Civilinė byla Nr.2S-1710-577/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04493-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 99., 99.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aistruolė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aistruolė“ prevencinį ieškinį atsakovui O. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Aistruolė“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui O. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nutarė priimti ieškovo UAB „Aistruolė“ ieškinio atsiėmimą civilinėje byloje Nr. 2-266-833/2012 pagal ieškovo UAB „Aistruolė“ prevencinį ieškinį atsakovui O. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę; nustatė, jog ieškovas sutiko, kad atstovavimo išlaidas šalys apmokėtų pačios, o kitas bylinėjimosi išlaidas teismas padalintų tarp šalių lygiomis dalimis. Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad neprieštarauja dėl ieškinio atsiėmimo šioje civilinėje byloje (b.l. 177-178). 2012-06-20 atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 179-180). 2012-06-21 ieškovas pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo, kuriame nurodo, jog nors nagrinėjamas ginčas nėra galutinai išspręstas ir priežastys, dėl kurių buvo pateiktas prevencinis ieškinys, nėra išnykusios, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2012-01-19 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-576-450/2012, dėl kurios nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, sudarė sąlygas šalims ginčą bandyti išspręsti taikiai, taip sumažinant bylinėjimosi išlaidas (b.l. 190-191). Teismas, nutardamas ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-266-833/2012 palikti nenagrinėtą, taip pat nutarė grąžinti ieškovui UAB „Aistruolė“ žyminį mokestį – 137 Lt, priteisti iš ieškovo UAB „Aistruolė“ atsakovo O. J. naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas rėmėsi CPK 94 str. 1 d., kuri teigia, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas – juridinis asmuo, kuriam atstovauja įmonės teisininkas, o atsakovas – fizinis asmuo, kuris, siekdamas užtikrinti savo teisių tinkamą gynybą teisme dėl pareikšto prevencinio ieškinio, kreipėsi į advokatą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų: už procesinių dokumentų rengimą (atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio rengimą ir kt.), dalyvavimą teismo posėdyje. Nors ieškovas ieškinį atsiėmė, o atsakovas sutiko su ieškinio atsiėmimu, tai nepanaikina atsakovo teisės reikalauti priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertindamas šią aplinkybę, bylos sudėtingumą bei siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat remdamasis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau jų dydis mažintinas iki 2 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovas UAB „Aistruolė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį dalyje, kuria teismas priteisė atsakovui ir ieškovo 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo O. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas nurodo, kad pateikdamas prašymą del prevencinio ieškinio atsiėmimo, ieškovo atstovas aiškiai nurodė, jog patirtas atstovavimo išlaidas šalys turi apmokėti pačios, tačiau teismas to nepaisė ir nusprendė, jog ieškovas turi atlyginti dalį atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų. Pasak apelianto, teismas ne tik kad nenurodė išsamių bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvų, tačiau net nesvarstė, ar šios bylinėjimosi išlaidos susijusios su nagrinėjama byla. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad priimdamas nutartį teismas pažeidė CPK nuostatas, reikalaujančias tinkamai motyvuoti priimamus procesinius sprendimus. Apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, jog būtent dėl atsakovo padarytų aktyvių ir nepagrįstų veiksmų (atsakovas iš ginčo patalpai energiją ir kitas paslaugas teikiančių įmonių reikalavo nutraukti energijos ir kitų paslaugų teikimą, neteikė ieškinio dėl UAB „Aistruolė“ iškeldinimo) ieškovas buvo priverstas reikšti prevencinį ieškinį, o tai, jog atsakovas padarė ieškovo interesų pažeidimą, konstatavo aukštesnės instancijos teismas. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu, todėl vėlesnis atsakovo gynimasis nuo ieškinio ir to pasėkoje susidariusios bylinėjimosi išlaidos negali būti traktuojamos kaip susidariusios dėl ieškovo kaltės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai išaukštino atsakovo interesus teigdamas, kad ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, atstovauja darbuotojas, o atsakovas – fizinis asmuo, turėjo kreiptis advokato pagalbos. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog prašymas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas po 2012-06-20 posėdžio, todėl ieškovas neturėjo galimybės jo įvertinti ir pateikti savo nuomonę dėl tokio prašymo, tokiu būdu, pasak ieškovo, nepagrįstai buvo apribotos jo procesinės teisės. Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismas visiškai neįvertino atsakovo pateiktų atstovavimo išlaidas neva patvirtinančių dokumentų ryšio su nagrinėjama byla. Pasak apelianto, didžioji dalis atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų nėra susijusi su civiline byla pagal prevencinį ieškinį. Taigi, iš nurodytų aplinkybių, pasak apelianto, akivaizdžiai matyti, kad priimdamas nutartį teismas pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nemotyvavo nutarties, nenurodė ieškovo argumentų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetimo motyvų ir todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovo sumokėti dalį atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų. Remdamasis nurodytais argumentai, apeliantas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį dalyje, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo O. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovas O. J. atsiliepime į atkirąjį skundą teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė dėl atstovavimo išlaidų priteisimo; atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsirado dar iki ieškinio atsiėmimo dėl ieškovo veiksmų. Pasak atsakovo, ieškovo teiginys, kad 2012-01-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimas leidžia daryti prielaidą, kad šalims pavyks ginčą išspręsti taikiai, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, kad atsakovas išreiškė valią ginčą šioje byloje spręsti taikiai. Atsakovas, remdamasis CPK 98 str. 1 d., prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju byla nebuvo išnagrinėta, o buvo nutraukta ieškovui atsiėmus ieškinį dėl neaiškių priežasčių, todėl atsakovas nežinojo, kad atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus jis turi teismui pateikti anksčiau nei kad ieškovas atsiims ieškinį. Taip pat atsakovas tvirtina, jog apelianto teiginys, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų ryšio su šia civiline byla, neatitinka tikrovės, nes teismas tik konstatavo faktą, kad atsakovas prašo priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau šių visų išlaidų nesiejo su civiline byla dėl prevencinio ieškinio. Atsakovo manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria nutraukė bylą dėl ieškinio atsiėmimo, pagrįstai priteisė iš ieškovo UAB „Aistruolė“ atsakovo O. J. naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Aistruolė“ prevencinį ieškinį atsakovui O. J. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovas UAB „Aistruolė“ atsiėmė ieškinį. Teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, grąžinti ieškovui UAB „Aistruolė“ žyminį mokestį – 137 Lt, priteisti iš ieškovo UAB „Aistruolė“ atsakovo O. J. naudai 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas UAB „Aistruolė“ atskirajame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė teisės aktų nusatytus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirtsymo, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nemotyvavo priimtos nutarties, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovo sumokėti dalį atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, todėl 2012 m. birželio 27 d. nutartis nekeistina.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, vertėjams, atsakovo paieškos išlaidos ir kt. (CPK 79, 88 str.). Teismas „ex officio“ (iš lot. k. „pagal pareigas“) paskirsto tik žyminį mokestį, tuo tarpu kitas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato pagalbos išlaidas, teismas gali priteisti iš kitos proceso šalies tik byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems šių išlaidų patyrimo faktą, dydį (CPK 12 ir 178 str., 98 str. 1 d.) bei pateikus suinteresuotai šaliai prašymą tokias išlaidas priteisti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju, kaip ir nurodo įstatymas, atsakovas O. J. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimos išlaidų priteisimo su išlaidas patvirtinančiais dokumentais iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir LR CPK 296 str. 1 d. 10 p. nurodytu pagrindu. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant procesinės teisės normos, reglamentuojančios tokių išlaidų išsprendimo klausimą, taikytina įstatymo analogija ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas pagal LR CPK 94 str. 1 d. nustatytą tokių išlaidų paskirstymo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29/2007).
Remiantis LR CPK 139 str., 140 str. 1 d. ir 293 str. 1 d. 4 p. šalys turi teisę užbaigti bylą ieškinio atsiėmimu ir ieškinio atsisakymu bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas ginčijama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą ieškovui UAB „Aistruolė“ atsiėmus ieškinį. Teismo nutartis, kuria užbaigiama byla, yra viena iš teismo baigiamųjų procesinių sprendimų rūšių. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas užbaigti bylą. Pabrėžtina, kad teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t.y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai išanalizavo ir įvertino šalių procesinį elgesį. Atsakovas O. J. pažeidė ieškovo UAB „Aistruolė“ interesus, pažeidimą konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-576-450/2012. Atsakovas, nepaisydamas to, jog teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuomos pirmenybės teisės pažeidimo, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 37-46), ėmėsi savavališkų priemonių, siekdamas sutrukdyti ar savavališkai riboti ieškovo veiklą ginčo patalpoje. Taigi, nesiimdamas jokių teisinių priemonių ginčui spręsti, atsakovas stengėsi kliudyti ieškovo veiklai ginčo patalpoje. Tokių atsakovo veiksmų pasėkoje ieškovas, stengdamasis išvengti žalos atsiradimo, pagrįstai kreipėsi į teismą pareikšdamas prevencinį ieškinį. Apeliacinio teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, vėlesnis atsakovo gynimasis nuo tokio ieškinio ir jo sąlygotos atstovavimo išlaidos negali būti traktuojamos kaip atsiradusios tik dėl ieškovo kaltės. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-576-450/2012, Vilniaus apygardos teismas konstatavo atsakovo padarytą ieškovo teisių pratęsti nuomos santykius pažeidimą ir perkėlė ieškovui nuomininko teises ir pareigas pagal 2010 m. liepos 1 d. sudarytą nuomos sutartį. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimas apskųstas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad civilinė byla pagal ieškovo prevencinį ieškinį buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2A-576-450/2012. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų atstovavimo išlaidų fakto ir patvirtinančių dokumentų ryšio su nagrinėjama civiline byla; apeliantas pagrįstai nurodė, jog atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių akivaizdu, jog atsakovas prašo jam priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas: už ieškovo apeliacinio skundo, pateikto kitoje byloje, analizę, atsiliepimo į šį skundą rengimą; priešieškinio, pateikto šioje byloje, rengimą ir jo papildymą (tuo tarpu priešieškinis paliktas nenagrinėtas, nes buvo nepagrįstai priimtas nesant CPK 143 str. 2 d. pagrindo); konsultacijos telefonu; baigiamosios kalbos rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, dar iki buvo pateiktas prevencinis ieškinys, kitoje byloje; atskirojo skundo, kuris buvo atmestas nagrinėjant klausimą apeliacinėje instancijoje, rengimą, kurios negali būti vertinamos kaip atstovavimo išlaidos, patirtos nagrinėjamojoje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kaip pirmosios instancijos teismas taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pabrėžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino šalių procesinį elgesį ir aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimu atsakovo naudai; priteista turėtų bylinėjimosi suma mažintina iki 1000 Lt.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu, esant toms aplinkybėms, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas, tampa teisiškai nebereikšmingi, todėl jie ir nebus vertinami.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinį palikus nenagrinėtą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskaičiavimą, todėl atskirojo skundo argumentais yra pagrindas šią nutartį pakeisti ir sumažinti priteistų atsakovui bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį dalyje, kuria teismas priteisė atsakovui O. J. iš ieškovo UAB „Aistruolė“ 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 Lt.
Teisėja Jadvyga Mardosevič