Civilinė byla Nr. e2-1904-1032/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09164-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.1.14.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovams advokatui Giedriui Gvildžiui, advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 169,14 Eur turtinę žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. Z. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9071995 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2017 m. birželio 5 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl prakiurusio bendrojo naudojimo namo vandens stovo. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra administruojamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais dėl apgadinto apdraustojo turto sumokėjo 169,14 Eur draudimo išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266 ir 6.1015 straipsniais ieškovei, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens - atsakovės.  

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prieš teismo posėdžius į bylą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl nesandaraus bendrojo naudojimo stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Administratorius (atsakovė) vykdydamas savo veiklą privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Priešingai, atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo nuotekų sistemos, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų sistema bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

2020 m. spalio 27 d. prieš teismo posėdį ieškovė pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (DOK-41202) papildomai nurodė, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo. Nurodė, kad į bylą pateikė pažymą dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo, kuri patvirtina, kad taikant nusidėvėjimą, žala galėtų mažėti 1,46 Eur suma. Todėl ieškovė atsisako reikalavimo dalies dėl 1,46 Eur ir palaiko ieškinį dėl 167,68 Eur priteisimo iš atsakovės. Ieškovei yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos atsisakymo nuo dalies ieškinio pasekmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovės atstovui, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovės atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis). 

Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos. Šio namo namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą eksploatuoja UAB „Lamberta“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau ir - Aprašas) 24 punktu pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) gali atlikti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, t. y. turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą galiojantį atestatą, suteikiantį teisę atlikti šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimo veiklą. Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ jo neturinti ir negalinti užsiimti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veikla, todėl šią veiklą vykdo šios srities profesionalas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. 2017 m. birželio 7 d. atsakovė iš UAB „Lamberta“ gavo pranešimą dėl trūkusio karšto vandens stovo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. UAB „Lamberta“ pranešime nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. gavo pranešimą, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bute Nr. 24 trūko karšto vandens stovas esantis virtuvėje. Trūkęs karšto vandens stovas buvo po plytelių apdaila. UAB „Lamberta“ savo pranešime pažymėjo, jog 2017 m. birželio 7 d. 10.00 val., bute Nr. 24 nuardžius plyteles, karšo vandens stovo avarija buvo likviduota. Iki minėto pranešimo gavimo, atsakovė iš UAB „Lamberta“ nebuvo gavusi informacijos, kad karšto vandens stovo būklė būtų bloga. 

Bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, todėl bendrojo naudojimo vandens stovo apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo neįmanoma. Vandens stovų, esančių konkretaus buto savininko nuosavybėje, apžiūrai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir pranešimas apie avariją, todėl atsakovė apie jo būklę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iš buto savininko, o tokio pranešimo atsakovė iš buto savininko negavo. Atsižvelgiant į tai, jog bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, todėl bendrojo naudojimo vandens stovo apžiūra nebuvo galima be žalos buto Nr. 24 savininkui. Atsakovės teigimu, butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rūpintis bendrojo naudojimo vamzdyno, bent jau esančio jų buto ribose, kur niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiūrėti būklę, užtikrinti, kad nebūtų sudarytos jokios kliūtys tikrinti jų būklę bei, reikalui esant, remontuoti. Atsakovei, nei buto, kuris ginčo įvykio metu buvo užlietas, nei to, kuriame įvyko vandens stovo gedimas, gyventojai apie įvykusią avariją nepranešė, todėl, atsakovei nežinant apie bendrojo naudojimo vandens stovo gedimą, jai negali būti keliamas ir pareigų nevykdymo klausimas.

