Civilinė byla Nr. 2-457/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09551-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1, 94.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės ,,SV statyba“ ir individualios įmonės ,,Roko statyba“ atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1064-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SV statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Informo“ grąžinta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2013 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teisme priimtas ieškovo UAB ,,SV statyba“ ieškinys atsakovui UAB ,,Informo“ dėl bendros 192 680,77 Lt sumos priteisimo.

2013 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas byloje dalyvaujančių asmenų prašymas civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų atstovai 2013 m. spalio 14 d. sudarė susitarimą dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi minėtą prašymą tenkino ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nurodė, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad teritorinio bylos teismingumo pakeitimas jau iškėlus bylą, nėra gera praktika, nes teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui (CPK 34 str. 1 d.). Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju teismo posėdis dar nepaskirtas, ginčas kilęs iš statybos rangos sutarties, darbai buvo atlikti statybos objekte, esančiame Vilniuje, taigi ir dauguma įrodymų yra pagal sukurto nekilnojamojo daikto buvimo vietą (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantiems byloje asmenims atstovauja Vilniaus advokatų kontorų advokatai, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas šalių ginčas dėl darbų kokybės, ginčai neabejotinai susiję, todėl sprendė, kad susitarimas dėl teritorinio bylos teismingumo pakeitimo atitinkamai mažintų dalyvaujančių byloje asmenų bei teismo išlaidas ir neprieštarautų civilinio proceso principams. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, vadovaudamasis CPK 32 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi grąžino civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nurodė, kad šalys teritorinį bylos teismingumą gali pakeisti iki ieškinio padavimo į teismą. Šią išvadą teismas grindė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įpareigojančiu teismą išspręsti bylos teismingumo klausimą ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat CPK 34 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia teismą išspręsti bylą, kuri buvo priimta laikantis teismingumo taisyklių, iš esmės.

Kartu teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui perdavė ir vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Tačiau, teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas teisės normą, įtvirtintą CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodė kaip pagalbinę CPK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, kadangi kaip motyvus nurodė ne daugumos įrodymų buvimą Vilniaus apygardos teismo veikimo teritorijoje, o byloje dalyvaujančių asmenų susitarimą pakeisti bylos teismingumą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismas CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodė ne kaip savarankišką bylos perdavimo pagrindą, o siekdamas pastiprinti neteisėtą bylos perdavimo pagrindą pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi priimant ieškinį nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, o byloje dalyvaujančių asmenų atstovų sudarytas susitarimas dėl teritorinio teismingumo pakeitimo, kai byla jau buvo pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, yra prieštaraujantis civilinio proceso reglamentuojamoms teismingumo taisyklėms ir šioje civilinio proceso stadijoje yra negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai UAB ,,SV Statyba“ ir IĮ ,,Roko statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nurodo, kad šalių valia keisti teritorinį bylos teismingumą ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kokioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje šalys privalo susitarti dėl bylos teismingumo, todėl darytina išvada, kad tokia teise šalys gali naudotis iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu, suteikiančiu teisę šalims disponuoti procesinėmis teisėmis. Šį principą teismas gali paneigti tik įstatymo numatytais atvejais, kurie paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą ir apginti silpnesniąją šalį. 2013 m. spalio 14 d. susitarimu šalys susitarė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta šalių bei ginčo dalyko vietos teisme, todėl Vilniaus apygardos teismas, atsisakydamas nagrinėti jam perduotą Klaipėdos apygardos teismo bylą, pažeidė šalių dispozityvumo principą ir netinkamai aiškino CPK 32 straipsnio 2 dalį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą civilinę bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Ši nuostata paneigia apeliantų argumentą, kad CPK 32 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą gali būti įgyvendinta bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

Byloje nėra ginčo, kad civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,SV Statyba“ ieškinį atsakovui UAB ,,Informo“ Klaipėdos apygardos teisme iškelta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo pakeitimo sudarytas jau po civilinės bylos iškėlimo. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas neturėjo pagrindo pagal minėtą šalių susitarimą dėl teismingumo pakeitimo perduoti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 1 d.).

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamos bylos perduoti kitam apygardos teismui CPK 34  straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Visų pirma pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas bylos perdavimo klausimą sprendė vadovaudamasis šalių pateiktu prašymu, kuriuo šalys prašė perduoti bylą kitam teismui CPK 32 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. esant sudarytam šalių susitarimui dėl teritorinio teismingumo. Šalys nebuvo pareiškę prašymo perduoti bylą kitam apygardos teismui CPK 34  straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio, todėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas tais atvejais, kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d., priimta civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tokio pagrindo nebuvo. Juo labiau, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas iš viso nenumato pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui dėl kitų priežasčių, išskyrus bylos perdavimą pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, siekiant užtikrinti bylos išnagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas, perduodamas bylą CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip šalių ir jų įgaliotų atstovų (advokatų) kontorų buveinės vieta, kitos susijusios civilinės bylos nagrinėjimo vieta, nors šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl civilinės bylos perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas grąžino civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis