Baudžiamoji byla Nr. 2K–382/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1;
1.1.8.9.1; 1.1.10.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto
Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š.
kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d.
nutarties.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal BK 227 straipsnio
2 dalį aštuonių mėnesių laisvės atėmimu.
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas;
nustatyta, kad E. Š. paskirtą
aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
E. Š. nuteistas už tai, kad davė kyšį
valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.
y. papirko valstybės tarnautoją: 2009 m.
spalio 17 d., apie 4.23 val., Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, siekdamas išvengti
administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam bei neturėjimą teisės
vairuoti, prašydamas nebausti ir paleisti, davė kyšį Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 2
kuopos 1 būrio vyresniajam patruliui A. G. bei vyresniajam patruliui A. Ž.;
išlipęs iš tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ (duomenys neskelbtini), ant kapoto prie valytuvo padėjo dvi kupiūras
po 200 Lt, iš viso 400 Lt.
Kasaciniu
skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutartį:
pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos aštuonių mėnesių laisvės
atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę.
Skunde
nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė
baudžiamąjį įstatymą: pirmosios instancijos teismas pagal BK 227 straipsnio 2
dalį paskyrė aiškiai per griežtą bausmės rūšį ir dydį, apeliacinės instancijos
teismas šios klaidos neištaisė. Teismai visiškai nesvarstė kasatoriui,
nuteistam už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme, mažesne nei
trejų metų laisvės atėmimas, BK 75 straipsnio taikymo galimybės, paskyrė
vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą; taip,
anot nuteistojo E. Š., pažeidė ir BK 54 straipsnio reikalavimus –
netinkamai vertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei skirti svarbius
kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį nuteistojo
skundą, pasak kasatoriaus, suteikė išskirtinę reikšmę jo teistumui už nusikaltimus
nuosavybei, paviršutiniškai išanalizavo apeliaciniame skunde nurodytus
argumentus dėl bausmės, nesvarstė galimybės taikyti bausmę, nesusijusią su
laisvės atėmimu. Kasatorius teigia, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės
po nusikalstamos veikos padarymo – jis sukūrė šeimą ir vienas ja rūpinasi. Šiuo
konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali
būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes jis turi šeimą,
nuolatinę gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje. Reali laisvės
atėmimo bausmė, pasak E. Š., paveiks jo teigiamus socialinius ryšius – jis gali
netekti žmonos, prarasti galimybę įsidarbinti ir išlaikyti šeimą. Kasatorius
pabrėžia, kad įstatymas asmenims, turintiems neišnykusį teistumą, taikyti
bausmės vykdymo atidėjimo nedraudžia, juolab kad jo ankstesni teistumai savo
pobūdžiu skiriasi; dėl jo padaryto apysunkio nusikaltimo nebuvo padaryta
turtinė žala, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kasatorius visiškai pripažino
savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol,
dėl jo padarytos veikos aplinkybių nustatymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams
bei teismui nekilo jokių sunkumų, E. Š. dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir
nesislėpė nuo teismo, suvokė savo elgesio pasekmes bei padarė atitinkamas
išvadas, suprato padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį,
niekada nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos
siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nėra linkęs sukurti
konfliktinių situacijų, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio,
neparodo jo tikrosios vertybinės orientacijos. Bausmės tikslai gali būti
pasiekti be realaus bausmės atlikimo – skirdami kasatoriui laisvės atėmimo
bausmę, teismai buvo šališki. Jam paskirta bausmė, anot kasatoriaus, pažeidžia
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą; turėtų būti taikomos
BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Atsiliepime į nuteistojo E. Š. kasacinį
skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo
skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė siūlo nuteistojo E. Š. kasacinį
skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai
išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas skiriant ir
individualizuojant bausmę kasatoriui, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio
nuostatų nepažeidė; baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad teismai
nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, jog bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kasatoriaus
nurodytos aplinkybės (sukūrė šeimą, ja rūpinasi, turi nuolatinę gyvenamąją
vietą ir yra registruotas darbo biržoje) nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo
švelninti jam paskirtos bausmės, tad BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnyje
numatytų sąlygų taip pat nenustatyta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai paskyrė nuteistajam E. Š. bausmę, tinkamai vadovaudamiesi
BK nuostatomis. Teisinio pagrindo keisti žemesnės instancijos teismų sprendimus
nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgė į visas
BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą: nustatė,
kad padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies
1, 2, 4 punktai), dėl kurio padarymo kasatorius ikiteisminio tyrimo metu ir
teisme nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi jį padaręs, šis nusikaltimas
padarytas apsvaigus nuo alkoholio (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) – tai
turėjo įtakos jo padarymui, taip pat į tai, kad kasatorius turi šeimą, padarė
veiką, neišnykus teistumui už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau teismas
taip pat atsižvelgė ir į šių pobūdį, t. y. į tai, kad pagal BK 227 straipsnio 2
dalį E. Š. nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams, vadinasi, padarė savo pobūdžiu skirtingą nuo ankstesnių jo veikų
veiką. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK
specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 227 straipsnio
2 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rūšies – laisvės atėmimo – bausmė iki
ketverių metų. Minimali laisvės atėmimo trukmė nurodyta BK 50 straipsnio 2
dalyje (trys mėnesiai), tad matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė
nuteistajam E. Š. bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis už BK 227 straipsnio
2 dalyje nustatytą bausmės vidurkį.
Taip pat pažymėtina, kad paskirta
bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo
konkrečiu atveju tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai bei
teisingumo principas įgyvendinti tinkamai tiek skiriant bausmės rūšį ir jos
dydį, tiek ir nenustatant galimybės kasatoriui taikyti BK 62 straipsnio
nuostatų ar BK 54 straipsnio 3 dalies. Tam, kad būtų taikomas BK 62 straipsnis,
t. y. paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, turi būti konstatuotos
tam tikros BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos: šioje byloje esančiai
situacijai BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų nėra.
Nuteistasis E. Š. nors ir prisipažino bei gailėjosi dėl savo padarytos
nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau buvo
sulaikytas in flagranti. BK 62
straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis
teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia
teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad
jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Be to, net ir
esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas
bausmės nešvelnina, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos
paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-401/2008). Net ir nustatęs BK 62
straipsnio 1 daliai taikyti būtinas sąlygas, teismas gali šios įstatymo
nuostatos netaikyti, jei atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes padaro išvadą,
kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį
asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-321/2008). BK 54
straipsnio 3 dalis teismų praktikoje taikoma tada, kai nustatoma išimtinių
aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų
akivaizdžiai prieštaringas teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių
nenustatyta. Taip pat sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl
bausmės tikslų pasiekimo E. Š., kaip recidyvistui, tik skiriant realią laisvės
atėmimo bausmę. Tokia išvada padaryta, be kitų aplinkybių, įvertinus
kasatoriaus elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo
metu, tiek ir po veikos padarymo.
BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti
paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį
teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai
bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais,
atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko
asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Nuteistasis E. Š. 2009
m. liepos 31 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos,
atlikęs jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas
asmens nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o nusikalstamą
veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje, padarė 2009 m. spalio 17 d.;
teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai,
vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje
numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo
manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E.
Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda