Civilinė byla Nr. e2-35737-595/2015
Teisminio proceso Nr.2-68-3-28252-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.;42.11.1.; 42.11.2.;116.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,
dalyvaujant ieškovui S. U., jo atstovui advokatui D. B.,
atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,
trečiam asmeniui J. S.,
trečio asmens UAB Būsto paskolų draudimo atstovui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl sutarties pakeitimo, dalyvaujant trečiam asmeniui ieškovo pusėje J. S. ir trečiam asmeniui atsakovo pusėje UAB Būsto paskolų draudimui,
nustatė:
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2012-04-23 Kreditavimo sutarties Nr. K-2409-2008-17 nutraukimą; pakeisti Kreditavimo sutarties Nr.K-2409-2008-17 specialiosios dalies 4 str. „Galutinis kredito grąžinimo terminas (-ai) anuiteto būdu: „2064 m. rugpjūčio mėn. 14 d."; pakeisti Kreditavimo sutarties Nr.K-2409-2008-17 Bendrosios dalies 9 dalies antrąjį sakinį taip: „Kreditas grąžinamas ir Sutarties specialioje dalyje nustatytos palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis, pradedant mokėti nuo 2015 rugpjūčio mėn. 14 d.".
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir trečias asmuo, J. S., 2008-06-26 sudarė kreditavimo sutartį su atsakovu, kurios pagrindu kredito gavėjams kaip bendraskoliams buvo suteiktas 84323,15 EUR kreditas butui įsigyti, paskolos terminas - iki 2041-05-31. Kredito lėšomis įsigytas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), kurį įkeitė bankui. Taip pat kredito grąžinimas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas" banko naudai. Sutarties sudarymo metu ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" stogdengiu, gaudamas 800 litų mėnesinę algą ir priedą prie algos 2520 litų. J. S., su kuria ieškovas kartu gyveno, augino vaiką ir vedė bendrą ūkį, tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudarė apie 1200 litų per mėnesį. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2008 metų ieškovas su bendraskole susidūrė su finansiniais sunkumais, sumažėjo jo darbo užmokestis, dėl ko jis su J. S. nebeišgalėjo mokėti kredito ir palūkanų įmokų bankui pagal Kreditavimo sutartį. Kreipėsi į Būsto paskolų draudimą dėl kredito dengimo ir 2009 metais bei 2010 metais buvo sudaryti mokėjimų draudimo susitarimai. 2009-11-06 su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis, jis registravosi darbo biržoje. Nuo 2011 metų pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau dėl užsakymų stokos jo pajamos buvo nedidelės (300-500 Lt mėnesiui). Nuo 2011-06-01 ieškovas pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau dėl užsakymų stokos jo pajamos iš šios veiklos buvo nedidelės ir nepastovios (300-500 lt/mėn.). Taip pat ieškovas bandė dirbti kitose įmonėse. Ieškovas kartu su bendraskole 2012 m. sausio mėn. pranešė Bankui, kad daugiau nebegali mokėti įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Bankas 2012-04-23 vienašališkai nutraukė sutartį. Šiuo metu jo pajamų šaltinis - darbas pagal verslo liudijimą, grynosios mėnesio pajamos sudaro apie 200-300 eurų. Pažymi, kad darbas (dažniausiai tai būna gyvenamųjų namų stogų renovacija) priklauso nuo oro sąlygų, dėl to jo pajamos nepastovios. Taip pat ieškovo šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos (socialinė pašalpa, šalpos išmoka, vaiko pinigai), iš viso šeimos mėnesio pajamos siekia 500-530 eurų. Mano, kad ateityje jo šeimos pajamos bus didesnės, kai pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms J. S. grįš į darbą/susiras naują/pradės gauti nedarbo išmoką iš teritorinės darbo biržos. Jie negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį dėl ekonominės krizės. Mano, kad šiuo met turi galimybę vykdyti savo pareigas pagal Sutartį (atitinkamai pakeitus sutarties sąlygą dėl paskolos termino, t.y. jį prailginus), todėl prašo pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu, sutartį atnaujinti, pakeisti sąlygas dėl paskolos grąžinimo termino.