Civilinė byla Nr. e2YT-31976-909/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26207-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.2.7.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir pripažinimo kreditoriumi, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikėjo kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 4 324,11 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, pagal įstatymą priėmusiai skolininko A. V. palikimą.
Pareiškime nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Pareiškėjas, 2020 m. gegužės 21 d. atlikęs patikrą Testamentų registre, nustatė, kad valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (toliau - VĮ Turto bankas), paveldėjo 2018 m. vasario 4 d. mirusio A. V. palikimą. Remiantis gauta informacija, pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. pateikė kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankui, kuriuo pareiškė 4 324,11 Eur kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. gavo VĮ Turto banko raštą, kuriuo prašoma pateikti įrodymus, kad nepraleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti arba siūloma kreiptis į teismą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo. Palikėjo A. V. įsiskolinimas valstybės biudžetui už Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas sudaro 4 324,11 Eur. Taip pat pažymima, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena – 2018 m. vasario 4 d., todėl įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs (sueina 2021 m. vasario 4 d.), o praleistas terminas palikėjo reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas apie palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, sužinojo tik 2020 m. gegužės 21 d., t. y. atlikęs patikrą Testamentų registre. Gavus Testamentų registro išrašą, nurodyta, kad per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą po palikėjo mirties niekas nepriėmė palikimo, todėl esant tokioms aplinkybėms yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės. Pareiškėjas tik nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, palikimą priėmė 2018 m. birželio 19 d., o šį faktą įregistravo 2019 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikėjo mirties ir apie priimtą palikimą neinformavo palikėjo kreditorių, kas apsunkina galimų paveldėtojų, kuriems būtų galima pareikšti kreditorinius reikalavimus, paiešką, todėl pareiškėjas teigia, kad nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie paveldėtojo atsiradimą ir negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tai, pareiškėjo įsitikinimu, sudaro teismui pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
Pareiškime toliau dėstoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo administracijos ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus išmokas bei įgyja teisę iš skolininko reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 14 straipsnio 1 dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Taigi, pareiškėjas nurodo, kad valstybė buvo perėmusi skolininko A. V. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, todėl A. V. valstybės biudžetui liko skolingas 4 324,11 Eur už vaiko E. V. išlaikyti, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 16 d. priskaičiuotas ir išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurias sudaro 3 269,22 Eur vaiko išlaikymo išmoka, 1 022,42 Eur palūkanų, 32,47 Eur delspinigių. Pareiškėjas turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą A. V. palikimą priėmusiai valstybei ir mano, kad prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti jas kaip atitinkančias svarbias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, nes jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos, todėl pareiškėjas teigia, jog yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti pareiškėjo pareikštą kreditorinį reikalavimą.
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo prašymo netenkinti arba prašo civilinę bylą sustabdyti iki VĮ Turto bankui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo kreditoriui atnaujinti nustatyto trijų mėnesių termino. Praleistas terminas laikytinas nepagrįstai ilgu. VĮ Turto bankas paaiškina, kad palikėjas A. V. mirė 2018 m. vasario 4 d., palikėjo skolos pareiškėjui susidarė jau laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 16 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po palikėjo mirties. Šiuo atveju pareiškėjas aktyvius veiksmus atliko ženkliai praleidęs terminą. Pareiškėjas turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės. Suinteresuoto asmens nuomone, skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Taipogi šioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kaltas pats pareiškėjas dėl savo neapdairumo ir neatidumo, yra netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas, kas negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingo neveikimo: pareiškėjas nesirūpino besikaupiančios skolos priežastims nustatyti, pareiškėjas pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, ilgą savo teisių negynimą, nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti. VĮ Turto bankas papildomai nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, kadangi paveldimas turtas yra akcijos, todėl reikės nustatyti mirusiam asmeniui priklausančią turto dalį. Tad, VĮ Turto banko manymu, kol bankui neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ši byla turi būti sustabdyta. Taipogi priduria, kad atmetus pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, nebeaktualus klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl plačiau nepasisako dėl kitos pareiškimo dalies, t. y. dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
2020 m. spalio 13 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, vadovaudamasis operatyvumo užtikrinimo procese bei koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nutarė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 30 d. pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus.
Per teismo nustatytą terminą teisme gautas pareiškėjo raštas, kuriame nurodoma, kad, pareiškėjo nuomone, byla neturėtų būti sustabdyta, teigia, jog nėra objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią bylą. Pareiškėjas, be kita ko, palaiko savo pareiškime išdėstytus motyvus bei argumentus.
Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė.
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. V. nevykdė pareigos mokėti lėšas vaikui E. V. išlaikyti, todėl valstybės biudžetui liko skolingas 4 324,11 Eur. A. V. 2018 m. vasario 4 d. mirė.
Palikėjo įpėdiniai D. V. ir J. V. palikimo atsisakė 2018 m. spalio 17 d.; palikimo atsisakymo faktas įregistruotas 2018 m. spalio 21 d. Mirusiojo palikimą pagal įstatymą 2018 m. birželio 19 d. priėmė bei šį faktą įregistravo 2019 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Palikimo teisės perėjimo valstybei liudijimas neišduotas.
Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. gegužės 16 d. patikrino Testamentų registro duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad palikimo priėmimo faktų neįregistruota (teismui pateiktas 2018 m. gegužės 16 d. Testamentų registro išrašas). Apie tai, kad valstybė paveldėjo mirusiojo palikimą pareiškėjas teigia sužinojęs 2020 m. gegužės 21 d., patikrinęs Testamentų registrą (teismui pateiktas 2020 m. gegužės 21 d. Testamentų registro išrašas). 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjas pateikė kreditorinį reikalavimą VĮ Turto bankui, kuris 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu pranešė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas laiku.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d.
Dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo paatvirtinimo
Kasacinis teismas, inter alia, yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui.
Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Kreditoriaus aktyvumui ir domėjimuisi skolos išieškojimo procesu įtaką gali daryti kreditoriaus amžius, sveikata, gyvenimas kitoje valstybėje, kalbant apie fizinį asmenį, arba dydis bei organizacinė struktūra, kalbant apie juridinį asmenį, tačiau nepakankamas kreditoriaus aktyvumas negali būti pateisinamas tuo, kad palikimą perima valstybė ar kad skolininkas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi, jo nuomone, praleido jį dėl svarbių priežasčių. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą. kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamu atveju, skolininkas A. V. mirė 2018 m. vasario 4 d., todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Iki termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pabaigos pareiškėjas nesikreipė į A. V. įpėdinius, todėl konstatuotina, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms priežastims. Pareiškėjas taipogi teigia, kad tik nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. Pažymėtina, kad skolininkas mirė jau po minėto įstatymo įsigaliojimo taip pat ir trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė po įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti išlaikymo išmokų išieškojimą, domėtis skolininko padėtimi ir naujinti informaciją. Be to, perleidus reikalavimo teisę, t. y. šiuo atveju pakeitus įstatymą, naujasis kreditorius – pareiškėjas, iš ankstesniojo kreditoriaus Vaikų išlaikymo fondo perėmė ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant ir terminų laikymąsi.
Pareiškėjas nurodo, kad apie palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, sužinojo tik 2020 m. gegužės 21 d., atlikęs patikrą Testamentų registre, be to, valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, palikimą priėmė praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikėjo mirties ir apie priimtą palikimą neinformavo palikėjo kreditorių, kas apsunkina galimų paveldėtojų, kuriems būtų galima pareikšti kreditorinius reikalavimus, paiešką, todėl trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Teigia, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie paveldėtojo atsiradimą ir negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o termino praleidimo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad skola už išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurių nemokėjo A. V., susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 16 d. Iš to matyti, kad įsiskolinimas buvo susidaręs už seną laikotarpį, jis egzistavo jau nuo 2008 metų, t. y. apie 10 metų iki skolininko mirties. Skolininkas daug metų nemokėjo išlaikymo sūnui, skolos nemokėjimo laikotarpis buvo užsitęsęs, tačiau pareiškėjas tik praėjus tam tikram laikui nuo palikėjo mirties pradėjo domėtis dėl susidariusios skolos išieškojimo galimybių. Įvertinus termino praleidimo priežastis, spręstina, kad nesidomėjimo skolininku terminas laikytinas nepagrįstai ilgu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik nuo 2018 m. sausio 1 d. perėmė Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau tai nepateisina pareiškėjo neveikimo ir nesidomėjimo susidariusios skolos išieškojimu.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Todėl pareiškėjo ilgo neveikimo laikotarpio nepateisina ta aplinkybė, jog nebuvo aiškūs palikėjo teisių perėmėjai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18-2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Be to, kreditorius, žinodamas, kad palikėjo įpėdinių nėra, o palikimą priims valstybė, gali tiesiogiai kreiptis į palikimą priimsiantį asmenį ir jį informuoti apie palikėjo skolas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-169-852/2016). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę savo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams pareikšti per nustatytą 3 mėnesių terminą, vienu iš išvardintų būdų.
Pareiškėjas neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui mirusiojo palikimą priėmusiai valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, jis praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl laikytina, kad pareiškėjas dėl jo paties neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog ši, skola kaupėsi jau nuo 2008 metų, o skolininkas mirė 2018 metais, ir šis delsimo faktas išieškoti skolą ar delsimas pareikšti kreditorinius reikalavimus negali būti pateisinamas nežinojimu apie skolininko turto paveldėtojų atsiradimą.
Įvertindamas nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo nurodytos praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti priežastys nelaikytos svarbiomis, todėl pareiškimas dėl termino atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kadangi kitas pareiškimo reikalavimas – patvirtinti pareiškėjo 4 324,11 Eur kreditorinį reikalavimą mirusio skolininko A. V. palikimą priėmusiai valstybei, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, jis taip pat netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas atmestas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos sustabdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pripažinimo kreditoriumi atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė