Civilinė byla Nr. 2A-4-513/2017

                     Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01477-2014-8

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 2.6.8.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-666/2016 pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įpareigojimo kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pakeitimo, lėšų pervedimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo prašo  priteisti iš atsakovo 8 572,75 Eur (29 600 Lt) išmokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos išlaidų, susijusių su profesiniu atsakovo mokymu, sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1. Nurodo, kad 2013-05-10 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pagrindu atsakovas įsipareigojo įsteigti darbo vietą iki                    2014-02-28 bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė įsipareigojo skirti                              39 509,23 Lt subsidiją darbo vietai įsteigti, pervesti 29 600 Lt (75 proc. visos subsidijos dydžio) per 10 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo gauti dalinį mokėjimą pateikimo, likusias, pripažintas tinkamomis finansuoti lėšas – 9 909,23 Lt pervesti per 5 darbo dienas, pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktą ir pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis.
2. Ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 75 proc. visos subsidijos dydžio sumą darbo vietai sau įsteigti. Atsakovui neįvykdžius visų savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to nepasirašius darbo vietos steigimo akto, ieškovė pretenzija pareikalavo grąžinti gautas subsidijos lėšas. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė ir gautų subsidijos lėšų negrąžino, taip pat nesikreipė į ieškovę dėl susitarimo dėl lėšų grąžinimo sudarymo.  
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 9 909,23 Lt suma turėjo būti skirta krovininiam automobiliui įsigyti, tačiau dėl sveikatos problemų ji nebegali vairuoti tokio tipo automobilio. Taip pat nurodė, kad krovininis automobilis jam nėra reikalingas ir jam užtenka lengvojo automobilio. Be to, jis neturėjo pakankamai lėšų įsigyti  krovininį automobilį. Dėl šių priežasčių atsakovas negali iki galo pabaigti įsteigti darbo vietos ir neįvykdė sutarties sąlygų.
3. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį ir juo prašė visiškai atmesti ieškinį, įpareigoti ieškovę kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų pakeistos 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto aprašo „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo tvirtinimo“ 3 punkto nuostatos, numatant, kad neįgaliesiems būtų subsidijuojamos darbo procese naudojamos ir jų poreikiams pagal negalios pobūdį pritaikytos transporto priemonės (taip pat lengvieji automobiliai), o esant minėtų nuostatų pakeitimams, kad būtų pakeista savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. SUR-3-13, leidžiant atsakovui vietoje krovininio automobilio įsigyti ir naudoti lengvąjį automobilį, pervesti likusią subsidijos sumą (9 909,23 Lt) lengvajam automobiliui įsigyti, pratęsti terminą lengvajam automobiliui įsigyti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovo sveikatos būklė nesudaro pagrindo keisti teisės nuostatas. Be to, atsakovas nesutiko patikslinti paraiškos, atsisakydamas darbo priemonės – krovininio automobilio.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-04-07 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. K. 8 572,75 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 572,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai. Priteisė iš atsakovo E. K. 257 Eur nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teismo sprendimo vykdymą išdėstė 24 mėnesiams. Atsakovui išaiškino, jog jis dvidešimt tris mėnesius kas mėnesį ieškovei turi sumokėti ne mažiau kaip po 357,19 Eur, dvidešimt ketvirtą mėnesį – 357,38 Eur, su paskutine įmoka sumokėti 5 procentų palūkanas nuo priteistos 8572,75 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-10-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pirmąją įmoką sumokėti ne vėliau kaip iki  2016-05-31.
6. Dėl ieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovas pateiktoje patikslintoje paraiškoje pats nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti pasirinko krovininio tipo automobilį (N klasės), ir pridėjo tokio tipo automobilio preliminarų pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad 2014-06-05 Klaipėdos teritorinės darbo biržos darbo vietos įsteigimo posėdžio metu, dalyvaujant                                            E. K., jam buvo pasiūlyta patikslinti darbo vietos steigimo veiklas ir užbaigti darbo vietų steigimą, atsisakant krovininio automobilio pagal paraišką. Posėdžio metu E. K. su pasiūlymu nesutiko, motyvuodamas, kad krovininis automobilis būtinas triušių veisėjo darbo funkcijoms atlikti. Galimybė ginčą spręsti taikiai buvo galima nagrinėjant bylą administracine tvarka Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015-02-04 ir 2015-02-18, bet E. K. atsisakė taikaus bylos sprendimo galimybės.  Nustatė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, nes neįvykdė sutarties sąlygos įgyti krovininį automobilį, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 8 572,75 Eur išmokėtų subsidijos lėšų ir procesines palūkanas.
7. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodo, kad atsakovui neįvykdžius sutartyje ir teisės aktuose numatytų sąlygų, darbo vietos įsteigimas tapo neįmanomas, todėl ir teisės aktų numatyti tikslai subsidijuojant nebegalėjo būti įgyvendinti, neatsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir darbingumo lygį. Teismas darė išvadą, kad likusi subsidijos dalis nėra pervedama avansu. Be to, darbo vieta pripažįstama įsteigta tik pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktą. Atsakovas numatytu laiku nesugebėjo tinkamai įvykdyti visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepateikė mokėjimo prašymo su išlaidas pateisinančiais dokumentais, minėtą aktą pasirašyti nebuvo pagrindo.
8. Nustatęs, kad sudaryta sutartis atitinka teisės aktų nuostatas, dėl kitų atsakovo argumentų –2013-05-10 sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimo, likusių subsidijos lėšų pervedimo ir termino lengvajam automobiliui įsigyti pratęsimo, teismas nepasisakė.

9. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, teismas sprendimo vykdymą nusprendė išdėstyti dvejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieškinį atmesti.

10.1 Nesutinka, kad per sutartyje nustatytą terminą neįsteigė sau darbo vietos. Mano, kad yra įvykdęs visas savarankiško užimtumo rėmimo sutarties sąlygas, t. y. atidarė AB SEB banke specialią sąskaitą, į kurią Klaipėdos teritorinė darbo birža sumokėjo atsakovui dalį (75 proc.) subsidijai skirtų pinigų ir per kurią jis vykdė visus atsiskaitymus; subsidijos lėšomis įsteigė sau triušių veisėjo darbo vietą; įsteigė ir Juridinių asmenų registre įregistravo MB „Triušių verslas“; iš subsidijos lėšų buvo atliktas pastato, skirto triušiams veisti, remontas, nupirkti triušių auginimo įrenginiai ir įkurta triušių mažoji ferma, be to, įsigijo kompiuterį ir motorinę žoliapjovę. Iš viso iš gautų iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos subsidijų lėšų (29 600 Lt) (8572,75 Eur) triušių veisėjo darbo vietai įsteigti panaudojo 27 701,98 Lt (8023,05 Eur).

10.2 Nurodo, kad įsteigta iš subsidijų lėšų darbo vieta šiuo metu nėra panaikinta, jokių specialių patikrinimų dėl įsteigtos darbo vietos ieškovė neatliko.

10.3 Dėl krovininio automobilio įsigijimo nurodo, kad jo neįsigijo dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad nebuvo gavęs subsidijų lėšų automobiliui įsigyti iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos. Be to, po to, kai su Klaipėdos teritorine darbo birža 2014-02-28 pasirašė susitarimą dėl 2013-05-10 savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimo, pasikeitė atsakovo sveikatos būklė. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014-03-20 darbingumo lygio vertinimo aktą atsakovui nuo 2014-03-05 nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, pagal sveikatos būklę atsakovas neturi teisės vairuoti krovininį automobilį. Ieškovė netenkino atsakovo prašymo leisti vietoje krovininio automobilio pirkti lengvąjį.

10.4 Mano, kad nepažeidė 2013-05-10 su ieškove Klaipėdos teritorine darbo birža sudarytos savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 sąlygų – per nustatytą terminą įsteigė sau triušių veisėjo darbo vietą ir pradėjo dirbti, ieškovės atsakovui pervestas subsidijos lėšas panaudojo tik pagal jų paskirtį.

