Civilinė byla Nr. eA2-1834-343/2019

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01575-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja  Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. eA2-17668-359/2019 pagal atsakovės Z. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-132-840/2017 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Atsakovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės.

2.       Nurodė, kad iš jos ieškovui 2016 09 27 sprendimu už akių buvo priteista 17 377,20 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašė peržiūrėti sprendimą už akių, tačiau prašymas 2017 01 03 nutartimi nebuvo patenkintas. Atsakovė nurodo, kad šią skolą ieškovui įsipareigojo apmokėti J. J. pagal 2011 06 15 susitarimą. J. S. iš atsakovės priteisus skolą, atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 20 273,40 Eur priteisimo iš J. J. pagal 2011 06 15 susitarimą. Byla buvo sujungta su J. J. ir M. J., kuri yra atsakovės dukra, santuokos nutraukimo byla, 2016 12 22 sprendimu santuoka nutraukta. Po 2016 09 27 sprendimo už akių įsiteisėjimo, kai J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu Actio Pauliana pagrindais atsakovėms Z. S. ir M. J., atsakovei M. J. pateikus atsiliepimą paaiškėjo, kad J. J. faktiškai dalį savo įsipareigojimo pagal 2011 06 15 susitarimą, sudarytą su atsakove, įvykdė ir 2012 09 24 J. S. pervedė 20 000,00 Lt (5792,40Eur) skolą iš savo asmeninės sąskaitos. Pasak atsakovės, J. S. priėmė dalinį atsakovės apmokėjimą, todėl laikytina, kad J. S. nepagrįstai praturtėjo, kadangi dalį skolos įvykdymo, faktiškai yra atgavęs iš J. J. pagal susitarimą, sudarytą tarp jos ir J. J.. Tvirtina, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovei būtų buvę žinoma, jog dalinį skolos apmokėjimą J. J. ieškovui J. S. įvykdė, teismas nebūtų galėjęs J. S. ieškinio tenkinti visiškai, o sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje nebūtų galėjęs tokio sprendimo palikti nepakeisto. Pažymėjo, kad ankstesnės bylos nagrinėjimo metu nei J. J., nei J. S., duomenų apie paskolos dalinį sumokėjimą nepateikė. Atsakovė nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog J. J. trečdalį atsakovės skolos sumokėjo J. S. 2012 09 24, egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant teismo sprendimą byloje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, nes teismui žinant skolos padengimo faktą, turėjo būti priimtas kitoks sprendimas, t. y. įvykdžius dalį prievolės, skola J. S. turi būti mažinama iki 11 584,80 Eur. 

3.       Ieškovas J. S. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad atsakovei buvo gerai žinoma faktinė situacija, susijusi su jos prievole, o tuo labiau trečiojo asmens J. J. atliktais mokėjimais. Atsakovė nenurodė, kad jos dukra M. J. savo sutuoktinio J. J. ūkyje buvo ir apskaitininkė-administratorė, kuri gerai žinojo visus sutuoktinio atliekamus mokėjimus bei pati juos atlikdavo. Atsakovės dukters žinioje neabejotinai buvo duomenys apie prašyme esmine aplinkybe įvardinamą 2012 09 24 mokėjimo nurodymą, kurį negalėjo nuslėpti nuo savo motinos. Nurodo, kad pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola, atsakovė įrodinėjo, kad prievolę grąžinti jos skolą turi J. J., tarp jų sudaryto 2011 06 15 susitarimo pagrindu, tačiau teismas šiuo klausimu atsakovei išaiškino, kad nesant kreditoriaus sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Tuo tarpu prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. J. perėmė atsakovės prievolę J. S. su kreditoriaus sutikimu. Taipogi iš susitarimo negalima spręsti apie kokią atsakovės prievolę yra susitarta. Tvirtina, kad atsakovė aktyviai dalyvavo savo dukters santuokos nutraukimo byloje, todėl negalėjo nežinoti aplinkybės apie Jono J. J. S. atliktą 2012 09 24 mokėjimo nurodymą. Atsakovės pateiktu mokėjimo nurodymu pervesta 20 000,00 Lt suma buvo J. J. prievolės ieškovui J. S. įvykdymas. J. J. šią sumą skolinosi dėl jo šeimos ūkyje atliktų statybos/remonto darbų. Apie šią prievolę neabejotinai žinojo atsakovė ir jos dukra – ūkio apskaitininkė. Šis mokėjimas yra visiškai nesusijęs su atsakovės prievole ieškovui. Atsakovės pateiktas prašymas yra visiškai nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra visiškai nesusiję su prašoma atnaujinti civiline byla, o visas nurodytas aplinkybes atsakovė žinojo ir turėjo žinoti jau bylos nagrinėjimo metu.

4.       Trečiasis asmuo J. J. atsiliepime nurodė, kad 20 000,00 Lt pervedimas iš jo asmeninės sąskaitos J. S. niekaip nesusijęs su atsakovės skola, kadangi tai jo asmeninė skola. Nurodė, kad 2011 metų rudenį buvo dengiamas tvarto stogas, kuris priklausė buvusiai žmonai M. J.. Pritrūkus pinigų, 20 000,00 Lt buvo pasiskolinta iš J. S., o 2012 09 24 skola buvo grąžinta iš asmeninės sąskaitos. Apie tvarto stogo dengimą žinojo buvusi žmona, kuri buvo ir ūkio apskaitininkė, taip pat atsakovė ir jos vyras, su kuriais jo buvusi sutuoktinė tardavosi visais ūkio reikalais.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 08 08 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovės prašymą bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Konstatavo, jog atsakovė esmine aplinkybe dėl proceso atnaujinimo nurodė tai, jog po 2016 09 27 sprendimo už akių priėmimo jai tapo žinoma, kad J. J. 2012 09 24 J. S. pervedė 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) skolą iš savo asmeninės sąskaitos. Atsakovė tvirtina, kad šių aplinkybių ankščiau nežinojo, tai jai tapo žinoma tik kai jos dukra M. J. pateikė atsiliepimą civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. ir M. J. dėl pripažinimo iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį.

7.       Teismas sprendė, kad šios aplinkybės galėjo atsakovei būti žinomos ir bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovės duktė M. J. dirbo sutuoktinio J. J. ūkyje apskaitininke – administratore, ir išėjo iš darbo nuo 2015 10 14. Tos pačios dienos dokumentų perdavimo aktu,  J. J. ji perdavė ūkio buhalterinius dokumentus, tarp jų ir 7 punktu AB DNB banko išrašus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011 09 01  d. iki 2013 06 26.

8.       Teismas pritarė ieškovui, kad atsakovės dukros žinioje neabejotinai buvo duomenys apie prašyme esmine aplinkybe įvardinamą 2012 09 24 mokėjimo nurodymą. Pažymėjo, kad atsakovės duktė buvo ne tik J. J. sutuoktinė, bet ir ūkyje dirbo apskaitininke – administratore, todėl atsakovė, žinodama tokias aplinkybes, galėjo pasiklausti dukters, stengtis surinkti įrodymus apie skolos grąžinimą pagal 2011 06 15 susitarimą.

9.       Sprendė, jog iš J. J. banko sąskaitos išrašo negalima neginčytinai teigti, kad J. J. sumokėjo dalį atsakovės Z. S. skolos ieškovui J. S. pagal 2011 06 15 susitarimą, kadangi iš 2012 09 24 mokėjimo nurodymo matyti, kad jo paskirtyje tik nurodoma, kad tai yra skola. Pateikiamas rašytinis įrodymas turi neabejotinai pagrįsti atsakovės nurodomas aplinkybes, tačiau iš pateikiamo banko sąskaitos išrašo negalima teigti, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų pagrindas pakeisti 2016 09 27 priimtą sprendimą už akių.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 08 08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - procesą atnaujinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, jai galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pasak apeliantės, teismas tokią išvadą padarė netinkamai įvertinęs įrodymus, arba dalies iš jų visai neįvertinęs. Tvirtina, jog iš jos dukters M. J. 2019 03 22 atsiliepimo į J. S. ieškinį (atsakovė jį pateikė kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo) matyti, kad pati atsakovės dukra apie įvykdytą 20 000 Lt pervedimą 2016 metais nieko nežinojo, kas reiškia, jog ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dukters apie dalinį skolos apmokėjimą negalėjo sužinoti. Tai, kad M. J. yra atsakovės dukra ir J. J. buvusi sutuoktinė, nereiškia, kad atsakovei buvo žinomi visi jų vykdyti mokėjimo pavedimai banko sąskaitose.

1.2.                       Teismas patikėjo ieškovo J. S. ir J. J. žodiniais paaiškinimais dėl tariamų asmeninių skolinių santykių tarp jų buvimo, kai tuo tarpu nė vienas iš jų nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų savo paaiškinimams pagrįsti. Tokia teismo pozicija neatitinka CPK 178 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad CK 6.871 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2011 12 01 iki 2012 09 01 bei nuo 2012 09 01 iki 2013 03 01) nurodė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis, kurios suma viršija 2 000 Lt turi būti rašytinė. Nagrinėjamu atveju J. J. 2012 09 04 atlikęs ieškovui mokėjimo pavedimą 20 000 Lt sumoje, turėjo tai daryti pagal rašytinę sutartį, tačiau jokių duomenų apie tai nėra pateikta.

1.3.                        J. S. ir J. J., teikdami atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų versiją dėl 20 000 Lt mokėjimo už tariamus stogo remonto darbus, kas reiškia, jog ši situacija turi būti ištirta atnaujinus bylos nagrinėjimą. Tvirtina, jog M. J. atsakovei paaiškino, kad už stogą buvo visiškai atsiskaityta iš lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o skolintis dėl atsiskaitymų už stogo darbus, nebuvo pagrindo.

1.4.                       Nesutinka su teismo pozicija, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė negali įtakoti prašomo peržiūrėti teismo sprendimo. Nustačius, jog J. J. 20 000 Lt pervedė J. S., vykdydamas tarp atsakovės ir J. J. 2011 06 15 susitarimą, teismo sprendimas turėtų būti keičiamas mažinant priteistą sumą.

1.5.                       Atsakovė buvo teikusi prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Tvirtina, kad nenušalintas teisėjas bylą išnagrinėjo šališkai, rėmėsi priešingos šalies žodiniais paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti leistinais įrodymais.

11.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                        Atsakovė negalėjo nežinoti aplinkybės apie J. J. J. S. atliktą 2012 09 24 mokėjimo nurodymą. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovės dukra šiais duomenimis disponavo ne tik dėl santuokinio santykio su J. J., bet ir dėl jos apskaitininkės darbo J. J. ūkyje. Atsakovės dukra, kaip ūkio apskaitininkė ir sutuoktinė, negalėjo 7 metus nesuprasti atlikto mokėjimo prigimties, ypač vertinant tarp ieškovo, atsakovės, M. J. ir J. J. nuo 2015 m. besitęsiančių teisminių ginčų eigą, ir apie tai neinformuoti savo motinos atsakovės Z. S.

2.2.                        Atsakovė niekaip nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, kad jos prievolę ieškovui turi  vykdyti J. J. Iš atsakovės pateikto 2011 06 15 susitarimo neįmanoma nustatyti apie kokią prievolę ir kokiam asmeniui yra kalbama. Be to, šio susitarimo pagrindu 2015 12 21 atsakovė jau buvo pareiškusi Kaišiadorių rajono apylinkės teisme ieškinį J. J. Byla buvo prijungta prie M. ir J. J. santuokos nutraukimo bylos, tačiau atsakovė savo reikalavimų byloje atsisakė, pripažindama, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsakovė ir šiai dienai prašydama atnaujinti procesą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. J. perėmė jos prievolę J. S. su kreditoriaus sutikimu.

2.3.                       Tarp ieškovo ir J. J. buvo sudarytas skolos raštelis, tačiau prievolę įvykdžius, jis šalių sutarimu buvo sunaikintas. Pažymi, kad ieškovas neturi jokio pagrindo saugoti prieš 7 metus įvykdytą prievolę patvirtinančius dokumentus.

2.4.                        Neaišku kuo ieškovas, kaip paskolos davėjas, iš viso turi būti susijęs su stogo remonto darbų kaina. Ieškovui yra žinoma, kad jo paskolinti 20 000 Lt buvo skirti stogo remonto darbams. Kokia apimtimi J. J. šiuos pinigus panaudojo, ieškovas negali nustatyti ir įrodyti.

2.5.                       Teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju vien tik iš J. J. banko sąskaitos išrašo negalima neginčytinai ir neabejotinai teigti, kad J. J. sumokėjo dalį atsakovės skolos. Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat negalima teigti, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų pagrindas pakeisti 2016 09 27 sprendimą už akių.

12.       .Atsakovės nurodyti argumentai dėl CPK 370 straipsnio 5 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal atsakovės Z. S. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Z. S. siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-43-840/2016, kurioje 2016 09 27 sprendimu už akių buvo visiškai patenkintas ieškovo J. S. ieškinys ir iš jos J. S. priteista 17 377,20 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 391,33 Eur žyminis mokestis ir 186,40 Eur kelionės išlaidos. Atsakovė tvirtina, jog po sprendimo už akių priėmimo jai tapo žinoma, kad J. J. 2012 09 24 J. S. pervedė 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) skolą iš savo asmeninės sąskaitos, kurią pasak atsakovės, J. J. sumokėjo vykdydamas tarp atsakovės ir J. J. 2011 06 15 pasirašytą susitarimą. Iš į bylą pateikto J. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2012 09 24 J. S. pervedė atsakovės minėtą sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – skola. Iš 2011 06 15 susitarimo matyti (nustatyta iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-43-840/2016), kad J. J. įsipareigojo, jog perimdamas ūkį atiduos pusę išmokų – apie 70 000 Lt Z. S. skolų dengimui arba asmeniškai atiduos skolas už ją. Pažymėtina, kad atsakovė buvo pateikusi pareiškimą dėl 2016 09 27 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio teismas 2017 01 03 nutartimi netenkino, nurodydamas, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovas J. S. sutiko, kad skolą už atsakovę jam grąžintų kitas asmuo, todėl laikė, jog atsakovės teiginiai, kad skolą už atsakovę įsipareigojo atlyginti trečiasis asmuo J. J., yra nepagrįsti. 

16.       Pirmosios instancijos teismas procesą atnaujinti atsisakė, konstatuodamas, jog atsakovės nurodyta esminė aplinkybė, jog po 2016 09 27 sprendimo už akių priėmimo jai tapo žinoma, kad J. J. 2012 09 24 J. S. pervedė 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) skolą iš savo asmeninės sąskaitos, galėjo jai būti žinomos dar bylos nagrinėjimo metu. Tokią išvadą padarė, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, jog atsakovės dukra M. J. dirbo sutuoktinio J. J. ūkyje apskaitininke - administratore, todėl jos žinioje neabejotinai buvo duomenys apie 2012 09 24 mokėjimo nurodymą. Sprendė, jog iš J. J. banko sąskaitos išrašo negalima neginčytinai teigti, kad J. J. sumokėjo dalį atsakovės Z. S. skolos ieškovui J. S. pagal 2011 06 15 susitarimą bei negalima teigti, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, būtų pagrindas pakeisti 2016 09 27 priimtą sprendimą už akių.

17.       Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1) atsakovės dukra M. J. apie įvykdytą 20 000 Lt pervedimą 2016 metais nežinojo, kas reiškia, jog ir atsakovė šios aplinkybės iš dukters bylos nagrinėjimo metu negalėjo sužinoti; 2) pirmosios instancijos teismas patikėjo žodiniais ieškovo J. S. ir J. J. paaiškinimais, kai tuo tarpu nė vienas iš jų nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų savo paaiškinimams pagrįsti; 3) J. S. ir J. J., teikdami atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų versiją dėl 20 000 Lt mokėjimo už tariamus stogo remonto darbus; 4) nustačius, jog J. J., vykdydamas tarp atsakovės ir jo pasirašytą 2011 06 15 susitarimą,  pervedė J. S. 20 000 Lt, teismo sprendimas turėtų būti keičiamas mažinant priteistą sumą.

18.       Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

19.       Procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu.

20.       Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šias sąlygas: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

21.       Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). 

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria. Visų pirma, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė negali įtakoti prašomo peržiūrėti teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog nustačius, kad J. J. 20 000 Lt sumą pervedė J. S., vykdydamas tarp atsakovės ir J. J. 2011 06 15 susitarimą - teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, kadangi atitinkamai sumažėtų priteistina suma iš atsakovės.

23.       Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytą aplinkybę, jog jai bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma apie J. J. 2012 09 24 J. S. atliktą 20 000 Lt mokėjimo pervedimą, kadangi atsakovės dukrai, kaip buvusiai J. J. sutuoktinei bei jo ūkio apskaitininkei – administratorei, negalėjo būti nežinoma aplinkybė apie minėtos sumos pervedimą. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytą naują aplinkybę, iš esmės ją sieja su atsakovės dukters – M. J. turėjimu žinoti, ko pasėkoje daro išvadą, jog iš pastarosios (M. J.), aplinkybę apie 2012 09 24 mokėjimo nurodymu pervestą 20000 Lt sumą, atsakovei taip pat turėjo būti žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ydinga, kadangi vien tai, jog M. J. yra atsakovės dukra ir J. J. buvusi sutuoktinė, nereiškia, kad atsakovei buvo žinomi visi jų vykdyti mokėjimo pavedimai banko sąskaitose. Be to, manytina, kad jeigu atsakovei ši aplinkybė būtų buvus žinoma dar bylos nagrinėjimo metu, tai atsakovė jau tuo metu ją būtų nurodžiusi, taip siekdama sumažinti iš jos prašomą priteisti skolą.

24.       Taipogi, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės dukrai M. J. minėta aplinkybė apie skolos pervedimą turėjo būti žinoma dar 2015 metais, kai ji, būdama J. J. ūkio apskaitininkė - administratorė, 2015 10 14 išėjo iš darbo ir tos pačios dienos dokumentų perdavimo aktu Nr. 1, J. J. perdavė ūkio buhalterinius dokumentus, tarp kurių buvo AB DNB banko išrašus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011 09 01 iki 2013 06 26, neginčijamai nepagrindžia fakto, kad atsakovės dukrai iš tiesų buvo žinoma atsakovės nurodyta aplinkybė. Tokia išvada darytina dėl to, nes kaip matyti iš minėto dokumentų perdavimo akto, perduotinų dokumentų apimtis buvo didelė, dėl ko tikėtina, jog galėjo būti nepastebėtas minėtas pavedimas, kita vertus, net jeigu pasitvirtintų aplinkybė, jog iš tiesų M. J. buvo žinoma ši aplinkybė nuo pat pradžių, tai nereiškia, jog šią aplinkybę ji turėjo pasakyti savo motinai, t. y. pirmosios instancijos teismas pernelyg susietai vertino tai, kad jeigu atsakovės dukrai buvo žinomas minėtas faktas, tai jis neabejotinai turėjo būti žinomas ir atsakovei.

25.       Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skola iš atsakovės buvo priteista priimant sprendimą už akių, kas reiškia, jog byla buvo išnagrinėta realiai neišklausius atsakovės paaiškinimų, susijusių bylos esme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atnaujinti procesą prašomoje byloje svarbu, nes būtina nustatyti tarp atsakovės ir J. J. 2011 06 15 susitarimo tikrąjį turinį, tinkamai išsiaiškinti J. J. 2012 09 24 J. S. mokėjimo pavedimu pervestos 20 000 Lt skolos kilmę t. y. ar minėtu pavedimu pervesta skola iš tikrųjų nebuvo padengta už atsakovę 2011 06 15 susitarimo pagrindu. 

26.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, jog ieškovas ir J. J., teikdami atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų versiją dėl 20 000 Lt mokėjimo už tariamus stogo remonto darbus, kas reiškia, jog ši situacija turi būti ištirta atnaujinus bylos nagrinėjimą. Tvirtina, jog M. J. atsakovei paaiškino, kad už stogą buvo visiškai atsiskaityta iš lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o skolintis, kad atsiskaityti už stogo darbus, nebuvo pagrindo. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšminga bylos nagrinėjimui, nes jeigu iš tikrųjų pasitvirtintų, jog už stogo remonto darbus buvo atsiskaityta ne iš ieškovo lėšų, bet iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, taptų neaišku, kokiu pagrindu buvo pervesta 20 000 Lt suma, 2012 09 24 mokėjimo nurodyme įvardinta kaip skola, jeigu iš tikrųjų skola dėl stogo remonto darbų apmokėjimo neegzistavo.

27.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Pripažintina, jog atsakovės nurodyta aplinkybė apie 2012 09 24 J. J. atliktą mokėjimo pavedimą ieškovui J. S. 20 000 Lt sumoje, atsakovei negalėjo būti žinoma, nes priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad M. J., kuri buvo J. J. sutuoktinė bei jo ūkio apskaitininkė – administratorė, yra atsakovės dukra, nereiškia, jog atsakovei buvo žinomi visi jų vykdyti mokėjimo pavedimai banko sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2- 132-840/2017 (senas bylos Nr. e2-43-840/2016) pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. ir trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos priteisimo, tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus procesą, byla perduotina nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis). 

28.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Tenkinus atskirąjį skundą, ieškovui J. S. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Z. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-840/2017 (senas bylos Nr. e2-43-840/2016) pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. ir trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Rūta Palubinskaitė