(S)
99.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno
Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine
tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Palangos
miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje
pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui O. V.
dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė:
ieškovas
kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2010-03-29 vekselį,
surašytą vekselio turėtojui O. V., ir nurodė, kad pagal
vekselį jis turėjo gauti 138 000 Lt, faktiškai gavo 50 435 Lt, todėl ginčas
kilo dėl 87 564 Lt. Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminio
mokesčio, nuo likusios dalies – 2 127 Lt – žyminio mokesčio mokėjimo prašė
atleisti. Prašymą grindė tuo, jog yra pensininkas, turi išlaikyti butą, skirti
lėšų maistui, gydymuisi ir transporto priemonėms, todėl jis neturi galimybės
sumokėti visą mokėtiną žyminį mokestį.
Palangos miesto
apylinkės teismas 2010-09-03 nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti nuo
dalies žyminio mokesčio ir įpareigojo sumokėti likusią 2 127 Lt žyminio
mokesčio dalį. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių
ieškovo ir jo šeimos narių gaunamas pajamas, be to, pats ieškovas nurodė, kad
gautus 50 435 Lt panaudojo verslo reikalais, todėl konstatavo, kad ieškovas
pagal turtinę padėtį gali sumokėti visą mokėtiną žyminį mokestį.
Atskiruoju
skundu ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-03 nutartį
panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo dalies žyminio mokesčio
sumokėjimo. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį neįsigilino į jo pateiktus
dokumentus ir pažymi, kad prie ieškinio pateikė banko sąskaitos išrašą, iš
kurio matyti, kad nuolatines jo pajamas sudaro tik gaunama pensija, be to, jis
turi grąžinti kreditus „BIGBANK“ ir UAB „General Financing“. Taip pat apeliantas
nurodė, kad antstolis G. Jonauskas yra areštavęs jo sąskaitas įvairiuose
bankuose ir į sąskaitas patenkantys pinigai yra iš karto areštuojami ir jis
negali jais disponuoti. Apeliantas taip pat teigia, kad gauti pinigai buvo
panaudoti verslui finansuoti tik 2010 m. balandžio mėn., todėl per tokį trumpą
laiką jokiu būdu negalėjo duoti pelno.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Teisę kreiptis į
teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims
teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam
suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad
būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.
Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į
teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį
mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti
kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų,
skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti
taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK
imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio
sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems
asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties,
užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems
ar mažas pajamas gaunantiems asmenims. CPK 83 straipsnio 3 dalis
nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį,
turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas
turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys
prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog
ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo ir jo šeimos narių gaunamas
pajamas, gautus 50 435 Lt panaudojo verslo reikalais, todėl padarė
išvadą, kad ieškovas pagal turtinę padėtį gali sumokėti visą mokėtiną žyminį
mokestį. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis
ir pažymi, jog ieškovas prie patikslinto ieškinio pateikė duomenis, jog jo
visos sąskaitos bei jo ir jo žmonos vardu registruotas nekilnojamasis turtas
yra areštuoti, taip pat pateikė duomenis, jog turi finansinių įsipareigojimų
kredito įstaigoms bei vekselio išdavėjui. Prie atskirojo skundo ieškovas
pateikė duomenis, jog jokių pajamų Lietuvoje negauna, jam pagal Rusijos Federacijos
įstatymus yra skirtas karių pensinis aprūpinimas – 1 085,12 Lt. Atsižvelgdama į
ieškovo pateiktus duomenis bei į tai, kad ieškovas sumokėjo dalį žyminio
mokesčio, kolegija daro išvadą, jog ieškovas pateikė pakankamai duomenų,
patvirtinančių sunkią turtinę padėtį, ir konstatuoja, kad ieškovui mokėtina
žyminio mokesčio suma yra finansiškai sunki, todėl ieškovas atleistinas nuo likusios
dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 177 str., 83 str. 3 d., 185 str.).
Esant nurodytoms
aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo
procesinės teisės normos taikymo (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.), ieškovo
prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintinas ir
ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui
(CPK 337 str. 3 p.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 336–338 str., teismas
n u t a r i a :
Palangos miesto
apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti, tenkinti ieškovo V. M. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio
sumokėjimo ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios
instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkas
Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Žydrūnas
Bertašius
Virginija Nijolė Griškevičienė