Civilinė byla Nr. e2A-681-440/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07588-2023-6

Procesinio

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2024 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. G. (N. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1197-1067/2024 dalies pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu; 2) ieškovo negrąžinant į darbą, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,A“ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 20 d., iki 2023 m. spalio 16 d., t. y. iki ieškovui buvo nustatytas neįgalumas; 3) priteisti iš atsakovės 15 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

2.       Nurodė, kad ieškovas 2022 m. spalio 19 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 252, pagal kurią buvo įdarbintas vamzdynų montuotoju. 2022 m. spalio mėn. pabaigoje buvo komandiruotas dirbti Suomijoje. Komandiruotės metu, 2022 m. gruodžio 17 d., po darbo kambaryje, kuriame gyveno, neblaivūs bendradarbiai jį užpuolė ir stipriai sumušė. Po patirtų sunkių sužalojimų atsidūrė ligoninėje, kurį laiką buvo komos būsenos. Buvo diagnozuota plona subduralinė hematoma kairėje smegenų pusėje labiau frontaliai ir kiek mažesnė subarachnoidinė smegenų hemoragija, smegenų sutrenkimo požymiai ir difuzinis smegenų pažeidimas, ekstensyvūs daugybiniai veido kaulų lūžiai, dėl kurių 2022 m. gruodžio 22 d. Helsinkyje buvo atliktos sudėtingos rekonstrukcijos operacijos. Taip pat buvo nustatyti daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai ir komplikuotas pneumotoraksas. Buvo pradėtas baudžiamasis procesas, jis pripažintas nukentėjusiuoju. Iš pradžių buvo gydomas intensyviosios priežiūros skyriuje, paskui Vasos centrinėje ligoninėje, vėliau dėl kažkokių priežasčių buvo perkeltas į Riihimaki kalėjimo ligoninę. Iš kalėjimo ligoninės išrašytas 2023 m. kovo 15 d. ir nukreiptas į vieną iš socialinės gerovės pagalbos centrų – Ikakeskus senjorų centrą tolesniam gydymui ir stebėjimui kaip suaugęs socialinių paslaugų gavėjas. Atsakovės faktiškai buvo išvarytas iš jam suteiktų gyvenamųjų patalpų be asmeninių daiktų ir dokumentų. Suomijos socialiniai darbuotojai kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti asmeninius dokumentus, tačiau atsakovė šį prašymą ignoravo, dokumentų nepristatė. Tik socialinių darbuotojų bei Lietuvos diplomatinės atstovybės pagalba buvo išduota viza, parengti grįžimo į Lietuvą dokumentai. Socialinės gerovės pagalbos centro darbuotojai nupirko lėktuvo bilietus, 2023 m. balandžio 14 d. grįžo į Lietuvą, kur tęsė gydymą.

3.       Būdamas ligoninėje Suomijoje sužinojo, kad atsakovė nedarbingumo laikotarpiu, t. y. 2023 m. sausio 20 d., atleido jį iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – pripažinusi, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Be to, apie atleidimą iš darbo nebuvo tinkamai įspėtas. Buvo nedarbingas, iki kol buvo nustatytas neįgalumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus (toliau – NDNT Plungės skyrius) 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. STS-6572 buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. Faktinis ieškovo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Atsakovė atleido jį labai sunkiu laikotarpiu, buvo išvarytas iš atsakovės suteiktos gyvenamosios patalpos be asmeninių daiktų ir dokumentų. Net raginama grąžinti dokumentus atsakovė nereagavo. Dėl tokio atsakovės neveikimo grįžimas į Lietuvą buvo komplikuotas ir užsitęsė. Kad galėtų grįžti į Lietuvą, reikėjo parengti grįžimo dokumentus Lietuvos Respublikos ambasadoje, nors atsakovė turėjo jo pasą ir galėjo jį pateikti. Atsakovė visiškai nebendradarbiavo nei su juo, nei su paslaugas ieškovui teikusiais medikais, socialiniais darbuotojais. Visa tai kėlė papildomą įtampą, stresą.

4.       Atsakovė UAB ,,A“ atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidais. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) sprendimu teisėtai, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl šis ieškovo ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Darbo sutartis su ieškovu buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

5.       Ieškovo įrodinėjami neigiami išgyvenimai nėra specifiškai kilę dėl ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų, ir tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nėra įrodytas neturtinės žalos ieškovui kilimo faktas. DGK sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje padarytų pažeidimų konstatavimas ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti. Ieškovas ieškiniu nepateikia absoliučiai jokių kitų (papildomų) įrodymų, kurie pagrįstų tokį jo reiškiamą reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovo atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu; Ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 19 d. darbo sutarties Nr. 252 nutraukimo datą perkėlė į 2023 m. spalio 20 d. Išieškojo ieškovui iš atsakovės 338,80 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją ir pažymėjo, kad atsakovei pateikus įrodymus apie įvykdytą DGK 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4209 dalį dėl 338,80 Eur kompensacijos ieškovui išmokėjimą, jis bus laikomas įvykdytu. Priteisė iš atsakovės 275,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš jų 16,35 Eur žyminio mokesčio, ir 259,23 Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 326,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad šalys 2022 m. spalio 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 252, pagal kurią ieškovas įdarbintas vamzdynų montuotoju UAB „A“. Darbo sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 37 punkte nurodyta, kad darbuotojui yra suprantama, jog visos su neblaivumu (apsvaigimu) ir alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija pas darbdavį susijusios nuostatos yra taikomos darbo metu ir (arba) darbo funkcijų vykdymo metu, o darbuotojui išvykus į komandiruotę, ir visos komandiruotės metu tiek darbo laiku, tiek jam pasibaigus (įskaitant, bet neapsiribojant, vykdant darbines funkcijas, darbuotojui gyvenant darbdavio išnuomotame būste, taip pat tiek darbo dienomis po darbo, tiek poilsio dienomis). Atsakovė sutartų darbo pareigų atlikti ieškovą komandiravo į Suomiją. Komandiruotės metu ieškovas gyveno atsakovės suteiktame įstaigos „B“ būste. „B“ taisyklėse nurodyta, kad svečias privalo rūpestingai elgtis su patalpomis ir su juo susijusiu turtu ir vengti bet kokios žalos ar trikdžių. Draudžiama: rūkyti; naudoti stiprius kvepalus; vartoti svaigiuosius gėrimus; siūlyti sekso paslaugas; vykdyti bet kokią nusikalstamą veiklą ir (arba) laikyti patalpose naminius gyvūnus. Atsakovės darbuotojas projektų vadovas D. G. (D. G.) 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo atsakovę, kad 2022 m. gruodžio 17 d. atsakovės suteiktu ieškovui gyvenamosios vietos adresu ne darbo metu, t. y. apie 20.00 val., įvyko buitinis konfliktas tarp atsakovės darbuotojų, jo metu buvo panaudotas buitinis peilis ir nukentėję du darbuotojai, iš jų ir ieškovas, buvo nuvežti į ligoninę, o trečias darbuotojas – į policijos areštinę. D. G. 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu atsakovei pranešė, kad, jo nuomone, anksčiau paminėto įvykio 2022 m. gruodžio 17 d. metu ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, nes atsakovės suteiktame gyvenamajame būste buvo vartojamas alkoholis. Ieškovo kambaryje buvo rasti alkoholio buteliai ir skardinės (degtinės ir alaus). Ieškovas prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovė vertino, kad ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami ir iki išbandymo laikotarpio pabaigos priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį 2023 m. sausio 20 d. Nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, ieškovas kreipėsi į DGK. DGK 2023 m. liepos 28 d. sprendimu pripažino, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtas; ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio 19 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 252 nutraukimo datą perkėlė iš 2023 m. sausio 20 d. į 2023 m. kovo 31 d.; išieškojo ieškovui iš atsakovės 338,80 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacija; įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovo asmeninius daiktus ir dokumentus taip, kaip jis nurodys raštiškai, iki 2023 m. rugpjūčio 30 d.; ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą.

8.       Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės byloje pateiktais įrodymais, iš kurių atsakovei pakako duomenų susidaryti vertinimą, ar jai tinka išbandomas darbuotojas. Iš bylos medžiagos matyti (atsakovės darbuotojo tarnybinio pranešimo, fotonuotraukų, muštynių fakto), kad buvo nesilaikyta gyvenamosios įstaigos „B“ taisyklių ir darbo tvarkos taisyklių. Nors ieškovas nurodė, kad tai ne jis sukėlė muštynes, vartojo alkoholį, suniokojo kambarį, byloje buvo teikiami kiti įrodymai (nuosprendžio kopijos vertimas, jame užfiksuoti šalių parodymai, medicininiai dokumentai su medikų pastabomis), tačiau šie argumentai ir vėliau byloje surinkti įrodymai, kurie neturėjo įtakos darbdavio apsisprendimui atleisti atsakovą dėl nepakankamų išbandymo rezultatų metu, nenuneigė darbdavio pirminiais įrodymais užfiksuotų faktų dėl taisyklių nesilaikymo, kambario nuniokojimo, muštynių, tai  buvo pakankamas pagrindas svarstyti apie darbuotojo netinkamumą darbdaviui. Priešingai, byloje surinkti įrodymai kaip tik patvirtino įtarimus dėl atsakovo alkoholio vartojimo. Nagrinėjamoje byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovui būnant komandiruotėje jis keletą kartų įsigijo alkoholio. Pažymėtina, kad bandomuoju laikotarpiu atsakovė kaip darbdavys vertino ne tik ieškovo profesines savybes, tačiau taip pat ir asmenines bei dalykines savybes, kurias įvertinusi atsakovė priėmė sprendimą, jog ieškovas neatitinka jos darbuotojams keliamų reikalavimų, taigi turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio. D. G. 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 17 d. buvo užfiksuotas ieškovo darbo pareigų pažeidimas: būste buvo vartojamas alkoholis. Darbuotojo kambaryje rasti nebaigti gerti alkoholio buteliai ir skardinės (alus, degtinė). Darbuotojas prisipažįsta, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Tai pažeidžia įmonės vidaus tvarkos taisykles dėl neblaivumo, kuriomis draudžiama vartoti alkoholį visos komandiruotes metu. Taip pat pažeidžia sutartis su užsakovais. Klientai labai griežtai žiūri į tokias situacijas ir duoda įmonei dideles baudas. Su darbuotojais ne kartą buvo kalbėta, kad net ir mažas alkoholio vartojimas po darbo valandų kitą dieną trukdo susikaupti ir atidžiai atlikti darbą. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad darbo rezultatai nepatenkinami, t. y. alkoholio vartojimas komandiruotės metu, muštynės su kitais darbuotojais, paliktas netvarkingas butas ir kt. Byloje ieškovas nepateikė jokių atsakovės byloje teikiamus rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų, išskyrus savo žodinį paaiškinimą, jog visiškai nevartoja alkoholio, o pirktą komandiruotės metu alkoholį naudojo įtrynimui ar parvežti lauktuvių. Ieškovo buto nuotraukos, užfiksuotos po muštynių, taip pat nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, jog jis ramiai laiką leido kambaryje ir netikėtai atėję bendradarbiai į jo kambarį jį sumušė, nes nuotraukose yra nebaigtų gerti skirtingo alkoholio rūšių butelių, kurie labiau patvirtina darbdavio nurodomas aplinkybes. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir faktus, teismas darė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog egzistavo sąlygos susiformuoti jos subjektyviai pozicijai, kad ieškovas jai netinka. Dėl ieškovo kambaryje rastų alkoholio butelių, nuniokoto kambario, nekėlusių darbdaviui pasitikėjimo juo, atsakovė, teismo vertinimu, tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. sausio 20 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą atsakovė nurodo, kad negavo jokio atsakymo iš ieškovo dėl susiklosčiusio įvykio į jos siųstą 2023 m. sausio 16 d. laišką, todėl ieškovas bus atleistas 2023 m. sausio 20 d. už netinkamus darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Taigi ieškovas raštu buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu. Įspėjimo termino eiga negali prasidėti ieškovui esant nedarbingam, t. y. neišnykus DK 64 straipsnio 4 dalies aplinkybei, bet turi būti pradedama skaičiuoti pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. spalio 17 d. Todėl teismas ieškovo darbo sutarties nutraukimo dieną perkėlė į 2023 m. spalio 20 d. ir konstatavo, kad už įspėjimo laikotarpį (2023 m. spalio 17 d. – 2023 m. spalio 20 d.) ieškovui priklauso 338,80 Eur kompensacija.

10.       Teismas pripažino, kad ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau neturėjo pagrindo teigti, kad šie išgyvenimai sukelti būtent dėl šioje byloje konstatuotų ieškovo atleidimo iš darbo pažeidimų. Neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė ne pats darbo santykių nutraukimo su juo būdas ir tvarkos nesilaikymas, o įvykusios muštynės ir jų padariniai. Ieškovo įrodinėjami neigiami išgyvenimai nėra specifiškai kilę dėl ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų, ir tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nėra įrodytas neturtinės žalos ieškovui kilimo faktas ir dydis. Ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje padarytų pažeidimų konstatavimas ir atleidimo datos perkėlimas yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovas N. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl atleidimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą: 1) ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2023 m. sausio 20 d. DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu; 2) negrąžinant į darbą, priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1 345,215 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1.                      Ieškovas atleistas buvo faktiškai remiantis tik D. G. tarnybiniu pranešimu, kuris neatitinka tikrovės ir neįrodo ieškovo kaltės vartojus alkoholį. Pranešime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pripažino vartojęs alkoholį, yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Ieškovui girtumas nebuvo nustatytas.

11.2.                      Ieškovo kambaryje tą dieną netvarką padarė ir savo alkoholinius gėrimus galbūt paliko ieškovą sumušę asmenys. Be to, tiek teismas, tiek atsakovė netinkamai vertino teismui pateiktas nuotraukas, nes nuotraukos yra skirtingų kambarių. Atsakovė suklaidino teismą, nurodydama, kad tai ieškovo kambario nuotraukos. Tačiau ieškovo kambario nuotrauka yra tik viena, kurioje matyti viena lova ir langas. Ten nematyti jokių nebaigtų gerti alkoholio (degtinės) butelių. Ieškovas nėra tikras, ar nuotraukoje matomos raudonos skardinės yra nuo alaus. O jeigu ir taip, tai jos ne ieškovo. Ieškovas alaus nevartoja, nes serga diabetu. Remdamasis neteisingu nuotraukų interpretavimu teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kad alkoholio (degtinės) buvo pirkęs lauktuvėms. Darbdavio nustatytos taisyklės draudė vartoti alkoholį, tačiau nedraudė jo laikyti. Todėl vien pats alkoholio įsigijimo faktas nereiškia, kad jis buvo vartojamas, ir neturėtų būti vertinamas kaip darbo tvarkos taisyklių ar gyvenimo viešbutyje taisyklių pažeidimas.

11.3.                      Tai, kad nuosprendžio 14 lape (paskutinė pastraipa) ieškovo būklei 2022 m. gruodžio 18 d. ryte apibūdinti pavartoti žodžiai ,,nežymiai apgirtęs“, nereiškia, kad juos reikia suprasti tiesiogiai. Tai gali būti tik išvadą rašiusio gydytojo ar vertėjo parinktas žodis būsenai nusakyti. Jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo girtumą ar alkoholio vartojimą byloje nėra.

11.4.                      Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad dėl ieškovo kambaryje rastų alkoholio butelių, nuniokoto kambario, nekėlusių darbdaviui pasitikėjimo juo, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį.

11.5.                      Ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas apie atleidimą iš darbo, jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl įvykio. Atsakovės siųsti elektroniniai laiškai ieškovui gulint ligoninėje nelaikytini nei tinkamu įspėjimu, nei suteikta galimybe pasiaiškinti. Gulėdamas ligoninėje ieškovas buvo sunkios būklės, nesinaudojo elektroniniu paštu.

11.6.                      Ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes atsakovė atleido jį neteisėtai ieškovui labai sunkiu laikotarpiu ir visiškai ignoruodama ieškovo interesus. Turėdama visas galimybes atsakovė geranoriškai negrąžino ieškovo asmeninių daiktų ir dokumentų. Dėl tokio atsakovės neteisėto neveikimo ieškovo grįžimas į Lietuvą buvo komplikuotas ir užsitęsė. Ieškovui daiktus ir dokumentus atsakovė grąžino tik po DGK sprendimo. Bet grąžintas pasas jau nebegaliojo, nes vietoje jo buvo išduotas grįžimo dokumentas. Grįžęs ieškovas turėjo išsiimti naują asmens dokumentą. Visa tai kėlė papildomą įtampą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Ieškovas jautėsi atsakovės pažemintas ir bevertis.

12.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „A“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

12.1.                      Ieškovas, teigdamas, kad D. G. tarnybinis pranešimas neatitinka tikrovės, nepateikia jokių įrodymų, todėl jo nuomonė yra nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Tiesioginis vadovas (šiuo atveju D. G.) geriausiai ir iš arti mato darbuotojų darbo rezultatus, jų asmenines bei dalykines savybes. Taip pat D. G. tarnybinį pranešimą patvirtina pateiktos nuotraukos iš ieškovo kambario – nuotraukose akivaizdžiai matomi alkoholinių gėrimų buteliai bei skardinės. Tarnybinio pranešimo turinį patvirtina ir medicininė išvada. Helsinkio pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašomose gydytojų išvadose nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 18 d. ieškovas buvo nežymiai apgirtęs. Pažymėtina, kad žodžiai „nežymiai apgirtęs“ paprastai yra vartojami teisės ir medicinos srityse, siekiant apibūdinti būtent asmens neblaivumo būseną.

12.2.                      Ieškovo motyvas, kad alkoholio nevartojo, taip pat yra nepagrįstas, kadangi iš nuotraukų aiškiai matoma alkoholinių gėrimų tara, o alkoholio pirkimo faktą patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašai. Ieškovo pateikiamas motyvas, kad jis alaus negeria, nes serga diabetu, neįrodo, kad jis alkoholio nevartojo ir buvo blaivus. Tuo labiau, kad apie tokias ligas ar paskirtus vaistus, dėl kurių alkoholio vartojimas yra uždraustas, duomenų  bylai nepateikta.

12.3.                      Atsakovė, kaip darbdavys, bandomuoju laikotarpiu vertino ne tik ieškovo profesines savybes, tačiau taip pat asmenines bei dalykines savybes.

12.4.                      Atsakovės įmonėje galioja labai griežta alkoholio politika, kuri draudžia bet kokį alkoholio vartojimą visos komandiruotės metu. Ieškovas, pasirašydamas vamzdynų montuotojo pareiginius nuostatus, įsipareigojo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis ir atsakyti už kitų pareigų, numatytų darbo sutartyje ir darbo tvarkos taisyklėse, vykdymą. O šiose taisyklėse yra įsipareigojimas nevartoti alkoholio. Ieškovas dėl savo asmeninių savybių negalėjo dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, t. y. vamzdynų montuotojo pareigose. Dėl to teismas pagristai konstatavo, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 36 straipsnio 3 dalį.

12.5.                      Teismui buvo pateikti elektroniniai laiškai, kuriuos atsakovė siuntė ieškovui elektroniniu paštu, nurodytu tarp ieškovo darbo sutartyje. Elektroniniais laiškais ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas paaiškinimo raštu nepateikė, atsakovė, įvertinusi turimus duomenis ir atsižvelgdama į tai, kad su ieškovu buvo sutartas išbandymo laikotarpis, 2023 m. sausio 20 d. el. laišku ieškovą informavo ir įspėjo, kad Ieškovas bus atleistas iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taigi įspėjimas ieškovui buvo pateiktas ir nėra jokių įrodymų, kad ieškovas negavo el. laiško.

12.6.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus sukėlė ne pats darbo santykių nutraukimo su juo būdas, tačiau su ieškovo asmenybe ir jo elgesiu susijusios aplinkybės. Tą patvirtina ir pats ieškovas, nurodydamas, kad jis nelaiko atsakovės atsakinga už ieškovui padarytą žalą kilusio su kitais bendradarbiais konflikto metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu ir atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl išeitinės išmokos bei neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Bylos šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas perkėlė ieškovo darbo sutarties nutraukimo datą į 2023 m. spalio 20 d. ir išieškojo ieškovui iš atsakovės 338,80 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

       Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu, kadangi  dėl nustatytų aplinkybių ieškovo komandiruotės metu 2022 m. gruodžio 17 d. (netvarkos ieškovo kambaryje, kilusių muštynių ir ieškovo alkoholio vartojimo komandiruotės metu) egzistavo sąlygos susiformuoti atsakovės subjektyviai pozicijai, kad ieškovas jai netinka. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Ieškovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, argumentuodamas, jog teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovo vartoto alkoholio, todėl padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą atleisti ieškovą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nesudarančius pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18.       Kaip matyti iš byloje pateiktos 2022 m. spalio 19 d. darbo sutarties Nr. 252, atsakovė su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė priėmė į darbą ieškovą vamzdynų montuotoju (1.2 punktas). Darbo sutarties 4 punktu šalys nustatė trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Darbo sutarties 17 punkte darbo sutarties įsigaliojimo data buvo nustatyta 2022 m. spalio 22 d. Atsakovės Personalo skyriaus vadybininkės 2023 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. AT2023.01.20-1 patvirtina, kad atsakovė atleido ieškovą iš darbo nuo 2023 m. sausio 20 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pažymint, kad išbandymo laikotarpiu darbo rezultatai nepatenkinami, t. y. alkoholio vartojimas komandiruotės metu, muštynės su kitais darbuotojais, paliktas netvarkingas butas ir kt.

19.       DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. DK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 36 straipsnio 3 dalis).

20.       Vadovaujantis DK 36 straipsnio 1 dalimi, išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016).

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovės direktoriaus 2022 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad darbuotojui yra suprantama, jog visos su neblaivumu (apsvaigimu) ir alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija pas darbdavį susijusios nuostatos yra taikomos darbo metu ir (arba) darbo funkcijų vykdymo metu, o darbuotojui išvykus į komandiruotę, ir visos komandiruotės metu tiek darbo laiku, tiek jam pasibaigus (įskaitant, bet neapsiribojant, vykdant darbines funkcijas, darbuotojui gyvenant darbdavio išnuomotame būste, taip pat tiek darbo dienomis po darbo, tiek poilsio dienomis). Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad ieškovas 2022 m. spalio 20 d. buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės darbo tvarkos taisyklėmis.

22.       Po darbo sutarties sudarymo atsakovė ieškovą komandiravo į Suomiją. Komandiruotės metu atsakovė ieškovui suteikė gyvenamąjį būstą prižiūrimų butų tiekėjo įmonėje „B“. Įmonės „B“ bendrųjų taisyklių 3 punkte nustatyta, kad svečias privalo rūpestingai elgtis su patalpomis ir su juo susijusiu turtu ir vengti bet kokios žalos ar trikdžių. Draudžiama: rūkyti; naudoti stiprius kvepalus; vartoti svaigiuosius gėrimus; siūlyti sekso paslaugas; vykdyti bet kokią nusikalstamą veiklą ir (arba) laikyti patalpose naminius gyvūnus.

23.       Remiantis D. G. 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 20 d. tarnybiniais pranešimais, Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio vertimu į lietuvių kalbą bei pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad įmonės „B“ bute, kuriame gyveno ieškovas su dar dviem atsakovės darbuotojais E. K. ir D. P., 2022 m. gruodžio 17 d. ne darbo metu, t. y. apie 20.00 val., įvyko buitinis konfliktas tarp atsakovės darbuotojų, kurio metu E. K. kairėje pilvo pusėje apačioje buvo padaryta durtinė žaizda, o ieškovas buvo stipriai sumuštas. Iš pateiktų nuotraukų matyti nugerti alkoholio buteliai ir skardinės (degtinės ir alaus), kurie patvirtina, jog bute buvo vartojamas alkoholis.

24.       D. G. 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo atsakovę, kad 2022 m. gruodžio 17 d. minėtame bute ne darbo metu, t. y. apie 20.00 val., įvyko buitinis konfliktas tarp atsakovės darbuotojų, jo metu buvo panaudotas buitinis peilis ir nukentėję du darbuotojai, iš jų ir ieškovas, buvo nuvežti į ligoninę, o trečias darbuotojas – į policijos areštinę. D. G. 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu atsakovei pranešė, kad, jo nuomone, 2022 m. gruodžio 17 d. įvykio metu ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, nes atsakovės suteiktame gyvenamajame būste buvo vartojamas alkoholis. Ieškovo kambaryje buvo rasti alkoholio buteliai ir skardinės (degtinės ir alaus). Ieškovas prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Ieškovo teigimu, D. G. 2023 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir neįrodo ieškovo kaltės vartojus alkoholį. Pranešime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pripažino vartojęs alkoholį, yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Ieškovui girtumas nebuvo nustatytas, o alaus ieškovas išvis nevartoja, nes serga diabetu. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti D. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie aptariami toliau.

