(S)
43.2
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų
Savinijaus Katausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, atsakovės atstovui V. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Z. individualios
įmonės „Kiaunė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m.
rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-105/2009 pagal
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinvėj“ ieškinį atsakovei V. Z. individualiai įmonei „Kiaunė“, trečiasis asmuo atsakovo
pusėje be savarankiškų reikalavimų SIA „Baltic Buisnes Agency“ dėl be pagrindo
įgytų lėšų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 12 331 EUR
be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metines palūkanas nuo pretenzijų gavimo dienos
iki kreipimosi į teismą dienos – 192,56 EUR, 5 proc. metinių palūkanų nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo
įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu SIA „Baltic Buisnes Agency“ pagal 2007 m. rugpjūčio 16 d. užsakymą buvo
susitarta, kad trečiasis asmuo nugabens ieškovo nupirktą krovinį iš Olandijos
į Rusiją. Įmonė SIA „Baltic Buisnes Agency“ pati krovinio nevežė, pasitelkė V. Z. individualią įmonę „Kiaunė“. V. Z. individuali
įmonė „Kiaunė“ krovinį iš Olandijos atvežė iki Lietuvos. Ieškovė, kreipdamasi į
teismą, nurodė, kad ji du kartus sumokėjo už krovinio pervežimą, nes buvo
sumokėta ir trečiajam asmeniui, ir atsakovei, todėl prašė priteisti iš
atsakovės be pagrindo gautas lėšas. Taip pat prašė priteisti išlaidas už
sandėliavimą, nurodydama, kad krovinys buvo iškrautas ir sandėliuojamas ne dėl
jų kaltės.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-08-13 sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 9 331 EUR be pagrindo įgytų lėšų, tai
atitinka 32 218,08 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo pretenzijų gavimo dienos (2008
m. vasario 13 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2008-06-08) nuo priteistos
sumos – 145,74 EUR, tai atitinka 503,20 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo
kreipimosi į teismą dienos (2008-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
981,60 Lt žyminio mokesčio, 2 745,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, 3 300 Lt
atstovavimo išlaidų, 124,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis
bylos duomenimis, konstatavo, kad už to paties krovinio gabenimą tomis pačiomis
mašinomis ieškovė sumokėjo du kartus, todėl reikalavimas priteisti be pagrindo
įgytas lėšas yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo
2009-08-13 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad
teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė
nepagrįstą sprendimą. Nurodo,
kad visos pervežimų paslaugos tarp jos ir
užsakovo – SIA „Baltic Busines Agency“ buvo
suderintos, jokio ginčo tarp šalių niekada nebuvo. Toliau krovinys iš
Olandijos į Rusiją nebuvo vežamas ir krovinys
buvo iškrautas UAB „Bonvaldos servisas“ muitinės sandėliuose Alytuje saugojimui
po to, kai užsakovas atsisakė toliau vykdyti įsipareigojimus – atsiskaityti už
jau suteiktas paslaugas. Teigia, kad laikinai
atsisakydamas toliau vykdyti prievolę elgėsi teisėtai ir pagrįstai, kadangi vadovaujantis
LR CK 6.46 str. nuostatomis, atsisakymas vykdyti prievolę yra teisėtas, jei
kita šalis nevykdo priešpriešinės pareigos. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino ir aiškino
liudytojo M. J. parodymus. Liudytojas iš esmės patvirtino tik tai,
kad jis vykdydamas ieškovo pavedimą sužinojo
apie krovinio saugojimo vietą bei tai, kad šį krovinį saugojimui perdavė V. Z. IĮ „Kiaunė“, liudytojas nepatvirtino to, jog niekas kitas,
išskyrus atsakovą negalėjo disponuoti, t. y. paimti iš UAB „Bonvaldos
servisas“ saugojimui perduoto krovinio. Be to, nurodo, kad iš byloje esančių
įrodymų – CMR 0079378 bei 2009-01-26 UAB „Bonvaldos servisas“ rašto Nr.01/26, nedalyvaujant atsakovui, ieškovo
įgaliotam asmeniui – krovinių pervežėjui UAB „Luckaus transportas“ pateikus atitinkamus
dokumentus, krovinys buvo išduotas ir transportuotas
ieškovo nurodytu maršrutu. Apeliantė nurodo, kad neaišku, kokias sumas, kokiu pagrindu gautas teismas vertino ir kodėl jas nurodė
kaip nepaprastai dideles. Pažymi, kad suteiktų
paslaugų kainų ir paslaugų apimties, kurias ji nurodė užsakovui
pateiktose sąskaitose faktūrose byloje, ginčo nebuvo
ir jų pagrįstumas/nepagrįstumas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Taip pat nurodo, kad
teismas iš
esmės netyrė aplinkybių dėl ieškinio pareiškimo juridinio pagrindo pagrįstumo/ nepagrįstumo.
Atsakovė teigia, kad teismas turėjo nurodyti, kokios yra nustatytos nepagrįsto
praturtėjimo sąlygos, jas pagrįsti, tačiau to nepadarė. Teigia, kad bylos aplinkybės
pagrindžia, jog pinigines lėšos iš ieškovės buvo gautos pagrįstai, t. y.
remiantis trečiojo asmens 2007-11-22 išduoto
įgaliojimo Nr.ZR2211/07-1 pagrindu. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių
trečiojo asmens pretenzijų matyti, jog ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus trečiajam asmeniui, todėl trečiasis asmuo
netinkamai vykdė įsipareigojimus atsakovui. Ieškovo prievolių nevykdymas
sąlygojo atsakovo veiksmus atsisakant
toliau teikti transportavimo paslaugas pervežant krovinį (duomenys neskelbtini) Teismo
išvada, kad ieškovas du kartus sumokėjo už suteiktas paslaugas
pervežant krovinį automobiliu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta
jokiais
rašytiniais įrodymais, todėl apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos
sprendimą.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą ieškovė prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodo, kad teismo išvada apie atsakovo ir trečiojo asmens
nesutarimus dėl apmokėjimo už krovinių vežimo paslaugas atitinka byloje
esančius įrodymus, todėl apelianto
motyvas yra nepagrįsts ir nesudaro jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą
sprendimą. Ieškovė nurodo, kad tai, jog krovinio
vežimą apeliantas nutraukė be teisėto pagrindo, iškrovė krovinį sutartyje
nenumatytoje vietoje, dėl to ieškovui ilgą laiką buvo teikiama tikrovės
neatitinkanti informacija apie krovinio bei jį gabenančios transporto priemonės
buvimo vietą, patvirtina nemaža eilė byloje esančių įrodymų – tiek liudytojo M. J. paaiškinimai, tiek rašytiniai
įrodymai (ieškovo darbuotojos N. N. tarnybiniai pranešimai, trečiojo asmens pretenzijos
ieškovui), tiek ieškovo atstovo paaiškinimai, pateikti ieškinyje bei bylos
nagrinėjimo metu. Taip pat nurodo, kad apeliantės pozicija, susijusi su vežimo
sutarties vykdymo tariamai teisėtu nutraukimu, neatitinka galiojančių CK bei
kitų teisės aktų, reglamentuojančių vežimo sutarčių vykdymą, nuostatų, kadangi
apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei kartu su
apeliaciniu skundu nepateikė vežimo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu,
iš kurios būtų galima spręsti, kad apeliantė turėjo teisę nutraukti vežimo
paslaugų teikimą bet kuriuo pervežimo momentu, be to, nepateikė įrodymų apie
tai, jog, nutraukęs sutarties vykdymą, apie krovinio iškrovimo vietą nedelsiant
pranešė ieškovui ar krovinio siuntėjui, ar krovinio gavėjui, kad šie galėtų
imtis veiksmų, reikalingų tolesniam krovinio gabenimui. Ieškovė
atkreipia dėmesį, kad apeliantė nurodo, jog sprendimo panaikinimo pagrindas galėtų būti netinkamas procesinės ar
materialinės teisės normų taikymas, tačiau nesiremia netinkamu procesinės
teisės normų taikymu, nenurodo, kokius CPK pažeidimus pirmosios instancijos
teismas padarė, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes.
Taip pat nurodo, jog teismas tinkamai pasisakė dėl be pagrindo įgytų lėšų
grąžinimo ieškovui, tinkamai taikė CK 6.237 str. 1 d. bei 6.241 str. Pažymi,
kad jei apeliantas teigia, jog įgijo lėšas pagal įgaliojimą, t. y. trečiojo
asmens naudai, jis turėjo jas sumokėti įgaliotojui nedelsiant, arba šalys galėjo
susitarti dėl tų lėšų panaudojimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų nei apie atliktą
įskaitymą, nei apie lėšų sumokėjimą trečiajam asmeniui, todėl ieškovė teigia,
jog jos sumokėtos sumos liko apelianto atsiskaitomojoje sąskaitoje ir buvo
panaudotos apelianto įmonės reikmėms, t. y. neperduotos įgaliotojui. Ieškovas
nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog iki 2007-11-23 mokėjimo
jau buvo atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu už vežimo paslaugas, todėl teismo
išvada, kad už paslaugas buvo sumokėta du kartus, yra pagrįsta.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato,
kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas
taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-16 ieškovė su trečiuoju asmeniu
SIA „Baltic Busines Agency“ susitarė dėl krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu
Olandija – Maskva, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo nugabenti ieškovės
krovinį ir perduoti juos gavėjui, o ieškovė už vežimo paslaugas įsipareigojo
sumokėti 5 050 EUR per 5 darbo dienas po krovinio iškrovimo, pateikus CMR
važtaraščio kopiją. Trečiasis asmuo krovinio pervežimui pasitelkė atsakovę V. Z. įmonę
„Kiaunė“. Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad ji už krovinio pervežimą
sumokėjo trečiajam asmeniui, o vėliau ir atsakovei, teigė, kad už krovinio
pervežimą buvo sumokėta du kartus, todėl prašė priteisti iš atsakovės 12 331
EUR be pagrindo įgytų pinigų.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta
nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia
ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa
tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis,
nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio
teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos
aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai
asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl
neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti
turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio
prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis
pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo
teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda
prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar
jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių
teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko
veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar
gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį,
tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės
normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto
fondas v. UAB „ Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V.
T. v. I. T.,
byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio
pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu
teisės aktu, nei sandoriu.
Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y., kad atsakovė gavo
12 331 EUR be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovė. Jai pakanka įrodyti
nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad
turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo
pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bylos
duomenimis nustatyta, kad atsakovė atliko krovinio pervežimo darbus, ieškovė
apie tai, kad trečiasis asmuo pavedė pervežti krovinį atsakovei, žinojo. Ieškovė prieš atlikdama 19 107 EUR
mokėjimą atsakovui žinojo, už kokias paslaugas
ji moka, todėl darytina išvada,
kad nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygos – konkretaus įstatymo ar sandorio, iš
kurių atsiranda prievolė, nebuvimas. Todėl kolegija
konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių
nepagrįstą praturtėjimą.
Ieškovė pagal kelias sąskaitas pervedė atsakovei 19
107 EUR. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo SIA „Baltic Busines
Agency“ 2007-11-22 įgaliojo atsakovę gauti iš UAB GRINVEJ MASKVA 18 306 EUR (t.
1, b. l. 158–159). Šio įgaliojimo pagrindu ieškovė pervedė pinigus atsakovei. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neginčijo trečiojo asmens
išduoto įgaliojimo, neginčijo atsakovo paslaugų kainos, nurodytos sąskaitose faktūrose,
kolegija daro išvadą, kad įgaliojimo išdavimo dieną ieškovė buvo skolinga trečiajam
asmeniui. Kolegija konstatuoja, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai
atitinka LR CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad tam
tikrais atvejais prievolę už skolininką, gali įvykdyti trečiasis asmuo. Šiuo
atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kaip trečiasis asmuo įvykdė
prievolę už skolininką trečiąjį asmenį, todėl negalima sutikti, kad atsakovė
pinigus gavo nepagrįstai. Pažymėtina, kad jeigu ieškovė mano, jog buvo
permokėta už paslaugas, ji turi teisę permokėta sumą išsiieškoti iš SIA
„Baltic Buisnes Agency“.
Esant nurodytoms aplinkybėms
kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė
materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieškinys atmestinas. Atmetus
ieškinį bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos
atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 982 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už
apeliacinį skundą, bei 1 200 Lt už teisinę pagalbą.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Tauragės
rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti
naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinvėj“ ieškinį
atsakovei V. Z. individualiai įmonei „Kiaunė“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės
bendrovės „Grinvėj“ atsakovei V. Z. individualiai įmonei
„Kiaunė“ 1 200 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei
982 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Kolegijos pirmininkas Bronius
Valius
Kolegijos teisėjai
Savinijus Katauskas
Albina
Pupeikienė