11.  Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos teritorinė darbo birža prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11.1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2013-04-19 raštu Nr. (13.4-51) SD-2833 pateikė atsakymą, jog teisės nuostatų pokyčiai, leidžiantys subsidijuoti lengvųjų automobilių įsigijimą, nebus įgyvendinami. Plėsti apraše numatytos „darbo priemonių“ sąvokos įtraukiant dalį lengvųjų automobilių nėra pakankamo pagrindo, kadangi šie automobiliai pagal paskirtį yra sietini su keleivių, o ne krovinių vežimu, ir tai neatitinka apelianto pageidaujamos savarankiškos veiklos pobūdžio, prieštarautų finansavimu siekiamiems tikslams.

11.2. Neįsigijus visų paraiškoje bei patikslintose paraiškose nurodomų darbo priemonių laikytina, kad darbo vieta sau neįsteigta. Nėra pagrindo sutikti, kad apeliantas įvykdė visas sutarties sąlygas.

11.3 Apeliantui buvo siūloma dar kartą tikslinti paraišką, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, atsisakant darbo priemonės – krovininio automobilio, tačiau apeliantas nesutiko įsigyti paraiškoje / patikslintose paraiškose numatyto krovininio automobilio ir nesutiko patikslinti paraiškos, atsisakydamas darbo priemonės – krovininio automobilio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo ir atmetė atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įpareigojimo kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pakeitimo, lėšų pervedimo. Apeliantas E. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei ieškovės ieškinį atmesti.
15. Šioje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą ir nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu                            Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3.2. punktas, kuriame nurodyta: „Darbo priemonės – darbo procese naudojamos transporto priemonės (išskyrus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui) ir darbo įrenginiai (mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys, būtini darbo vietos funkcionavimui užtikrinti), priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms prieinamumo (6 p.), neįgalumo kompensavimo (7 p.) ir skirtingų poreikių tenkinimo (11 p.) principus.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-30 sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu                                Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam prieinamumo principui (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija). Nutraukė norminės administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgalių asmenų poreikiams pagal negalios pobūdį pritaikytas transporto priemones, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2010-06-04 įstatymo Nr. XI-879 redakcija) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą prieinamumo principą, 7 punkte įtvirtintą neįgalumo kompensavimo principą ir 11 punkte įtvirtintą skirtingų poreikių tenkinimo principą (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija).
17. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija svarių priežasčių, sudarančių pagrindą prie darbo priemonių nepriskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamų lengvųjų automobilių, nenustatė, todėl sprendė, jog Tvarkos aprašo 3.2 punkto apibrėžimu prie darbo priemonių nepriskiriant lengvųjų automobilių ir tokį nepriskyrimą motyvuojant siekiu racionaliai naudoti valstybės lėšas, neįgaliųjų teisės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtam tikslui pasiekti. Tvarkos aprašo 3.2 punkte numatytas apribojimas vertintinas kaip nebūtina priemonė nurodytam tikslui įgyvendinti ir kaip pernelyg varžantis neįgaliųjų teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietai steigti. Tvarkos aprašo 3.2 punkto reguliavimu prie darbo priemonių nepriskiriant lengvųjų automobilių neįgaliesiems nustatomas apribojimas, neproporcingai apsunkinantis sąlygas veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybę naudotis ištekliais, inter alia, socialinės apsaugos nedarbo atveju srityje pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietai steigti, dėl to toks reguliavimas yra nesuderinamas su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu prieinamumo principu.

