Administracinė byla Nr. AS-204-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04428-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. 2014 m. spalio 6 d. padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-3331, įpareigojant šią instituciją iš naujo ištirti aplinkybes ir imtis atitinkamų veiksmų nustatytiems pažeidimams taisyti ir pašalinti ankstesnio sprendimo aplinkybių trūkumus; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 8-9) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. spalio 31 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: du egzempliorius skundo su tinkamai nurodytomis administracinės bylos šalimis (atsakovais ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu), jų duomenimis, aiškiai suformuluotu skundo reikalavimu dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodytu neturtinės žalos dydžiu litais, įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydį, 2014 m. rugpjūčio 12 d. prašymą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kreipimąsi į UAB „Balticum TV“, mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

Teisme 2014 m. lapkričio 3 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-3331 ir įpareigoti šią instituciją pašalinti trūkumus ir imtis veiksmų nagrinėjant jo 2014 m. rugpjūčio 12 d. skundą iš naujo, taikant bendrovėms atitinkamas sankcijas dėl galimai padarytų pažeidimų; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, 200 litų neturtinei žalai atlyginti. Su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties.

Teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2014 m. gruodžio 4 d. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt (kas atitinka 28 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

Teisme 2014 m. lapkričio 12 d. gautas pareiškėjo V. K. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį dėl sunkios turtinės padėties ir prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 43-44) V. K. skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas naujų įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jo negalėjimą sumokėti žyminį mokestį, nepateikė. Taigi, pareiškėjui nepašalinus teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio už skundo padavimą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, V. K. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 48-49), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, teismas nepagrįstai atmetė objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, dėl to, kad šis neįvykdė teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo ir nepateikė duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nusprendęs, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su įvairiais skundais per 2014 m. kreipėsi 23 kartus, nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 17 skundų dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo, 4 – dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2 – dėl žalos atlyginimo, iš jų – 9 skundus spalio mėnesį, 4 – rugsėjį, 4 rugpjūtį, 2 – birželį, 1- gegužį, 1 – vasarį, 1 - sausį. Patikrinus pareiškėjo pateiktų skundų išnagrinėjimo rezultatus, nustatyta, kad 2014 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino nepagrįstais ir atmetė 6 pareiškėjo skundus, 1 skundą patenkino iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalis numato, kad jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vien 2014 m. spalio mėnesį kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą 9 kartus, rugsėjo mėnesį – 4 kartus. Ankstesnių bylų, 2014 metais išnagrinėtų pagal pareiškėjo skundus, rezultatai rodo, kad tik vienas pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, o visi kiti jo skundai atmesti.

Šioje byloje pateiktu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. rugsėjo 9 d. raštą, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta jo prašyta informacija. Kaip matyti iš ginčijamo rašto turinio jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuo ji pasireiškė.

Atsižvelgdama į pareiškėjo kreipimųsi į teismą dažnumą, į jo patenkintų skundų dalį, į šioje byloje keliamo ginčo bei siekiamų apginti teisių pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, ir pagrįstai tokiu pagrindu pareikalavo iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.