25.       Pirma, Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio 14 lapo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad iš ieškovo gydytojų išvadų matyti, jog 2022 m. gruodžio 18 d. ryte atvežant jį iš Malmio ligoninės į Toolo traumatologijos punktą, ieškovo sąmonės lygis buvo pažemėjęs, o jis pats buvo nežymiai apgirtęs. Nors ieškovas teigia, kad čia gal nuosprendyje gali būti padaryta vertimo į lietuvių kalbą klaida, tačiau ieškovas bylai nepateikė nei šio nuosprendžio originalo kalba, nei nuosprendyje minimų pirminių ieškovo gydytojų išvadų, kuriose buvo aprašyta jo pirminė būklė po įvykio. T.y duomenų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes, patvirtintų, kad ieškovas buvo blaivus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti  nustatytomis aplinkybėmis,  bylai pateikto Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio vertimo į lietuvių kalbą turiniu.

26.       Antra, byloje pateiktas ieškovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2023 m. birželio 9 d. išrašas patvirtina, kad ieškovas lankėsi ir pirko prekes Helsinkio alkoholinių gėrimų parduotuvėje „Alko Hki Vuosaari Colu“. Pats ieškovas byloje patvirtino, kad šioje parduotuvėje pirko alkoholinius gėrimus, tačiau teigė, kad alkoholiniai gėrimai buvo pirkti lauktuvėms atgal į Lietuvą. Tačiau teisėjų kolegijai toks ieškovo paaiškinimas neatrodo įtikinamas. Pagal banko sąskaitos išrašą ieškovas minėtoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje lankėsi ne vieną, bet keturis kartus: 2022 m. lapkričio 26 d. (išleista 23,98 Eur suma); 2022 m. gruodžio 3 d. (išleista 24,11 Eur suma); 2022 m. gruodžio 10 d. (išleista 24,11 Eur suma) ir įvykusio minėto konflikto dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 17 d. (išleista 13,79 Eur suma). Pagal byloje pateiktą ieškovo kambaryje surinktų ir paimtų daiktų 2023 m. liepos 19 d. apyrašą minėtoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje įsigytų alkoholinių gėrimų nėra. Taigi ieškovas Helsinkio alkoholinių gėrimų parduotuvėje „Alko Hki Vuosaari Colu“ lankėsi net keturis kartus, joje įsigijo prekių už iš viso 85,99 Eur sumą, tačiau nė viena iš ieškovo pirktų prekių nebuvo likusi po įvykusio 2022 m. gruodžio 17 d. konflikto. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovo paaiškinimų, kad jis alkoholio nevartoja,  kad pirko alkoholinius gėrimus ne asmeniniam vartojimui komandiruotės metu.

27.       Galiausiai, iš byloje pateiktų „B“ buto, kuriame gyveno ieškovas su dar dviem atsakovės darbuotojais E. K. ir D. P., nuotraukų matyti nugertas degtinės butelis ir dėžė, tikėtina, alaus skardinių vienoje vietoje bei atskiros tapačios skardinės kitoje vietoje. Nors pagal Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio medžiagą ieškovas gyveno atskirame kambaryje nuo E. K. ir D. P., o nugertas degtinės butelis ir alaus skardinių dėžė matosi kambaryje, kuriame yra dvi lovos, tačiau atskiros, tikėtina, alaus skardinės matosi ir kito kambario su viena lova nuotraukoje. Ieškovo teigimu, jis dėl ligos alaus nevartoja, todėl šios alaus skardinės yra ne jo. Teisėjų kolegijos neįtikina ieškovo paaiškinimai ne tik dėl 19, 20 punktuose aptartų aplinkybių, bet ir dėl ieškovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos 2023 m. birželio 9 d. išraše matomų ieškovo trijų apsipirkimų pilstomo alaus parduotuvėje UAB „Alynas“ 2022 m. spalio 16 d.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023).

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, teisėtumo. Pirmiausia, nors pagal Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį ieškovo kaltė pasikėsinus nužudyti E. K. nebuvo įrodyta, vis dėlto nėra abejonės dėl ieškovo dalyvavimo 2022 m. gruodžio 17 d. konflikte, kurio metu ne tik ieškovui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, bet ir E. K. pilvo apačios kairėje pusėje buvo padaryta durtinė žaizda. Antra, pagal byloje surinktus ir prieš tai aptartus įrodymus teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas vartojo alkoholį komandiruotės metu, nors tiek darbo sutartimi, tiek pagal prižiūrimų butų tiekėjo įmonės „B“ taisykles ieškovas buvo įsipareigojęs nevartoti alkoholinių gėrimų. Visų šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovas dėl savo asmeninių savybių nepateisino darbdavio (atsakovės) lūkesčių, ieškovo bandomojo laikotarpio rezultatai vertinami nepatenkinamai ir neatitinka atsakovės keliamų reikalavimų. Vadinasi, ieškovo darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta pagrįstai DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu.

30.       Ieškovas taip pat teigia, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas apie atleidimą iš darbo, jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl įvykio. Atsakovės siųsti elektroniniai laiškai ieškovui gulint ligoninėje nelaikytini nei tinkamu įspėjimu, nei suteikta galimybe pasiaiškinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad į šias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu darbo sutarties nutraukimo datą perkeldamas į 2023 m. spalio 20 d. ir išieškodamas ieškovui iš atsakovės 338,80 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien formalus pažeidimas dėl įspėjimo termino nenukėlimo iki laikinojo nedarbingumo pabaigos pagal DK 64 straipsnio 4 dalies nuostatas ar atleidimo nepasibaigus įspėjimo terminui nelaikytinas absoliučiu atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojančiu pažeidimu. Taigi toks formalus pažeidimas šiuo atveju nedaro ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį negaliojančiu.

      Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31.       Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes atsakovė atleido jį neteisėtai ieškovui labai sunkiu laikotarpiu ir visiškai ignoruodama ieškovo interesus. Turėdama visas galimybes atsakovė geranoriškai negrąžino ieškovo asmeninių daiktų ir dokumentų. Dėl tokio atsakovės neteisėto neveikimo ieškovo grįžimas į Lietuvą buvo komplikuotas ir užsitęsė. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovo argumentus kaip neįrodytus.

32.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujasi CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

33.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

34.       Reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-706/2015).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

36.       Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovė ieškovą atleido iš darbo teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė atleido jį neteisėtai ieškovui labai sunkiu laikotarpiu ir visiškai ignoruodama ieškovo interesus.

37.       Remiantis DGK 2023 m. liepos 28 d. sprendimu, D. G. DGK posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nesikreipė į jį dėl grįžimo į Lietuvą, o jo asmeniniai daiktai buvo palikti saugoti kitoje gyvenamosios vietos patalpoje (sandėliuke). D. G. taip pat patvirtino, kad socialinis darbuotojas informavo jį, kad ieškovo atstovė atvyks pasiimti ieškovo daiktus ir dokumentus. Ieškovo atstovė turėjo susisiekti su juo dėl daiktų perdavimo, tačiau nesusisiekė. Nors DGK 2023 m. liepos 28 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota grąžinti ieškovui jo asmeninius daiktus ir dokumentus iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau bylai pateiktu atsakovės direktoriaus 2023 m. liepos 17 d. įsakymu dėl komisijos sudarymo ieškovo daiktų perdavimui atsakovės direktorius dar iki DGK sprendimo priėmimo sudarė laikiną komisiją ieškovo daiktų apžiūrai, apyrašo sudarymui ir daiktų perdavimui, taip pat nurodė sudaryti aktą dėl rastų ieškovo asmeninių daiktų ir jų apyrašą, pasirūpinti ieškovo daiktų pristatymui į Vilnių. Aktas dėl ieškovo daiktų apžiūros ir perdavimo buvo sudarytas 2023 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat byloje nesant ir ieškovui nepateikus priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė piktybiškai ar neteisėtais veiksmais negrąžino ieškovui jo asmeninių daiktų anksčiau. Vadinasi, ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos priteisimui, todėl toks ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimas taip pat buvo atmestas pagrįstai.

       Dėl procesinės bylos baigties

38.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtu ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. 

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

41.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. birželio 12 d. bankinio pavedimo išrašą). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šios 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ iš ieškovo N. G. (N. G.) 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.