Civilinė byla Nr. 2YT-1405-1190/2025

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02677-2024-9

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.2.8; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė,

sekretoriaujant Daivai Nekriošiutei,

dalyvaujant pareiškėjai D. P. ir jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nustatyti, kad jos tėvas A. B. buvo įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į garažą (boksą), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtame indeksu lGl/p. Nurodo, kad jis garažą 2003 m. lapkričio mėn. sutarties pagrindu įgijo iš A. J. Po A. B. mirties, jo palikimą priėmė pareiškėjos mama A. B., po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėja. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, jog A. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini), buvo priimta į garažų kooperatyvo narius. 2003 m. ji butą, kuriame pati gyveno, pardavė A. B.. 2003 m. gruodžio 24 d. įteisino, kad perleidžiamas ir garažas, nors garažu A. B. jau naudojosi keletą mėnesių anksčiau, atsikėlus į Kėdainius. Sudarydamas šią sutartį, A. B. būtent ir nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Šeima nuo 2003 m. lapkričio valdo tą garažą. Garažas yra kraštinis. A. B. mirė 2013 m. gruodžio 17 d. Garažui buvo atlikti smulkūs einamieji remontai: tvarkomos durys, stogas, hidroizoliacija; rūsyje laikė daržoves, šeimos narių automobilius. Pažymėjo, kad A. J. tikrai buvo kooperatyvo narė. Kai, jai garažas tapo nebereikalingas, ji jį perleido pareiškėjos tėvui. Notarė negalėjo patvirtinti sutarties, nes garažo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Mano, kad garažas perleistas kaip priedas prie buto.

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) ir nusprendė persikelti į Kėdainius. Pardavė namą ir Kėdainiuose 2003 m. lapkritį įsigijo butą, garažą ir žemės. Apie garažo statybas nieko nežino. Tėvai minėjo, kad kažkas mirė ir nebuvo sutvarkyti dokumentai. Buvo atlikti darbai: durys remontuotos, viduje įrengtos lentynos, uždengtos duobės. Tėvas mokėjo už stogo remonto darbus. Aplink garažą pjaudavo pievą. Mokėjo už šiukšlių išvežimą. Kai gavo garažą, elektra jau buvo atjungta. Naudojosi garažu: laikė dviračius, daržoves, vaisius. Apie garažo perleidimo sutartį nežino nieko. Negyveno Lietuvoje. Kai atvyko, garažas jau buvo. Kai tėtis mirė, turtą perėmė pareiškėjos mama, kuri su pareiškėjos vaikais juo naudojosi, automobilius laikė. Po pareiškėjos mamos mirties, ji 2020 m. grįžo į Kėdainius, iki tol jos vaikai visą laiką čia gyveno ir iki šiol visi garažu naudojasi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad garažas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei minėtas nekilnojamasis daiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime prašė spręsti bylą vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į atsiliepimo motyvus. Atkreipė dėmesį, kad pagal garažo statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, jo statyba galėjo būti užbaigta tik jį priėmus naudoti valstybinėje komisijoje. Pareiškėja nepateikė statybą leidžiančio dokumento, duomenų, kad statyba vykdyta teisėtai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos, tai nepriklauso teismų kompetencijai. VTPSI vertinimu, pareiškėja nepagrindė garažo valdymo laikotarpio, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos tėvas valdė būtent 1-ąjį, o ne bet kurį kitą, garažą. Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose nei pagal adresą, nei pagal pareiškėjos ar jos tėvo duomenis su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Inspekcija neturi duomenų, jog dėl garažo buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės viršaičio 1995 m. gegužės 1 d. potvarkiu Nr. 17-pv A. J. buvo priimta į garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nares. Žemės sklypas individualių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 47-pv. A. J. ir A. B., gyvenantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 2003 m. gruodžio 24 d. pasirašė sutartį dėl garažo Nr. 139 perdavimo. Iš 2004 m. kovo 24 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini) seniūnijai už atliekų tvarkymą garažo teritorijoje sumokėjo 7,00 Lt. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažui (boksui) Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Garažas (boksas) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtame lGl/p. A. B. 2013 m. gruodžio 17 d. mirė, jo turtą paveldėjo pareiškėjos mama A. B.. 2014 m. liepos 1 d. jai išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2019 m. gruodžio 15 d. mirė pareiškėjos mama A. B.. 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjai išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Garažas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pastatas, kuriame yra garažas 2024 m. lapkričio 21 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Liudytojas A. P. (pareiškėjos sūnus) teismo posėdžio metu parodė, kad garažą naudojo jo senelis, jis taip pat juo naudojasi. Pažymėjo, kad senelis pirko butą, gavo kartu ir garažą. Nurodė, kad butas buvo pirktas 2003 metų vasaros gale ar rudenį. Senelis garaže laikė daržoves, dviračius, labiau sandėliavimui naudojo. Tvarkytas stogas, hidroizoliacija. Kadangi garažas yra kraštinis, aplinka rūpinosi, žolę pjaudavo. Po senelio mirties garažu naudojosi jis. Kartu su seneliu važiuodavo į garažą, veždavo bulves, abu raktus turėjo, laikė automobilį. Kai senelė buvo gyva, garažas priklausė jai, ji naudojosi, tačiau jis naudojosi taip pat. Šiuo metu, garažas priklauso mamai, tačiau garažu naudojasi visa šeima. Apie statybą, leidimus ir dokumentus nieko nežino.

Liudytoja L. R. (pareiškėjos dukra) teismo posėdžio metu parodė, kad seneliai iš Naujosios Akmenės persikėlė į Kėdainius. Nusipirko butą, ten buvo ir garažas, daržas. Ji atvažiuodavo su dukra pas senelius į Kėdainius. Garažas visada buvo naudojamas: buvo laikomos daržovės, padangos. Butą seneliai pirko, atsikraustė 2003 m. vasaros gale arba rudens pradžioje. Apie garažo statybą, leidimus nežino nieko, nesidomėjo. Žino, kad seneliai garažą nusipirko ir turėjo, remontavo stogą. Senelis stogą tvarkė, nes bėgo vanduo, žolę pjaudavo, duris perdažydavo. Apie mokesčius nieko nežino, bet elektra atjungta. Garažas niekada nebuvo išnuomotas. Kai mama grįžo, po senelių mirties, ji tapo garažo savininke, tačiau visi garažu naudojasi, kadangi yra duobė, pasideda ten daiktus.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023).

Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apskritai pareiškėja, kuri yra A. B. įpėdinės įpėdinė, turi teisę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. pagal įgyjamąją senatį, t. y. daikto valdymo tam tikrą laiką pagrindu, įgijo nuosavybės teisę į daiktą.

CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims. Pareiškėja valdymo teisėtumą kildina įrodinėdama, kad jos tėvas A. B. garažą pirko kartu su butu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos tėvas A. B. valdė, naudojo garažą esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), įgytą iš A. J.. Per visą nekilnojamo daikto valdymo laikotarpį, pareiškėjos tėvui niekas nereiškė pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su garažo valdymu, todėl pareiškėjos tėvas, valdydamas nekilnojamąjį turtą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą. Pareiškėjos tėvo valdymas prasidėjo sąžiningai (garažą įsigijo su kitu nekilnojamuoju turtu kaip buto priklausinį). Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad garažas buvo pirktas kartu su butu ir žeme 2003 metų lapkritį. A. B. buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); A. B. valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, A. B. turtą visą laikotarpį valdė kaip savo: dažė duris, tvarkė stogą, pjovė žolę, naudojo asmeniniams poreikiams: sandėliavo daiktus, daržoves, jo šeima laikė automobilius. Teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra suformuota būtent garažui Nr. 1, o ne bet kokiam kitam garažui, suformuoti būtent šio garažo planai, vidaus plotų eksplikacija, nustatyti tikslūs kadastro duomenys. Taip pat, pažymėtina, kad nustatant kadastro duomenis, garažas turėjo būti apžiūrėtas, taigi logiška manyti, kad pareiškėja aprodė būtent A. B. sąžiningai įgytą, o ne kurį kitą garažą.

CK 4.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. VTPI atsiliepime į pareiškimą pažymi, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažas, į kurį pareiškėja prašo pripažinti A. B. nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės viršaičio 1995 m. gegužės 1 d. potvarkis Nr. 17-pv patvirtina, kad A. J. buvo priimta į garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nares. LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 47-pv individualių garažų kooperatyvui, „(duomenys neskelbtini)“buvo paskirtas 20 arų žemės sklypas su sąlyga, jog bus gautas architekto leidimas ir visa dokumentacija. Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad garažų bokso statybai buvo išduotas leidimas. Nors byloje duomenų apie ginčo statinio priėmimą naudoti nėra, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad VTPSI neturi duomenų, jog dėl patalpos – garažo (bokso) buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. VTPSI nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ginčo garažo boksas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad garažo statyba buvo pradėta ir vykdoma teisėtai.

Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų, jog statinys - pastatas-garažas, esantis Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), būtų neteisėtas, byloje nėra, atvirkščiai – jis 2024 m. lapkričio 21 d. yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja prašo nustatyti, jog A. B. įgyjamosios senaties būdu įgijo patalpą šiame statinyje. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nepateikė jokių argumentų, kodėl minėta patalpa turėtų būti laikoma kaip sukurta ne statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas būtent ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Byloje nėra duomenų apie nekilnojamojo daikto, kuriuo naudojosi A. B., priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos nauji suinteresuoti asmenys reikalavimų nepateikė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad subjektai, per kuriuos valstybė įgyvendina, gina savo kaip savininkės teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti (savivaldybė, VTPSI, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) nereiškė savo daiktinių teisių gynimo ieškinių, nepradėjo procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, nepriėmė sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo daugiau nei 40 metų. Ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra privačių asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti garažai, toleravimas sukūrė teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į garažo boksą įgyjamosios senaties būdu. Tai leidžia daryti išvadą, kad lūkestis dėl garažo valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad 1) A. B. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai (pareiškėjos tėvas A. B. garažą įgijo 2003 m. lapkričio mėnesį ir pats ir jį valdė iki mirties, po jo mirties, priėmusi palikimą garažą valdė jo sutuoktinė A. B. ir anūkai, o po jos mirties dukra – pareiškėja su šeima); b) garažas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį garažas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. A. B. elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – nuo 2003 m. lapkričio mėnesio, t. y. 10 metų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti A. B. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2013 m. gruodžio 17 d., įgyjamosios senaties pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į patalpą – garažą (boksą), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kuris yra pastate unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtame indeksu lGl/p.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja