Teikimas Nr. TS-19-1100/2021
Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam K. J.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. J. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
K. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 18 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. balandžio 18 d.
Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59-20 nuteistajam K. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis K. J. skunde prašo panaikinti Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 59-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.
Skunde teigiama, kad nuteistasis ankščiau nebuvo teistas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje pirmą kartą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jos pasekmes aptarinėjo su pataisos įstaigoje dirbančiais specialistais, dalyvavo įvairiuose kursuose, užsiėmimuose, įgijo įvairių profesijų, savo noru atlikdavo ne tik nemokamus darbus, bet ir nuolat dirbo įstaigos (duomenys neskelbtini) (buvo paskirtas atsakingu už (duomenys neskelbtini), be to, dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini)). Dalį gaunamo darbo užmokesčio pervesdavo savo anūkams, su kuriais palaiko glaudžius ryšius. Nuolat bendrauja su savo dukra bei kitais šeimos nariais, taip palaikydamas socialinius ryšius. Laisvėje jis nusiteikęs dirbti, mokėti mokesčius valstybei, gyventi kartu su artimais giminaičiais, vesti tvarkingą gyvenimo būdą. Būtent dėl to yra vertas pasitikėjimo. Nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio ir ateityje daryti teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų.
Pasak K. J., pataisos įstaigos vadovybė, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmę jam leido atlikti lengvosios grupės sąlygomis, be to, iš pataisos įstaigos jis buvo perkeltas į be sargybos būrį, o vėliau – į Pusiaukelės namus, kuriuose bausmę atlieka iki šiol, su teise išvykti nustatytomis valandomis už įstaigos ribų. Jau ilgą laiką gyvena visuomeninį gyvenimą, pats tvarko savo finansus. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini). Daug kartų skatintas (10 kartų). Nėra agresyvus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nė karto nedalyvavo konfliktuose.
Taikant lygtinį paleidimą, K. J. turėtų tinkamą gyvenamąją vietą, gyventų artimų giminių apsuptyje. Gyvenimo ateitį sieja su anūkų auklėjimu bei sodininkyste. Turėdamas daug specialybių, be kliūčių savarankiškai susirastų darbą laisvėje.
Atliekant ankstesnį vertinimą pagal OASIS metodiką, kuris buvo pateiktas ir teisminio nagrinėjimo metu, buvo padaryta klaida nurodant, kad jis yra agresyvus asmuo ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į šią informaciją ir atsisakė taikyti lygtinį paleidimą. Aptarus šią situaciją su pataisos įstaigos specialistais, jie savo kaltę pripažino ir agresyvumo nuostatą, taikytą neteisingai, panaikino. Dėl padarytos klaidos, galimybė būti paleistam iš pataisos įstaigos ankščiau laiko, iš jo buvo atimta.
Komisija nutarime nurodė, kad jis per mažai laiko praleido Pusiaukelės namuose, jog ši galėtų spręsti dėl galimo jo elgesio laisvėje. Nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Komisijos nariai nagrinėjo tik rašytinę medžiagą, kuri surašoma abstrakčiai. Tiesiogiai komisijos nariai su juo nebendravo, pokalbiai vaizdo konferencijų būdu organizuojami nebuvo. Svarstymo metu nematant ir nebendraujant su nuteistuoju, nė vienas komisijos narys negali ir neprisiima atsakomybės dėl to, kaip asmuo elgsis laisvėje. Remtis vien rašytine medžiaga bei prielaidomis negalima. Nutarime minima mažiau struktūruota aplinka, taikoma Pusiaukelės namuose. Remiantis Pusiaukelės namuose galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, minėta įstaiga niekuo nesiskiria nuo paprasto laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimui pritaikytos įstaigos. Komisijos nariai šioje įstaigoje nesilanko, su nuteistaisiais nebendrauja, nežino gyvenimo aplinkos, nuteistųjų pasiekimų, atliekamų sistemingų nemokamų darbų, todėl spręsti apie tai, kiek jis turėjo išbūti Pusiaukelės namuose, Komisija negalėjo. Ruošdama išvadą Komisijai, Pusiaukelės namų administracija minėtos nuostatos nemotyvavo įstatymų reikalavimais.
Komisijos nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Komisija, neteisingai nurodydama kito svarstymo datą (2021 m. sausio mėn.), nepripažino to klaida, jos neištaisė, ir taip atėmė iš jo teisę į ateityje taikomą lygtinį paleidimą. Skunde cituojama teismų praktika dėl ankstesnių nuteistojo teistumų bei padarytais nusikaltimais sukeltų sunkių pasekmių, taip pat vidinės tvarkos taisyklių pažeidimų reikšmės svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su K. J. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-20 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju K. J. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nuteistasis K. J. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo nuomone, Komisija 2021 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 59-20 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią didelę neatliktos bausmės dalį, įvykdytą labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, išlikusį poreikį visapusiškai įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos programas, orientuotas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės valdymą, į tai, kad praėjo per mažai laiko ((bausmę atlieka pusiau struktūruotoje aplinkoje (Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose)), kad būtų galima prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą, į tai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos I tomo I dalies l. 63–64). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti K. J. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.
Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad K. J. anksčiau teistas vieną kartą minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančios 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-15 matyti, kad interviu metu K. J. įvardijo kaltę ir asmeninę atsakomybę tik iš dalies, minimizuodamas ir racionalizuodamas savo elgesio indėlį nusikaltimo įvykių aplinkybių visumai bei pasekmėms (asmens bylos I tomo I dalies l. 65). K. J. skunde akcentuoja tai, kad jis ankščiau teistas nebuvo, bausmę pataisos įstaigoje atlieka pirmą kartą, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad K. J. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, sukėlė itin sunkias, neatkuriamas pasekmes. Todėl nuteistajam buvo paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Taigi nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o tai parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą.
Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo įvairias specialybes, nuolat dirbo, periodiškai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu buvo skatintas net 10 kartų, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nė karto nedalyvavo konfliktuose, iš pataisos įstaigos jis buvo perkeltas į be sargybos būrį, o vėliau – į Pusiaukelės namus. Be to, K. J. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, gaunamo darbo užmokesčio dalį perveda savo anūkams. Pagal Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad K. J. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio korekcijos programose yra svarbu mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nes bausmę atlikti tinkamai (laikantis nustatyto režimo) yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. gruodžio 18 d., per šį laiką jis buvo skatintas 10 kartų, be kita ko, 2020 m. lapkričio 19 d. buvo palengvintos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas į Pusiaukelės namus, taigi jo elgesys bei pastangos neliko neįvertintos. Sutiktina su Komisijos nutarime nurodytu teiginiu, kad K. J. atlieka bausmę Pusiaukelės namuose dar pakankamai trumpą laiką, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 19 d., todėl objektyviai įvertinti jo elgesį perspektyviai sunku, taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad K. J. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 3 metų ir 9 mėnesių.
Komisija, spręsdama klausimą dėl K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir jo gyvenimo sąlygas bei ryšius. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-15 nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kita vertus, ši, kaltinamojo nurodyta, gyvenamoji vieta buvo tiesiogiai susijusi su nusikaltimu, nes K. J. nusikalto būtent tame pačiame bute, į kurį grįžtų gyventi ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju (asmens bylos I tomo I dalies l. 66). Taigi, socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir K. J. gana silpnus ryšius su artimaisiais, esančiais laisvėje. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nuolat bendrauja su dukra bei kitais šeimos nariais, palaiko socialinius ryšius, tačiau socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-15 pažymėta, kad nuteistojo pataisos įstaigoje artimieji nelanko, neva esant tokiam susitarimui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad K. J. nusikalto artimoje aplinkoje (asmens bylos I tomo I dalies l. 67). Įvertinus asmens byloje esančius duomenis, taip pat tikėtina, kad sugyventinė O. S. sutikdama priimti gyventi K. J. junta nerimą dėl jo buvusio elgesio praeityje, be to, telefoninio pokalbio metu ji taip pat nurodė, kad K. J. anksčiau turėjo didelių problemų dėl alkoholio vartojimo (asmens bylos I tomo I dalies l. 67). Taigi K. J. socialinių ryšių pobūdis ir artimų ryšių trūkumas leidžia teigti, kad jis, būdamas laisvėje ir gyvendamas tarp kitų visuomenės narių, patirs nemažų sunkumų.
