Administracinė byla Nr. I-1094-365-365/2013

(Proceso Nr. 3-61-3-02574-2012-6)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės - Markovienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

                 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - LR VRM) kanclerio 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nuo 2011 m. birželio m. 23 d. pareiškėjai neterminuotai buvo paskirta 2457,07 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl sumažintos pensijos mokėjimo. LR vidaus reikalų ministerija 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu atsisakė išmokėti sumažintos pensijos dalį. Pareiškėja nesutikdama su atsakovės sprendimu kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

                 Pareiškėja E. P. patikslintame skunde (b. l. 52-53) prašė teismo: 1) panaikinti LR VRM 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1D-6211(11) dalyje, kuria atsisakyta tenkinti jos reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR VRM nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 17599,32, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

                 Pareiškėja skunde ir jo patikslinime nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. LR VRM sprendime Nr. 1D-6211(11) nurodė, kad mokėti jai paskirtą 2457,07 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir sumokėti neišmokėtos pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad LR VRM, taikydama prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjai paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2011 m. birželio mėn. 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. 31 d. sumažino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl su ginčijamu sprendimu nesutinka. Pažymi, kad Laikinuoju įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir jų apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautą pensijos išmoką, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę (b. l. 1-4).

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-15). Nurodė, kad ministerija priimdama skundžiamą 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1D-6211-(11) nepažeidė pareiškėjos teisių ir /ar jos teisėtų interesų, kadangi pensija jai buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių, teisėtų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo analogišką savo turiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2012 m. liepos 23 d. nutartį Nr. A⁵⁵²- 2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos. Nurodė, kad pareiškėja šioje byloje nepagrįstai teismo reikalauja iš ministerijos ir valstybės priteisti jai padarytą turtinę žalą taikant Civilinio kodekso normas, kadangi nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai, jos manymu, nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalies, todėl jam spręsti turėtų būti taikomos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-12). Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. 2011 m. rugpjūčio mėn. perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis - 877,86 Lt, koeficientas K2 - 0,4466 (1965,66 Lt x 0,4466 = 877,86 Lt) nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis E. P. buvo išmokėta po - 589,70 Lt kiekvieną mėnesį, koeficientas K2 - 0,3 (1965,66 x 0,3 = 589,70 Lt). Toliau pareiškėjai E. P. bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Be to, įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Nurodė, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip negu nustato įstatymas ir mokėti pareiškėjai E. P. 2457,07 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjos neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1D-6211-(11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 11SP-4661 dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo pareiškėjai E. P. buvo paskirta 2457,07 Lt pensija už tarnybą neterminuotai nuo 2011 m.  birželio 23 d. (b. l. 17). 2012 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu pateikti informaciją kokiu pagrindu ir kokiu dydžiu buvo sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir pranešti ar bus kompensuota neišmokėta šios pensijos dalis (b. l. 18-19).2012 m. rugsėjo 20 d. LR VRM sprendime Nr. lD-6211 (11) nurodė, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau - Laikinasis įstatymas). Atsižvelgiant į pareiškėjos gautas draudžiamąsias pajamas bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką pareiškėjos perskaičiuotai pensijai už 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo apskaičiuotas koeficientas 0.4466 ir jį pritaikius pensijos dydis šį mėnesį buvo 877,86 Lt, o nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo apskaičiuotas koeficientas 0,3 ir jį pritaikius šį laikotarpį pensijos dydis kiekvieną mėnesį buvo po 589,70 Lt. LR VRM taip pat nurodė, kad mokėti paskirtą 2457,07 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir sumokėti neišmokėtos pensijos 24610,10Lt dydžio dalį nėra teisinio pagrindo (b. l. 5-6, 20-21).

Nagrinėjamam ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr.8-314; 2010-2011 metais - ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717) ir kt..

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d..

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į LR Konstitucijos 107 str. ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėja E. P. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. spalio 8 d., t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai E. P. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis –17599,32 Lt, pareiškėjai priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai E. P. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2747/2012.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. 11D(P)-5667 tvirtina, kad E. P. paskirtos pensijos dydis 2011 m. birželio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo 2457,07 Lt kas mėnesį (b. l. 31). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 dalį 2011 m. birželio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpius nurodyta suma perskaičiuota iki 28043,42 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis perskaičiuota ir pareiškėjai laikotarpiui nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 7954,26 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 31, 67). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjai E. P. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka –17599,32 Lt (1965,66 Lt x 13 mėn. (2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., viso 13 mėn.) – 7954,26 Lt.= 17599,32 Lt) suma. Ši suma grindžiama Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta pažyma (b. l. 18), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismo vertinimu, teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovė įpareigotina išmokėti pareiškėjui 17599,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-519/2013.

Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1D-6211 (11) dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p. 2 p.., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

 

n u s p r e n d ė :

            

Pareiškėjos E. P. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1D-6211 (11) dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.

Priteisti E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 17599,32 (septyniolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir trisdešimt du centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Įpareigoti išmokėti pareiškėjai 17599,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Gintaras Dzedulionis

 

 

Rasa Ragulskytė - Markovienė

 

 

Donatas Vansevičius