki 38 balų. Iki vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ją skiria tik 2 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 29 balai, tad likusius 9 dinaminius balus nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Jo elgesys bausmės atlikimo metu paskutiniu metu vertinamas nepriekaištingai. Nuteistasis A. K. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Jis įgijo staliaus ir statybininko – apdailininko bei kūriko specialybes. Bausmės atlikimo metu dirba, nuostata darbo atžvilgiu teigiama. Palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Drausmine tvarka baustas vieną kartą prieš daugiau nei septynerius metus, skatintas 22 kartus. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas. 2013 m. balandžio 15 d. jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Nuo 2019 m. birželio 12 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją. 2019 m. liepos 17 d. jam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus. 2020 m. buvo leista atostogų metu parvykti į namus. Grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo A. K. elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės atviroje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei atliekant bausmę pataisos namuose, jam suteikta galimybė palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu, šeimos nariais.

13.       Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje, nesuteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino A. K. praeitį, nes ji nurodo problemines sritis, kurios turi būti šiuo metu koreguojamos. Atkreiptinas, kad su nuteistojo praeitimi yra susiję ir nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išadai, jog sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negalima ignoruoti fakto, jog A. K. anksčiau ne kartą teistas. Jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Jo daromi nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėjo. Šiuo metu A. K. bausmę atlieka ir už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo, padarymą. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad agresyvus nuteistojo elgesys pasireiškia savitvardos praradimo momentais, kurie padažnėja jam esant apsvaigus nuo alkoholio. Kartais gyvenime linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvodamas elgesio pasekmių. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

14.       Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. K. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teistumų skaičius, aplinkybė, kad A. K. ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, jog jis negeba laikytis įstatymų imperatyvų ir savo interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų bei bendrojo draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. K. teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu, ypač atsižvelgus į tai jo kriminogeniniu veiksniu Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriamas gyvenimo stilius ir draugai. Detalizuojant šį kriminogeninį veiksnį Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. K. laikas nuo laiko užsiėmė veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, jo nusikalstamumas dalinai siejamas ir su draugų ratu. 

15.       Taip pat atkreipiamas dėmesys į nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas. Nuteistasis A. K. pataisos namuose gyvena iš gaunamo atlyginimo. Pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 6358,12 Eur, išmokėta 152 Eur. Pagal nuteistojo prašymą papildomai atlyginta 20 Eur. Jis taip pat moka alimentus, išmokėta 4956,85 Eur. Pažymėtina kad pagal BVK nuteistasis neprivalo pateikti plano, kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus bei neprivalo nurodyti ar turi santaupų, o vien dideli finansiniai įsipareigojimai negali lemti lygtinio paleidimo instituto netaikymo. Vis dėlto, turimų finansinių įsipareigojimų atlyginimas įvertintinas visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Įvertinus šį kriterijų spręstina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų mažindamas turimus didelius finansinius įsipareigojimus.

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, tame tarpe nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą bei teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai jau pasiekti, ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

17.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Darius Kantaravičius

        Nerijus Meilutis

                                                                                                                            Aurelijus Rauckis