Tai, kad K. J. nevisiškai pasiruošęs būti laisvėje, kad gyventų laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, leidžia teigti ir nuteistojo polinkis minimizuoti praeities alkoholio vartojimo įpročius, pateisinti alkoholio vartojimą bei jo neišvengiamumą, neigti ir tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs, egzistuojančias praeities vartojimo sąsajas su nusikalstamumu (asmens bylos I tomo I dalies l. 68). Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad nuteistasis dar neįžvelgia kriminogeninių veiksnių aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, dėl to alkoholio vartojimo problemos jis nesureikšmina ir nededa pastangų bei neieško būdų šiai problemai spręsti. Tai, kad uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje K. J. nevartoja alkoholio, neeliminuoja nuteistojo turimos alkoholio vartojimo problemos ir kelia abejonių, ar neįžvelgdamas šios problemos rimtumo nuteistasis, būdamas laisvėje, nepradės vartoti alkoholio ir lengvabūdiškai vertinti visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Vertinant K. J. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog K. J. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 59-20 rekomenduojama nuteistajam dalyvauti intervencinėse programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą ir Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.
Komisija, spręsdama klausimą dėl K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde prašo patikėti, kad jis pasitaisė ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, be to, pažada laikytis visų nustatytų jam priežiūros sąlygų, iš 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-15 matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nuteistasis yra linkęs vengti „nepatogių klausimų“, nukreipti pokalbio temas, išsisukti nuo tiesioginių atvirų ar uždarų klausimų; be to, turi sunkumų problemų identifikavimo srityje, nesieja savo išorinių ar vidinių poreikių su nusikalstamu elgesiu, linkęs tam tikras problemas ignoruoti, ar jų sprendimus palikti savaiminei eigai; nors ir jaučia poreikį spręsti problemas, problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam. Šiuo metu jis nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, atities planus sieja su rūpinimusi anūkais (asmens bylos I tomo I dalies l. 69). Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas K. J. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, gali pasižymėti impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Juolab, kad kontroliuojanti ir agresyvi elgsena buvo vienas svarbiausių aspektų susijusių su nusikalstamu elgesiu. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu.
Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad nuteistasis nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio, nes nuteistojo asmens byloje esančioje 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-15 nurodyta, kad elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens pasisakymų bei pokalbių turinys, suponuoja prielaidas manyti, kad K. J., gali būti linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidautiną ar asocialų/nusikalstamą elgesį. Jam nėra būdingos kritiškos nuostatos smurtinio elgesio naudojimo atvejams ar faktams, ar tam tikrų teisės pažeidimų, įvykdytų alkoholinio apsvaigimo būsenoje vertinime (asmens bylos I tomo I dalies l. 69–70). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 46 taškai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 5 taškus, o dinaminiai veiksniai – 41 tašką. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai (8 kartus viršija statinius), kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties K. J. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
K. J. skunde akcentuoja ir ankstesnio vertinimo pagal OASIS metodiką metu padarytas klaidas, tačiau teismas pastebi, kad anksčiau atliktas vertinimas pagal OASIS metodiką nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju yra vertinamas tik Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas šiuo atveju nevertina ir Komisijos narių darbo organizavimo, naudotų tyrimo metodų bei techninių priemonių taikymo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, apie kuriuos dėstoma skunde. Įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, teismas neturi pagrindo manyti, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neišsamiai įvertino 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-15, jo asmens bylą ar nemotyvavo savo sprendimo. K. J. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad Komisijos nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
K. J. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir K. J., taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 59-20 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad net keturi iš penkių Komisijos narių nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 59-20, kuriuo atsisakyta taikyti K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo K. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam K. J.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis