Civilinė byla Nr. e2A-807-479/2017

                               Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02910-2016-3

                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                           1.3.2.6.2.; 1.3.2.9.13.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.18.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. I. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei, viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2013-11-08 įsakymu Nr. A2-629 jis buvo paskirtas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas pagal terminuotą darbo sutartį 5 metams. Ieškovas paaiškino, kad 2016 metais Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė su įstaigos reorganizavimu susijusius sprendimus, su kuriais ieškovas nesutiko ir nustatyta tvarka kreipėsi į teismą. Ieškovas teigė, kad tokie jo veiksmai buvo įvertinti kaip veikimas prieš savivaldybės vadovybę, todėl ieškovui buvo paaiškinta, jog jis bus atleistas iš užimamų pareigų. 2016 m. gegužės mėnesį ieškovas nedirbo dėl nedarbingumo ir sužinojo, kad 2016-05-26 savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš darbo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 sprendimu 2016-05-26 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas buvo pripažintas neteisėtu. Ieškinyje nurodoma, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną ieškovas grįžo į darbą, tačiau tą pačią dieną jam buvo įteiktas Šilutės rajono savivaldybės mero 2016-11-14 potvarkis ,,Dėl L. I. atšaukimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų". Ieškovas teigė, kad savivaldybės mero sprendime nebuvo nurodyta jokių atleidimo iš darbo motyvų. Be to, ieškovui nebuvo paaiškinta, dėl kokios priežasties jis buvo atleistas. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas iš darbo nenustačius teisinio ir faktinio pagrindų darbo sutarčiai nutraukti. Dėl to ieškovas teismo prašė:
1. pripažinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2016-11-14 potvarkį Nr. M2-59 ir ieškovo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų neteisėtu bei šį potvarkį panaikinti;
2. nustatyti, kad 2013-11-08 darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
3. priteisti ieškovui iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-11-15 iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, tai yra 2018-12-09;
4. priteisti ieškovui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;
5. priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2016-11-14 buvo atšauktas iš užimamų pareigų vadovaujantis LR DK 124 str. 1 d. 1 p., LR Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p., LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nuostatomis. Atsakovė paaiškino, kad merui priimant 2016-11-14 potvarkį buvo atsižvelgta į Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 sprendimą, kuriame konstatuota, jog savivaldybės meras, o ne savivaldybės taryba turi teisę atleisti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos administracijos vadovą iš pareigų. Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusios LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nuostatos numato, jog visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, o įstaigos vadovo atšaukimas nėra siejamas su jo kaltais veiksmais einant pareigas. Atsakovės teigimu, ieškovas yra praradęs viešosios įstaigos savininko pasitikėjimą, todėl ieškovas buvo teisėtai atšauktas iš įstaigos vadovo pareigų ir šiuo pagrindu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta taip pat teisėtai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-02-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013-11-08 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-629 buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo pareigas ir tą pačią dieną su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis 5 metams. 2016-06-30 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-33 ieškovui suteiktos tikslinės vaiko auginimo atostogos iki vaikui sueis treji metai. Teismas taip pat nustatė, kad 2016-11-11 mero potvarkiu Nr. M3-75 nuo 2016-11-14 ieškovo atostogos nutrauktos ir potvarkiu Nr. M2-59 nuo tos pačios dienos ieškovas atšauktas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Teismas atsižvelgė į tai, kad pasikeitus LR Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms buvo įtvirtinta viešosios įstaigos dalininkų teisė atšaukti įstaigos vadovą praradus pasitikėjimą juo ir šis atšaukimas nėra siejamas su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčijamo Šilutės rajono savivaldybės mero 2016-11-14 potvarkio priėmimo metu galiojo LR Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, kurioje yra įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, jog darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik LR DK nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad 2013-11-08 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas L. I. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apelianto teigimu, jis į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. nuostatas, kuris yra specialusis įstatymas LR Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, todėl terminuota darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik LR DK nustatyta tvarka ir pagrindais.
2. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas turėjo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos LR Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, pagal kurias atsakovė turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, laikėsi šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

7. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

8. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apelianto teigimu, jis į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. nuostatas, kuris yra specialusis įstatymas LR Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, todėl terminuota darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik LR DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-08 įsakymu Nr. A2-629 ieškovas buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo pareigas ir tą pačią dieną su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas vyriausiuoju gydytoju priimtas dirbti 5 metų terminui. Darbo sutartis įsigaliojo ir ieškovas pradėjo dirbti 2013-12-09. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016-05-26 priėmė sprendimą Nr. T1-372 „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. I. atšaukimo iš pareigų“, juo buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš pareigų  nuo 2016-05-27, atleidimo datą perkeliant į pirmą dieną po jo laikino nedarbingumo pasibaigimo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1793-635/2016 pripažino neteisėtu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimą Nr. T1-372 ir jį panaikino. Šilutės rajono savivaldybės mero 2016-11-11 potvarkiu Nr. M3-75 nuo 2016-11-14 buvo nutrauktos ieškovo tikslinės vaiko auginimo ir tėvystės atostogos, o 2016-11-14 potvarkiu Nr. M2-59 ieškovas nuo tos pačios dienos atšauktas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Savivaldybės merui priėmus 2016-11-14 potvarkį Nr. M2-59, ieškovo ir atsakovės sudaryta 2013-11-08 darbo sutartis nuo 2016-11-14 nutraukta pagal LR DK 124 str. 1 d. 1 p.

9. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal LR DK 124 str. 1 d. 1 p. ir LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė byloje įrodinėjo, kad būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir savininkė, pagal galiojančias LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nuostatas ji turėjo teisę bet kada atšaukti ieškovą iš pareigų ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, todėl LR DK nuostatos šiuo atveju neturėjo būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai susiklostė tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) dalis, bei jos vadovo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad LNSS viešųjų įstaigų veiklą, jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kuriuo būtina vadovautis kaip specialiojo teisės akto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 6 d. nustato, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami LR DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė  LR Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, o darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik laikantis LR DK nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-523-852/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiški išaiškinimai buvo pateikti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1793-635/2016, tačiau atšaukdama ieškovą iš pareigų atsakovė į teismo sprendime nurodytus motyvus neatsižvelgė.

10. LR DK 129 str. 5 d. nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju nei savivaldybės merui priimant 2016-11-14 potvarkį dėl ieškovo atšaukimo, nei jokia kita forma nebuvo nurodyti jokie objektyvūs ieškovo atleidimo iš pareigų motyvai. Tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta tą pačią dieną, kai buvo priimtas Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. M2-59, tai yra 2016-11-14. Šios aplinkybės patvirtina, kad nutraukiant 2013-11-08 su ieškovu sudarytą darbo sutartį atsakovė nesilaikė LR DK 129 str. 5 d. reikalavimų, pagal kuriuos terminuota darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jei nebuvo galima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjus ieškovui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, taip pat atsakovė nesilaikė LR DK 130 str. nustatytų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė LR DK 129 str. 5 d. nustatytą darbo sutarties nutraukimo tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2016-11-14 potvarkį Nr. M2-59 ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Kadangi ieškovas nepareiškė reikalavimo grąžinti jį į darbą, nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

11. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir tai, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas turėjo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Su šia skundo nuostata taip pat galima iš dalies sutikti. LR DK 300 str. 4 d. nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už priverstinį pravaikštos laiką terminuotos sutarties atveju, yra nurodęs, jog darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, yra už laiką iki terminuotos sutarties pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014).