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (e.b.1t., l. 55-63). Kadangi ieškovas su bendraskole J. S. netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sutartyje nustatytais terminais nemokėjo Bankui kredito bei palūkanų įmokų, augant įsiskolinimui pagal Kreditavimo sutartį, be to patiems kredito gavėjams Bankui pranešus, kad jie Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų nebemokės, Bankas vienašališkai 2012-04-23 teisėtai ir pagrįstai nutraukė ginčo Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į draudiką UAB „Būsto paskolų draudimas" dėl draudimo išmokos Bankui išmokėjimo bei priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nutyli svarbias faktines aplinkybes, kad jie kartu su bendraskole J. S. 2014-10-15 pareiškimais buvo kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo, kuriais patvirtino, kad yra nemokūs ir negali įvykdyti įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovas nepagrindžia ir neįrodo, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas (CPK 178 str.). Ieškovo nurodoma 2008 metais kilusi ekonominė krizė nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindu kreditoriui nenutraukti sutarties, kurios skolininkas nevykdo ir pareiškė, kad nevykdys. Ieškovas ignoruoja esminį sutarties privalomumo principą, kuris įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, nes sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Kreditorius turi tiek sutartinę, tiek ir įstatymų nustatytą bei kasacinio teismo pripažintą teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu, nes kredito įstaigos pareiga susigrąžinti skolintas lėšas yra susijusi su visos finansų sistemos stabilumu. Bankas ginčo Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl bendraskolių kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iš esmės pažeidė sutartį - nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų kredito ir palūkanų įmokų Bankui, o esant įsiskolinimui Bankui pareiškė, kad Kreditavimo sutartyje numatytų kredito ir palūkanų mokėti negali (CK 6.217-6.218 str.). Ieškovas su bendraskole nuo 2009 metų netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, vėluodavo mokėti Bankui mėnesines kredito bei palūkanų įmokas, kas pripažįstama ieškinyje (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), dėl ko jie kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas". Kadangi Ieškovas su bendraskole 2012 m. pranešė Bankui, kad yra nemokūs ir įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį nebevykdys, Bankas sutartį vienašališkai nutraukti turėjo teisę taip pat ir pagal CK 6.219 str., kuris numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numatyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad dėl ekonominės krizės turėtų būti pakeistos ginčo Kreditavimo sutarties sąlygos. Pažymi, kad ieškovas su bendraskole nėra pateikę įrodymų, jog jų finansinės galimybės leistų mokėti kas mėnesį Bankui einamąsias kredito bei palūkanų įmokas bei padengti jau susidariusį įsiskolinimą. Ieškovui yra skirta garantuojama valstybinė teisinė pagalba, pagal pateiktus Ieškovo dokumentus jo pajamos yra nepakankamos vykdyti mokėjimus Bankui, kaip nurodo pats Ieškovas ieškinyje, jo pajamos nepastovios, gaunamos socialinės pašalpos. Be to, Ieškovas su J. S. byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo yra pareiškę, kad jie yra nemokūs vykdyti įsipareigojimus Bankui. Ieškovas prašo nustatyti neproporcingai ilgą kredito grąžinimo terminą - iki 2064-08-14, t.y. 49 metams nuo dabar. Tai reikštų, kad Ieškovui, kuriam šiuo metu yra 40 metų, būtų leista mokėti kreditą iki 89 metų. Toks terminas yra neprotingas ir neproporcingas, kreditai tokiems terminams rinkoje nėra teikiami, o Bankas negali būti priverstine tvarka įpareigotas akceptuoti jo teises į skolos susigrąžinimą pažeidžiančias sąlygas. Keisti Kreditavimo sutartį galima tik nustačius iš esmės pasikeitusią sutartinių prievolių pusiausvyrą ir CK 6.204 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos egzistavimą. Tokių aplinkybių Ieškovas neįrodo (ir neįrodinėja). Ieškovo nurodoma ekonominė krizė įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra pripažinta force majeure aplinkybė (CK 6.212 str.) ir nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.253 str.). Ieškovui dar prieš pasirašant Kreditavimo sutartį buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, kad jis gali nebeturėti pakankamai pinigų įmokoms Bankui dengti, kad gali netekti darbo. Pajamų sumažėjimą/netekimą prieš sudarant sutartį Ieškovas galėjo protingai numatyti ir tokių aplinkybių rizika tenka Ieškovui kaip kredito gavėjui, nes tai yra įprasta kredito gavėjų rizika. Šios aplinkybės paneigia CK 6.204 str. 2 d. numatytų sąlygų buvimą.
Trečias asmuo ieškovo pusėje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinį (e.b.1t., l.183-184). Nurodo, kad šalių sutartis buvo vartojimo sutartis, kadangi ji sudaryta vienintelio šeimos būsto įsigijimui, todėl turi būti taikoma palankiausia sutarties aiškinimo taisyklė. Prieš pasirašant sutartį bendraskoliams nebuvo leista tinkamai susipažinti su jos sąlygomis bei daryti įtaką sutarties sąlygų pakeitimui (keisti sąlygas dėl sutarties nutraukimo). Pagal sutarties sąlygas atsakovas laikino nemokumo riziką nepagrįstai perkelia vien ieškovui. Nors ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad jis gali netekti darbo ir pajamų, tačiau atsakovas, veikdamas finansinių paslaugų srityje, turėjo daugiau galimybių šalies ir pasaulio ekonominės situacijos prognozavimui bei rizikos įvertinimui. Sutarties įvykdymas buvo apdraustas ir užtikrintas hipoteka, o tuo tarpu ieškovas dėl sutarties nutraukimo patyrė finansinių nuostolių ir neturtinės žalos, kadangi kredito suma buvo panaudota šeimos gyvenamajam būstui įsigyti. Mano, kad sutarties 47.1 punktas (leidžiantis kreditoriui nutraukti, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies) prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ab initio.
Trečias asmuo atsakovo pusėje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas (e.b.1t., l.189-193). Atsiliepime nurodė, kad sutarties šalys turi pareigą sutarties vykdymo metu kooperuotiS ir bendradarbiauti, ją vykdyti tinkamai (LR CK 6.200 str. 1, 2 d.), todėl nesuprantama, kodėl ieškovui turint pasirinkimo laisvę sudaryti kreditavimo sutartį tomis sąlygomis, kuriomis ją sudaryti siūlė bankas ar šios sutarties nesudaryti ir rinkoje esant tiek kreditavimo paslaugas teikiančių dalyvių kreipėsi ir kreditavimo sutartį sudarė būtent su tuo kreditavimo paslaugų tiekėju, kurio kreditavimo sutarties sąlygos jam šiuo metu, bet ne sudarymo metu, netinka ir kurias ieškovas šiuo metu ginčija. Nesuprantama, kodėl kreditavimo sutarties sąlygas ginčija tik ieškovas, nors kredito gavėja yra ir tretysis asmuo. Neaišku, kodėl kreditavimo sutarties sąlygos ginčijamos daugiau nei po septynių metų po kreditavimo sutarties sudarymo ir daugiau nei po trijų metų po kreditavimo sutarties nutraukimo. Pažymi, kad kreditavimo sutarties sąlygos ir jos sudarymas buvo užtikrinti draudimo sutartimi ir hipotekos lakštu, tad sandorį patvirtinus ieškovas neteko teisės jį ginčyti (LR CK 1.79 str. 2 d., 3 p.), todėl esant aukščiau įvardinamam teisiniam reglamentavimui ir ieškovo protingumo kriterijų neatitinkančiam elgesiui, kas prieštarauja LR CK 1.137 str. 2-3 d., akivaizdu, kad ieškovas pareiškiamu ieškiniu nesiekia realaus kreditavimo sutarties vykdymo, kas esamoje situacijoje tiesiog jau nebeįmanoma, o tik siekia nesąžiningų ir tik jam vienam žinomų bei suprantamų tikslų. Ieškovas nuo 2012 metų sausio mėnesio pranešė bankui, kad nebegali vykdyti ir nevykdys kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas ieškovą ir trečiąjį asmenį ragino vykdyti kreditavimo sutartį ir ultima ratio savo teisių gynime įgyvendino tik - 2012 m. balandžio 23 d. nutraukdamas kreditavimo sutartį, t.y. daugiau nei tris mėnesius negaudamas to ko pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad yra finansiškai pajėgus įvykdyti įsipareigojimus, nesiėmė aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams, įvykdyti, todėl tai sudaro daugiau nei akivaizdų ir teisėtą pagrindą ieškiniui atmesti, nes ieškovas nesilaikė vieno kertinių ir esminių civilinės teisės principų - pacta sunt servanda.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ir trečias asmuo ieškovo pusėje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei trečio asmens atsakovo pusėje atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-06-26 ieškovas bei trečias asmuo ieškovo pusėje sudarė su atsakovu Kreditavimo sutartį Nr. K-2409-2008-17 (toliau- Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovas suteikė bendraskoliams 84323,15 EUR dydžio kreditą, terminui iki 2041-05-31, tikslu butui su terasa, parkavimo vieta ir žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (e.b.1t. l.77-85). Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įgyto turto hipoteka bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ kredito draudimu (2008-10-30 draudimo liudijimo serija Nr. BPD 046103), naudos gavėju nurodant kreditorių AB DNB banką (e.b.1t.l. 86-89).
Tokiu būdu, tarp šalių susiklostė sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai, t.y. Kreditavimo sutartimi bankas (kreditorius) įsipareigojo suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjai įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (LR CK 6.154 str. 1 d., LR CK 6.881 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.).
Ieškovas nurodo, kad 2008 metais jis susidūrė su finansiniais sunkumais, ko pasekoje nebeišgalėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų ir kreipėsi į UAB "Būsto paskolų draudimas" bei 2009-08-21 pasirašė pirmąjį mokėjimų draudimo susitarimą BPD 046103-1/636, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo grąžinti išmoką bankui už 12 mėnesių, o ieškovas įsipareigojo grąžinti už jį sumokėtą išmoką per 10 metų terminą susitarime numatytomis sąlygomis, 2010-08-19 ieškovas su UAB "Būsto paskolų draudimas" sudarė analogišką ankstesniam mokėjimų draudimų susitarimą Nr. BPD 046103-2/2054, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo grąžinti išmoką bankui už kitus 12 mėnesių, vykdydama ieškovo įsipareigojimus bankui, o ieškovas įsipareigojo grąžinti ieškovui sumokėtą išmoką per 10 metų terminą susitarime numatytomis sąlygomis.
2012-02-29 trečias asmuo ieškovo pusėje, J. S., kreipėsi į banką nurodydama, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali grąžinti įmokų (e.b.2t. l.41).
Iš atsakovo atstovės bei trečio asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad prievolė bankui buvo nebevykdoma nuo 2011 metų gruodžio mėnesio.
2012-03-01 atsakovas pateikė įspėjimus dėl Kreditavimo sutarties nevykdymo, nurodydamas, kad kredito gavėjų skola 2012-03-01 sudaro 1418,83 EUR ir pareikalavo per 30 kalendorinių dienų nuo raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėdamas, kad nepašalinus pažeidimų bankas svarstys klausimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo (e.b.2t. l.28-31).
2012-04-02 atsakovas raštiškai kreipėsi į skolininkus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad įsiskolinimas 2012-04-02 sudaro 1938,85 EUR ir pranešė, kad praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelstos skolos, bankas sekančią dieną, einančią po nurodyto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto (e.b.2t. l.32-35).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad aukščiau nurodyti banko pranešimai skolininkams buvo išsiųsti jų Kreditavimo sutartyje nurodytu adresu taip pat įkeisto turto buvimo vietos adresu.
2012-06-04 trečias asmuo atsakovo pusėje priėmė sprendimą dėl 82'667,45 EUR draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui dalimis, ko pasekoje atsakovas ir trečias asmuo atsakovo pusėje 2013-09-03 pasirašė draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką, kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas" įsipareigojo dalimis iki 2017-05-15 išmokėti bankui 82'667,45 EUR draudimo išmoką J. S. ir S. U. skolai Bankui pagal Kreditavimo sutartį dengti (e.b.1t. l.90-92).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. 2014-09-25 atsakovui išdavė notaro vykdomąjį įrašą Nr. 14-5699, kuriuo iš bankui įkeisto turto yra nutarta išieškoti J. S. ir S. U. 86845,14 EUR skolą pagal ginčo Kreditavimo sutartį, kurią sudaro 82'667,45 EUR skolos dalis, kurios grąžinimas užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas" draudimu, taip pat 4'177,69 EUR skolos dalis, neužtikrinta UAB „Būsto paskolų draudimas", taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 86'845,14 EUR išieškotinos skolos sumos (e.b.1t. l. 93-94 ).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir trečias asmuo ieškovo pusėje 2014-10-15 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (e.b.1t. l.96-109). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2015-04-02 nutartimi dėl nustatyto bendraskolių nesąžiningumo atsisakė iškelti ieškovui ir trečiam asmeniui fizinio asmens bankroto bylą (e.b.1t. l.64-76).
Iš bylos medžiagos, šalių bei jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas bei trečias asmuo ieškovo pusėje netinkamai vykdė Kreditavimo sutarties sąlygas, tai yra įmokų ir palūkanų pagal Kreditavimo sutartį nemokėjo nuo 2011 metų gruodžio mėnesio, be to, 2012-02-29 kreipėsi į banką nurodydami, kad nebevykdys Kreditavimo sutarties, ko pasekoje atsakovas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka tinkamai įspėjęs skolininkus 2012-04-23 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 str. 5 d.). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 47 p. numatyta, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 47.4. p. Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindu numatytas kredito gavėjo finansinės būklės esminis pablogėjimas. CK 6.218 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas skolininkams buvo nustatęs papildomą terminą susidariusiam įsiskolinimui padengti, tačiau per nustatytą terminą susidaręs įsiskolinimas nebuvo padengtas. Pagal CK 6.881 str. įtvirtiną kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kas yra numatyta ir šalių sudarytoje Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 49 punkte. Vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., jei paskolos gavėjas laiku negrąžina eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Taigi, Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų bankui negrąžinimas yra pagrindas vienašališkai dėl Kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti Kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p., 47.1 p.).
Skolininkams per nustatytus papildomus terminus neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra nesumokėjus pradelstos skolos, atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį 2012-04-23 Kreditavimo sutartyje ir CK 6.217 str. 5 d., 6.218 str. nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teismas sutinka ir su atsakovo išdėstytu argumentu, kad jis turėjo teisę nutraukti sutartį ir vadovaujantis CK 6.219 str., kuris numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numatyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Ginčo atveju į atsakovą dėl Kreditavimo sutarties tolesnio nevykdymo ir savo nemokumo 2012 metais kreipėsi bendraskolė, be to, jau ir 2009 bei 2010 metais kredito įmokos už skolininkus dengė UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Šalių autonomijos principas lemia, kad kreditorius laisvas apsispręsti, ar nori pakeisti sutartį ir ar likti sutartinuose santykiuose su kita šalimi. Šios kreditoriaus valios negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, juolab sutarties pažeidimu. Savaime ši valia nėra neteisėta, tačiau, kad sukurtų teisinius padarinius, ji turi būti suderinama su sutarties pabaigos pagrindais įtvirtintais įstatyme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-244/2013, išaiškinta, kad tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt, bylos Nr. 3K-3-58/2012).
Vertinant ieškovo bei trečio asmens ieškovo pusėje argumentus dėl to, kad jie yra vartotojai ir jų atžvilgiu Kreditavimo sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkai laiku nevykdė prievolės, kreditorius net du kartus juos raštiškai įspėjo reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkai per nustatytą papildomą laiką prievolės neįvykdė. Pažymėtina, kad skolininkai ir patys yra pripažinę savo nemokumą, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad jie yra kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo. Be to, šalys prieš sudarydamos kredito sutartį turėjo laisvą valią apsispręsti dėl jos sudarymo galimybių bei sąlygų, pasirinkti kredito įstaigą, kuri jiems siūlė palankiausias sąlygas ir prisiimti negalėjimo mokėti kredito įmokų neigiamas pasekmes. Sprendžiant dėl ieškovo sąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo negaliojimo jie kreipėsi daugiau kaip po trijų metų nuo sutarties nutraukimo, bei į tai, kad Kreditavimo sutarties sąlygų dėl jų nesąžiningumo, ginčija praėjus daugiau kaip 7 metams po Kreditavimo sutarties sudarymo.
CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Ginčo atveju pažymėtina, kad šalys sudarydamos Kreditavimo sutartį yra aptarę, kas yra laikytina esminiu sutarties pažeidimu ir nustatę atvejus, kada kreditorius gali vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Kreditavimo sutartį. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad atsakovas Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka nutraukė sutartį, o teisams neturi pagrindo konstatutoti, kad šalių Kreditavimo sutartyje aptarti jos nutraukimo atvejai ir tvarka prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatos, bendriems teisės principams ar viešajai tvarkai.
Ieškovas kelia reikalavimą pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygas, pakeičiant prievolės įvykdymo terminą, nustatant, kad kreditas turi būti sugrąžintas iki 2064 m. rugpjūčio 14 d, kreditą ir palūkanas grąžinant sutarties specialiojoje dalyje nustatytai terminais.
Lietuvos CK 6.223 str. 1 d. numato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau esant pasibaigusiai sutarčiai jos sąlygų pakeisti ieškovų nurodytu pagrindu- LR CK 6.204 str. negalima (Panevėžio apygardos teismo 2011-03-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-145-280/2011), nes reikia sutartį atnaujinti, o tai pažeistų sutarties laisvės principą (LAT 2009-03-17 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-107/2009).
Keisti Kreditavimo sutartį galima tik nustačius iš esmės pasikeitusią sutartiniu prievolių pusiausvyrą ir CK 6.204 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos egzistavimą. Pagal LR CK 6.204 str. 2 d. ieškovas, siekdamas pakeisti ginčo kreditavimo sutarčių sąlygas, turi įrodyti sąlygų visumą, kad: sutarties vykdymą varžančios aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai šaliai tapo žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negalėjo kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (LAT 2011-01-31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-148/2011).
Bendraskoliai privalėjo numatyti ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir su tuo susijusias aplinkybes bei pajamų sumažėjimo riziką. Kredito gavėjai, sudarydami Kreditavimo sutartį, prisiima riziką dėl savo mokumo, ir kad būtent kredito gavėjams, o ne kredito įstaigai tenka ši rizika, patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013-06-28 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-349/2013).
Ieškovo nurodoma ekonominė krizė įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nėra pripažinta force majeure aplinkybė (CK 6.212 str.) ir nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.253 str.). Priešingai - pagal CK 6.212 str. 1 d. nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prekių prievolei įvvkdvti. Teismų formuojamoje praktikoje nepripažįstama, kad po banko kredito suteikimo kilusi ekonominė krizė yra pagrindas teismui CK 6.204 str. 2 d. nustatytais pagrindais keisti sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas, todėl teismų praktikoje atmetami argumentai dėl ekonominės krizės padarinių kredito įstaigoms perkėlimo, o kredito grąžinimas yra kredito gavėjo rizika (Vilniaus apygardos teismo 2014-12-04 nutartis c.b. Nr. 2A-386-302/2014, 2014-12-17 nutartis Nr. 2A-2207-303/2014, 2013-01-14 sprendimas Nr. 2A-177-656/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-28 nutartis c.b. Nr. 2A-301-163/2014, 2014-02-06 nutartis c.b. Nr. 2A-67-125/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-04 nutartis c.b. Nr. 2A-327/2012).
Pažymėtina, kad netgi bylos nagrinėjimo momentu ieškovas su bendraskole nėra pateikę įrodymų, jog jų finansinės galimybės leistų mokėti kas mėnesį kreditoriui einamąsias kredito bei palūkanų įmokas bei padengti jau susidariusį įsiskolinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo (5 asmenų šeimos) pajamos per mėnesį sudaro apie 500 EUR, kas teismui kelia pagrįstas abejones dėl jų gebėjimo vykdyti ateityje Kreditavimo sutarties sąlygas. Be to, ieškovas su J. S. byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo yra pareiškę, kad jie yra nemokūs vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas prašo nustatyti neproporcingai ilgą kredito grąžinimo terminą - iki 2064-08-14, t.y. 49 metams nuo dabar. Toks terminas yra neprotingas ir neproporcingas, kreditai tokiems terminams rinkoje nėra teikiami. Pagal Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 19 p. maksimali kredito grąžinimo trukmė negali viršyti 40 metų. Pagal nuo 2015-11-01 įsigaliojusią naująją Lietuvos banko valdybos 2015-05-28 nutarimu Nr. 03-90 patvirtintą Atsakingojo skolinimo nuostatų redakciją (20 p.), maksimalus kredito grąžinimo terminas trumpinamas iki 30 metų. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas leisti jam kreditą grąžinti iki jam sukaks 89 metai prieštarauja teisės normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), nes tokio reikalavimo tenkinimas reikštų priverstine tvarka pažeidžiant kreditoriaus interesus akceptuoti visiškai neproporcingas ir rinkoje neegzistuojančias ieškovo ir bendraskolės kreditavimo sąlygas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas patyrė 847 EUR atstovavimo išlaidų. Atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.8, 8.2, 8.19 punktai), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 400 EUR.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 847 EUR (CPK 88 str. 2 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 8,06 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 284 str., straipsniais teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB DNB banko, į.k. 112029270, naudai 400 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,06 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė