(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

atsakovui antstoliui Dariui Bliznikui, 

atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Celemont draudimo brokeris“, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti antstolio Dariaus Blizniko 2022 m. liepos 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo (surašymo ir patvirtinimo) momento ab initio; 2) taikyti abišalę restituciją – grąžinti atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai negyvenamas patalpas – sandėlį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovo antstolio Dariaus Blizniko priteisti 252,02 Eur ir 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki pilno prievolės įvykdymo nuo 252,02 Eur sumos, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos 4 605 Eur ir 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki pilno prievolės įvykdymo nuo 4 605 Eur sumos.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2022 m. liepos 26 d. antstolis Darius Bliznikas turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Varžytynių aktas) ieškovui pardavė negyvenamąsias patalpas – sandėlį, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis arba Daiktas), kuris priklausė atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai (ji vykdymo procese turėjo skolininkės statusą), o už įsigytą Sandėlį ieškovas sumokėjo 4 875,00 Eur. Varžytynės paskelbtos specialiame interneto tinklapyje https://www.evarzytynes.lt (pradžios data (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, varžytynių skelbime buvo nurodyta, kad parduodama negyvenamoji patalpa – sandėlis, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), jokių apribojimų, suvaržymų ar kitokių trečiųjų asmenų teisių į Sandėlį ar/ir esamų ar susijusių su Sandėliu daiktų, įrenginių nėra. Tačiau faktinė situacija buvo kitokia.

Paaiškina, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. Sandėlis buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre ieškovo vardu. Daiktas yra daugiabučiame gyvenamajame name (ieškovas šiame name negyvena), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šiame daugiabučiame name įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektais.

Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia padėtis, jog Sandėlyje yra kitiems subjektams nuosavybės teise priklausantys daiktai – vandens apskaitos prietaisai ir kitokie įrenginiai, kurie neatskiriamai susiję su Sandėliu, todėl jie perėjo ieškovui nuosavybės arba valdymo teise. Tai ne tik apriboja ieškovo galimybes valdyti Sandėlį pagal jo tiesioginę ir tikslinę paskirtį, bet ir daugiabučio namo, kuriame yra Sandėlis, gyventojai praranda teisę į namo funkcinius inžinierinius priklausinius, dėl ko kyla interesų konfliktas tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos dėl įrenginių valdymo, naudojimo ar/ir priežiūros. Ieškovo teigimu, laikantis pozicijos, jog įrenginiai neperėjo ieškovo nuosavybėn, susiklosto situacija, jog ieškovas apriboja suinteresuotų subjektų teises ar/ir pareigas (valdymo, naudojimo) į įrenginius, pvz. tampa apribota galimybė atlikti įrenginių priežiūrą, fiksuoti vandens prietaiso rodmenis, atlikti hidraulinius bandymus bei kitus būtinuosius darbus ar/ir galimybę juos pašalinti. Šį teiginį patvirtina ir AB „Vilniaus vandenys“ pateikta informacija.

Tai liudija, kad antstolis nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų, reglamentuojančių turto, parduodamo iš varžytynių, reikalavimus, taip pat pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų reikalavimus, nustatančius disponavimo bei valdymo/naudojimo taisykles gyvenamojo namo bendrojo namo įrenginiais, pardavė Sandėlį nepatikrinęs ir neįsitikinęs jo faktiniu statusu, tokiu būdu pažeidė tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų teises bei interesus.

Ieškovo teigimu, jis antstolio buvo suklaidintas, nes viešas pasiūlymas pirkti Sandėlį iš esmės neatitiko faktinio (realaus) Sandėlio naudojimo būdo ir paskirties. Sandėlio faktinė funkcinė paskirtis – užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo inžinierinių įrenginių tinkamą eksploataciją ir priežiūrą. Antstolis, pateikęs netikslią ir neišsamią informaciją apie parduodamą Sandėlį, pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą pateikti tikrovę apie parduodamą daiktą atitinkančius duomenis. Skelbimo, paskelbto specialiame interneto tinklapyje (www.evarzytynes.lt) apie varžytynes, turinys neatitiko nustatytų reikalavimų, parduodamas Daiktas buvo apibūdintas formaliai, nurašius Daikto duomenis iš Nekilnojamo turto registro, Daiktas nebuvo faktiškai patikrintas, nenurodyta, jog Sandėlio faktinė paskirtis – tarnauti jame esantiems inžineriniams įrenginiams, kurie priklauso daugiabučio namo gyventojams. Be to, pažeistas ir imperatyvus įstatymo reikalavimas – nebuvo pateikta Sandėlio fotonuotraukų.

Nurodo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ), kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, ieškovo teigimu, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo vandens ir vandentiekio sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams. Papildo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį namo buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. bendro naudojimo įrenginių, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą. Antstolis taip pat privalo laikytis imperatyvių teisės normų reikalavimų, jei teisės aktai nenumato ir nesuteikia teisių elgtis kitaip. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Dėl abišalės restitucijos taikymo ieškovas nurodo, kad jis už nupirktą Sandėlį sumokėjo 4 857,00 Eur. Antstolis 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovą informavo, jog gautas lėšas už parduotą Sandėlį paskirstė išieškotojams, be to, nurodė, jog 252,02 Eur paskirti antstoliui Dariui Bliznikui kaip vykdymo išlaidos. Todėl 252,02 Eur jis ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo antstolio, o likusią 4 605,00 Eur sumą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos.

Atsakovas antstolis Darius Bliznikas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad jis vykdo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 334,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis vykdymo procese nustatė, kad skolininkei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai nuosavybės teise priklauso Sandėlis. Antstolis šį skolininkės turtą vykdymo procese areštavo pirmasis. Skolininkės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos vadovė V. S. antstoliui 2020  m. spalio 13 d. raštu pranešė, jog bendrija Sandėlio neperleido kitiems asmenims. 2022 m. sausio 27 d. antstolis nustatė Sandėlio vertę 3 800,00 Eur. Dėl Sandėlio įkainojimo nei skolininkė, nei išieškotojas prieštaravimų nepareiškė.

Nurodo, kad nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt elektroniniu būdu vyko Sandėlio pirmosios varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. liepos 4 d. vyko Sandėlio antrosios varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas varžytynes laimėjo ieškovas. Sandėlis ieškovui parduotas už 4 857,00 Eur. 2022 m. liepos 26 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad nustatytos varžytynių paskelbimo tvarkos antstolis nepažeidė, Sandėlio varžytynių skelbime klaidinančios informacijos nepateikė. Varžytynių skelbime buvo pateikta visa antstoliui žinoma informacija apie parduodamą turtą. Patikslina, jog vykdymo procese antstoliui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti Sandėlį iš vidaus, todėl aprašymas apie Sandėlio vidų pateiktas nebuvo. Antstolis neturėjo tikslo suklaidinti Sandėlio pirkėjo. Varžytynių skelbime buvo nurodyta informacija, kuri yra oficialiai pateikta Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrija, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija bei UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei ir tretiesiems asmenims įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovui antstolis pateikė informaciją, kad Sandėlio raktų nėra, todėl ieškovui teks pačiam savarankiškai bandyti į jį patekti. Ieškovas keletą kartų ten nuvyko, susirado namo gyventoją, kuris įleido į patalpas (ne į patį Sandėlį), aprodė patalpų prie Sandėlio koridorius. Ieškovo teigimu, namo gyventojas neminėjo, kad Sandėlyje galėtų būti šilumos tinklai. Ieškovas paaiškino, kad jam atvykus apžiūrėti Sandėlio, sandėliai name nebuvo sunumeruoti, sandėlių patalpos išdėstytos dvejose namo pusėse, todėl jam buvo sunku įsivertinti, kuris Sandėlis yra tas, kurio jis ieško. Atsakydamas į klausimus, ieškovas papildė, kad pirkimo procese antstolis pasakė, kad aprodyti Sandėlio galimybės nėra. Nepaisant to, ieškovas įsigijo Sandėlį. Paaiškino, kad aukcione Sandėlį pirko tam, kad galėtų jame laikyti savo darbui skirtus įrankius. Tik laimėjęs iš aukciono Sandėlį ir gavęs iš Registrų centro nuosavybės dokumento pažymėjimą, ieškovas esamos namo bendrijos administratoriaus pagalba gavo raktus. Iš Registrų centro gavęs cokolinį brėžinį, kuriame yra pažymėti visi sandėliai, ieškovas identifikavo Sandėlį, kuriame yra šilumos punktas. Pažymėjo, kad Sandėlis niekuomet nebuvo rakinamas, ieškovo daiktų ten nėra, jo teigimu, Sandėlyje yra per sudėtinga kažką sandėliuoti ar palikti vien dėl fakto, jog ten yra inžineriniai tinklai. Paaiškino, kad grindyse yra revizinės angos, jos yra uždengtos metaliniu dangčiu, Sandėlyje vamzdžiai iškloti išilgai per visą erdvę, su vandens ir šilumos skaitikliais. Pažymėjo, kad tai yra fiziniai barjerai, kurie neleidžia jam pasinaudoti Sandėlio erdve taip, kaip jis norėtų, pasistatyti stelažą ar tiesiog dviratį. Taip pat iš esamos namo bendrijos ieškovas gavo prašymą Sandėlio nerakinti, nes jiems reikia patekti ten kartą į mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Darius Bliznikas pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2022 m. taip pat buvo parduodamas ir kitas skolininkės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos turtas - sandėlis, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jokių duomenų apie tai, kad Sandėlyje būtų tam tikri šilumos mazgai ir kiti apsunkinimai, neturėjo. Atsakydamas į klausimus antstolis pažymėjo, kad Sandėlis nebuvo įvertintas dėl to, nes į Sandėlį turto vertintojai tiesiog negalėjo patekti. Į skolininkę (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendriją antstolis kreipėsi užklausdamas tik dėl Sandėlio perleidimo privatiems asmenims. 

Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkė V. S. nesutiko su ieškiniu, jos nuomone, ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas įsigydamas Sandėlį. Paaiškino, kad jos atstovaujama bendrija nepatekdavo į Sandėlio patalpas, jai nebuvo žinoma, kas jomis naudojasi. Aplinkybę, kad Sandėlis parduodamas, teigė sužinojusi tik iš antstolio pranešimo, kuriuo buvo teiraujamasi, ar Sandėlis neperleistas privatiems asmenims. Atsakydama į klausimus, V. S. paaiškino, kad ji nesilankė Sandėlio patalpose tuo metu, kai ji 2020 m. spalio 13 d. antstoliui siųstu pranešimu pateikė informaciją, jog niekas neturi teisių į Sandėlį. Pažymėjo, kad nei viena patalpa nebuvo pažymėta kaip sandėlis ir nebuvo tam tikram butui priklausantis objektas, sandėliai yra savarankiškos patalpos. Papildė, kad antstolis V. S. neprašė aprodyti Sandėlio.

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas 2022 m. liepos 26 d. sudarė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.  (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui už 4 857 Eur pardavė atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai nuosavybės teise priklausiusią negyvenamąją patalpą - sandėlį, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai nuosavybės teise pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklausė nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. 1999 m. spalio 18 d. perdavimo priėmimo akto, 2000 m. birželio 23 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Varžytynės, kurioms pasibaigus sėkmingai antstolis surašė Varžytynių aktą, buvo vykdomos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vykdomojoje byloje antstolis Darius Bliznikas nuo 2006 m. spalio 31 d. vykdė jam pateiktą Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 334,77 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos valstybės naudai.  

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sandėlis antstolio Dariaus Blizniko buvo areštuotas dar iki vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios, vykdant Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2020 m. jokie veiksmai, susiję su išieškojimo į Sandėlį nukreipimu, antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi. Tokių vykdymo veiksmų antstolis ėmėsi gavęs antstolio R. V. (duomenys neskelbtini) patvarkymą duoti sutikimą vykdyti areštuoto turto realizavimą, kuriuo antstolis R. V. prašė antstolio Dariaus Bliniko duoti sutikimą pastarajam vykdyti Sandėlio pardavimą iš varžytynių. Tai yra po antstolio R. V. kreipimosi antstolis Darius Bliznikas, nedavęs prašyto sutikimo, 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę Sandėlio rinkos vertei nustatyti, 2020 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Registrų centrą paprašė pateikti Sandėlio kadastrinių matavimų bylą, 2020 m. spalio 13 d. gavo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos duomenimis Sandėlis nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, 2020 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į namo (duomenys neskelbtini), gyventojus su prašymu patikslinti, ar kas nors naudojasi Sandėliu. 

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Registrų centras pateikė antstoliui Dariui Bliznikui raštą, kuriame nurodė negalintis pateikti Sandėlio kadastro duomenų bylos, nes tokios bylos nėra, Registrų centro archyve saugoma tik pačio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  kadastro duomenų byla. Byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų prašęs pateikti Registrų centrą duomenis apie Sandėlį iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos. Iš antstolio Dariaus Blizniko paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pats antstolis Sandėlyje niekuomet nesilankė, jis pats betarpiškai su Sandėlio faktine būkle nesusipažino. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ilgą laiką nebuvo atlikta ekspertizė Sandėlio vertei nustatyti. Pasiteiravus vertintojo, kokios to kliūtis, antstoliui 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo pateikta informacija, kad ekspertizė nedaryta, nes niekas negalėjo vertintojui aprodyti turto, aiškino, kad Sandėlyje sumontuoti kažkokie įrenginiai ir/ar visą namą aptarnaujančios sistemos. Taip pat vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vertintojos laiškas antstoliui, kuriame nurodoma, jog antstoliui žinoma, kad dėl, tame tarpe, šio objekto yra daug neatitikimų, vertintojo buvo nurodyta antstoliui, kad reikia aiškintis su namo bendrija, Sandėlyje yra įrengtas vandens įvadas. Byloje nėra duomenų, kad ekspertizė Sandėlio vertei nustatyti galiausiai buvo atlikta. Jos neatlikimą patvirtino ir antstolis Darius Bliznikas teismo posėdžio metu.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad antstolis 2022 m. sausio 27 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) Sandėlį įvertino 3 800 Eur suma. 2022 m. kovo 31 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskelbė pirmąsias Sandėlio varžytynes nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pirmąsias Sandėlio varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2022 m. birželio 2 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskelbė antrąsias Sandėlio varžytynes nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios varžytynės buvo sėkmingos, nes jose Sandėlis Varžytynių aktu buvo parduotas ieškovui. Už Sandėlį gautas pinigines lėšas 4 857 Eur antstolis paskirstė 2022 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dalis už Sandėlį gautų lėšų buvo paskirstyta išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitiems prie išieškojimo prisijungusiems išieškotojams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) – 4 459,43 Eur, dalis prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams Robertui Vasiliauskui, Irenai Bieliačič ir Astai Stanišauskaitei (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) – 145,55 Eur, dalis antstoliui Dariui Bliznikui – 252,02 Eur.

Iš ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas apie iš antrųjų varžytynių parduodamą Sandėlį sužinojo iš skelbimo apie varžytynes. Ieškovas tuo metu ieškojo patalpų, kuriose galėtų sandėliuoti savo darbo įrankius. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas sandėlis, jo adresas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini). Skelbime nebuvo pateikta jokių Sandėlio fotonuotraukų, informacijos apie Sandėlio faktinę būklę, trečiųjų asmenų turimas teises į Sandėlį. Iki varžytynių ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu apžiūrėti Sandėlį, tačiau jam buvo nurodyta, kad Sandėlio raktų nėra, pasiūlyta apžiūrėti Sandėlį savarankiškai. Ieškovui kelis kartus nuvykus į vietą savarankiškai, Sandėlio faktiškai apžiūrėti nepavyko, nes į rūsio patalpas name (duomenys neskelbtini), įleidęs neįvardintas asmuo negalėjo nurodyti, kur yra Sandėlis. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad Sandėlį jis faktiškai apžiūrėjo tik po Varžytynių akto pasirašymo, gavęs iš Registrų centro rūsio patalpų name (duomenys neskelbtini), planą (taip jį identifikavęs), taip pat raktus iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos, kuri prašė Sandėlio nerakinti, nes į Sandėlį būtina patekti bent kartą į mėnesį. Tuo metu Sandėlio faktinė būklė atitiko būklę, kuri konstatuota antstolės Brigitos Palavinskienės 2022 m. spalio 12 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini): ant Sandėlio durų buvo užrašyta „Vandens apskaitos mazgas“, Sandėlyje sumontuotas gyvenamojo namo vandens įvadas ir kita įranga, grindyse yra du metaliniai liukai, kurie atsidaro.

Ieškovas prašo pripažinti Varžytynių aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto, CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip pažeidžiantį esmines ieškovo teises ir interesus, taip pat namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teises ir interesus, susijusius su jų bendrąja daline nuosavybės teise į namo bendrojo naudojimo objektus.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad CPK 5 straipsnis garantuoja kiekvienam asmeniui teisę ginti tik jo paties galimai pažeistas teises ir interesus. Todėl ieškovo ieškinio argumentai tiek, kiek jie susiję su namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teisėmis ir interesais į įrenginius, esančius Sandėlyje, negali būti ieškovo ieškinio pagrindu, nes ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ar namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teises ir interesus. Todėl šiuo aspektu teismas sprendime plačiau nepasisako. (Duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, šioje byloje atstovaujami (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos, jų teises ir interesus, susijusius su namo bendrąja daline nuosavybe, gali ginti patys CPK nustatyta tvarka reikšdami ieškinį bendra tvarka (CPK 5 straipsnis).

CPK 602 straipsnis numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (1 dalies 7 punktas). Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie neturėjo įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais CPK 602 straipsnio 1 dalies išaiškinimais dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), pažymima, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyvių CPK, CK ir kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1693-1075/2019).

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195, 6.306 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010, 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus. Be to, reikalavimai prekei (daiktui), kaip pirkimo-pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje, turi būti sistemiškai aiškinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014).

Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis), į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis). CK 6.306 straipsnio 3 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį. Rūšies požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktų rūšiai požymius (CK 4.4 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Varžytynių akto dalyku buvo nekilnojamasis turtas, o būtent negyvenamoji patalpa – sandėlis. Sandėlis lietuvių kalbos žodyne (www.lz.lt) apibūdinamas kaip specialiai įrengta vieta, patalpos kam laikyti. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad taip varžytynių dalykas buvo apibrėžtas antstolio skelbtame skelbime apie varžytynes. Tą nurodė ir antstolis, teikdamas paaiškinimus teisme, pažymėdamas, kad tokia varžytynių dalyko paskirtis varžytynių skelbime buvo nurodyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Skelbime nebuvo pateikta jokia kita informacija, kuri leistų spręsti, jog varžytynių dalykas neatitinka sandėlio rūšinio požymio – galimybės jame ką nors laikyti, kuris būdingas visiems sandėliams. Prie skelbimo nebuvo pridėtos Sandėlio fotonuotraukos, nepateiktas jo vidaus aprašymas ar kita, kas liudytų priešingai. Byloje nustatytos aplinkybės liudija ir tai, kad ieškovas Sandėlio varžytynėse dalyvavo siekdamas įsigyti būtent sandėlį, kur jis galėtų laikyti jam priklausančius darbo įrankius, ir iki jo apžiūros po Varžytynių akto surašymo buvo įsitikinęs, kad tokį daiktą jis varžytynėse ir nusipirko.

Į bylą ieškovo pateiktas 2022 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paneigiančių duomenų byloje nėra, gi patvirtina, kad ieškovo įsigytas Sandėlis nėra skirtas daiktams laikyti, nes jame yra namo (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos mazgas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog faktinė Sandėlio būklė pakito po Varžytynių akto surašymo (pvz., vandens apskaitos mazgo iki tol Sandėlyje nebuvo).

Sandėlio varžytynių organizavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d.) nedraudė vandens apskaitos mazgą įrengti abonento patalpose. Jos tik numatė abonento atsakomybę už vandens apskaitos mazgo įrenginių saugumą. Pagal šių taisyklių 48 punktą, jei geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos mazgas yra įrengtas abonento ar vartotojo patalpose, jis atsako už šių mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių ir jų apsaugos plombų, apskaitos prietaisų gamintojų plombų bei metrologinės patikros plombų ir (arba) žymenų saugumą; abonentas ar vartotojas, pastebėjęs išlaužtas duris į apskaitos mazgų patalpas ar sugadintas spynas į šias patalpas, nedelsdamas apie tai turi pranešti telefonu, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Tačiau Sandėlio varžytynių organizavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ patvirtintos Vandentvarkos ūkio taisyklės (jų redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 18 d.) aiškiai nustatė, kad vandens apskaitos mazgo patalpoje laikyti materialines vertybes draudžiama (9.29 punktas). Ši taisyklė nuo 2024 m. sausio 18 d. yra perkelta į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (28 punktas).

Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad ieškovas, pirkdamas Sandėlį iš varžytynių, aiškiai klydo, ką jis ir mini ieškinyje, nors ir nesiremia CK 1.90 straipsniu, nes buvo įsitikinęs perkantis negyvenamąją patalpą – sandėlį, kuriame jis galės laikyti daiktus, nors jau varžytynių metu Sandėlis požymių, būdingų negyvenamajai patalpai – sandėliui, neturėjo.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti.

Teismui nekyla abejonių, kad ieškovo suklydimas nagrinėjimu atveju yra esminis, nes, kaip nustatyta, ieškovas klydo dėl sandorio dalyko. Teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovas klydo dėl savo didelio neatsargumo (CK 1.90 straipsnio 5 dalis), nes iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad iki dalyvavimo Sandėlio varžytynėse jis, būdamas atidus ir rūpestingas, aktyviai domėjosi iš varžytynių parduodamu Sandėliu: kreipėsi į antstolį, prašydamas jį apžiūrėti, antstoliui tokios galimybės nesudarius (nurodžius, jog raktų nėra), pats vyko į vietą, prašydamas Sandėlį jam parodyti namo (duomenys neskelbtini), gyventojų, tačiau iki varžytynių jam jo apžiūrėti taip ir nepavyko. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra.

Tai, kad ieškovo suklydimas buvo esminis, nagrinėjamu atveju patvirtina ir tai, kad dėl sandorio dalyko, tikėtina, klydo ir pats antstolis. Tačiau įvertinus tai, kad antstoliui, organizavusiam Sandėlio varžytynes, be kita ko ir teko pareiga užtikrinti jų teisėtumą – tame tarpe surinkti informaciją apie iš varžytynių parduodamą turtą iš skolininkės ir kitų šaltinių, ją atskleisti skelbime apie varžytynes varžytynių dalyviams, jo itin neatsargus elgesys negali būti pagrindu riziką dėl tokio suklydimo perkelti ieškovui. Itin neatsargų antstolio elgesį, organizuojant Sandėlio varžytynes, teismas nagrinėjamu atveju įžvelgia tame, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti duomenys liudija, kad antstoliui buvo žinoma nepatvirtinta informacija, jog Sandėlio patalpoje yra tam tikri namo įrenginiai/vandens apskaitos mazgas, tačiau, nepaisydamas to, antstolis nesiėmė jokių veiksmų tuo įsitikinti pats, o kartu Sandėlio faktinę būklę atskleisti varžytynių dalyviams (CPK 634 straipsnio 2 dalis, CK 6.321 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 8 dalis): negavęs nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie Sandėlį, antstolis nesiėmė veiksmų iš Registrų centro pareikalauti duomenų apie Sandėlį iš namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos (plano, eksplikacijos) ir/ar pačios skolininkės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos,  kuriai negali būti nežinoma apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, jo pobūdį, (ne)naudojimo aplinkybes, kt., turto vertintojams nurodžius, jog jie negali patekti į Sandėlį ir jį apžiūrėti, antstolis nesiėmė jokių veiksmų pats patekti į Sandėlį ir jas apžiūrėti, antstolis Sandėlį iš varžytynių pardavinėjo net neturėdamas Sandėlio raktų, Sandėlio fotonuotraukų, jokios patikimos informacijos apie Sandėlio faktinę būklę varžytynių organizavimo metu.

Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706 ir 707 straipsniuose. CPK 707 straipsnyje nustatytas skelbimo apie varžytynes turinys. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog skelbime apie varžytynes nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje akcentuojama, kad nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyti reikalavimai trumpam turto aprašymui (kokie esminiai turto požymiai aprašomi) bei turto nuotraukoms (jų kokybei ir kiekiui), todėl kiekvienu konkrečiu atveju, kilus teisminiam ginčui dėl informacijos apie parduodamą turtą pakankamumo, teismas turėtų spręsti, ar informacija buvo pakankama, o jei nepakankama, tai ar šios informacijos neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas reikšmingas ir esmingai suvaržė pirkėjo teises ir pažeidė jo teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-777-516/2022, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576/798/2021).

Teismo vertinimu, anksčiau nustatytos aplinkybės, liudijančios itin neatsargų antstolio elgesį organizuojant Sandėlio varžytynes, dėl ko skelbime apie Sandėlio varžytynes buvo pateikta klaidinanti informacija apie iš varžytynių parduodamą Daiktą, patvirtina ieškovo teisių pažeidimą – ieškovas, elgdamasis pagal aplinkybes pakankamai atidžiai ir rūpestingai, sąžiningai klydo dėl iš varžytynių parduodamo Daikto, jo pobūdžio, paskirties, lėmusio jo dalyvavimą Varžytynėse.

Kadangi nagrinėjamu atveju buvo suklysta dėl pirkimo-pardavimo sandorio, įforminto Varžytynių aktu, dalyko, tai ginčijamas Varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu ab initio (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CK 1.90 straipsnis). Varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija grąžinant sandorio šalis į padėtį, buvusią iki Varžytynių akto sudarymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Kaip ir nurodo ieškovas ieškinyje, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši suma yra antstolio žinioje, tai ji visa priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo ) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021).

Byloje nustatyta, kad ieškovas už Sandėlį pagal Varžytynių aktą sumokėjo 4 857 Eur, o šias lėšas antstolis 2022 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė, jų dalį – 4 605 Eur, pervesdamas išieškotojams ir prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, o dalimi – 252,02 Eur, padengdamas jo paties patirtas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, taikant abišalę restituciją, pripažinus Varžytynių aktą negaliojančiu, ieškovas įpareigojamas atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai grąžinti Sandėlį, o ieškovui priteisiami 4 605 Eur iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir 252,02 Eur iš atsakovo antstolio Dariaus Blizniko.

Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, 6.237 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovų (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir antstolio Dariaus Blizniko. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki pilno prievolės įvykdymo, t. y. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos nuo 4 605  Eur sumos, iš antstolio Dariaus Blizniko nuo 252,02 Eur sumos.

Ieškovas byloje patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 264,45 Eur įrodymų rinkimo išlaidų, 1 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso 1 624,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. 812,23 Eur iš atsakovo antstolio Dariaus Blizniko, 812,22 Eur iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).  

Valstybė šioje byloje patyrė 37,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovų, kurių atžvilgiu ieškinys patenkintas, lygiomis dalimis, t. y. po 18,90 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

        ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Pripažinti antstolio Dariaus Blizniko surašytą 2022 m. liepos 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.  (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Taikyti abišalę restituciją.

Įpareigoti ieškovą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – sandėlį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 605 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkis eurus), 5 procentų metines palūkanas nuo 4 605 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkių eurų) sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilno prievolės įvykdymo ir 812,22 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo antstolio Dariaus Blizniko, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 252,02 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 2 ct), 5 procentų metines palūkanas nuo 252,02 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 2 ct) sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilno prievolės įvykdymo ir 812,23 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,70 Eur (aštuoniolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo antstolio Dariaus Blizniko, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,70 Eur (aštuoniolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus sprendimui, jo nuorašą išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                                                   Asta Misiūnaitė-Bashir