Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-870/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02033-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.7.2.2.2.; 1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.7.; 1.2.9.7.1.; 1.2.30.4.1.; 1.2.30.4.2.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vareniui,
nuteistajai A. Č., jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
nuteistajam D. P., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus bei nuteistosios A. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 309 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
1) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;
2) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme;
3) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;
4) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl A. Č. pornografinių nuotraukų pagaminimo ir išsiuntimo / platinimo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
5) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, laikymo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
6) pagal BK 309 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme;
8) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl mažametės išnaudojimo pornografinės produkcijos gamybai) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
9) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.
Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. sausio 9 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš D. P. nukentėjusiajam O. Č. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti, o A. Č. 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai) neturtinei žalai atlyginti.
A. Č. pripažinta kalta pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir nuteista:
1) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme;
2) pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
3) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ( dėl A. Č. tvirkinimo rodant jai pornografinę nuotrauką) – 50 parų areštu;
4) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
A. Č. dėl kaltinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl A. Č. ir O. Č. tvirkini tvirkinimo), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalimi 1 punktu išteisinta nesant požymių, jog padaryta ši nusikalstama veika.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.
Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.
Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš A. Č. nukentėjusiajam O. Č. priteista 12 000 Eur (dvylika tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti, o A. Č. 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai) neturtinei žalai atlyginti.
Procesinė prievartos priemonė – nuosavybės teisių apribojimas į A. Č. priklausantį turtą palikta galioti iki civilinių ieškinių patenkinimo ir šį turtą nustatyta panaudoti civiliniams ieškiniams padengti.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. P. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 22 val. iki gruodžio 10 d. 01 val. 19 min., veikdamas bendrai su A. Č., per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ įkalbinėjo ir liepė A. Č. laižyti jos mažametės dukters nukentėjusiosios A. Č. lytinius organus, ko pasėkoje tokiais veiksmais palenkė A. Č. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) pasinaudojant dukters A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiosios valią tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų laižyti nukentėjusiosios lytinius organus ir taip tenkinti lytinę aistrą, tokiu būdu sukurstė A. Č. atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės dukters A. Č. atžvilgiu.
2. Be to, jis, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 01 val. 30 min., veikdamas bendrai su A. Č., per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ įkalbinėjo ir liepė masturbuoti bei čiulpti nukentėjusiojo nepilnamečio O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį organą, ko pasėkoje tokiais veiksmais palenkė A. Č. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiojo valią masturbuoti bei čiulpti miegančio, dėl to esančio bejėgiškoje būklėje, savo sūnaus O. Č. lytinį organą ir taip tenkinti lytinę aistrą, tokiu būdu sukurstė A. Č. atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus nepilnamečio sūnaus O. Č. atžvilgiu.
3. Be to, jis, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 23 val. 22 min. iki 2018 m. gruodžio 10 d. 01 val. 19 min., veikdamas bendrai su A. Č., įkalbinėjo ir liepė A. Č. rodyti pornografinio turinio dalykus mažametei A. Č., ko pasėkoje tokiais veiksmais palenkė A. Č. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ mobiliojo ryšio telefono vaizdo skambučiu rodyti mažametei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vyrišką lytinį organą, tokiu būdu sukurstė A. Č. tvirkinti jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.
4. Be to, jis, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. 01 val. 19 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ mobiliojo ryšio telefono vaizdo skambučiu demonstruojant oralinį lytinį aktą su mažamete nukentėjusiąja A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nufotografuodamas savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung GT-193011“, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini)“ pagamino pornografinio turinio nuotrauką bei 2019 m. sausio 5 d. apie 3 val. 41 min. ją išplatino nusiųsdamas A. G. - G., tokiu būdu pagamino bei platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.
5. Be to jis, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. 2 val. 24 min. iki 2019 m. sausio 23 d. 7 val. elektroninio ryšio priemonėmis įgijęs iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojami vaikai, savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung GT-193011“, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini)“ laikė ne mažiau kaip 21 vnt. pornografinio turinio nuotraukų, kurių pavadinimai: (duomenys neskelbtini) ir ne mažiau nei 4 vnt. audiovizualinių failų, kurių pavadinimai: (duomenys neskelbtini), kuriuose vaizduojami vaikai, kol ši jo nusikalstama veika 2019 m. sausio 23 d. sulaikymo metu buvo nutraukta policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.
6. Be to, jis, pagal BK 309 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2019 m. sausio 23 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung GT-193011“, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini), nufotografuodamas ir nufilmuodamas pagamino pornografinio turinio nuotraukas ir video įrašus, kuriuose vaizduojamas vyriškas lytinis organas bei per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ nusiuntė šias pornografinio turinio nuotraukas ir video įrašus S. T., S. P., V. G., Ž. Š., J. L., L. Š., R. I., N. K., tokiu būdu platino pornografinio turinio dalykus.
7. Be to, jis, pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. 12 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdamas tikslą išnaudoti vaiką pornografijai, įgyti ir laikyti pornografinio turinio vaizdo failus, kuriuose vaizduojamas vaikas, tikslingai bendraudamas savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung GT-193011“, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini), per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ vaizdo skambučiu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mažamete, įgijęs jos pasitikėjimą bei pasinaudodamas jos patiklumu, socialine nebranda ir bejėgiška būkle dėl mažametystės, įkalbėjo mažametę mergaitę demonstruoti savo lytinius organus prieš jo mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-193011, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerą, nufotografuodamas mažametės lytinius organus pagamino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, o pagamintą pornografinio turinio nuotrauką pavadinimu: (duomenys neskelbtini) laikė savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung GT-193011“, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini)“, kol ši jo nusikalstama veika 2019 m. sausio 23 d. sulaikymo metu buvo nutraukta policijos pareigūnų.