Teigia, kad ieškovas visiškai nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ar, jog atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai. Ieškovė neįrodinėjo žalos dydžio, kokia buvo patalpų būklė iki įvykio ir ar nustatant žalos dydį, ar buvo įvertintas nusidėvėjimas. Be to, atsakovės atstovai nebuvo ieškovės atstovo kviesti į avarijos vietos apžiūrą ir ieškovo turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas nedalyvaujant atsakovės atstovams. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymu pateiktu atsiliepime į ieškinį į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Lamberta“, kuri daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Trečiasis asmuo UAB „Lamberta” teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimų negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su trečiojo asmens veikla, nereiškė UAB „Lamberta“ jokių pretenzijų ir nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojusių trečiojo asmens atsakomybę už atsiradusią žalą. Ieškovas, turėdamas galimybę pasirinkti bylos šalis, galėdamas spręsti dėl bylos dalyvių ir jų statuso, į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB „Lamberta“ nei kaip atsakovo, nei kaip trečiojo asmens. Ieškovas tikslingai sprendė, kad už jam padarytą nėra atsakingas ar kaip nors su ja susijęs trečiasis asmuo. Atsakovė atsiliepime taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl įvykio ir dėl to kilusių padarinių galimai atsakingas gali būti trečiasis asmuo. Todėl mano, kad vien namo, kurio viename iš butų trūko karšto vandens stovas, vykdoma šildymo sistemos priežiūra, nėra pakankamas pagrindas įtraukti UAB „Lamberta“ į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad ieškovė neįrodė atsakomybės kilimo sąlygų (jų viseto): nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos. Trečiasis asmuo tinkamai ir laiku vykdė sutartyje, susitarime ir jų prieduose numatytus įsipareigojimus – laikėsi nustatytų reikalavimų ir galiojusių techninių reglamentų. Byloje nėra nurodyta, kokias pareigas galėjo pažeisti trečiasis asmuo UAB „Lamberta“. Priešingai, trečiasis asmuo operatyviai reagavo į susidariusią situaciją: 2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. UAB „Lamberta“ gavo pranešimą, jog daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bute Nr. 24 trūko karšto vandens stovas, esantis virtuvėje. Trūkęs stovas buvo po plytelių apdaila. 2017 m. birželio 7 d. 10.00 val., bute Nr. 24 UAB „Lamberta“ nuardžiusi plyteles, karšto vandens stovo avariją likvidavo. Tą pačią dieną, nedelsiant, apie tai buvo informuota atsakovė, jai taip pat buvo nurodytas avarijos pašalinimo būdas – lokalizuojant avariją trūkusį stovą užvirinant. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo bute Nr. 24, po plytelių apdaila, jo apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo neįmanoma, tam buvo reikalingas buto savininko sutikimas. Be to, apžiūra nebuvo galima be žalos buto Nr. 24 savininkui. Trečiasis asmuo patekti į privačią nuosavybę be savininkų sutikimo neturi nei teisės, nei galimybės. Trečiojo asmens atstovai nebuvo kviesti nei ieškovei apžiūrint patalpas po įvykio, nei užfiksuojant turto sugadinimo faktą ar surašant patalpų apžiūros aktą. Todėl nėra galimybės objektyviai spręsti, ar realiai buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Apžiūrint patalpas po įvykio, ieškovė privalėjo pakviesti atsakovę ir/ar suinteresuotus asmenis, kad būtų išvengta vėlesnių ginčų įrodinėjant patį žalos atsiradimo faktą ir, juolab, žalos dydį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2005 m. balandžio 14 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

2.       (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pagal 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Lamberta“ sudarytą Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 197 (toliau - ir Sutartis) ir 2004 m. gruodžio 22 d. tarp UAB „Laukininkų valda“ ir UAB „Lamberta“ pasirašytą papildomą susitarimą vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ (elektroninė byla (toliau - el. b.) atsiliepimo dok. Nr. DOK-5059 priedas „sutartis“, „susitarimas“).

3.       2017 m. birželio 5 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas Nr. 21. Avarija įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, virtuvėje trūkus karšto vandens stovui, kuris yra po plytelių apdaila. 2017 m. birželio 7 d. pranešimu trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ informavo atsakovę, kad bute Nr. 24 trūko karšto vandens stovas, esantis virtuvėje, apdirbtas plytelėmis, nutrauktas karšto vandens tiekimas stovui. 2019 m. birželio 7 d. minėtame bute atardžius plyteles karšto vandens stovo avarija lokalizuota užvirinant (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-791 priedai „aktas, defektinio akto pr.“).

4.       Užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu buvo apdraustas ieškovės, pagal tarp jos ir buto savininko A. Z. sudarytą turto draudimo sutartį Nr. 19056/9071995 (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-791 priedas „family contract“).

5.       Ieškovė 2017 m. birželio 9 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo lubų ir sienų apgadinimus (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-791 priedas „aktas“ ir kt.). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2017 m. liepos 4 d. draudėjui A. Z. dėl įvykusio įvykio išmokėjo 169,14 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti (el. b. ieškinio dok. Nr. DOK-791 priedai „išmokos aktas, mokėjimo nurodymas“).

6.       Iš atsakovės į bylą pateikto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad 2017 m. sausio 12 d. žurnale užfiksuota jog 4-ame įėjime rūsyje laša kaštas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos. 2017 m. sausio 4 d. informacija perduota UAB „Lamberta“, uždėtos apkabos, kiti darbai, susiję su karšto vandens stovo priežiūra 2017 m. birželio mėnesį ir vėliau 2017 m. nebuvo vykdomi (el. b. 2020 m. liepos 28 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-28356 ZIP priedas, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo 8, 9 lapai).

7.       2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu Nr. D-123 „Dėl karšto vandens stovo avarinės būklės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ trečiasis asmuo UAB ‚Lamberta“ informavo atsakovę, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. buto savininkui atardžius sienos plyteles ant nesandaraus karšto vandens stovo uždėta apkaba, butui atnaujintas karšto vandens tiekimas. Informuojama, kad karšto vandens stovas yra avarinės būklės (sukorodavęs), siūloma su buto savininku spręsti avarinės būklės stovo keitimą, sudarant pilną priėjimą prie vamzdyno (el. b. 2020 m. birželio 10 d. į bylą pateikto dok. Nr. DOK-21965 ZIP priedas).

8.       Trečiasis asmuo į bylą pateikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalą, iš kurio nustatyta, kad nurodytame name 2017 m. išskyrus hidraulinius bandymus, bei pasirengimą šildymo sezonų pradžiai jokių kitų darbų, susijusių su karšto vandens stovų priežiūra, atliekama nebuvo (el. b. 2020 m. liepos 13 d. ir 28 d. į bylą pateikti dok. Nr. DOK-26331, dok. Nr. DOK-28356 ZIP priedas).

9.       Atsakovė draudiminio įvykio metu buvo apdraudusi savo verslo civilinę atsakomybę akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Sudarytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), draudimo sutarties pradžios data nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. (2020 m. spalio 12 d. atsakovės pateiktų dok. Nr. DOK-38920 ZIP priedas).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

10.       Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 169,14 Eur žalos priteisimo iš atsakovės, tačiau bylos nagrinėjimo metu, vykdydama teismo įpareigojimus, prieš 2020 m. spalio 27 d. posėdį į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. dok Nr. DOK-41202), kuriuose nurodė, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo. Pateikė teismui pažymą (el. b. dok Nr. DOK-41202 priedas) dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo, kuri patvirtina, kad taikant nusidėvėjimą, žala galėtų mažėti 1,46 Eur suma. Atsižvelgdama į atsakovės prašymą taikyti nusidėvėjimą, ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 1,46 Eur ir palaiko ieškinį dėl 167,68 Eur. Patvirtino, kad ieškovei yra žinomos atsisakymo nuo dalies ieškinio teisinės pasekmės.

11.       Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės dalies ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 1,46 Eur sumos nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės atsakomybės 

12.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.

13.       Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau ir Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir „Nuostatai“). 

14.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir nepateikia įrodymų ir nepagrindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) numatytų pagrindinių sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei, t. y. nepagrindžia ir neįrodo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. 

15.       Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

16.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

17.        Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Laukininkų valda“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

18.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

19.       Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

20.       Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal Reglamento 9 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 13 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (15 punktas). Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas (1.1.2 punktas); geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 punktas).

21.       Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo karšto vandens stovo avarija, o šios avarijos padarinius pašalino trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, kuri vykdė karšto ir šalto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo darbus name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, jau 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiūros žurnale buvo užfiksuotas įrašas, kad „rūsyje laša karštas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“ (žr. sprendimo 6 punktą). Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens stovo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie karšto vandens stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra.

22.       Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2020 m. liepos 28 d. į bylą yra pateikė rašytinį paaiškinimą (DOK-28413), kuriame nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trūkus karšto vandens vamzdžiui, UAB „Lamberta“ gavo pranešimą ir nedelsiant lokalizavo avariją. Atsižvelgiant į vamzdyno sutvarkymo būdą (jį užvirinant) darytina išvada, kad vamzdis galėjo trūkti arba per suvirinimo siūlę, arba dėl lokalios korozijos (dėl vamzdžio vidinės žarnos įtrūkimo, kuris išoriškai nepastebimas). Atskiriame dokumente galimos avarijos prielaidos fiksuotos nebuvo. Pažymi, kad dažniausios vamzdynų įtrūkimo priežastys yra vidinis vamzdžių sukorodavimas (pvz.: dėl projektavimo metu padarytų klaidų: dėl per mažais atstumais nuo vamzdyno išvedžiotos elektros instaliacijos, dėl ko sukuriamos taip vadinamos klaidžiojančios srovės, kurios spartina korozijos procesą; pasirenkami netinkamos kokybės vamzdynai; montavimo metu neskiriamas pakankamas dėmesys vamzdynų apsaugai nuo galimo rūdžių pažeidimo ir pan.), nekokybiškai atlikti virinimo darbai ir pan. Pažymi, kad lokali korozija ir mikro įtrūkimai nereiškia, kad visas vamzdynas yra būtinai stipriai paveiktas rūdžių. Kadangi trečiasis asmuo, lokalizavęs avariją 2017 metais apie sukarodavusį vamzdyną nedarė įrašų Pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnale bei atskiru pranešimu neinformavo namo administratoriaus apie avarijos lokalizavimo metu aiškiai matomus vamzdyno pažeidimus, o 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu pranešė apie korozijos paveiktą vamzdyną, darytina prielaida, kad 2017 metais lokalizuojant avariją, vamzdynas nebuvo matomai ir pastebimai sukorodavęs. Pamini, kad nuo įvykusios avarijos (2017 m. birželio 5 d.) ir trečiojo asmens pranešimo apie tai iki antrojo UAB „Lamberta“ pranešimo (2018 m. rugpjūčio 21 d.) praėjo daugiau nei metai. Trečiasis asmuo paaiškina, kad per tokį laiko tarpą vamzdynas gali būti paveiktas korozijos (ypač, jei šis reiškinys jau buvo prasidėjęs vamzdyno viduje). Atkreipia dėmesį, kad apskritai metalų korozija yra objektyvus ir neišvengimas reiškinys - tai savaiminis metalų irimas, vykstantis dėl cheminės ar elektrocheminės metalų ir aplinkos sąveikos. Tam įtakos turi daug veiksnių: vamzdynais tiekiamo vandens kokybė, medžiagos, iš kurios pagamintas vamzdis, atsparumas irimui, drėgmės lygis pastate ir kitos priežastys. Trečiasis asmuo papildomai paaiškina, kad UAB „Lamberta“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą, adresuotą namo administratoriui surašė po to, kai ant vamzdžio (jo išorėje), einančio į butą Nr. 24 buvo pastebėtas besikaupiantis kondensatas. Atardžius bute esančią apdailą ant karšto vandens stovo buvo uždėta apkaba ir pastebėta, kad vamzdynas paveiktas korozijos. UAB „Lamberta“ rekomendavo jį keisti. 

23.       Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė jai kaip namo administratorei pavestų pareigų, patvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Lamberta“ pranešimas atsakovei „Dėl karšto vandens stovo avarinės būklės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad karšto vandens stovas yra avarinės būklės (sukorodavęs), siūloma su buto savininku spręsti avarinės būklės stovo keitimą, sudarant pilną priėjimą prie vamzdyno (žr. sprendimo 8 punktą). Teismas sutinka su ieškovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybe, jog vien trečiojo asmens į bylą pateikti dokumentai (pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas) taip pat nepatvirtina, kad atsakovė kaip administruojanti namą įmonė tinkamai atliko administratoriaus pareigas siekiant išvengti 2017 m. birželio 5 d. įvykio. Pastebėtina ir tai, kad trečiojo asmens 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, informuojanti apie tai, jog karšto vandens stovas yra sukorodavęs buvo surašyta praėjus šiek tiek daugiau nei metams laiko po draudiminio įvykio, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog korodavimo procesas galėjo vykti jau ir draudiminio įvykio metu ir tai turėjo įtakos avarijos kilimui. Pažymėtina, kad pagal aptartas Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Teismas pažymi, kad namo administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams apsvarstyti, t.y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o kaip nustatyta iš bylos duomenų, kad atsakovė 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninės priežiūros žurnale užfiksavusi įrašą, kad „rūsyje laša karštas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“ būtų atlikusi atitinkamus veiksmus dėl vamzdynų priežiūros, defektų nustatymo bei informavusi apie juos gyventojus, byloje nėra nustatyta (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsakydamas į teismo užduodamą klausimą nurodė, kad visi duomenys apie namo priežiūrą ir atliktus administravimo veiksmus yra pateikti į bylą.