Dėl ieškinio reikalavimų

18. Nagrinėjamoje byloje 2013-05-10 ieškovė ir atsakovas sudarė savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. SUR-3-13. Atsakovas sudarytos sutarties pagrindu turėjo įsteigti darbo vietą sau iki 2014-02-28 bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė šiam tikslui skyrė 39 509,23 Lt subsidiją, pervedė 29 600 Lt sumą, likusią lėšų sumą – 9 909,23 Lt įsipareigojo pervesti pasirašius darbo vietų steigimo (pritaikymo) darbų atlikimo aktą ir pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pateisinančių dokumentų kopijomis. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. numatytoms veikloms įgyvendinti panaudojo 27 701,98 Lt skirtos subsidijos (1 t., b. l. 125–142). Terminas įsteigti darbo vietą atidėtas keletą kartų, nukeliant jį iki 2014-03-10, 2014-04-09, 2014-06-03. Atsakovas pateiktoje 2013-04-30 patikslintoje paraiškoje remti savarankišką užimtumą nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti pasirinko krovininio tipo automobilį (N klasės), ir pridėjo tokio tipo automobilio preliminarų pasiūlymą (1 t., b. l. 69–76). Pagal pateiktą paraišką ir patikslintą paraišką liko neįgyvendintos veiklos: krovininio automobilio įsigijimas ir už subsidijos lėšas įsigyto ilgalaikio turto draudimas.
19. Ieškovė Klaipėdos teritorinė darbo birža kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo              8 572,75 Eur (29 600 Lt) išmokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti, nes atsakovas neįvykdė visų savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neįsteigė sau darbo vietos – neįsigijo krovininio automobilio ir neapdraudė ilgalaikio turto, įsigyto už subsidijos lėšas, ir dėl to nebuvo pasirašytas darbo vietos steigimo aktas.
20. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-20 darbingumo lygio vertinimo aktą atsakovas nuo 2014-03-05 pripažintas nedarbingu 80 proc., t. y. atsakovui nustatytas 20 proc. darbingumas (iki tol atsakovo darbingumo lygis buvo 25 proc.), nuo 2014-03-05 atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Iš 2014-08-06 medicininio pažymėjimo matyti, kad pagal savo sveikatos būklę atsakovas neturi galimybės vairuoti krovinį automobilį, gali vairuoti su apribojimais tik B kategorijos transporto priemones (2 t., b. l. 75).
21. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017-03-30 sprendimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr.                A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3.2 punktas (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-02-04 įsakymo Nr. A1-61 redakcija) tiek, kiek jame nenumatyta prie darbo priemonių priskirti neįgaliųjų darbo procese naudojamus lengvuosius automobilius, turinčius mažiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam prieinamumo principui (2004-05-11 įstatymo Nr. IX-2228 redakcija), konstatuotina, kad ieškovės ieškinys dėl išmokėtos subsidijos darbo vietai sau įsteigti priteisimo negali būti tenkinamas, nes iš esmės ieškovės reikalavimas atsakovui dėl krovininio automobilio įsigijimo buvo neteisėtas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

22. Apeliantas E. K. apeliaciniame skunde prašo atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau neprašo tenkinti jo priešieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo pobūdį ir priešieškinio ryšį su pareikštu ieškiniu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-30 sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, nėra.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. ABTĮ nustatytas žemesnės galios įstatymo lydimųjų aktų, taip pat savivaldybių institucijų išleistų teisės aktų patikros mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytą nuostatą, kad sukurtos teisinės galimybės teisme patikrinti tų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nepriskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2012).
24. CPK 3 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje.
25. Nagrinėjamu atveju individualioje byloje buvo revizuojamas konkretaus norminio akto, kuris turi būti taikomas šioje byloje, teisėtumas. Ieškovė šioje ginčo situacijoje neturi teisės vadovautis negaliojančiu teisės aktu (Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3.2 punkto dalimi), todėl savo iniciatyva turi inicijuoti savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. SUR-3-13 pakeitimą, leisdama atsakovui vietoje krovininio automobilio įsigyti ir naudoti lengvąjį automobilį, taip pat spręsti dėl likusios subsidijos sumos dydžio ir jos pervedimo atsakovui lengvajam automobiliui įsigyti bei terminų lengvajam automobiliui įsigyti nustatymo.   

26. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš dalies priėmė neteisėtą teismo sprendimą, todėl teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 8572,75 Eur skola ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos, naikintina ir ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Laikytina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai yra išvestiniai, todėl tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos valstybei 599,37 Eur suma (231,70 + 138,96 + 228,71 = 599,37; 2 t. b. l. 97, 115, 3 t. b. l. 54, CPK 96 straipsnis) už atsakovui E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepriteistina, nes Lietuvos darbo birža ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taryba yra valstybės lėšomis išlaikomos biudžetinės įstaigos (CK 1.5 str.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. K. priteista 8 572,75 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos                         8 572,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir 257 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, panaikinti ir ieškovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos ieškinį atmesti.  

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjai                                                                        Marius Dobrovolskis

                Alvydas Žerlauskas