Administracinė byla Nr. A2.6-439-813/2013

(Proceso Nr. 4-17-3-00392-2013-5)

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.

(S)

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, nedirbančio, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjui,

n u s t a t ė :

L. G. 2013-05-18 d. 01.04 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 18 km., vairuodamas transporto priemonę „VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 151 km/h greičiu, leistinas 70 km/h greitis, viršijo leistiną greitį 81 km/h. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teise jam buvo atimta 2006-03-22, bet neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

L. G., apklaustas teisme, kaltu visiškai prisipažino, paaiškino, kad skubėjo pas Kaune sergančią mamą. Kad neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo. Gailisi.

L. G. kaltė padarius pažeidimą įrodyta bylos medžiaga: pažeidėjo paaiškinimu ATP protokole, policijos pareigūno V. S. tarnybiniu pranešimu, KET pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-2608442-13, pažyma apie baustumą, todėl jis yra baustinas.

L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1d. 1p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra L. G. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., už kurį numatoma skirti baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

LR vidaus reikalų ministro
2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 aptvirtinto „Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 18 p. sako, kad vairuotojo pažymėjimai, neatsiimti praėjus vieneriems metams nuo teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos ar kurių galiojimo laikas pasibaigė, siunčiami VĮ „Regitra“ paskelbti negaliojančiais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ paskelbė negaliojančiu, naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka. Tai, kad L. G. neįvykdė šiame apraše nurodytų reikalavimų dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo, reiškia, kad jis pažeidimo padarymo metu šio pažymėjimo neturėjo. O asmuo, neturintis vairuotojo pažymėjimo, neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Ši išvada išplaukia iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin. 21007, Nr. 128-5213) 24 str. 4 d. numatančios, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vadinasi, L. G. daugiau kaip 50 km/h viršijo leistiną greitį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės nuobaudos jam skyrimui. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-447-383/2012). L. G. baustumo pažyma rodo, kad nei vienos baudos jis nesumokėjęs, pažeidimai transporte kartojasi, todėl jam skirtina administracinio arešto nuobauda. L. G. visiškas kaltės pripažinimas, rodo, kad šios nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus arešto minimalų terminą – 20 parų.

L. G. buvo kaltinamas ir padaręs ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą dėl to, kad jo vairuotas automobilis nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsakomybė pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį taikoma kai vairuojama transporto priemonė, kuri apskritai neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba tokio draudimo galiojimas yra pasibaigęs. Tuo atveju, jei transporto priemonė yra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau vairuotojas nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-4378/2011). Byloje esantys duomenys apie L. G. rodo, jog jo vardu nėra įrašų apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (b.l. 6). Tačiau vien iš šių duomenų negalima spręsti, jog L. G. veikoje yra jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis. Visų pirma, ATP protokole jo veika išvis neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už visai kitas veikas, bet ne už automobilio vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Toks L. G. inkriminuotas pažeidimas galėtų būti kvalifikuotinas nebent pagal ATPK 123 str. 5 d. Tačiau nagrinėjamu atveju to teismas padaryti negali, nes šios L. G. ATP protokole nurodytos faktinės aplinkybės liko neįrodytos ir štai dėl ko. Jau pačiame ATP protokole nurodyta, jog L. G. vairavo ne savo, o kitam asmeniui E. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta, kad kiekviena naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad L. G., nebūdamas automobilio savininku, neturėjo pareigos apdrausti teisėtai valdomo svetimo automobilio ir apie draudimo nebuvimą negalėjo žinoti. Kita vertus, ATP protokolą surašiusi institucija nepateikė įrodymų, kad L. G. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas, nes galimai savininkė E. Č. šią pareigą buvo įvykdžiusi. Teismas sprendžia, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės formos dėl ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo. Kita vertus L. G. veikos negalima kvalifikuoti pagal ATPK 1241 str. 7 d., nes joje nurodytos faktinės objektyviąją pusę sudarančios pažeidimo aplinkybės L. G. išvis nebuvo inkriminuotos, nes jis nebuvo kaltinamas nepateikęs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Taigi teismas neturi kompetencijos taikyti ATPK 284 str. 2 d. nuostatų ir pakeisti L. G. veikos kvalifikacijos, nes neįrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl L. G. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1d., padarymo nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str.,

n u t a r i a :

L. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d., ir jį už tai nubausti 20 (dvidešimt) parų administraciniu areštu.

Nutraukti dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant L. G. veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. pažeidimo sudėties.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                            Darius Kantaravičius