8. Be to, jis, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 6 d. 19 val. 15 min. iki 2018 m. liepos 6 d. 19 val. 20 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) per mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-193011, IMEI numeris: (duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ vaizdo skambučiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai mažametei mergaitei rodė vyrišką lytinį organą, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.
9. A. Č. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 309 straipsnio 2 dalį buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 22 val. iki gruodžio 10 d. 01 val. 19 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su D. P., pasinaudodama savo mažametės dukters A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, D. P. įkalbinėjant ir liepiant laižyti mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, nenustatytą kiekį kartų laižė nukentėjusiosios lytinius organus ir taip prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą bei per pokalbių programą „Messenger“ mobiliojo ryšio telefono vaizdo skambučiu rodė oralinio lytinio akto veiksmus D. P., tokiu būdu seksualiai prievartavo A. Č. bei demonstravo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.
10. Be to, ji, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. apie 01 val. 30 min. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su D. P., pastarajam įkalbinėjant ir liepiant masturbuoti bei čiulpti nepilnamečio nukentėjusiojo O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), lytinį organą, pasinaudodama nukentėjusiojo bejėgiška būkle, t. y. jam miegant, masturbavo bei čiulpė savo nepilnamečio sūnaus O. Č. lytinį organą ir taip prieš nukentėjusiojo valią, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą, tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametį O. Č.
11. Be to, ji, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 23 val. 22 min. iki 2018 m. gruodžio 10 d. 01 val. 19 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su D. P., pastarajam įkalbinėjant ir liepiant rodyti pornografinio turinio dalykus mažametei A. Č., per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ mobiliojo ryšio telefono vaizdo skambučiu savo mažametei dukrai nukentėjusiajai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), rodė vyrišką lytinį organą, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
12. Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį ir už kaltinime išvardintų nusikalstamų veikų padarymą D. P. skirti bausmes:
1) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą ketveriems metams;
2) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą trejiems metams;
3) pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams;
4) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl A. Č. pornografinių nuotraukų pagaminimo ir išsiuntimo / platinimo) – laisvės atėmimą vieneriems metams;
5) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, laikymo) – laisvės atėmimą vieneriems metams;
6) pagal BK 309 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą trims mėnesiams;
7) pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams;
8) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl mažametės išnaudojimo pornografinės produkcijos gamybai) – laisvės atėmimą vieneriems metams;
9) pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant bei iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Iš D. P. nukentėjusiajam O. Č. priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai A. Č. 4 000 Eur (keturis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas už D. P. inkriminuotas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodytas nusikalstamas veikas skyrė subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir tokį sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad D. P. įvykdė devynias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, o dvi sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantų nuomone, negalima sutikti su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog D. P. kaltę pripažino tik priremtas surinktų įrodymų. Savo kaltės jis neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, detaliai pasakojo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nors tuo metu įrodymai dar tik buvo renkami ir kokiais įrodymais yra grindžiami pareikšti įtarimai D. P. nežinojo, kadangi su bylos medžiaga susipažino tik baigus ikiteisminį tyrimą. Galima teigti, kad sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo iniciatorius buvo D. P., kad jis kurstė nusikaltimo bendrininkę A. Č. tvirkinti ir lytiškai išnaudoti savo nepilnametį sūnų ir mažametę dukrą, tačiau jokios prievartos prieš lytinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo vaikus įvykdžiusią A. Č. jis nenaudojo, tik įkalbinėjo geranoriškai sutinkant su jo neteisėtais pasiūlymais atlikti kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, tenkinant tiek jo, tiek ir pačios A. Č. lytinę aistrą.
12.2. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. turėjo realią galimybę bet kada nutraukti bendravimą per internetines programas su D. P. ir tuomet joks nusikaltimas jos vaikų atžvilgiu nebūtų įvykdytas, todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas D. P. veiksmus, skiriant jam bausmę įvertino iš esmės dvigubai griežčiau, nei pačios nusikaltimus vykdžiusios A. Č. nusikalstamas veikas, nors seksualinio prievartavimo veiksmus prieš savo mažametę dukrą A. Č. ir nepilnametį O. Č. atliko būtent A. Č., įkalbėta D. P. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Č. nusikaltimus būtų įvykdžiusi dėl bauginimo, gąsdinimo, šantažo ar panašiai. Esant šioms aplinkybėms galima teigti, kad už seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės A. Č. atžvilgiu ir tokius pat veiksmus nepilnamečio O. Č. atžvilgiu D. P. neturėjo būti nubaustas griežčiau nei A. Č.
12.3. Skundžiamu nuosprendžiu už kitą nusikaltimą vaiko išnaudojimą pornografijai D. P. skirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams, nors bausmės vidurkis yra keturi metai, o jokių D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių už šią nusikalstamą veiką nėra nustatyta. Apeliantų teigimu nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas D. P. už tai skyrė bausmę, kuri artima maksimaliam jos dydžiui.
12.4. Taikant BK 63 straipsnio nuostatas ir skiriant subendrintą, iš dalies sudėtą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas D. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 12 metų, nors padaryti sunkus ir labai sunkus nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimo sutaptį, todėl skiriama bausmė už labai sunkų nusikaltimą iš esmės turėjo apimti ir bausmę už sunkų nusikaltimą, o subendrinant bausmę su bausme už jo padarytus nesunkius nusikaltimus, galutinė bausmė neturėtų padidėti dar trečdaliu, kadangi įstatymo leidėjas už tokias veikas numato net alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmių rūšis. Vien todėl, kad D. P. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, dėl to už nesunkius nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti ankščiau, jam skirti tik laisvės atėmimo bausmę, yra neteisinga. Apeliantų teigimu, ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už pornografinių nuotraukų laikymą, yra aiškiai per griežta ir neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.
12.5. Esant šioms aplinkybėms apeliantai mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų dar kartą įvertinti D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gretinant jo ir bendrininkės veiksmus, atsižvelgti į tai, kad be A. Č. aktyvių veiksmų bent trys nusikaltimai, iš kurių vienas labai sunkus, o kitas sunkus, nebūtų įvykę, todėl taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo pagrindų D. P., būtina į tai atsižvelgti. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina žymiai švelnesnė galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
12.6. Apeliantai prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, kadangi sutrumpintas įrodymų tyrimas nevyko vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog D. P. pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nors jis kaltės iš esmės neneigė ir jo, kaip ir kitos kaltinamosios A. Č. kaltė šioje byloje iš esmės ir įrodyta remiantis vien jų parodymais bei byloje esančiomis nuotraukomis, kurios buvo išsaugotos D. P. mobiliajame įrenginyje. Liudytojai apklausiami nebuvo, buvo tik pagarsinti nepilnamečių A. Č. vaikų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl teisminis bylos nagrinėjimas neužtruko ir buvo baigtas išklausius kaltinamųjų parodymų.
12.7. Apeliantai pažymi, kad padarytas tik vienas labai sunkus nusikaltimas, o A. Č. veikos padarymo metu buvo labai maža ir iš jos paaiškinimų matyti, kad realiai nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, ir dėl to patyrė mažesnę traumą. Apeliantų nuomone, pastaroji aplinkybė turėjo būti įvertinta ne tik mažinant civilinio ieškinio dydį, bet ir skiriant bausmes nuteistiesiems. Apeliantai tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertins D. P. padarytų nusikaltimų mastą, jo kaip kurstytojo vaidmenį įvykdant tris nusikalstamas veikas ir paskirs jam teisingą bausmę, kuri, ją atlikus, leistų nuteistajam atlyginti nukentėjusiesiems asmenims padarytą neturtinę žalą, bei pasirūpinti ir savo nepilnamečiais vaikais, kurie šiuo metu auga be tėvo.
12.8. Prie apeliacinio skundo pridedamame nuteistojo D. P. skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nurodo išgyvenantis stresą, pažymi, kad iki suėmimo turėjo darbą, turi mažamečių vaikų, kuriuos turi išlaikyti. Mano, kad yra nubaustas per griežta bausme. Neturėjo blogų ketinimų ir nusikalstamų veikų neplanavo, netikėjo, kad A. Č. nusikalstamai elgsis prieš savo vaikus, ji galėjo jį paprasčiausiai blokuoti. Nuteistasis pažymi, kad jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, prašo skirti švelnesnę bausmę pagal BK 641 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad įkalinimo įstaigoje bus žeminamas, prašo paskirti atlikti bausmę Alytaus pataisos namuose.
13. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantę kalta dėl to, kad ji prieš nukentėjusiosios A. Č. valią tenkino lytinę aistrą. Nuteistoji teigia, kad nei kaltinime nei teismo nuosprendyje nenurodyta kieno lytinę aistrą ji tenkino. Nuteistoji nurodo tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir bylą nagrinėjant teisme nurodžiusi, kad nelaižė dukters lytinių organų, bet tik juos pabučiavo. Teigia taip pasielgusi dėl to, kad bijojo, jog D. P. socialiniuose tinkluose išplatins jos nuogos nuotraukas, kurias ji buvo jam siuntusi. Tokiais veiksmais ji teigia netenkinusi nei savo, nei D. P. lytinės aistros.
13.2. Iš nuosprendžio motyvų galima spręsti, jog teismas nelaikė, jog bučiuodama dukters lytinius organus ji tenkino savo lytinę aistrą, ji tai darė siekdama sujaudinti D. P., o pastarojo komentarai apie susijaudinimą, ir masturbaciją bei lytinio organo demonstravimas jaudino ją, nuteistąją A. Č., taigi taip buvo sudarytos sąlygos jai tenkinti savo lytinę aistrą. Remdamasis pastarosiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad tarp nuteistosios atliekamų veiksmų prieš dukrą ir lytinės aistros tenkinimo yra priežastinis ryšys, tačiau apeliantės nuomone šios teismo išvados yra prieštaringos. Nuteistoji pažymi, kad po šio įvykio D. P. matant savęs lytiškai netenkino, D. P. – taip pat. Tai matyti iš byloje esančių susirašinėjimo išklotinių. Taigi, tai reiškia, kad nuteistoji nei įvykio metu, nei vėliau nesiekė tenkinti savo lytinę aistrą.
13.3. Faktiškai panaši situacija susiklostė ir dėl nukentėjusiojo O. Č. Sūnaus lytinį organą lietė tik liepiama D. P. ir bijodama, kad jis socialiniuose tinkluose išplatins jos nuogos nuotrauką. Neteisinga teismo išvada, kad nuteistoji oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Ji nebuvo lytiškai susijaudinusi ir tai patvirtina ne tik jos parodymai, bet ir susirašinėjimas su D. P., kuomet ji nurodė, kad su sūnumi jai nepatiko ir daugiau taip nedarys, kad nori jo, D. P., o ne savo vaikų. Taigi, apeliantė daro išvadą, kad nenustačius lytinės aistros tenkinimo su kitu žmogumi, negalima jos veiksmų kvalifikuoti kaip seksualinio prievartavimo. Kadangi jos sūnus įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuteistosios veiksmų negalima laikyti ir asmens tvirkinimu. Nuteistoji pažymi, kad nukentėjusysis teigė miegojęs ir seksualinio pobūdžio veiksmų nepajutęs.
13.4. Teismas, anot nuteistosios, padarė nepagrįstą išvadą ir dėl nukentėjusiosios A. Č. tvirkinimo. Nuteistoji teisme parodė, kad tyčia dukrai vyriško lytinio organo nerodė, ji jį galėjo pamatyti jos telefone netyčia. D. P. pamelavo, kad parodė ir, kad jai tai patiko. Nuteistoji teigia neturėjusi tiesioginės tyčios tvirkinti mažametę dukrą.
13.5. Teismas nuteistąją nepagrįstai pripažino kalta ir dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, demonstravimo. Pabučiavusi dukrai lytinius organus nuteistoji teigia tyčia šio veiksmo mobilaus ryšio telefonu D. P. nedemonstravusi. Ji nematė, kad D. P. tuo metu buvo prisijungęs prie susirašinėjimų programos „Messenger“.
14. Teismo posėdyje nuteistieji D. P. ir A. Č. bei jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, prokuroras ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas, advokatas Arnoldas Šukaitis, nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
15. Nuteistojo D. P. ir jo gynėjo bei nuteistosios A. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio argumentais, nuteistųjų skunduose išdėstytais prašymais ir motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės ir priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydžio yra pagrįstos. Tačiau, pirmosios instancijos teismas neįvertino kai kurių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir nuteistajai A. Č. paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Taip pat, pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistajam D. P. paskirtas bausmes, nuosprendyje nenurodė kurias iš jam paskirtų bausmių bendrino apėmimo, o kurias – dalinio sudėjimo būdu bei subendrinęs bausmes D. P. paskyrė per griežtą bausmę. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Dėl nuteistosios A. Č. kaltės
17. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde faktinių pirmosios instancijos teismo nustatytų BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neginčija, tačiau mano, kad turėtų būti išteisinta, nes savo veiksmais netenkino savo lytinės aistros.
18. Pagal BK 150 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pažymėtina, jog lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme suprantamas kaip skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais nei numatyta BK 149 straipsnyje, pavyzdžiui, oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taigi, ši sąvoka apibūdina (apima) visas BK 150 straipsnyje įvardytas alternatyvias veikas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 straipsnį nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo nėra privalomai nustatinėjami. Taigi, nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog atlikdama seksualinio pobūdžio veiksmus ji netenkino lytinės aistros, neturi reikšmės jos veikos kvalifikavimui ir nepaneigia teismo išvadų, jog nuteistoji padarė jai inkriminuotus BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus nusikaltimus.
19. Nuteistoji A. Č., duodama parodymus pirmosios instancijos teisme neneigė atlikusi kaltinime įvardytus veiksmus su mažamete dukra bei sūnumi. Nors nuteistoji ir nurodė, kad kai kurių smulkmenų neatsimena, 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokole užfiksuotas nuteistosios A. Č. ir nuteistojo D. P. susirašinėjimas patvirtina, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo naktį laižė dukters lytinius organus, masturbavo bei čiulpė sūnaus lytinį organą (t. 3, b. l. 127-129, 136-141, t. 6, b. l. 190-191). Nuteistajai inkriminuotas faktines nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo aplinkybes bei jos kaltę taip pat patvirtina nuteistosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 5, b. l. 16-19), nukentėjusiosios A. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1, b. l. 95-96), nuteistojo D. P. (t. 6, b. l. 189-190), liudytojo R. Č. parodymai (t. 6, b. l. 188-189), nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada (dėl nukentėjusiosios A. Č.) (t. 1, b. l. 128-129), 2019 m. vasario 21 d. – 2019 m. vasario 26 d. apžiūros protokole užfiksuotos A. Č. nuotraukos, kuriose matoma jos mažametė dukra A. Č. (t. 4, b. l. 46-65). Nukentėjusioji A. Č. neteisėtų A. Č. veiksmų atlikimo metu dėl mažametystės negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės – nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ir tai reiškia, kad nuteistoji pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Nukentėjusysis O. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė apie mamos veiksmus prieš jį nežinantis (t. 1, b. l. 144-145), o iš nuteistosios A. Č. parodymų pirmosios instancijos teisme bei įvykio naktį vykusio susirašinėjimo su D. P. matyti, kad seksualinio pobūdžio veiksmus prieš sūnų ji atliko jam miegant, o miego būsena teismų praktikoje taip pat pripažįstama bejėgiška būkle. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistosios A. Č. veiksmuose yra visi būtinieji BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių objektyvieji požymiai – veika ir jos padarymo būdas. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina ir tai, kad nuteistoji A. Č. jai inkriminuotas BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia. Nuteistosios tiesioginė tyčia BK 150 straipsnyje 3 ir 4 dalyse įtvirtintų nusikaltimo sudėčių prasme pasireiškė supratimu, kad seksualinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš mažametį ir nepilnametį nukentėjusiuosius pasinaudojant jų bejėgiška būkle dėl mažametystės bei miego, ir norėjimu taip veikti.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios A. Č. apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistojo D. P. prašomus veiksmus nuteistoji atliko bijodama, kad jis paviešins nuotraukas, kuriose ji matoma nuoga. Iš 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokole užfiksuoto nuteistosios A. Č. ir nuteistojo D. P. susirašinėjimo matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo naktį nuteistoji spaudimo iš D. P. pusės seksualiai prievartauti savo vaikus, kad jis nepaviešintų jos nuogos nuotraukų, nepatyrė (t. 3, b. l. 25-165). Iš nuteistųjų susirašinėjimo matyti, kad D. P. nuteistajai A. Č. grasino atkeršyti po nusikalstamų veikų padarymo – 2018 m. gruodžio 10 d. vakarą. Jis, apsimesdamas D. P. pussesere E., parašė, kad jei A. Č. toliau ignoruos D. P., jis jai atkeršys. Vėliau, 20 val. 38 min. parašė – „su visom foto tave sujiesiu“ (t. 3, b. l. 145), grasinimai tęsėsi ir 2018 m. gruodžio 11 d., tačiau nuteistoji A. Č. nebuvo kaltinama šiuo laikotarpiu padariusi nusikalstamas veikas, jai inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 22 val. iki 2018 m. gruodžio 10 d. 01 val. 30 min., tai yra, tuo metu, kai iš D. P. jokių grasinimų ji dar nebuvo sulaukusi. Iš nuteistųjų susirašinėjimo matyti, jog A. Č., nors ir įtikinta D. P., seksualinio pobūdžio veiksmus prieš vaikus atliko savo valia ir nėra pagrindo manyti, kad ji jautė grėsmę dėl savo ar vaikų sveikatos. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistosios A. Č. veikoje yra visi būtinieji BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių požymiai, todėl ji pagal minėtus BK straipsnius buvo nuteista pagrįstai.
