Civilinė byla Nr. 2-137-1089/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07529-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 2.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
vertėjaujant S. M.,
dalyvaujant ieškovui V. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Premier Restaurants“ atstovui advokato padėjėjui A. P.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirena LT“ vadovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sirena LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Premier Restaurants“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovės paskleista informacija apie tai, jog ieškovas nebuvo įleistas į restoraną (duomenys neskelbtini) dėl to, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, jis elgėsi agresyviai, neatitinka tikrovės. Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių 100 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 119–127). Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2017 m. gruodžio 31 d. vėlų vakarą ieškovas nutarė apsilankyti viešojo maitinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kadangi ketino pavalgyti bei pasinaudoti tualetu. Tačiau įeiti į viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini) ieškovui neleido du uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sirena LT“ darbuotojai, saugoję viešąją tvarką (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo paaiškinta kad jis netvarkingai atrodo, todėl apsauga turi teisę neįleisti tokių lankytojų į (duomenys neskelbtini)restoraną.
1.2. Ieškovas įspėjo UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojus apie tai, kad gins savo teises teisme, kadangi jų elgesys žeidžia ieškovą kitų lankytojų akyse, nes viskas vyksta matant daugybei žmonių, taip pat jį diskriminuoja. Be to, šis įvykis pateko į viešąją erdvę, kadangi buvo paskelbtas įvairių žiniasklaidos priemonių nusikaltimų kronikoje, pvz., 2018 m. sausio 1 d. www.delfi.lt ir www.delfi.ru.
1.3. 2018 m. sausio 6 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). Skundu prašė ištirti nurodytus jo teisių pažeidimus ir priimti atitinkamas veikimo priemones atsakovių atžvilgiu. 2018 m. vasario 7 d. Tarnyba atsiuntė atsakymą į ieškovo skundą Nr. 4-968. Prie atsakymo Tarnyba pridėjo dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Sirena LT“ ieškovo atžvilgiu išplatino informaciją, žeminančią jo orumą ir garbę, vaizduojančią jį neigiamai ir kaltinančią nederamu elgesiu nurodyto konflikto metu. Informacija, kurią atsakovas paskleidė per savo darbuotojo L. D. paaiškinimą, neatitinka tikrovės ir yra melaginga, skirta pateisinti atsakovo netinkamą elgesį. Informacija yra išgalvota atsakovės jai siekiant save pateisinti ir yra melaginga. Visi atsakovės pareikšti žeidžiantys epitetai yra melagingi ir neturi jokio faktinio patvirtinimo įrodymais ar kitais nepriklausomais šaltiniais.
1.4. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas buvo neblaivus yra melas, nes, ieškovo teigimu, jis yra alkoholio nevartojantis žmogus ir dėl sveikatos būklės negali vartoti alkoholio. Taip pat tai, kad nuo ieškovo neva sklido nemalonus kvapas, yra netiesa, kadangi jis gyvena visus standartus atitinkančiame bute ir palaiko aukštą asmens higienos ir sanitarijos lygį. Taip pat melu yra atsakovės pareiškimas, kad jis neva elgėsi šiurkščiai, iššaukiančiai ir kėlė grėsmę aplinkiniams žmonėms. Šį šmeižtą paneigia faktas, kad ieškovas iškvietė policijos ekipažą ir prašė pareigūnų įsitikinti tuo, kad yra visiškai blaivus, atrodo adekvatus, ir nėra pagrindo pažeidinėti jo teises.
1.5. Atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. nurodytų duomenų nepatvirtino antras apsaugininkas J. B. (J. B.), kuris nurodytu laiku dalyvavo konflikto vietoje. Apsaugininkas J. B. nemelavo ir neišsigalvojo ieškovą šmeižiančios informacijos. Taip pat atsakovės paskleistą melagingą informaciją paneigia policijos ekipažo veiksmai, kuris nerado pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti įstatymo numatytus veiksmus. Ieškovo teigimu, panašius melagingus duomenis nurodo ir atsakovės UAB „Premier Restaurants“ atstovas V. J..
1.6. Atsakovės šiurkščiai pažeidė ieškovo įstatymines teises, t. y. neįleido ieškovo į viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku, o vėliau, siekdami save pateisinti, paskleidė nurodytą ieškovą šmeižiančią informaciją.
1.7. Ieškovą šmeižiančios ir jo garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimas turėjo tokias pasekmes, kad tarnybos negalėjo priimti objektyvių sprendimų dėl jo skundo, kadangi buvo apgautos atsakovių, kurios apkaltino ieškovą nederamu elgesiu. Ieškovo teigimu, atsakovės sąmoningai apšmeižė jį, turėdamos tikslą ir siekdamos jį pavaizduoti visiškai niekingu žmogumi, girtuokliu, pažeidžiančiu viešąją tvarką, ignoruojančiu elementarias viešosios tvarkos normas, kaip nurodyta UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. paaiškinime, kas tapo plačiai žinoma neribotam asmenų skaičiui. Taigi abi atsakovės yra vienodai atsakingos ir privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą.
1.8. Ieškovas nereikalauja teismo įpareigoti atsakoves paneigti paskleistus duomenis jo atžvilgiu, kurie neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, kadangi šie duomenys buvo paskleisti ribotai ir nepateko į žiniasklaidos priemones. Tačiau atsakovės privalo atsakyti už nurodytus melagingus duomenis ir jų paskleidimą tam tikroms tarnyboms, t. y. Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Ieškovą šmeižiantys duomenys tebėra skleidžiami tarp tarnautojų, tikrinančių nurodytus faktus ikiteismine tvarka. Taip pat šie duomenys taps prieinami visiems žmonėms, kurie domėsis šiuo teisminiu procesu.
1.9. Nematerialinė žala dėl atsakovių veiksmų atsirado automatiškai dėl paties jo teisių pažeidimo fakto, jo pažeminimo žmonių akivaizdoje 2017 m. gruodžio 31 d., pavaizduojant jį kaip niekingą žmogų. Ieškovui kilusios neigiamos teisinės pasekmės dėl atsakovių veiksmų yra tos, kad nurodyta jį šmeižianti informacija turi tendenciją būti platinama už nurodytų įstaigų ribų, taip pat ji yra prieinama pašaliniams asmenims, kurie yra susipažinę su šia byla teikdami pagalbą rengiant ieškinį teismui.
2. Atsakovė UAB „Premier Restaurants“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t., b. l. 137–143). Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. 2017 m. gruodžio 31 d., apie 22.40 val., restorane buvo daug lankytojų, todėl įvykio, kai į restoraną nebuvo įleistas ieškovas, nematė nė vienas UAB „Premier Restaurants“ darbuotojas. Restorane budėjusių UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojų teigimu, į restoraną įėjęs ieškovas išsiskyrė iš kitų lankytojų, jo išvaizda ir elgesys sukėlė įtarimų, todėl apsaugos darbuotojas priėjo prie ieškovo paklausti, ko šis ieško. Ieškovas atsakė „ne tavo reikalas“, pradėjo provokuoti konfliktą, nemandagiai elgėsi su apsaugos darbuotoju, nepagarbiai atsiliepė apie restoraną. Dėl šios priežasties apsaugos darbuotojas informavo ieškovą, kad į restoraną šį kartą jo neįleis. Ieškovas iškvietė policiją, tačiau atvykę patruliai jokių apsaugos darbuotojų ar restorano darbuotojų neteisėtų veiksmų neįžvelgė, į konfliktą nesikišo, o ieškovui pasiūlė kreiptis į restorano administraciją.
2.2. Ieškovo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą, nes jokiuose atsakovės ar jos darbuotojų paaiškinimuose ar kituose dokumentuose nėra naudojami nei ieškovo ieškinyje įvardinti, nei jokie kiti panašūs apibūdinimai. Ieškovas kelis kartus mini UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. paaiškinimą, kuris buvo pateiktas kartu su UAB „Sirena LT“ paaiškinimu Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir yra pridėtas prie ieškinio, tačiau kalbėdamas apie UAB „Premier Restaurants“ tariamai paskleistus melagingus duomenis, ieškovas ieškinyje pateikia tik vieną teiginį iš UAB „Premier Restaurants“ paaiškinimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
2.3. Ieškovas ieškiniu gina savo garbę ir orumą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą, paskleidimo, tačiau šioje civilinėje byloje nagrinėjama situacija visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nurodytų sąlygų. UAB „Sirena LT“, jos darbuotojų ir UAB „Premier Restaurants“ paaiškinimų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tikslas buvo atsakant į institucijų kreipimusis pateikti atsakovių poziciją į įvykusi incidentą bei situacijos vertinimą. Taigi šie paaiškinimai CK 2.24 straipsnio prasme gali būti vertinami tik kaip atsakovių bei apsaugos darbuotojų subjektyvios pozicijos, nuomonės apie įvykį ir joms negalima taikyti tiesos ir netiesos kriterijaus. UAB „Premier Restaurants“ savo paaiškinime Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai apskritai rėmėsi tik UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojų pateiktais liudijimais ir tai aiškiai nurodė savo rašte.
2.4. Minėti paaiškinimai negali būti prilyginti informacijos paskleidimui CK 2.24 straipsnio prasme, nes atsakovės institucijoms pateikė atsakymus, kuriuos privalėjo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka šioms pradėjus tyrimus pagal paties ieškovo skundus. Atsakovių paaiškinimų, t. y. atsakymų į institucijų paklausimus, jokiu būdu negalima laikyti informacijos paskleidimu, nes šie atsakymai buvo adresuoti ne pašaliniams asmenims, o institucijų tarnautojams, kurie tiesiogiai nagrinėjo skundą, tuo labiau, kad skundas buvo pateiktas paties ieškovo. Atsakovių paaiškinimais nebuvo paskleisti jokie tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą.
2.5. Ieškovas jo patirtą žalą įvardija bendra 3 100 Eur dydžio suma, tačiau ši žala yra visiškai neįrodyta. Apskritai nėra aišku, kuo pasireiškė materialinė ieškovo žala, nes ieškinyje nėra pateikta jokių argumentų apie tai, kokio turto neteko, kokių išlaidų turėjo ieškovas ar kokių pajamų negavo. Be to, ieškovas taip pat nepateikė ir nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą dėl atsakovių veiksmų, o ieškinyje apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą dėl tariamo jo pažeminimo. Ieškovas savo iniciatyva iškvietė policijos ekipažą, nors tam nebuvo jokio poreikio – atvykę policininkai nenustatė jokių neteisėtų atsakovių veiksmų. Ieškovas taip pat mini, kad šis įvykis pateko į viešą erdvę, tačiau www.delfi.lt straipsnyje nėra jokių ieškovą identifikuojančių duomenų (vardo, pavardės, atvaizdo ar kt.). Faktas, kad kartu su policijos ekipažu atvyko ir spaudos atstovai, niekaip nesusijęs su atsakovės veiksmais.
3. Atsakovė UAB „Sirena LT“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t., b. l. 147–151). Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
3.1. Ieškovo nurodomo L. D. paaiškinimo turinys objektyviai negali žeminti asmens garbės ir orumo, nes šis paaiškinimas tapo žinomas tik tiems asmenims, kurių reikalavimu jis buvo pateiktas – pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, taip pat asmenims tiesiogiai susijusiems su ieškovo skundų tyrimu. Ieškovas neįrodė duomenų apie jį paskleidimo fakto.
3.2. Ieškovas neįrodė kad būtų patyręs neigiamus padarinius ir niekaip nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Pats ieškovas nenurodo, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kai jis nebuvo įleistas į UAB „Premier Restaurants“ valdomo restorano patalpas. Ieškovo pozicija yra grindžiama išimtinai tik deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais. Jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė nei Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – šios valstybinės institucijos nagrinėjo to paties ieškovo skundus, grįstus analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia ir savo patikslintą ieškinį.
3.3. Turtinės žalos ir neturtinės žalos atsiradimą ieškovas bando pagrįsti dviem aplinkybėmis – atsisakymu įleisti į restoraną ir tariamu garbės bei orumo pažeidimu. Tačiau šiuo atveju neegzistuoja faktų visetas dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 straipsnį. Atsisakymas įleisti į restoraną savaime nelemia jokios žalos atsiradimo. Žala neatsiranda „automatiškai“, kaip tą bando įrodinėti ieškovas. Šiuo atveju nėra nei vienos iš atsakovių kaltės. Atsakovių faktinis elgesys ginčo situacijoje atitinka teisės aktuose nustatytų veikimo tokioje situacijoje standartus, atsakovės elgėsi taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir apdairus asmuo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina bylos šalių ar jų atstovų paaiškinimai, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo įleistas atsakovės UAB „Sirena LT“, teikusios saugos paslaugas, darbuotojo į atsakovės UAB „Premier Restaurants“ valdomą viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ieškovas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pažeidimų nenustatė, į tarp ieškovo ir UAB „Sirena LT“ darbuotojo kilusį konfliktą nesikišo. Kartu su policijos pareigūnais į iškvietimo vietą atvyko ir visuomenės informavimo priemonės atstovai. Apie kilusį nesutarimą dėl atsisakymo leisti ieškovui patekti į paminėtą viešojo maitinimo įstaigą visuomenės informavimo priemonės interneto svetainėje buvo publikuotas pranešimas (I t., b. l. 27).
5. Dėl paminėto fakto ieškovas padavė skundus Valstybinei vartotojui teisių apsaugos tarnybai, o pastaroji skundą papildomai perdavė pagal kompetenciją įvertinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (I t., b. l. 16–19). Atsakydamos į nurodytų institucijų užklausas atsakovės pateikė atsakymus: atsakovė UAB „Sirena LT“ 2018 m. sausio 24 d. raštą Nr. 2 ir apsaugos darbuotojų paaiškinimus, o atsakovė UAB „Premier Restaurants“ 2018 m. sausio 28 d. raštą Nr. N/LT/2018/1 (I t., b. l. 22–25).
6. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė UAB „Premier Restaurants“ buvo pasitelkusi atsakovę UAB „Sirena LT“, jog pastaroji, be kita ko, užtikrintų viešąją tvarką viešojo maitinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės UAB „Premier Restaurants“ darbuotojų ir įstaigos lankytojų apsaugą (I t., b. l. 92–101).
7. Ieškiniu pareikšti reikalavimai yra grindžiami dvejomis argumentų grupėmis: pirma, pasak ieškovo, neteisėtu atsisakymu – pagrįstu diskriminaciniais motyvais – 2017 m. gruodžio 31 d. įleisti jį į viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini), ir antra, atsakovų veiksmais perduodant valstybės institucijoms ieškovą šmeižiančią informaciją. Ieškovo vertinimu nurodyti atsakovių veiksmai yra neteisėti ir turėtų užtraukti joms civilinę atsakomybę.
8. Prieš pereinant prie paminėtų ieškovo argumentų grupių analizės, kiek tai susiję su ieškovo teisminio nagrinėjimo metu dėstyta pozicija ir reikštais prašymais dėl liudytojų šaukimo primygtinio poreikio šioje byloje, papildomai išskirtina, kad policijos pareigūnai tarp ieškovo ir apsaugos darbuotojo kilusio konflikto nematė, jame nedalyvavo. Taigi policijos pareigūnams objektyviai negali būti žinoma apie konflikto užuomazgas ir jo eigą iki ieškovas juos išsikvietė ir jie atvyko į iškvietimo vietą. Tai, kaip vienas iš atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojų, pateikusių paaiškinimą, vertino ginčo su ieškovu situaciją, objektyviai negali būti patikrinta kitų asmenų ar paties paaiškinimų autoriaus parodymais. Antra vertus, dalis bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių buvo nustatyta administracine tvarka nagrinėtoje byloje.
Ar atsakovės, atsisakius įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus?
9. Teisės aktuose nėra nustatytos besąlyginės pareigos viešojo maitino paslaugų teikimu užsiimantiems asmenims įleisti į jų valdomas patalpas, kuriose vykdomas paslaugų teikimas, visus to pageidaujančius asmenis. Atitinkamai tokia teisė nėra garantuojama ir viešojo maitinimo paslaugų klientams. Prilyginus neįleidimą į įstaigos patalpas atsisakymui suteikti maitinimo paslaugą, pridurtina, kad viešojo maitinimo įstaigos turi nuožiūros laisvę, kam ir kokiomis sąlygomis teikti paslaugą. Svarbu tai, kad paminėta nuožiūros laisvė būtų realizuojama laikantis objektyvių priežasčių ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių, saugomų bei garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų.
10. Ieškinio faktinį pagrindą apibrėžiantys ieškovo argumentai teikia pagrindą išvadai, kad jis laiko, jog ginčo veiksmu jis buvo diskriminuojamas (žr. patikslinto ieškinio 2 lapo 4 pastraipą (I t., b. l. 120).
11. Atsakovės procesiniuose dokumentuose ir Valstybinei vartotojui teisių apsaugos tarnybai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teiktuose atsakymuose nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovą buvo atsisakyta įleisti į ginčo viešojo maitinimo įstaigą dėl viseto savarankiškų motyvų: ieškovo netvarkingos išvaizdos, konfliktiško elgesio, nuo jo sklidusio nemalonaus kvapo. Aplinkybę, kad ieškovas dėl aptariamo veiksmo nebuvo diskriminuojamas, patvirtina Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (18)SN-17)SP-28 nutraukti ieškovo skundo tyrimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-297-822/2020, kuria konstatuota, kad tyrimas pagal ieškovo skundą buvo nutrauktas pagrįstai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi atsisakymo įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą priežastys negali būti traktuojamos kaip lėmusios ieškovo diskriminavimą, o kartu kvalifikuojamos kaip Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje atsakovėms nustatytos pareigos pažeidimas.
12. Administracinėje byloje, kurios iškėlimą inicijavo ieškovas, buvo analizuotos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su atsisakymo įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą priežastimis, kuriomis grindžiamas šioje byloje pareikštas ieškinys. Tiek šios, tiek administracinės bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš dalies persidengia toje apimtyje, kiek tai susiję su ieškovo neįleidimo į viešojo maitinimo įstaigos patalpas priežastimis ir jų vertinimu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų kontekste. Dėl to ieškovas nebegali ginčyti ir neigti administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teismų padarytų išvadų dėl aplinkybių teisinio įvertinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai šioje byloje negali būti prieita prie kitokių išvadų, nei tai buvo padaryta administracinėje byloje. Vien tai, kad administracinės bylos išsprendimo rezultatas, ieškovo skundų nagrinėjimo procesas netenkina ieškovo, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje nesiremti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl ginčo faktinių aplinkybių.
13. Kitų argumentų, kurie pagrįstų, kad atsakovės veikė neteisėtai, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su atsakovių pateiktu situacijos vertinimu, savaime nėra priežastis konstatuoti, jog prieš ieškovą buvo atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaip prieš tai minėta, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovių veiksmai būtų draudžiami įstatymų. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės būtų pažeidusios bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kad prieš ieškovą būtų atlikti tyčiniai veiksmai, motyvuoti akivaizdžiai kitais motyvais, nei procesiniuose dokumentuose akcentavo atsakovės. Atsakovių akcentuotas tikslas, kad atsakovės UAB „Premier Restaurants“ valdomoje viešojo maitinimo įstaigoje būtų užtikrinta tvarka, išvengta jos pažeidimų, kurių ir siekta įgyvendinti atsisakant į patalpas įleisti ieškovą, vertintinas kaip racionalus ir pagrįstas rūpestingo bei atsakingo paslaugos teikėjo veikimas.
14. Šio sprendimo 11 punkte nurodyta, kad atsakovės laikėsi nuoseklios ir neprieštaringos pozicijos, jog ieškovą buvo atsisakyta įleisti į ginčo viešojo maitinimo įstaigą dėl ieškovo netvarkingos išvaizdos, konfliktiško elgesio ir nuo jo sklidusio nemalonaus kvapo. Tai yra pakankamai subjektyvios priežastys, kurios iš dalies priklauso nuo konkretaus asmens vertinimo. Aplinkybę, kad būtent ieškovo netvarkinga išvaizda buvo pirminė priežastis jo neįleisti į viešojo maitinimo įstaigą, patvirtina ir administracinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, jog apsaugos darbuotojai policijos pareigūnams nurodė, kad ieškovo neįleidimo priežastis yra jo netvarkinga išvaizda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties 24 punktą). Juolab, kad ir pats ieškovas patikslintame ieškinyje pripažino, jog jam, visų pirma, buvo nurodyta, kad jis į viešojo maitinimo įstaigą nebus įleistas dėl netvarkingos išvaizdos (žr. patikslinto ieškinio 3 lapo 5–7 pastraipos (I t., b. l. 121). Negalima ignoruoti ir to, kad atsakovė UAB „Premier Restaurants“ tiek administracinėje, tiek šioje byloje nuosekliai teigė, jog esminė ieškovo neįleidimo priežastis buvo jo konfliktiškas elgesys ir nuo jo sklidęs nemalonus kvapas. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodomos teisės ribojimą lėmė ne atsakovių deklaruotas tikslas, o kitos priežastys.
15. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės, atsisakius įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei dėl to atsakovėms turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Pareiga pagrįsti, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, teko ieškovui (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Aptartų bylos aplinkybių kontekste pridurtina ir tai, kad iš ieškinio faktinio pagrindo (žr. patikslino ieškinio 3 lapo 2 ir 3 pastraipas) ir ieškovo paaiškinimų galima spręsti, jog esminis ieškovo tikslas, dėl kurio jis siekė patekti į ginčo viešojo maitinimo įstaigą, – galimybė pasinaudoti tualetu. Tačiau atsakovė UAB „Premier Restaurants“ pagal bylos medžiagą viešojo tualeto paslaugų neteikia ir tokias paslaugas teikti ne savo klientams teisės aktais nėra įpareigota. Fakto, kad ieškovui apskritai buvo atsisakyta suteikti viešojo maitinimo paslaugas, ieškovas byloje neįrodinėjo.
Ar atsakovių veiksmai pateikiant valstybės institucijoms informaciją apie ieškovo neįleidimo į viešojo maitinimo įstaigą priežastis ir pati informacija gali būti vertinami kaip pažeidę ieškovo garbę ir orumą?
16. Ieškovas teigia, kad jo garbę ir orumą pažeidžia tokia atsakovių apie jį paskleista informacija:
16.1. UAB „Sirena LT“ 2018 m. sausio 24 d. rašto Nr. 2, adresuoto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, priedo – L. D. paaiškinimo, tekstas: „<...> Darbo metu pamačiau kaip į restoraną bando užeiti asmuo, kuris akivaizdžiai išsiskyrė iš lankytojų (nešvaria skylėta striuke ir nuo jo sklindančiu nemaloniu specifiniu kvapu). Paklausus asmens ko jis ieško, pastarasis atsakė – ne tavo reikalas. Tada paklausiau, kodėl eidamas į restoraną nepasirūpino nepriekaištinga išvaizda, drabužiais ir higienos reikalais. Atsakė, jog tai ne restoranas, o pritonas ir ėmė elgtis įžūliai, provokavo konfliktą. Pasakiau, jog į restoraną nebus įleistas, nes yra konfliktiškai nusiteikęs, išvaizda nekelia pasitikėjimo, trūksta higienos <...>. Tada ėmė grasinti psichologiniu susidorojimu, gyrėsi, jog turi 8-nias panašaus pobūdžio bylas, ėmė skambinti į policiją. Belaukdamas policijos, ėmė elgtis neadekvačiai, pridūrė, kad gal būt reiktų dar išsikviesti greitąją medicinos pagalbą <...>. Žmogus iš savo apsileidimo, nepagarbos visuomenei, restoranui, kitiems lankytojams ir iš susidariusios situacijos bandė padaryti ažiotažą ir apkaltinti nebūtais dalykais.“;
16.2. UAB „Premier Restaurants“ 2018 m. sausio 28 d. rašte Nr. N/LT/2018/1, adresuotame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, išdėstyti duomenys: „Kreipimesi minimas subjektas, anot saugumo tarnybos pateiktų liudijimų, atrodė esąs neblaivus, pasižymėjo itin stipriu ir nemaloniu kvapu bei demonstravo agresyvų elgesį. Dėl šių priežasčių saugumo tarnyba nusprendė neleisti šiam asmeniui įeiti į (duomenys neskelbtini) restoraną, nes tuo metu jis potencialiai galėjo pakenkti restorano lankytojams, personalui ir turtui.“.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas). Vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 32 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 32 punktas).
20. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant, ar atsakovės paskleidė ieškovą žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, esminę reikšmę turi du aspektai: informacijos pobūdis ir paskleidimo faktas.
21. Visų pirma, ieškovo garbę ir orumą galėtų žeminti tik tos atsakovių valstybės institucijoms teiktuose dokumentuose išdėstytų teiginių dalys, kuriose buvo pateiktas ieškovo išvaizdos ir elgesio vertinimas. Išanalizavus šio sprendimo 15.1 ir 15.2 papunkčiuose pacituotus tekstus, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Sirena LT“ Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai persiuntė įmonės darbuotojo paaiškinimus, kuriuose pastarasis pateikė savo poziciją (nuomonę), kaip jis vertino konfliktą su ieškovu ir jo priežastis, o atsakovės UAB „Premier Restaurants“ rašte iš esmės pateikta nuoroda į atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojo išsakytus teiginius. Nei viename iš ieškovo minimų dokumentų nėra konstatuojami faktai apie atsakovą, o dėstoma nuomonė apie ieškovo elgesį ir išvaizdą. Tiesos kriterijus teiginiams apie tai, kaip atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojas vertino nuo ieškovo sklidusį kvapą, pastarojo išvaizdą ir elgesį po to, kai ieškovą buvo atsisakyta įleisti į viešojo maitinimo įstaigą, objektyviai negali būti pritaikytas. Konstatuojamo pobūdžio teiginių, kad ieškovas buvo neblaivus, raštuose nėra pateikta. Vien tik atskiro asmens subjektyvus įtarimas apie kito asmens galimą neblaivumą negali būti prilyginamas fakto deklaravimui.
22. Dėl nurodytų priežasčių negalima pritarti ieškovo pozicijai, kad atsakovių raštuose buvo paskleista žinia. Antra vertus, hipotetiškai laikantis priešingos pozicijos, tai yra kad ginčo teiginiai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip nuomonė, o kaip turintys žinios požymių, nebūtų pakankamo ir svaraus pagrindo pripažinti, kad jie galėjo pažeisti ieškovo garbę ir orumą. Kitaip nei teigia ieškovas, atsakovių raštuose nėra informacijos, iš kurios būtų galima susidaryti įspūdį, kad ieškovas būtų vaizduojamas kaip asmuo, kuris pažeidinėtų viešąją tvarką, ignoruotų elementarias viešosios tvarkos normas. Ieškovas neneigė, kad tarp jo ir atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojo kilo konfliktas. Būtent dėl to ieškovas, kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, ir iškvietė policijos pareigūnus. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai nenustatė nei vienos iš bylos šalių veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, nereiškia, jog dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojas, parašęs ginčo paaiškinimą, negalėjo susidaryti nuomonės apie atskirus ieškovo veiksmus bei pateikti jų vertinimo.
23. Antra, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovių valstybės institucijoms teikti atsakymai tapo žinomi ne tik institucijų tarnautojams, bet ir kitiems asmenims. Šio fakto ieškovas apskritai neįrodinėjo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to nagrinėjama situacija atitinka šio sprendimo 19 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos atsakovių veiksmai pateikiant paaiškinimus negali būti vertinami kaip informacijos paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimus pradėjo ir atliko pagal paties ieškovo skundą. Atsakovių atsakymai į institucijų paklausimus dėl ieškovo skunde aprašytų aplinkybių negali būti traktuojami kaip informacijos skleidimas. Kitoks aiškinimas suponuotų situaciją, kad atsakovėms civilinė atsakomybė turėtų būti taikoma vien tik už tai, jog pastarosios gynėsi nuo ieškovo reikštų pretenzijų bei teikė savo pozicijas dėl tarp atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojo ir ieškovo kilusio konflikto aplinkybių. Pareigos atsakovėms atlikti savo darbuotojų veiksmų tyrimą teisės aktuose nėra įtvirtintos. Tokio pobūdžio pareiga negali būti kildinama iš bendrųjų civilinių teisinių santykių principų. Dėl to negalima pritarti ieškovo argumentams, kad, prieš pateikdamos atsakymus į valstybės institucijų paklausimus, atsakovės turėjo atlikti neapibrėžtus patikros veiksmus, o ne pasikliauti UAB „Sirena LT“ darbuotojo paaiškinimais.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra pagrindo ginti tariamai pažeistų ieškovo garbės ir orumo. Ieškovas nepagrindė, kad nagrinėjamas atvejis atitiktų CK 2.24 straipsnyje įtvirtintus materialiuosius faktinius požymius, kai turėtų būti konstatuojama būtinybė ginti asmens garbę ir orumą.
Ar ieškovas dėl atsakovių veiksmų galėjo patirti žalos?
25. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovių priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Įrodymų, kad dėl atsakovių veiksmų turėjo konkrečių išlaidų ar (ir) nuostolių, kurie galėtų būti laikomi jo turtiniais praradimais, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Įrodinėjimo pareiga pagrįsti žalos faktą ir dydį teko ieškovui. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas savaime.
26. Pripažinus, kad atsakovės nei atliko neteisėtų veiksmų, nei paskleidė ieškovo reputaciją galinčią žeminti informaciją, darytina išvada, jog ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, kurios atlyginimą prašo priteisti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai šios išvados lemia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, yra 35,89 Eur. Netenkinus ieškinio nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 35,89 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis