Nuorašas
Adm. byla Nr. ATP-1104-211/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08952-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
n u s t a t ė :
A. J. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-06-22 apie 16 val. ties namu Nr. 72, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 132 p. reikalavimus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, savo galiniu bamperiu kliudė stovinčio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės dureles ir sparną, jį taip apgadinęs. Iš šio eismo įvykio vietos A. J. savavališkai, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, pasitraukė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti. Nurodo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažinęs, kadangi nesuvokė, kad kilo eismo įvykis ir kad pastarasis iš jo pasišalina. Apeliantas paaiškina, kad pažeidimo padarymo dieną, t.y. 2014 m. birželio 22 d., važiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti jo vardu registruoto laiško, kadangi anksčiau gyveno nurodytu adresu. Atvažiavęs į šio namo kiemą, priparkavo savo automobilį, tačiau pamatęs, kad liko mažas tarpas, bus sudėtinga išlipti, iš šios vietos išvažiavo. Jokio kontakto išvažiuojant iš stovėjimo vietos apeliantas nurodo nejutęs, smūgio garso negirdėjęs. Kadangi aikštelėje daugiau laisvos vietos parkavimuisi nebuvo, todėl net nestabtelėjęs išvažiavo iš minėto kiemo ir nuvažiavo į kur kas erdvesnę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia prekybos centro „Maxima“. Tuomet aš iš savo automobilio išlipo, nuėjo į 76 numeriu pažymėtą namą, pasiėmė laišką ir grįžęs sėdo į automobilį bei išvažiavo. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą ir spręsdamas apelianto kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos klausimą, vadovavosi prieštaringais ir nelogiškais liudytojos parodymais, kadangi liudytoja, aiškindama įvykio aplinkybes, savo parodymus keitė, kas apeliantui kelia pagrįstų abejonių jos parodymų teisingumu ir teisingu įvykio aplinkybių suvokimu. Apeliantas nurodo, jog teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimą, paaiškino, kad iš automobilio eismo įvykio vietoje išlipęs nebuvo, nors liudytoja teigė priešingai. Taip pat nurodo, kad jo vairuojamas automobilis draustas, todėl jam nebuvo jokios prasmės bėgti iš įvykio vietos. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina tik paties eismo įvykio faktą, kurio jis neneigia, kad įvykio dieną ir valandą, nurodytu adresu buvo atvykęs su automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pripažįsta, kad galėjo kliudyti automobilį „Opel“, tačiau teigia tikrai to kontakto negirdėjęs ir nepajutęs. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad diena buvo darganota, labai stipriai lijo lietus, todėl jokio pašalinio įtartino garso neišgirdo. Vėliau apžiūrėjęs automobilį, ant jo pastebėjo tik nežymius apgadinimus, todėl daro išvadą, kad esant tokioms oro sąlygoms, negalėjo išgirsti automobilių kontakto.
Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad K. J. melagingai nurodė ir tai, kad išvažiuodamas iš įvykio vietos pastarasis stabtelėjo. Apeliantas pripažįsta, kad ieškodamas kitos parkavimosi vietos važiavo lėtai, tačiau teigia sustojęs tikrai nebuvo. Taip pat, pasak apelianto, liudytoja visiškai nepagrįstai teigė, kad įvykio metu pastarasis buvo girtas, kadangi tai tik niekuo neparemti, melagingi, menkinantys apelianto orumą pareiškimai. Pabrėžia, kad prieš 2 metus patyrė stiprų insultą, dėl kurio dar ir dabar vaikščiojimo funkcija nėra visiškai atsistačiusi, kai būna pavargęs, eina slidžiu arba nelygiu paviršiumi (įvykio dieną buvo visi trys veiksniai), eisena būna nelygi ir lydima svirduliavimo. Tai pasireiškia tik einant, todėl vairuoti visiškai netrukdo. Be to nurodo, kad dėl minėtos problemos – sunkumo vaikščioti, atsistoti ir stovėti, teismo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas, matydamas šią padėtį, parodymus leido duoti atsisėdus. Apeliantas taip pat nurodo nuolat geriantis spaudimą reguliuojančius vaistus, todėl alkoholio apskritai nevartoja.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai nurodyta ta aplinkybė, kad liudytoja, apeliantui perstačius automobilį į kitą vietą, matė, kaip jis nuėjo prie apgadinto automobilio ir jį apžiūrėjo. Apeliantas teigia, kad ši aplinkybė nebuvo paminėta nei teismo posėdžio metu, nei užfiksuota teismo posėdžio protokole, liudytoja to nenurodė. Apeliantas kategoriškai neigia priėjęs prie nukentėjusiam asmeniui priklausančio automobilio, todėl pastarajam neaišku, kodėl toks motyvas atsirado teismo sprendime. Taip pat nurodo, kad nors teismo posėdžio metu tapo aišku, kad liudytoja nieko dėl eismo įvykio net nebandė apeliantui sakyti, tačiau nutarime jau nurodyta, kad liudytoja su vyru replikavo apeliantui dėl apgadinto automobilio, o apeliantas tų replikų nepaisė. Pasak apelianto, priimant galutinį sprendimą, nebuvo išsamiai ir nešališkai ištirti įrodymai, kas lėmė aplinkybių iškraipymą ir neteisėto bei nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad neturėjo jokio tikslo bėgti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo vairuojamas automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis techniškai tvarkingas, automobilį vairavo būdamas blaivus, vairavimo stažas ilgesnis negu dvidešimt metų ir per šį laikotarpį niekada nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimo. Taip pat nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų, sunku judėti, todėl automobilis palengvina susisiekimą, yra nepakeičiamas kiekvieną dieną. Apelianto teigimu, jo veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagal ATPK 130 str. 1 d. jis neturi atsakyti, administracinio teisės pažeidimo teisena šioje dalyje nutrauktina.
Skunde apeliantas taip pat pabrėžia, kad jo atžvilgiu paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų apeliantas neturi, eismo įvykio padariniai yra mažareikšmiai – abiems automobiliams padaryti apgadinimai yra nežymūs, taip pat į tai, kad dėl apelianto sveikatos būklės jam būtinai reikalingas automobilis, kelionės viešuoju transportu į darbą jam yra pernelyg sudėtingos.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl A. J. nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.:
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto A. J. nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Pažymėtina, kad A. J. nubaustas už tai, kad 2014-06-22 apie 16 val. ties namu Nr. 72, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, savo galiniu bamperiu kliudė stovinčio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės dureles ir sparną, jį taip apgadinęs, iš šio eismo įvykio vietos pasitraukė.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., neprisipažino, nurodė, jog nepastebėjo, kad manevruodamas būtų palietęs kitą automobilį.
Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: liudytojos K. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir paaiškinimais, nukentėjusiojo M. S. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis.
Teisme apklausta liudytoja K. J. paaiškino, kad ji 2014-06-22 apie 16 val. su savo vyru būdama prie namo Nr. 72, esančio (duomenys neskelbtini), matė, kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo galine dalimi kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Ford“ vairuotojas (o tai buvo pažeidėjas) iš įvykio vietos nuvažiavo, neišlipęs iš automobilio, bet netoli: po keleto minučių ji pamatė pažeidėją, svirduliuodamą nueinant, jis nepaisė jos ir jos vyro replikų dėl apgadintos svetimos mašinos. Garsas buvo stiprus, antraip liudytoja su vyru nebūtų atkreipę dėmesio (b. l. 21).
Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 7).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo M. S. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. 2014-06-22 tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės.
Nukentėjusysis M. S. savo paaiškinime nurodė, kad 2014-06-21 paliko savo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 72, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą dieną apie 17 val. išėjęs iš namų, prie savo automobilio pamatė policijos automobilį ir pastebėjo, kad yra apgadinti jo automobilio priekinės kairės pusės durelės bei sparnas. Įvykio liudytojai informavo, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 6).
Byloje esančiame policijos pareigūno R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-22, dirbdami kartu su patrule S. Ž., apie 16 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu, išvažiuodamas iš kiemo automobilis FORD kliudė automobilį OPEL ir pasišalino (b. l. 3).
Byloje esančioje 2014-06-22 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namo. Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta – priekinis kairės pusės sparnas ir priekinės kairės pusės durys (b. l. 5).
Taip pat iš byloje esančių fotolentelių matyti, jog automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti šie techniniai defektai ir sugadinimai: įlenktas ir įbrėžtas priekinis sparnas ir priekinės durelės, įskilęs posūkio žibintas (b. l. 11). Išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, nustatytų sugadinimų aukštis, pobūdis ir mechanizmas atitiko, dėl ko buvo konstatuota, kad sugadinimai ant automobilio „Opel Vectra“ priekinės kairės pusės durelių bei sparno atsirado po kontakto su automobilio „Ford Mondeo“ galiniu bamperiu.
Apelianto paaiškinimas, kad jis nejuto smūgio vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi pastarojo tokie paaiškinimai buvo paneigti ne tik tiesiogiai eismo įvykio aplinkybes mačiusios liudytojos K. J. parodymais, o ir fotolentelėse užfiksuota informacija, kuomet buvo užfiksuotas abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, tyrimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Opel Vectra“ priekinės kairės pusės durelių bei sparno atsirado po kontakto su automobilio „Ford Mondeo“ galiniu bamperiu (b. l. 11).
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos K. J. parodymais. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai ir nesant jo tyčios. Nenustatė teismas ir tų aplinkybių, dėl ko minėta liudytoja turėtų siekti apkalbėti apeliantą. Nors apeliantas skunde teigia, kad įvykio dieną buvo darganotas oras ir stipriai lijo lietus, todėl jis negalėjo girdėti automobilių susidūrimo garso, tačiau teismui susisiekus su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus vyr. specialiste D. S., ji paaiškino, kad 2014-06-22 nuo 15.15 val. iki 16.55 val. pagal iškritusių kritulių kiekį buvo fiksuotas nesmarkus lietus, t.y. nurodytu laiku nesmarkiai lijo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir liudytoja K. J., apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilių susidūrimo garsas buvo stiprus, jie su vyru iš karto atsisuko.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nurodyta ta aplinkybė, kad liudytoja K. J., apeliantui perstačius automobilį į kitą vietą, matė, kaip jis nuėjo prie apgadinto automobilio ir jį apžiūrėjo bei, kad liudytoja su vyru replikavo apeliantui dėl apgadinto automobilio, tačiau apeliantas tų replikų nepaisė. Skundą nagrinėjančiam teismui perklausius Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje patalpintą pirmosios instancijos teismo 2014-08-20 posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad apelianto minėtos aplinkybės skundžiamame teismo nutarime iš tiesų nurodytos nepagrįstai, kadangi liudytoja K. J. nedavė parodymų apie tai, kad pažeidėjui perstačius automobilį į kitą vietą, ji matė, kaip jis nuėjo prie apgadinto automobilio ir jį apžiūrėjo. Minėta liudytoja į teisėjo klausimus paaiškino, kad pažeidėjas „savo mašiną išėjo apžiūrėjo ir išėjo. Apibrozdinimą matė, nors ir to svetimo nepamatė“. Dėl replikų išsakymo, liudytoja, nors iš pradžių ir teigė kažką replikavusi apeliantui dėl eismo įvykio, tačiau į apelianto klausimą „kodėl nieko nepasakė, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį“, taip ir neįvardino, ar kažką pastarajam sakė. Esant tokiems liudytojos K. J. parodymams, aplinkybės iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutarimo aprašomosios dalies, kad „liudytoja K. J., apeliantui perstačius automobilį į kitą vietą, matė, kaip jis nuėjo prie apgadinto automobilio ir jį apžiūrėjo.“ bei „nepaisydamas jos ir jos vyro replikų dėl apgadintos svetimos mašinos“, šalintinos. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad net ir pašalinus šią aplinkybę, kitų teismo posėdyje ištirtų ir tinkamai teismo įvertintų duomenų visuma rodo, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Apeliantas skunde taip pat teigė, kad liudytoja K. J. visiškai nepagrįstai nurodė, jog įvykio metu pastarasis buvo girtas, kadangi tai niekuo neparemti, melagingi, menkinantys apelianto orumą pareiškimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. J. nebuvo kaltinamas dėl girtumo, todėl šis skundo argumentas nebus aptariamas. Apeliantui išaiškintina, kad dėl orumo įžeidimo jis gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teisėsaugos institucijas.
Dėl paskirtos nuobaudos pagal LR ATPK 130 str. 1 d.:
LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, t. y. vidurkiai LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. J. nesutinka su jam paskirta nuobauda, kuri jo teigimu, yra neadekvati padarytam pažeidimui. Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
LR ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant LR ATPK 301 str. nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims, duomenų apie tai, jog A. J. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, byloje taip pat nėra, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn jis netrauktas. Apeliantas nurodo, kad turi rimtų sveikatos problemų, jam po patirto insulto sunku judėti, todėl automobilis jam palengvina susisiekimą, yra nepakeičiamas kiekvieną dieną. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos medicininės pažymos matyti, kad A. J. nustatyti liekamieji reiškiniai po persirgto hemoraginio insulto kairiajame smegenų pusrutulyje, todėl motorika (eisena) apsunkinta, reikalinga lazda (b. l. 34).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti A. J. padaryti teisės pažeidimai nėra šiukštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir kad LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. J. taikant LR ATPK 301 str. nuostatas bei už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą baudą sumažinant iki 3000 Lt , o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinant iki 6 mėnesių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,
n u t a r i a:
A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą pakeisti:
- pašalinti iš aprašomosios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutarimo dalies aplinkybes, kad „liudytoja K. J., apeliantui perstačius automobilį į kitą vietą, matė, kaip jis nuėjo prie apgadinto automobilio ir jį apžiūrėjo.“ bei „nepaisydamas jos ir jos vyro replikų dėl apgadintos svetimos mašinos“;
- vadovaujantis LR ATPK 301 str., A. J. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą piniginę nuobaudą sumažinti iki 3000 Lt, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių bei, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., A. J. galutinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirti 3000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Laureta Ulbienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Laureta Ulbienė