12. Byloje nustatyta, kad pagal 2013-11-08 darbo sutartį ieškovas vyriausiuoju gydytoju priimtas dirbti 5 metų terminui nuo 2013-12-09 iki 2018-12-09. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2016-11-14. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-11-15 iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, tai yra 2018-12-09. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-20 pranešimo Nr. S1(1.18)-30 nustatyta, jog vidutinis vienos dienos ieškovo darbo užmokestis buvo 52,20 Eur, vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis – 1 096,20 Eur (b. l. 48), todėl vidutinis ieškovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2018-12-09 sudarytų 27 196,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-11-14 Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo nuspręsta ieškovo atleidimo dieną išmokėti jam 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ši suma ieškovui nebūtų sumokėta, todėl į priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumą įskaitytina ieškovui sumokėta 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (27 196,20 Eur – 2 192,40 Eur = 25 003,80 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-296/2005). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl LR DK 300 str. 4 d. numatytos išmokos priteisimo, yra išaiškinęs, jog ši išmoka yra kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui, jos tikslas – kompensuoti darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016). Darbuotojui priteisiama kompensacija negali būti neadekvati, jos dydis privalo būti proporcingas, skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad nuo 2016-11-25 ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įmonėje dirba iki šiol. VSDFV duomenys patvirtina, kad ieškovo darbo užmokesčio suma per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 2 000 Eur, laikotarpiu nuo 2016-11-25 iki 2017-03-31 ieškovo darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių sudarė iš viso 8 036,40 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas pradėjo dirbti praėjus vos kelioms savaitėms po darbo sutarties nutraukimo su atsakove, o jo darbo užmokestis kitoje darbovietėje yra didesnis nei ankstesnis ieškovo darbo užmokestis, darytina išvada, jog didesnių turtinių praradimų dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovas nepatyrė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 25 003,80 Eur dydžio kompensacijos priteisimas šiuo atveju būtų neproporcinga, šalių interesų pusiausvyros bei šios kompensacijos paskirties, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkanti priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms ginti bei neadekvati turtinė sankcija darbdaviui. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistino vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-11-15 iki 2018-12-09 suma mažintina dviem trečdaliais ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 8 334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (25 003,80 x 1/3 = 8 334,60 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. LR DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas iš įstaigos vadovo pareigų buvo atšauktas jau pirmą dieną po to, kai įsiteisėjo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1793-635/2016, kuriuo ankstesnis ieškovo atšaukimas iš pareigų toje pačioje įstaigoje buvo pripažintas neteisėtu. Dėl to ieškovas buvo priverstas antrą kartą kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta prieš tai nustatyta tvarka jo neįspėjus bei nenurodžius jokių atleidimo iš pareigų motyvų. Be to, ieškovas iš įstaigos vadovo pareigų buvo atšauktas nutraukus jam suteiktas tikslines vaiko auginimo ir tėvystės atostogas, todėl ieškovui teko ieškoti naujo darbo ir tai lėmė jo asmeninių ir šeimos planų pasikeitimą. Akivaizdu, jog visa tai sukėlė ieškovui neigiamus emocinius išgyvenimus, kurių nekompensuoja vien vidutinio darbo užmokesčio priteisimas, todėl kolegija konstatuoja, kad neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio kolegija atsižvelgia į tai, jog ieškovas pakankamai greitai rado naują darbą, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei ankstesnėje darbovietėje. Be to, teismo sprendimu ieškovui yra priteisiama vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Įvertinusi nustatytas aplinkybes kolegija ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 1 000 Eur ir pažymi, jog ši suma yra pakankama ieškovo patirtiems išgyvenimams kompensuoti.

15. Ieškovas teismo prašė neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, kurios meras priėmė potvarkį dėl ieškovo atšaukimo iš įstaigos vadovo pareigų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad byloje, kurioje darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas, ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Kadangi darbo santykiai šiuo atveju susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovo patirtą neturtinę žalą taip pat privalo atlyginti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ne jos savininkė. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos atlyginimas ieškovui priteisiamas iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (LR CPK 414 str.).

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, už apeliacinio skundo paruošimą ieškovas advokatui sumokėjo 150 Eur. Iš viso šioje byloje ieškovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo patirtos išlaidos nėra didelės, o teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo mažinti ieškovui iš atsakovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl ieškovui iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

18. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje pareikštus reikalavimus (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl valstybei iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 321 Eur žyminis mokestis, tai yra 280 Eur už patenkintus turtinius reikalavimus ir 41 Eur už patenkintą neturtinį reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo L. I. ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtu ieškovo L. I. atšaukimą iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų bei 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties Nr. 3673-251 nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. M2-59 „Dėl L. I. atšaukimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų“ 1 punktą.

Nustatyti, kad 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutartis Nr. 3673-251 su ieškovu L. I. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. gegužės 11 d.

Priteisti ieškovui L. I. iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 8 334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 321 Eur žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjos                                                                                                Raimonda Andrulienė              

                     Aušra Maškevičien              ė