24.       Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai (faktų konstatavimas žurnale), neįrodo aplinkybių šalinančių atsakovės atsakomybę, nes vien aplinkybė, jog buvo atliekamos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, taip pat trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ periodiškai atlikdavo hidraulinius bandymus (žr. sprendimo 8 punktą), neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, jog  namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendro naudojimo karšto vandens stovų būklė  draudžiamojo įvykio dieną, t.y. 2017 m. birželio 5 d. jau galėjo būti pakitusi, todėl atsakovė kaip namo administratorė dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų  ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti bei atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atlikto tinkamai į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178, 185 straipsniai).

25.       Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens sistemų faktinė prižiūrėtoja buvo UAB „Lamberta“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6 punkte numatyta, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. 1999 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto taryba su UAB „Lamberta“ sudarė Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 197 su UAB „Lamberta“, kurios pagrindu trečiajam asmeniui pavesta vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, vėliau šią sutartį atsakovei pratęsiant 2004 m. gruodžio 22 d. papildomu susitarimu su UAB „Lamberta“. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nurodė,  kad šis susitarimas yra galiojantis iki šiol. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 20 punkte nurodoma, jog daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Vamzdyno būklę, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 1D-971 patvirtintu Statybos techninis reglamento (STR 1.07.03:2017) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, vykdo namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu,  konstatuotina, jog atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai sutartį dėl šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros su UAB „Lamberta“, neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esantis butas Nr. 21 buvo užlietas ir žala jam padaryta dėl 2017 m. birželio 5 d. trūkusio karšto vandens stovo, esančio virš buto Nr. 21 esančiame bute Nr. 24 (ieškovės pateiktas apžiūros aktas - „bute Nr. 24 prakiuro vandens stovas kliento bute apgadintos lubos ir siena“, trečiojo asmens pateiktas 2017 m. birželio 7 d. pranešimas atsakovei – „2017 m. birželio 5 d. 14.00 val. gautas pranešimas, kad Jūsų administruojamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bute Nr. 24 trūko karšto vandens stovas esantis virtuvės patalpoje (stovas apdirbtas plytelėmis). 2017 m. birželio 7 d. atardžius plyteles, karšto vandens stovo avarija lokalizuota užvirinant“), t. y. dėl trūkusio karšto vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, ir už kurio priežiūrą atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė.

26.       Kaltas dėl žalos asmuo žalą turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo karšto vandens stovo, nenustatė ir nepašalino defektų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo karšto vandens stovu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 21, Klaipėdoje, padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

27.       Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. 21 atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. birželio 5 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, būtent karšto vandens stovo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio pagrindu 2017 m. liepos 4 d. draudėjui bankinio mokėjimo nurodymu buvo išmokėta 169,14 Eur draudiminė išmoka. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos paskaičiavimo, kad žalos sąmata sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sąmatų sudarymo programa, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė dalies reikalavimo iš atsakovės ieškovei priteistina 167,68 Eur žalos atlyginimo. 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28.       Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

29.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos iškėlimo data laikytina pareiškimo priėmimo data, t.y. 2019 m. gruodžio 3 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31.       Į bylą atsakovės prašymu įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas bei atstovavimą teismo posėdyje. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už jam suteiktą advokato padėjėjos teisinę pagalbą surašant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose iš viso patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. 2020 m. birželio 1 d. į bylą pateiktas prašymas dok. Nr. DOK-20399 su priedais bei 2020 m. spalio 1 d. į bylą pateiktas prašymas dok. Nr. DOK- 38122). Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovų atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir teismui ieškovo ieškinį tenkinus, priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkinti, priimti ieškovės atsisakymą nuo 1,46 Eur ieškinio dalies.

Civilinę bylą Nr. e2-1904-1032/2020 dalyje dėl 1,46 Eur skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ nutraukti.

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos priteisimo, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda 167,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 68 centus) turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 167,68 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų 68 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                 Rūta Zubrickaitė