Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-511-508-2010].doc
Bylos nr.: 1A-511-508-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas: E

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius                                                Baudžiamoji byla Nr.1A-511-508/10;

Teisėjas D. Ročys                                                                   Proceso Nr. 25-1-0638-09

                                                                                               Procesinių sprendimų kategorija: 2.4.6.

 (S)

 

 

 

HERBAS

                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

                                                  N U T A R T I S

 

                 2010 m. rugpjūčio 26 d.

                                                          Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai A. B., nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. P. priteista A. B. 1930 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Pagal LR BK 302 str.1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. R. P. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

 Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, 

  n u s t a t ė:

  R. P. pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-05-24 tarp 10.00 ir 11.00 val., būdamas A. B. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė A. B. priklausantį 1900 litų vertės kompiuterį ,,Samsung“ ir 30 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, padarydamas nukentėjusiajai 1930 litų žalą.

 Be to, R. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 302 str. 1 d. tuo, kad 2009-05-24 tarp 10.00 val. ir 11.00 val., būdamas A. B. bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė A. B. vardu 1999-05-04 išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. LK 783642. Pagal LR BK 302 str. 1 d. R. P. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Taip pat,  jis buvo kaltinamas pagal LR BK 214 str. 1 d. tuo, kad 2009-05-24 tarp 10.00 val. ir 11.00 val. neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. iš A. B. buto, (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė AB ,,Swedbank“ priklausančią A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 0937 4917 ir AB SEB bankui priklausančią A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4797 0941 0624 3282 bei voką su šių abiejų kortelių PIN kodais. Pagal LR BK 214 str. 1 d. R. P. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Taip pat, jis buvo kaltinamas pagal LR BK 215 str. 1 d. tuo, kad neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones: 2009-05-24 nuo 12.43 val. iki 12.45 val., AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Savanorių pr. 346, Kaune, tris kartus panaudojo pagrobtą A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 0937 4917, t.y. įvedęs pagrobtus kortelės naudotojos tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą, jis tikrino sąskaitos likutį, tikrino paskutines penkias kortele atliktas finansines operacijas bei bandė iš kortelės išimti 20 Lt, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-05-24 18.01 val., AB SEB banko bankomate, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, vieną kartą panaudojo pagrobtą A. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 4797 0941 0624 3282, t.y. įvedęs pagrobtus kortelės naudotojos tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą,  jis tikrino sąskaitos likutį. Pagal LR BK 215 str. 1 d. R. P. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

              Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti pagal LR BK 178 str. 1 d. kaltinimą. Skunde nurodė, kad yra neteisingai nuteistas, kadangi teismas rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios A. B. ir liudytojos I. K. parodymais. Be to, nukentėjusioji A. B., būdama neblaivi, pati jo prašė užstatyti kompiuterį, nes trūko pinigų alkoholiui, ką vėliau ji neigė. Jis pats A. B. sūnui sakęs, kad užstatytą kompiuterį grąžins po trijų dienų, jeigu kompiuterį jis būtų pavogęs, nebūtų prasmės šitaip sakyti vaikui. Nepakankamai atsižvelgta į jį teisinančius motyvus, teismas pripažino, kad nukentėjusiosios parodymais negalima pilnai remtis.

              Nukentėjusioji A. B. atsikirtime į nuteistojo R. P. apeliacinį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad po vagystės sutiktas R. P. pasakęs, jog pavogtus daiktus grąžins, jei ji nesikreips į policiją. Kad R. P. grasino jai telefonu, girdėjo liudytoja I. K.. Jos mažametis sūnus matė, kaip R. P. pavogė jos daiktus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiąją, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą  LR BK 178 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

   Nors nuteistasis savo kaltę neigia, pripažindamas R. P. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios  A. B. ir liudytojo R. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais bei kitais rašytiniais įrodymais, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo R. P. kaltės įrodymus.

  Apklausta teisme nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2009-05-24 apie 9.00 val. pas ją į butą atėjo kaimynas L. V. su R. P., visi gėrė degtinę. Matė, kad R. P. landžioja po spinteles, klausinėjo, ką ji turinti. Apie 10.00 val. ji užsnūdo gal 5-8 min., o prabudusi pamatė, kad nėra nei L. V., nei R. P., taip pat nėra kompiuterio su monitoriumi, klaviatūra ir garso kolonėlėmis, iš sekcijos dingo 300 Lt, jos vardu išduotas pasas, auksinė grandinėlė, auksinis kryželio formos pakabukas, trys mobiliojo ryšio telefonai, AB SEB banko ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė bei vokai su mokėjimo kortelių PIN kodais. Mažametis sūnus paaiškino, kad  jai miegant, daiktus paėmė R. P.. Nukentėjusioji nurodė per miegus mačiusi, kaip R. P. šmirinėjo aplink spintas, išnešė kompiuterį. Geriant jos bute alkoholinius gėrimus, jokios kalbos, kad reikia užstatyti kompiuterį nebuvo, nes pas ją buvo pakankamai pinigų, be to, jie dar nebuvo išgėrę viso alkoholio. 2009-06-03 savo namo koridoriuje sutiko R. P., kuris prisipažino iš jos buto pagrobęs daiktus, sakė, kad tų daiktų dar nepardavė ir liepė dėl vagystės nesikreipti į policiją, žadėjo iki 2009-06-05 daiktus atvežti. Pokalbio metu R. P. rankoje laikė iš jos buto pagrobtą telefoną „Nokia“. Ji paskambino policijai, atvykus pareigūnams, R. P. pasišalino. Vėliau R. P. skambino jai ir prašė pakeisti parodymus, telefoną perdavė R. J., R. P. kalbėdamas telefonu žadėjo, kad jai bus atvežtas kitas kompiuteris.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. nurodė tapačias vagystės aplinkybes, paaiškino, kad išgertuvių metu pinigų alkoholiui netrūko, kadangi iš darbovietės buvo gavusi avansą, be to, iki jai užmiegant dar nebuvo išgertas visas alkoholis, jokios kalbos apie kompiuterio užstatymą su R. P. nebuvo (1 t., b.l. 16-17, 25-26). 2009-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. B. atpažino R. P. kaip asmenį, su kuriuo 2009-05-24 vartojo alkoholinius gėrimus ir kuris vėliau prisipažino iš jos buto pagrobęs daiktus (1 t., b.l. 19-20).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji A. B. būtų turėjusi pagrindą apkalbėti R. P. ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas R. B., nurodęs, kad mamai -A. B. miegant, R. P. iš jų buto išsinešė kompiuterį, telefoną ir dokumentus. Žadėjo po trijų dienų daiktus atnešti, bet neatnešė (1 t., b.l. 34-35). Liudytojas R. B. 2009-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. P., kuris jo teigimu, mamai miegant, darinėjo sekcijos duris ir iš išsinešė kompiuterį, mamos telefoną bei dokumentus (1 t., b.l. 30-31).

Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusioji A. B. davė nenuoseklius parodymus, pirmą kartą apklausiama nurodė, jog L. V. su R. P. pas ją atėjo 6 val., antrą kartą apklausiant nurodė, kad 8 val. Be to, iš pradžių nukentėjusioji teigė nemačiusi, kaip jis išnešė kompiuterį, o kitos apklausos metu nurodė per miegus mačiusi, kaip jis išsinešė kompiuterį. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad 2009-05-25 protokole-pareiškime A. B. nurodė, jog L. V. su R. P. pas ją į butą užėjo 2009-05-24 apie 6 val., nenurodė mačiusi, kad R. P. išnešė kompiuterį (1 t., b.l. 3), apklausta liudytoja, davė tokius pačius parodymus dėl nurodytų aplinkybių (1 t., b.l. 16-17). Pirmosios instancijos teisme A. B. nurodė, kad L. V. su R. P. pas ją užėjo gal 9 val. ryto, begeriant užsnūdo 5-8 min. ir per miegus mačiusi, kaip R. P. išsinešė kompiuterį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde teisingai nurodė šias aplinkybes, tačiau netikslus laiko intervalo nurodymas nepaneigia nuteistojo kaltės dėl įvykdytos vagystės, atitinkamai itin tikslaus laiko fiksavimas nėra esminė aplinkybė, be to, pirmosios instancijos teismas R. P. kaltę grindė ne vien nukentėjusiosios parodymais.

Nepagrįstos R. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad pati nukentėjusioji prašiusi jo užstatyti kompiuterį pritrūkus pinigų alkoholiniams gėrimams. Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šias aplinkybes paneigė ir nurodė priešingai. R. P. nepateikė jokių pagrįstų duomenų šioms aplinkybėms patvirtinti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis R. P., teigęs, jog  A. B. kompiuterį užstatė draugui vardu Tomas, nenurodė jokių konkrečių šio asmens duomenų, kad būtų galima patvirtinti faktą apie kompiuterio užstatymą. Neigiamai vertintinas ir R. P. elgesys besisvečiuojant pas A. B., kuomet svetimuose namuose naršė po spinteles, galimai ieškant vertingesnių daiktų paskui realizuojant neteisėtus veiksmus. Atitinkamai nėra tokių įrodymų, kad A. B. miegojo ilgai, kad ji negalėjusi pastebėti neteisėtų R. P. veiksmų.  

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad įrodinėjant jo kaltę negalima remtis  melagingais liudytojos I. K. parodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas minėtos liudytojos neapklausė ir R. P. kaltės jos parodymais negrindė. Atitinkamai surasti bei apklausti liudytoju sugėrovo L. V., liudytojo R. J. teismui nepavyko, kadangi šie išvykę iš Lietuvos į užsienį, jų tikslios buvimo vietos nežinomos, jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, nors tyrėjo apklaustas R. J. buvo parodęs, kad skambinant R. P. ir šiam prašant, nunešė telefoną pasikalbėti kaimynei A. B..

   Faktinės bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nustatytos remiantis ne prielaidomis, o surinktų byloje įrodymų visuma, teismas nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kuriuos ištyrė teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Esant tokiems įrodymams, R. P. nusikalstama veika  teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d.

   Skirdamas bausmę R. P., pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. R. P. teisiamas aštuntą kartą, nusikaltimą padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto  ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas neišnykus teistumams už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai. Paskirtoji vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkiui, pirmosios instancijos teismui nenustačius R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikytina, kad bausmė paskirta teisingai ir nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė LR BK 64 str. pagrindu bendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ir R. R. P. išteisinti, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

 n u t a r i a:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                      Egidijus Jonas Grigaravičius

 

             

              Teisėjai                                                             Emilija Akelienė                      

                        

 

                                                                         Algimantas Smolskas