Administracinė byla Nr. eI2-3724-595/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovui A. K.,
atsakovo atstovui I. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir VMI) 2021-05-24 sprendimą Nr. Nr. R-2359 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą bei įpareigoti atsakovę per 7 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-15 prašymą Nr. B-0384 ir pateikti atsakymą pareiškėjui.
Skunde nurodo, kad 2021-03-15 raštu Nr. B-0384 pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti rašte nurodytus atsakovės veikimo motyvus ir atsakyti su tuo susijusius klausimus. 2021-05-24 atsakovė, vėluodama 42 dienas, pateikė atsakymą Nr. R-2359, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes prašyme išdėstyti klausimai nagrinėjami teisminiame procese.
Pareiškėjas pažymi, kad teisminiame procese teismas nagrinėja ar 2020-06-25 VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293 mokesčių suma apskaičiuota teisingai. Teismas nenagrinės atsakovės ketinimų ir subjektyvių motyvų, kuriais vedina atsakovė priėmė tokį sprendimą.
Skunde nurodoma, kad 2021-03-15 raštu Nr. B-0384 pareiškėjas nekelia mokesčių apskaičiavimo klausimų, o kelia klausimus dėl atsakovės ketinimų ir subjektyvių motyvų, kurie, pagal esamus įrodymus, leidžia pagrįstai įtarti atsakovę piktnaudžiavimu tarnyba ir diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu. Šie klausimai yra susiję su tinkamu atsakovės pareigų vykdymu ir veiklos kokybe pagal Konstitucijos, Valstybės tarnybos ir kitų teisės aktų, užtikrinančių žmogaus teises, reikalavimus. Atsakymai į šiuos klausimus yra svarbūs tikslu įvertinti atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos atitikimą atsakovei taikomiems vertybiniams reikalavimams.
Pareiškėjo vertinimu atsakovės atsisakymas atsakyti į klausimus, motyvuojant mokestinio ginčo nagrinėjimu teisme, yra neteisėtas, nes pareiškėjas savo rašte nekelia mokestinių klausimų, o kelia atsakovės veiklos padorumo ir vertybinės kokybės klausimus. Atsakovė turi būti įpareigota išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Turint omeny, kad atsakovė jau yra susipažinusi su prašymu, 20 darbo dienų terminas netikslingas, turėtų pakakti 7 darbo dienų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjas pageidauja, jog tarp jo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vykstantis mokestinis ginčas, kuris yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, būtų pakartotinai nagrinėjamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tačiau teisiškai tokia procedūra nėra galima ir Mokesčių administravimo įstatyme ar Viešojo administravimo įstatyme nenumatyta.
Pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, administraciniame sprendime ar po jo priėmimo neprivalo atskleisti savo ketinimų ir subjektyvių motyvų, kuriais vedinas viešojo administravimo subjektas, priėmė vienokį ar kitokį sprendimą.
Nurodo, kad tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vyksta mokestinis ginčas, kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-25 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293 pareiškėjui apskaičiuotų mokestinių prievolių. Mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto GPM, su juo susijusių delspinigių ir baudos sumų, mokesčių administratoriui nepripažinus dalies pareiškėjo Metinėse pajamų deklaracijose už 2014 ir 2017 metų mokestinius laikotarpius deklaruotų parduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo kainos ir su perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumos, t. y. ginčas iš esmės vyksta dėl 18415 paprastųjų vardinių akcijų (4065 PVA pagal 2005-10-25 akcijų dovanojimo sutartį + 14350 PVA gautos nemokamai dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo) įsigijimo kainos nustatymo.
Pažymi, jog iš pareiškėjo 2021-03-15 paklausimo akivaizdžiai matyti, kad jis yra susijęs su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamu mokestiniu ginču. Pareiškėjas 2021-03-15 paklausime, tarp kito ko, savo poziciją grindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-11-21 GPMĮ 19 straipsnio komentaro papildymu Nr. (32.42-31-1E) RM-35447, dėl kurio vertinimo vyksta diskusija ir pagrindinėje mokestinio ginčo byloje (LVAT adm. byla Nr. eA-2511-442/2021). Esant nustatytoms aplinkybėms, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 144 – 160 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias mokestinių ginčų nagrinėjimą, vykstančiuose mokestiniuose ginčuose mokesčių mokėtojų papildomai pateikti argumentai ir klausimai dėl mokestinio ginčo aplinkybių Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pakartotinai nenagrinėjami. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, jog tokiu atveju taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 3 d. 4 punktas, kuriame yra nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo 2021-03-15 prašymas Nr. B-0384 Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu paštu buvo pateiktas 2021-03-15, tačiau dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kanceliarijoje kilusių techninių kliūčių nebuvo laiku užregistruotas. Kai tik techninės kliūtys buvo pašalintos ir 2021-04-26 pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas, Pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas (2021-05-24 raštas Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359) buvo pateiktas per 20 darbo dienų, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad mokestinė byla šiam momentui yra baigta ir mokestinis ginčas tarp šalių išspręstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-05-24 rašto Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją per 7 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-15 prašymą Nr. B-0384 ir pateikti atsakymą pareiškėjui.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2021-03-15 prašymu Nr. B-0384 „Paaiškinti dvigubų standartų taikymą VMI veikloje“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas paaiškinti: 1) dėl kokių priežasčių pareiškėjo mokestinėje byloje VMI netaiko komentaro papildyme pareikštų nuostatų; 2) pagal kokius kriterijus yra atrenkami mokesčių mokėtojai, kuriems bus taikoma viena iš dviejų skirtingų VMI pozicijų - 1) akcijų kaina yra nulis arba 2) akcijų įsigijimo kaina proporcinga turimų įgijimo kainai, paskirstoma visam akcijų skaičiui; 3) kokiam mokestinių bylų skaičiui yra taikyta VMI pozicija 1 ir kokiam skaičiui pozicija 2; 4) kokiais motyvais komentaro papildyme VMI nesivadovauja 2003 m. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 133 punkto Nr. 9(11) nuostatomis; 5) dėl kokių priežasčių komentaro papildymas nėra įtrauktas į konsoliduotą komentaro tekstą.
Prašyme nurodyta, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas Nr. 2-61-3-03178-2020-6 pagal pareiškėjo skundą dalinai panaikinti Valstybinė mokesčių inspekcijos 2020-06-25 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-293 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija vykstančiame mokestiniame ginče yra klaidinga, nes prieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 d. 1 punktui, turinio viršenybės prieš formą principui, ūkinės operacijos turiniui, Konstitucinio Teismo išaiškinimams, dėl ko pareiškėjas yra išsamiai pasisakęs mokestinėje byloje, kuri dabar yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi 2017-11-21 GPMĮ 19 straipsnio komentaro papildymą Nr. (32.42-31-1E) RM-35447, kuris yra teisingas, nes atitinka ūkinės operacijos turinį bei GPMĮ 12 str. 14 d. 1 punktą, nustatantį, kad akcijos iš bendrovės lėšų nėra pajamos. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija pareiškėjo mokestinėje byloje yra prieštaringa išreikštai komentaro papildyme.
Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamame 2021-05-24 rašte Nr. (24.4-31-5Mr)-R-2359 nurodė, kad esamais duomenimis, buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir surašytas 2020-04-28 patikrinimo aktas Nr. (21.222)-FR0680-215 dėl kurio pareiškėjas pateikė 2020-05-28 pastabas. Išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė 2020-06-25 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293, su kuriuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė 2020-07-12 skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Komisija priėmė 2020-09-14 sprendimą Nr. S-168 (7-147/2020), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su minėtu Komisijos sprendimu, pareiškėjas pateikė 2020-09-28 skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020-12-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5139-331/2020 pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė 2020-12-29 apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris šiai dienai sprendimo nėra priėmęs. Rašte konstatuojama, kad pareiškėjo Prašyme pateikti argumentai ir klausimai yra tiesiogiai susiję su vykstančiu mokestiniu ginču dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-25 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsniu ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis pareiškėjo Prašymo nenagrinėjo.
Pareiškėjas nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, nurodydamas, kad jis prašymu nekelia mokestinio ginčo, o kelia klausimus, susijusius su atsakovės ketinimais bei subjektyviais motyvais.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti išspręstas klausimas ar Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo
veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2020-11-01) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovės priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).
Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (12 dalis).
Teisę gauti informaciją ir dokumentus taip pat reglamentuoja Teisės gauti informaciją įstatymas (ginčui aktualiu laikotarpiu įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).
Asmenų kreipimosi į viešojo administravimo subjektus nagrinėjimo tvarką įtvirtina Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių vyksta mokestinis ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-25 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222E) FR0682-293 teisėtumo bei pagrįstumo.
Mokesčių administravimo įstatymo IX skyrius reglamentuoja mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimą (mokestiniai ginčai). Nurodyto įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Taigi pagal IX skyriaus nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę ginčyti mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu apskaičiuotas mokestines prievoles.
Ginčo atveju įvertinus pareiškėjo Prašymo turinį, nustatyta, kad jis, kaip mokesčių mokėtojas kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas gauti tam tikrą informaciją susijusią su mokesčių taikymu bei jų apskaičiavimu.
Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnis apibrėžia mokesčių mokėtojų teises, kurių tarpe yra: iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (1 punktas), gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais (2 punktas); reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų (9 punktas).
Įvertinus pareiškėjo Prašyme pateiktų klausimų turinį, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo rašte išdėstyta pozicija, kad tarp šalių vykstantis mokestinis ginčas dėl konkretaus patikrinimo akto patvirtinimo ir pareiškėjui paskaičiuoto mokesčio dydžio, sąlygoja tai, kad mokesčių administratorius gali nevykdyti įstatyme jam suteiktų pareigų, o būtent teikti informaciją mokesčių mokėtojui, susijusią su galiojančiais mokesčių teisės aktais bei kitą informaciją. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo Prašyme iškelti klausimai būtų atsakyti teismui išsprendus mokestinį ginčą.
Teismas sutinka su skundo argumentais, kad atsakymas į pareiškėjo Prašymą yra pateiktas praleidus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. (LVAT 2012-02-23 sprendimas adm. byloje Nr. A602-1192/2012, 2018-05-09 nutartis adm. byloje Nr. A556-602/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, todėl skundas tenkintinas, panaikinamas 2021-05-24 sprendimas Nr. R-2359 ir atsakovė įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-15 prašymą Nr. B-0384 per 7 darbo dienų terminą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir punktu, ir 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-05-24 sprendimą Nr. Nr. R-2359 bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2021-03-15 prašymą Nr. B-0384 per 7 darbo dienų terminą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jolanta Malijauskienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė