Adm. byla Nr.I-1370-142/09
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 35.3
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Jurevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musnickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 02 23 sprendimo Nr. A51-4126 panaikinimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir G. B..
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
nustatė:
Pareiškėja N. B. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 02 23 sprendimą dėl teisės į socialinio būsto nuomą Nr. A51-4126 ir įpareigoti iš naujo svarstyti ginčo klausimą.
Paaiškina, kad remiantis skundžiamu sprendimu pareiškėja, jos vyras G. B., pareiškėjos nepilnamečiai vaikai N. B. ir G. B. iki 2009 03 30 turi atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas buvo išnuomotas pareiškėjos šeimai 2005 10 05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus sprendimu Nr. A63-4721(1.11-EUD.1).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl šio buto apleidimo grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi.
Sąlygas tokiai paramai nustato Vyriausybės 2008 10 08 nutarimu Nr. 1009 patvirtintas Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).
Pareiškėja remiasi Tvarkos aprašo nuostata, kad keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus <...> mieste ir Vilniaus savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7 700 Lt ir turtas vienam asmeniui – 26 000 Lt. Taip pat remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė pareiškėjos šeimos grynąsias pajamas, kurios neturi viršyti 30 800 Lt, norint gauti paramą savivaldybės socialiniam būstui išnuomoti. Pareiškėja pateikė pažymas apie jos ir jos vyro G. B. uždarbį už 2008 metus – tai sudaro 39 366 Lt. Tačiau pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija visiškai neatsižvelgė į kitą šiame įstatyme numatytą sąlygą – turtą. Pagal Vyriausybės nutarimą ši suma turi sudaryti 104 000 Lt, pagal nutarimą vienam asmeniui iki 26 000 Lt.
Pareiškėjos šeima jokio turto neturi. Tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kas įskaitoma į šeimos turtą, ir jokio teisės akte nurodyto turto pareiškėjos šeima neturi. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia Tvarkos aprašu ir dėl to prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Skundo papildyme (b. l. 46) pareiškėja paaiškina, kad sprendimą dėl teisės į socialinio būsto nuomą praradimo priėmė Socialinio būsto skyriaus vedėjas ir pareiškėją apie tai informavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus vedėjo 2009 02 23 raštu Nr. A51-4126-(2.11.3.5-SR3).
Rašte nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau sprendimas nepatvirtintas antspaudu.
Paaiškina, kad administracijos direktoriaus 2009 02 25 įsakymu Nr. 40-281 patvirtinti Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus nuostatai nenustato Socialinio būsto skyriaus vedėjo kompetencijos, priimant sprendimus dėl asmenų (šeimos) teisės į socialinio būsto nuomą praradimo.
Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir aiškina, kad sprendimas neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad visiškai neturi finansinės ar kitos galimybės su vaikais išsikelti į kitą gyvenamąją patalpą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinis skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 24-28) pasisako, kad su skundu nesutinka. Atsakovas byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2009 04 28 nutartis, b. l. 1, antra pusė). Pareiškėja teismo posėdyje sutiko pakeisti atsakovą.
Remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsniu. Paaiškina, kad socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Minėto įstatymo 8 straipsnyje apibrėžiama, kokie asmenys turi teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą. Asmenys turi atitikti dvi pagrindines įstatyme nustatytas sąlygas: neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv m) ir metinės pajamos bei turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Mano, kad asmenys siekiantys paramos turi atitikti visas įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo atveju, kai asmens finansinė padėtis pasikeičia, jis nebegali pretenduoti į socialinį būstą, nes jam tokį suteikiant būtų pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai bei būtų paneigiama socialinio būsto, kaip vienos iš socialinės paramos formų, prasmė. Daro išvadą, kad tuo atveju, kai asmenys, pateikę prašymą išsinuomoti socialinį būstą, neatitinka įstatymo 8 straipsnio sąlygų, jiems socialinis būstas negali būti išnuomotas, o asmenys jau pasigyvenę tokiame būste, turi būti iškeldinami, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų, laukiančių eilėje bei atitinkančių įstatymo nustatytus kriterijus socialiniam būstui gauti, teisės bei teisėti interesai.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos šeima neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, Socialinio būsto skyrius 2009 02 23 priėmė ginčijamą raštą. Šiuo raštu pareiškėja tik informuojama, jog jos 4 asmenų šeima prarado teisę į socialinio būsto nuomą, nes šeimos pajamos per 2008 metus viršija Vyriausybės nustatytą leistiną gaunamų pajamų dydį, bei prašoma iki nustatyto termino geranoriškai atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi priešingu atveju pareiškėjos šeima bus iškeldinama teismine tvarka.
Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktu ir teigia, kad skundžiamas raštas nėra individualus administracinis teisės aktas. Raštu konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija svarstė pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nepatvirtino teisės į socialinio būsto nuomą, antra, įforminamas vertinimas, kad pareiškėjos šeima prarado teisę į socialinio būsto nuomą, trečia, prašoma geranoriškai iki 2009 03 30 atlaisvinti butą ir perduoti jį savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, nes neatlaisvinus buto pareiškėjos šeima būtų keldinama teismine tvarka.
Skundžiamu raštu nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros teisės ar pareigos. Raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas. Dėl to šio rašto negalima vertinti Viešojo administravimo 8 straipsnio prasme.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 03 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-357/2009, 2008 06 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2007 10 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007, ABTĮ 5 str. 1 dalimi, 22 str. 1 dalimi ir kt. Paaiškina, kad ABTĮ 92 straipsnis numato, jog panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju net teismui pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo akto buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai neatsirado ir jos interesai raštu pažeisti nebuvo. Panaikinus šį raštą ar palikus jį galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprastų teisės kreiptis į teismą dėl pareiškėjos šeimos iškeldinimo iš užimto buto. Ginčas dėl iškeldinimo kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl gali būti sprendžiamas bendros kompetencijos teisme, kadangi pareiškėja ir jos šeima prarado teisę į socialinio būsto nuomą. Prašo bylą nutraukti.
Atsiliepime į skundo papildymą administracijos Teisės departamento juridinis skyrius pasisako, kad nesutinka su skundo papildymu, nes skundžiamas raštas tėra informacinis pranešimas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į skundą (b. l. 22-23) paaiškina, kad sutinka su savo žmonos N. B. skundu. Mano, kad savivaldybės administracija pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sąlygas, kada asmuo praranda teisę į socialinį būstą. Remiasi Konstitucijos 38, 39 straipsniais ir aiškina, kad valstybė turi globoti šeimą. Mano, kad skundžiamu raštu pažeidžiami pareiškėjos ir jos šeimos teisėti lūkesčiai, nes netekus būsto šeimai sudaromos blogesnės sąlygos auginti vaikus ir turėti normalią ir pilnavertę šeimą.
Aiškina, kad dabartinėje situacijoje šeima nėra garantuota, kad išsaugos gaunamas pajamas, o praradus būstą, nebus užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai.
Teismo posėdyje G. B. palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad pats yra kilęs iš daugiavaikės šeimos, kad neturi jokios galimybės užtikrinti savo šeimai gyvenamosios patalpos. Prašė skundą tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 38-40) paaiškina, kad pareiškėjos 4 asmenų šeimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 11 22 įsakymu buvo skirtas socialinis būstas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gavus informaciją, kad šeimos gaunamos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą dydį, pareiškėja buvo informuota, kad privalo išsikelti iš nuomojamo būsto, kitu atveju bus iškeldinta teismine tvarka.
Nurodo teisės aktus, reglamentuojančius teisinius santykius, ir paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija svarstė N. B. pateiktus prašymus bei dokumentus ir nepatvirtino teisės į savivaldybės socialinį būstą, nes N. B. šeimos pajamos už 2008 metus yra 39 366 Lt ir viršija 4 asmenims Vyriausybės nutarimu Tvarkos apraše nustatytą 30 800 Lt dydį.
Paaiškina, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja lankėsi pareiškėjos šeimoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Socialinis būstas yra 3 kambarių su visais patogumais. Aiškina, kad teisės aktai reglamentuojantys vaikų apsaugą, įtvirtina tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir vystimąsi. Mano, kad šiuo atveju N. ir G. B. privalo pasirūpinti nepilnamečių vaikų teise į tinkamas gyvenimo sąlygas ir būstą. Mano, kad tėvai yra finansiškai pajėgūs patys spręsti gyvenamojo būsto problemą sau ir nepilnamečiams vaikams. Taip pat pažymi, kad jei tėvai dėl objektyvių priežasčių negalės pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, Vaikų teisių apsaugos skyrius pasirūpins laikinu apgyvendinimu laikinuose globos namuose.
Mano, kad skundžiamas sprendimas neprieštarauja nepilnamečių interesams ir nepažeidžia vaiko teisės į gyvenamąjį būstą. Remiasi Civilinio kodekso 3.163 straipsniu, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4, 6, 11 ir 21 straipsniais ir aiškina, kad vaiko teisių, tame tarpe ir teisės į gyvenamąjį būstą, įgyvendinimą visų pirma užtikrina tėvai.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad skundas atmetamas dėl to, kad skundžiamu raštu jokios pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami, nes skundžiamas raštas teisinių padarinių pareiškėjai nesukelia.
Pareiškėja kelia reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009 02 23 sprendimą dėl teisės į socialinio būsto nuomą Nr. A51-4126-(2.11.3.5-SR3) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ (b. l. 6) ir įpareigoti iš naujo svarstyti ginčo klausimą. Pareiškėja paduodama skundą teismui atsižvelgė į ginčijamame rašte nurodytą jo apskundimo tvarką. Teismas daro išvadą, kad skundžiamame rašte nepagrįstai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui.
Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ginčija, kad šis raštas, kurį prašo panaikinti kaip sprendimą, yra individualaus pobūdžio teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Atsakovo nuomonę patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 25 įsakymu Nr. 40-281 patvirtinti Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus nuostatai (toliau – Nuostatai, paskelbti Vilniaus m. savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt).
Ginčijamą raštą pasirašė Socialinio būsto skyriaus vedėja. Pagal Nuostatų 9 punkte apibrėžtus skyriaus uždavinius galima spręsti, kad šis skyrius nepriima galutinio sprendimo dėl socialinio būsto nuomos, o tik rengia Administracijos direktoriaus įsakymus dėl sąrašų socialinio būsto nuomai sudarymo, administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl socialinio būsto išnuomojimo, rengia medžiagą, analizuoja, teikia svarstyti Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai dėl gyvenamųjų patalpų racionalaus panaudojimo, išnuomojimo, pagrindinio buto nuomininko skyrimo ir rengia šiais klausimais Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų ir administracijos direktoriaus įsakymų projektus. Pagal Nuostatų 10.16 papunktį skyrius organizuoja išnuomoto socialinio būsto administravimą ir vykdo terminuotam laikotarpiui išnuomotų butų kontrolę, nustačius socialinio būsto savavališko užėmimo, naudojimo ne pagal paskirtį ir subnuomos atvejus, surinktą medžiaga perduodama Teisės departamento Juridiniam skyriui dėl gyventojų iškeldinimo. Skyriaus teisės numatytos Nuostatų III skyriuje, ir jame nenumatyta skyriaus teisė savarankiškai spręsti klausimus dėl nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo. Nors Nuostatuose neaptariami skyriaus uždaviniai ir funkcijos, kai būtina socialinio būsto nuomą nutraukti dėl to, kad pasikeitė aplinkybės, tačiau akivaizdu, kad jeigu skyrius nesudaro savarankiškai tokių nuomos sutarčių, tai ir jų nutraukti savarankiškai negali.
Taigi, pagal šiuos Nuostatus Socialinio būsto skyrius nepriima sprendimo dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, šio skyriaus funkcijos yra pagalbinio pobūdžio, t. y. skyrius renka medžiagą, teikia projektus įgaliotiems priimti sprendimus administracijos padaliniams ar tarnautojams. Todėl ir skyriaus vardu pareiškėjai atsiųstas raštas tėra tik pranešimas apie tai, kad savivaldybės administracija laiko nuomos sutartį pasibaigusia, siūloma geruoju išsikelti iš socialinio būsto. Tačiau tai nėra administracinis sprendimas privalomas pareiškėjai.
Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų 2009 02 18 komisijos (toliau – komisija) posėdžio protokolas Nr. A16-102(2.1.7-AD4), iš kurio matyti, kad minėtos komisijos posėdyje buvo priimtas nutarimas nepritarti N. B. prašymui, nes pajamos viršija Vyriausybės nustatytą dydį, ir nutarta pavesti Socialinio būsto skyriui įspėti N. B., kad atlaisvintų socialinio būsto patalpas (b. l. 34). Pastebėtina, kad skundžiamu raštu tik pranešama, kad tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija, kuri svarstė pareiškėjos pateiktus dokumentus. T. y. ši komisija nusprendė toliau pareiškėjai ir jos šeimai nenuomoti socialinio būsto, o iš esmės nutraukti (laikyti pasibaigusia) esamą nuomos sutartį. Komisija pavedė Socialinio būsto skyriui tik įspėti N. B., kad atlaisvintų socialinio būsto patalpas. Socialinio būsto skyrius skundžiamu raštu ir pateikė pareiškėjai tokį įspėjimą, kuris negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Pareiškėja administraciniam teismui neskundžia konkretaus minėtos komisijos sprendimo, tačiau teismas daro išvadą, kad ir komisijos sprendimas tėra rekomendacinio pobūdžio. Iš komisijos protokolo matyti, kad socialinio būsto nuoma buvo įforminta 2005 11 22 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1850, taigi nuomos sutarties nutraukimas (pasibaigimas) taip pat turi būti įformintas analogišku teisės aktu. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 11 22 įsakymo Nr. 30-1850 turinio (b. l. 14) matyti, kad socialinį būstą išnuomoja administracijos direktorius, kuris įpareigoja UAB „Vilko pėda“ sudaryti su N. B. buto socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Taigi, sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo priėmė ir sutartį sudarė administracijos direktorius (įsakyme parašyta – „išnuomoju“), nuomos sutartis buvo įforminta 2007 05 17 (b. l. 16-17) tarp VšĮ „Vilniaus butai“ (nuomotojas) ir N. B. (nuomininkė). Šiuo atveju, nors nuomos sutarties 40.3 punktas ir numato, kad nuomos sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, tačiau pareiškėjai ginčijant nuomos sutarties pasibaigimą, numatytą pačioje sutartyje, nuomos sutartis automatiškai nenustoja galioti. Nuomos sutarties 43 ir 44 punktai numato kilusių ginčų sprendimo būdus. Ginčas turėjo būti sprendžiamas derybų būdu, o neišsprendus ginčo derybų būdu, sutartis numato ginčo sprendimą teisme. Teismas turi spręsti ginčą dėl nuomos sutarties apskritai, t. y. ginčas dėl nuomos sutarties pasibaigimo nėra administracinis ginčas, o yra ginčas dėl prievolės vykdymo, toks ginčas spręstinas bendros kompetencijos teisme.
Taigi, ir komisijos 2009 02 18 protokolinis nutarimas dar nereiškia nuomos sutarties nutraukimo, o tereiškia vienos iš nuomos sutarties šalių nuomonę dėl galimybės tęsti nuomos sutartį. Kita vertus, aptartos aplinkybės dar nereiškia, kad savivaldybės administracijos padalinys, kuris techniškai aptarnauja socialinio būsto nuomą, negali informuoti nuomininkų apie priimtus tarpinius sprendimus dėl socialinio būsto nuomos sutarties tęsimo, teikti pasiūlymų, kas ir buvo padaryta skundžiamu raštu.
Skundžiamas raštas tėra informacinis pranešimas, kurio esmė yra ta, kad prašoma, jog pareiškėja ir jos šeima atlaisvintų nuomojamą butą, paaiškinama, kad priešingu atveju pareiškėja bus iškeldinta teismine tvarka. Tai yra tipinis nuomos teisiniams santykiams būdingas etapas, kai nuomotojas (šiuo atveju nuomotojo atstovas) pasiūlo nutraukti nuomos sutartį. Savivaldybės administracijos padalinių veiksmai ir tarpiniai sprendimai dėl nuomos sutarties tęsimo teisiškai gali būti įvertinti tik sprendžiant esminį klausimą, ar pagrįstai administracija siekia nutraukti ar laiko pasibaigusia socialinio būsto nuomos sutartį. Šiuo atveju nuomos santykių specifika (socialinio būsto nuoma) įneša tam tikrų papildomų sąlygų – pajamų neatitikimas paramos gavimo sąlygoms, kurios nustatytos specialiame įstatyme, tačiau šios specifinės nuomos sutarties sąlygos taip pat gali būti įvertintos tik sprendžiant teisinį ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Išvada, kad skundžiamas raštas nėra teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis individualaus pobūdžio teisės aktas, daroma atsižvelgiant į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Tai reiškia, kad šio įstatymo pagrindu teikiama parama – socialinio būsto nuoma. Tuo tarpu gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai reglamentuojami Civiliniame kodekse ir bet kokie ginčai dėl tokių sutarčių sprendžiami remiantis Civilinio kodekso normomis. Įstatyme reglamentuojami tik tam tikri specifiniai paramos, tame tarpe ir socialinio būsto nuomos, teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Nuomos sutartis galės būti teisine prasme įvertinta tik bendros kompetencijos teisme nagrinėjant ginčą dėl šios sutarties pasibaigimo (tai, kad panašūs ginčai turi būti sprendžiami bendros kompetencijos teisme, nurodyta ir LVAT biuletenyje Administracinė jurisprudencija Nr. 6 (16), 2008 rugsėjis – gruodis, psl. 367-368). Sprendžiant tokį ginčą ir bus įvertinta, ar pareiškėja ir jos šeima jau prarado teisę į socialinę paramą, pasireiškusią socialinio būsto nuoma (ar yra nuomos sutarties 40.3 punkte numatyta sutarties pasibaigimo sąlyga), ar nuomos sutartyje numatytas toks jos nutraukimo ar pasibaigimo pagrindas, kiti nuomos teisinių santykių klausimai, tame tarpe ir tai, ar teisingai apskaičiuoti pareiškėjos ir jos šeimos pajamos ir turtas, kaip sąlyga laikyti nuomos sutartį pasibaigusia.
Šioje byloje ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių, nes jis nėra privalomas vykdyti, jame tik išdėstomas pasiūlymas geruoju nutraukti ar pabaigti nuomos sutartį. Raštu pareiškėja informuojama apie tai, kad socialinio būsto nuomotojas ruošiasi nutraukti nuomos sutartį, nurodomas ir pagrindas, kuriuo remiantis savivaldybės administracija, kaip nuomojamų patalpų valdytoja, laiko sutartį pasibaigusia. Panaikinus tokį skundžiamą raštą, ginčo šalių padėtis niekaip nepasikeis, todėl nebus jokios galimybės perduoti klausimą svarstyti iš naujo, nes šį klausimą svarstė ne raštą surašęs administracijos padalinys, o speciali tuos klausimus nagrinėjanti komisija. Be to, kaip minėta, šios komisijos sprendimas tėra vienos iš nuomos sutarties šalių nuomonė dėl tolimesnio nuomos sutarties vykdymo pagal socialinio būsto nuomos sutarties specifines sąlygas. Komisijos sprendimas privalomas tik atitinkamam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniui, kuris formina tokias sutartis, bet ne pareiškėjai. Dėl to teismas ir neanalizuoja pareiškėjos nurodomų aplinkybių, ar pareiškėjos ir jos šeimos pajamos bei turimas turtas sudaro pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ar laikyti ją pasibaigusią. Jau minėta, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos tik sprendžiant ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pasibaigimo. Administracinis teismas ginčo dėl nuomos sutarties pasibaigimo nesprendžia, todėl nevertina ir to, ar yra pagrindas sutartį laikyti pasibaigusia, o pareiškėjos ginčijamos aplinkybės (kaip skaičiuoti pajamas ir turtą socialinei paramai gauti) būtent ir gali sudaryti tokį pagrindą.
Tokių ginčų sprendimas, kai ginčijamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas aktas, nesukeliantis asmeniui, kuris kreipiasi į teismą teisinių padarinių, pagal ABTĮ 15 straipsnio nuostatas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Tarp šiame straipsnyje nurodytų bylų galima ir administracinė byla dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą subjektyviai manydama, kad skundžiamu raštu pažeidžiamos jos teisės, nes atsakovas neteisingai traktuoja įstatymo nuostatas dėl duomenų įvertinimo, ar asmeniui teiktina socialinė parama. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertino skundžiamo rašto pobūdį ir padarė išvadą, kad tokiu raštu pareiškėjai jokie teisiniai padariniai nesukeliami. Nurodytos ABTĮ nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas jo teisių ar teisėtų įstatymų saugomų interesų pažeidimas. Tik nustatęs, kokiu būdu skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises, teismas gali apginti tas teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs teisių pažeidimo teismas atmeta skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Informacinio pobūdžio raštu jokia pareiškėjos teisė ar įstatymų saugomas interesas negali būti pažeidžiami. Pareiškėjos teisę ar įstatymų saugomą interesą gali pažeisti tik socialinės būsto nuomos sutarties nutraukimas, kuris gali būti ginčijamas bendros kompetencijos teisme.
Kadangi reikalavimas panaikinti skundžiamą raštą atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl klausimo perdavimo naujam nagrinėjimui.
Teismas vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 13 straipsniu, todėl atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl aktų, kurie nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių (LVAT 2008 06 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A/502-884/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A/11-443/2005, paskelbta Administracinių teismų praktikos Nr. 7, psl. 124-131).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šis sprendimas neatima iš pareiškėjos galimybės ir teisės bendros kompetencijos teisme ginčyti nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, jeigu šią sutartį vienašališkai nutrauktų nuomotojas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagrindo – teisės į socialinę paramą praradimo ar tokios teisės išsaugojimo aplinkybių, tame tarpe ir pareiškėjos ir jos šeimos pajamų ir turto apskaičiavimo teisingumo.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos N. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Halina Zaikauskaitė