21. A. Č. taip pat buvo nuteista už tai, kad idealiąja sutaptimi su BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nusikaltimu padarė ir BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ‑ demonstravo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde tvirtina, jog tyčia to kaip bučiavo dukrai lytinius organus, D. P. nedemonstravo, nematė ar D. P. tuo metu buvo prisijungęs prie programėlės „Messenger“. Vis dėlto, nuteistųjų susirašinėjimo turinys, nuteistojo D. P. telefone aptiktos nuotraukos patvirtina, jog D. P. matė kaip nuteistoji A. Č. atliko seksualinės prievartos veiksmus prieš savo dukrą, o nuteistoji žinojo, kad transliuoja vaizdo medžiagą nuteistajam D. P. – tuo metu jie susirašinėjo, nuteistoji vykdė D. P. nurodymus. Nuteistoji 2018 m. gruodžio 10 d. D. P. prisipažino, kad jai nepatiko, jog jis žiūrėjo. Iš nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog vaizdo medžiagos vieno kitam siuntimu, vaizdo transliacijomis buvo paremtas visas nuteistųjų bendravimas (t. 3, b. l. 127-132, 143, t. 4, b. l. 46-65). Be to, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji A. Č. parodė per mamos telefoną mačiusi vyro kojas, lytinį organą, o tai taip pat patvirtina, kad nuteistoji transliavo D. P. pornografinio turinio vaizdus, kuriuose matyti nukentėjusioji mažametė (t. 1, b. l. 95-96). Taigi, nuteistosios A. Č. argumentai atmestini kaip nepagrįsti – iš aptartų įrodymų matyti, jog ji žinojo, kad vaizdo skambučio metu transliuoja seksualinio pobūdžio veiksmų su mažamete dukra atlikimą D. P. ir siekė tai daryti, todėl pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ji buvo nuteista pagrįstai.
22. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nurodo neturėjusi tiesioginės tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad dukra nuteistojo D. P. vaizdo skambučio metu rodomą lytinį organą galėjo pamatyti netyčia, nurodė norėjusi atidaryti programą ir ją išjungti (t. 6, b. l. 190-191), tačiau tokie nuteistosios parodymai vertintini kaip nuteistosios siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Iš 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokole užfiksuoto nuteistosios A. Č. ir nuteistojo D. P. susirašinėjimo 2018 m. gruodžio 9 d. matyti, kad nuteistoji A. Č. patvirtino D. P. parodžiusi jo lytinį organą savo mažametei dukrai, tačiau nurodė, kad ji susinervino ir supyko. D. P. paprašius dukters paklausti ar jai gražus jo lytinis organas, nuteistoji A. Č. atrašė, jog dukra sakė, kad negražus (t. 3, b. l. 132). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme nuteistoji teigė melavusi D. P., sakiusi tai, kas jos manymu jam būtų patikę, tačiau pastarieji nuteistosios atsakymai D. P. suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ji iš tiesų parodė nuteistojo lytinį organą savo dukrai. Šią išvadą patvirtina ir nuteistųjų susirašinėjimo 2018 m. gruodžio 9 d. nuo 23 val. visuma – nuteistoji nurodė D. P., kad dukra dengėsi lytinius organus, neleido jos liesti, nervinosi, jai nepatiko, kad A. Č. rodė D. P. lytinį organą. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji tikėjo, jog tokie jos atsakymai būtų patikę D. P.
23. Tiesioginė tyčia BK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties prasme pasireiškia kaltininko suvokimu, kad jis prieš mažametį asmenį atlieka veiksmus, galinčius sukelti jo lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi bei norą taip veikti. Pažymėtina, jog aptariama nusikalstama veika laikoma baigta nuo tvirkinimo veiksmų atlikimo ir nepriklauso nuo jų poveikio mažamečiui. Taigi, nuteistoji A. Č. neteisingai interpretuoja tiesioginės tyčios turinį – tiesioginė kaltininko tyčia pasireiškia ne siekiu sukelti išvardintus padarinius nukentėjusiajam, bet suvokimu, kad tie veiksmai gali juos sukelti ir norėjimu tuos veiksmus atlikti. Nuteistosios prieš mažametę atlikti veiksmai – vaizdo skambučio metu nuteistojo D. P. lytinio organo rodymas dukrai – atitinka tvirkinimo veiksmų apibrėžtį ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistoji suvokė dėl šių savo veiksmų nukentėjusiajai galinčius atsirasti padarinius. Pažymėtina, jog susirašinėjimo su nuteistuoju D. P. metu ji ne kartą atsisakė vykdyti įvairius nuteistojo seksualinio pobūdžio nurodymus teigdama, kad dukra dar maža, kad pamatys vaikai, nurodė prie jų negalinti savęs tenkinti (t. 3, b. l. 90-92, 117, 120, 123). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistoji suvokė, jog mažametei dukrai rodo pornografinio turinio vaizdą, kuris gali sukelti jos lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi bei norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios veikoje yra visi BK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiai, todėl A. Č. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteista pagrįstai.
Dėl nuteistajai A. Č. paskirtos bausmės
24. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde argumentų, susijusių su jai paskirta bausme nenurodė, tačiau apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti, taigi tai sudaro pagrindą patikrinti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės nuteistajai A. Č. skyrimui reikšmingų aplinkybių ir už BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė per griežtas bausmes.
25. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
26. Panevėžio apygardos teismas skirdamas nuteistajai A. Č. bausmę nenustatė nei jos atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, įvertino aplinkybę, kad nusikalstamas veikas įvykdė stipriai paveikta D. P., galimai netgi psichologinėje priklausomybėje nuo jo. Ir nors teismas paskyrė mažesnes bausmes nei numatytas sankcijos vidurkis, tačiau kai kurios aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti nuteistajai bausmę, liko neįvertintos.
27. Remiantis 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokole užfiksuotu nuteistosios A. Č. ir nuteistojo D. P. susirašinėjimu, nuteistoji jau kitą dieną suprato pasielgusi blogai. Nepaisant to, kad D. P. apsimesdamas savo pussesere E. prašė „žaisti“ su dukra, eiti pas sūnų (priešingu atveju grasino „sudaužyti“ E. ir išmesti ją iš namų, vėliau grasino pranešti policijai) nuteistoji vykdyti jo nurodymus atsisakė. Supratusi savo klaidą ir pamačiusi, kad D. P. ją toliau šantažuoja, po įvykių praėjus 2 dienoms ‑ 2018 m. gruodžio 12 d., nuteistoji užblokavo nuteistąjį D. P. socialiniame tinkle Facebook (t. 3, b. l. 25-165, t. 4, b. l. 8-18 ). 2018 m. gruodžio 14 d. D. P. piktinosi ir nurodė A. Č., jog „Uztai kad uzblokavai mane neatleisiu tau tol kol neatblokosi“. Tai nustatyta ne tik iš nuteistosios paaiškinimų, bet ir byloje esančio D. P. ir A. Č. susirašinėjimo telefonu (t. 4, b. l. 10-14). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji gailėjosi dėl savo veiksmų, suprato neteisėtą jų pobūdį. Jos bendravimas su D. P. po įvykio suteikia pagrindą manyti, jog seksualinio pobūdžio veiksmų prieš savo vaikus ji nekartotų. Pažymėtina, jog A. Č. anksčiau neteista, byloje nėra duomenų, kad nuteistoji turėtų polinkį seksualiai išnaudoti vaikus, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes galima pagrįstai teigti, jog šioje byloje tirtų nusikalstamų veikų padarymas yra vienkartinio pobūdžio ir buvo sąlygotas stipraus kito asmens poveikio (D. P., prieš A. Č. atliekant nusikalstamus veiksmus savo vaikų atžvilgiu, su ja bendravo itin intensyviai, kryptingai skatindamas seksualiai susijaudinti – nuteistasis D. P. visą bendravimo laikotarpį iš nuteistosios A. Č. reikalavo įvairaus seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo, nuteistajai stengiantis grįžti prie buities reikalų kaltino ją neištikimybe ir pan.).
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad nuteistosios A. Č. nusikalstamos veikos buvo padarytos tą pačią naktį, kelių valandų laikotarpyje. Nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems buvo padarytos dar tik formuojantis jų asmenybei, nukentėjusieji dėl to neabejotinai patyrė psichologinę traumą. Visgi, priešingai nei kitose tokio pobūdžio bylose, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvados (t. 1, b. l. 128-130, 166-168) nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusiųjų psichikai, psichoseksualiniam vystymuisi buvo padaryta žymi ir neatitaisoma žala, kad dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusieji patyrė itin stiprių dvasinių išgyvenimų, dėl kurių būtų iš esmės sumenkinta jų savivertė, sumažėjusios galimybės kurti ir palaikyti artimus santykius. Nukentėjusiesiems taip pat nebuvo padaryta jokių fizinių sužalojimų, sulaukusi pasipriešinimo iš nukentėjusiųjų nuteistoji savo veiksmų netęsė. Pastarųjų aplinkybių visuma rodo mažesnį nuteistosios asmens bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Taigi, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą teisėjų kolegija padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai A. Č. dėl BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo skiriant sankcijos minimumą atitinkančias bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės atitinka nuteistosios ir jos padarytų veikų pavojingumą, yra teisingos ir labiau jų švelninti nėra pagrindo.
29. Naujai paskyrus bausmes pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį, nuteistajai A. Č. paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo. BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi, todėl jos bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje bei BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant (argumentai apie tokį bausmių bendrinimo būdą plačiau nurodyti šios sprendimo 38 pastraipoje), t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, pridedant dalį bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtos pagal BK 150 straipsnio 3 dalį - vienerius metus laisvės atėmimo.
Dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės
30. Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nekelia kaltės klausimo, prašo sumažinti D. P. paskirtas laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką, jas subendrinti, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą penkeriems metams, pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
31. Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi), kadangi nuteistasis dėl visų nusikalstamų veikų kaltę pripažino. Vis dėlto, išanalizavus bylos medžiagą su šiuo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistasis iš tiesų kaltę pripažino tik priremtas byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai rašytinių duomenų, kurie patvirtino nuteistojo dalyvavimą nusikalstamose veikose, nuteistajam apie tokių duomenų egzistavimą buvo žinoma, kadangi su moterimis jis daugiausia bendraudavo nuotoliniu būdu, per susirašinėjimų programą, jo susirašinėjimai buvo fiksuojami. Aplinkybė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos naudojantis pokalbių programa buvo nurodyta ir jam pareikštuose įtarimuose. Pažymėtina ir tai, kad kaltę nuteistasis nurodė pilnai pripažįstantis tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, iki tol ją dėl dalies veikų pripažino pilnai, dėl kitų – tik iš dalies. Ir, nepaisant to, kad kaltę jis teigė pripažįstantis, įvertinus nuteistojo viso proceso metu duotų parodymų visumą matyti, jog kai kurias aplinkybes jis pasakojo sau palankiu būdu (neigė, kad įtikinėjo nuteistąją A. Č. atlikti seksualinės prievartos veiksmus prieš vaikus, nurodė, kad jam buvo nemalonu žiūrėti, taip pat tvirtino nesidomintis vaikų pornografija ir pan.), o tai patvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų nepripažįsta ir nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų. Net ir apeliaciniame skunde neigė įtikinėjęs nuteistąją A. Č. atlikti seksualinės prievartos veiksmus su savo vaikais, tvirtino prašęs jos geranoriškai, tuo tarpu byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina aktyvius jo veiksmus siekiant šio tikslo, patvirtina prieš nuteistąją A. Č. vėliau naudotą šantažą (grasinimai palikti, paviešinti nuotraukas, pakenkti pusseserei, kuria jis apsimetė). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
32. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas nepagrindė kodėl, nesant nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių skyrė bausmes, artimas sankcijoje numatytam maksimaliam dydžiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. LAT taipogi yra išaiškinęs, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Tokia LAT pozicija grindžiama sisteminiu BK normų aiškinimu ir buvo akcentuojama ne vienoje kasacinėje byloje. Tinkamas bausmės paskyrimas, pagal LAT praktiką, yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).
33. Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo formuojamos praktikos, teismas nėra įpareigotas skirti sankcijoje nustatytą vidurkį atitinkančios ar švelnesnės bausmės tuo atveju, jeigu nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Spręsdamas dėl nuteistajam D. P. skirtinų bausmių už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė devynias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, dvi ‑ sunkių, penkios ‑ apysunkių ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad D. P. praeityje du kartus teistas ir teistumai nėra išnykę, du kartus baustas administracine tvarka, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, atsižvelgęs į tai, kad jis buvo nusikaltimų iniciatorius ir sukurstė nusikalstamas veikas daryti A. Č., analogiškas veikas darė sistemingai, teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir moralės normų. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau nėra pagrindo manyti, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į šias aplinkybes, teismui jos buvo žinomos. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš nuteistojo anksčiau padarytų nusikaltimų taip pat buvo padarytas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 1511 straipsnio 1 dalis) taigi tai, kad šioje byloje jis buvo nuteistas už to paties pobūdžio nusikaltimus rodo, kad išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė. Pastebėtina ir tai, kad šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarytos skirtingų nukentėjusių asmenų atžvilgiu, nuteistajam pasinaudojant savo aukų patiklumu.
34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, BK 153 straipsnio 1 dalį skyrė nežymiai didesnes bausmes nei nustatyta sankcijų vidurkiuose, už BK 309 straipsnio 2 dalį skyrė sankcijos vidurkį atitinkančią bausmę, už BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Taigi, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuteistajam buvo skirtos sankcijoje įtvirtintą maksimumą siekiančios bausmės. Nuteistojo D. P. asmuo ir jo padaryti nusikaltimai yra aukšto pavojingumo laipsnio, nuteistasis nerodo realių pastangų keistis, teismo neįtikino ir tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, todėl darytina išvada, jog už BK 162 straipsnio 1 dalyje, BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jo padarytų veikų bei jo asmenybės pavojingumą.
35. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu skirti nuteistajam griežtesnę bausmę nei nusikaltimų tiesioginei vykdytojai A. Č. Visgi pažymėtina, jog nepaisant to, kad nuteistoji tiesiogiai atliko seksualinės prievartos ir tvirkinimo veiksmus, šioje byloje surinktų įrodymų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, jog nuteistoji šiuos veiksmus atliko išskirtinai dėl nuteistojo D. P. įtakos. Iš nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimo, prieš nusikalstamų veikų padarymą, matyti, jog D. P., sąmoningai skatino A. Č. seksualinę aistrą, ko pasėkoje pateikė seksualinės prievartos veiksmų prieš vaikus atlikimą kaip visiškai normalų ir priimtiną dalyką, siekdamas įtikinti nuteistąją apsimetė pussesere E., manipuliavo nuteistosios jausmais (t. 3, b. l. 118, 123). Teismas šio sprendimo 27 pastraipoje jau minėjo, jog D. P., prieš A. Č. atliekant nusikalstamus veiksmus savo vaikų atžvilgiu, su ja bendravo itin intensyviai, kryptingai skatindamas seksualiai susijaudinti ir reikalavo įvairaus seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo.. Griežtas ir valdingas nuteistojo bendravimo būdas neabejotinai paveikė nuteistąją jam paklusti. Pažymėtina, jog nuteistasis ne tik kurstė A. Č. tvirkinti mažametę dukrą, tačiau pats suteikė tam priemonę ‑ demonstravo pornografinio turinio vaizdą, reikalavo jį parodyti mažametei nukentėjusiajai. Tuo tarpu nuteistoji, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, yra patiklaus būdo, tikėjo, kad D. P. galėtų būti rimtas partneris, buvo pasiilgusi vyriškos šilumos. Šias aplinkybes patvirtina ne tik jos parodymai, bet ir D. P. telefonu bei per programą „Messenger“ rašytos žinutės. Nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų sukurstyti nuteistąją A. Č. padaryti nusikalstamas veikas, naudojosi nuteistosios A. Č. patiklumu, taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistojo D. P. asmens pavojingumas yra kur kas didesnis nei nuteistosios A. Č., todėl vien jam inkriminuotas kurstytojo vaidmuo nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę nei BK 24 straipsnio 5 dalies, 150 straipsnio 3 dalies, BK 24 straipsnio 5 dalies, 150 straipsnio 4 dalies ir BK 24 straipsnio 5 dalies, 153 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas vidurkis. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagal minėtus straipsnius individualizuotos tinkamai ir švelninti jų nėra pagrindo. Skirdamas bausmes už atskiras nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmės skyrimo pagrindų ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai.
36. Kita vertus, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje, be to, neįvardijo kurias iš nusikalstamų veikų bendrina apėmimo būdu dėl to, kad jos padarytos idealiąja sutaptimi, o kurias dėl to, kad labai skiriasi jų pavojingumas ar jos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalis) ir nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir bausmės bendrinamos iš naujo.
37. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad BK 24 straipsnio 5 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nuosprendyje išdėstytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų faktinių padarymo aplinkybių matyti, jog nuteistasis D. P. pirmiau įtikino nuteistąją A. Č. seksualinės prievartos veiksmus atlikti su savo mažamete dukterimi ir, kai jie buvo baigti, palenkė nuteistąją nueiti pas sūnų. Nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš skirtingus nukentėjusiuosius, skirtingu metu (tarp jų buvo pertrauka), todėl minėtos nusikalstamos veikos sudaro realiąją, o ne idealiąją sutaptį ir turi būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.
38. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje (dėl mažametės išnaudojimo pornografinės produkcijos gamybai) buvo padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės už jų padarymą bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, BK 309 straipsnio 2 dalyje (dėl A. Č. pornografinių nuotraukų pagaminimo ir platinimo), BK 309 straipsnio 2 dalyje (dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, laikymo), BK 24 straipsnio 5 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, bendrinamos su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje apėmimo būdu, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Bausmės, subendrintos apėmimo būdu bei bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį pridedant šešis mėnesius bausmės, paskirtos pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, bei, vienerius metus ir keturis mėnesius bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį. Tokiu būdu subendrinta bausmė teisėjų kolegijos vertinimu padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei bus proporcinga nuteistojo asmens bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.
39. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirti nuteistajam vienu trečdaliu mažesnę bausmę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, be to, baudžiamoji byla neatitinka BPK nustatytų sąlygų, kurioms esant ji galėtų būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, galėtų būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ar būtų galima ją baigti baudžiamuoju įsakymu, todėl šis nuteistojo ir jo gynėjo prašymas atmetamas.
40. Nuteistojo D. P. prašymas nustatyti bausmę atlikti Alytaus pataisos namuose taip pat atmetamas, kadangi teismas neturi įgaliojimų nustatyti konkrečią pataisos įstaigą, į kurią nuteistasis siunčiamas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Dėl civilinių ieškinių
41. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.
42. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir iš nuteistojo D. P. nukentėjusiajai A. Č. priteisė 8 000 Eur, o O. Č. – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį nukentėjusiajai A. Č. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai A. Č. buvo padaryta mažesnė žala, nes ji nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės.
43. Nuteistasis D. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo sumažinti nukentėjusiesiems O. Č. ir A. Č. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti nurodydami, kad nuteistajam teismo priteistos sumos yra pernelyg didelė finansinė našta, kurios jis negali įvykdyti.
44. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis D. P. turi nepilnamečių vaikų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Visgi, jis iki suėmimo dirbo, yra darbingo amžiaus, duomenų apie nuteistojo sveikatos problemas byloje nėra (t. 6, b. l. 45, 47, 72, 73). Nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai, nepaisant to, kad nukentėjusioji A. Č. ir nesuprato su ja atliekamų veiksmų neteisėtumo, gali turėti neigiamos įtakos jų elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems buvo padarytos dar tik formuojantis jų asmenybei, dėl pradėto baudžiamojo proceso, atskyrimo nuo artimiausio asmens – mamos, dėl jos veiksmų, kuriuos įtakojo D. P. įtikinėjimas, nukentėjusieji neabejotinai patyrė psichologinę traumą. Kaip jau minėta, nepaisant to, kad D. P. tiesiogiai neatliko seksualinės prievartos ir tvirkinimo veiksmų, iniciatyva jiems parodė būtent jis, jo veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti vertinami tik kaip pasiūlymas nuteistajai – nuteistasis naudojo nuoseklų, intensyvų įtikinėjimą, manipuliavo nuteistosios jausmais, o tai ne tik rodo didesnį nuteistojo veikos pavojingumą, bet ir patvirtina reikšmingą jo prisidėjimą prie nusikalstamų veikų padarymo.
45. Teismų praktikoje mažamečiams nukentėjusiems paprastai priteisiama nuo 5000 Eur iki 10 000 Eur, o nepilnamečiams – nuo 3000 Eur iki 8000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-141-489/2016, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir nuteistojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, 8000 Eur iš nuteistojo priteisimas nukentėjusiajai A. Č. bei 10 000 Eur – O. Č. neturtinei žalai atlyginti, įvertinus šios bylos specifiką bei kitus jos ypatumus, laikytinas pagrįstu ir būtinu vaikams padarytos neturtinės žalos ekvivalentu. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde argumentų dėl iš jos priteistų sumų nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti nenurodė, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji tiesiogiai atliko seksualinės prievartos veiksmus, kad ji yra nukentėjusiesiems artimas žmogus – mama, dėl jos veiksmų iš esmės pasikeitė šeimos gyvenimas, pirmosios instancijos teismo nustatyta iš nuteistosios A. Č. priteistina pinigų suma kiekvienam iš vaikų neturtinei žalai atlyginti taip pat laikytina teisinga ir protinga.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. Č. ir D. P. paskirtų bausmių pakeisti.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. Č. paskirtos bausmės pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį bei pagal BK 150 straipsnio 3 dalį skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, o pagal BK 150 straipsnio 4 dalį skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. Č. paskirtų bausmių subendrinimo ir šiuo nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš naujo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. P. paskirtų bausmių subendrinimo ir nuosprendžiu jam paskirtas bausmes subendrinti iš naujo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Virginija Liudvinavičienė
Ernestas Rimšelis
Algimantas Valantinas