Civilinė byla Nr. 2A-514-436/2012

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01856-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

78.2.1; 121.18; 121.14; 121.21

Pirmosios instancijos teismo

teisėja Lidija Deksnienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui J. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams  vaikams dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo dukroms G. R. ir D. R. dydį pakeičiant 2009-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo  sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 p. jį išdėstant taip: „V. R. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą dukroms kiekvienai iš dukrų mokant po 400  Lt dydžio kas mėnesines įmokas, piniginėmis lėšomis uzufrukto teisėmis pavedant disponuoti vaikų motinai J. R.“. Nurodė, kad  išlaikymo vaikams  dydis pakeistinas ryšium vaikų poreikių, kainų bei pragyvenimo lygio išaugimu. Kiekvieno vaiko išlaikymui (maistui, avalynei, drabužiams, mokymo priemonėms, vaistams, vitaminams, mokesčiui už būrelius, vaikų daliai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, sekmadieninės mokyklos prie bažnyčios lankymui) per mėnesį ji išleidžia po 1235,06 Lt. Be to moka po 250 Lt paskolos už gyvenamąjį namą grąžinimui.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad šiuo metu mokėti vaikams didesnio išlaikymo negali. Jo atlyginimas nuo 2009 m., kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, sumažėjo. Gyvendamas su J. Ž., jis 2010-04-17 susilaukė sūnaus, jį išlaikyti reikia taip pat.

2.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2009-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš V. R. materialinį išlaikymą vaikams D. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R. gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-12-01 iki vaikų pilnametystės į vaikams D. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R. gim. (duomenys neskelbtini) mokamas po 300 Lt ( tris šimtus litų) periodines išmokas kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2011-08-05 iki vaikų pilnametystės, priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Lėšų, skirtų nepilnamečių D. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jų motiną J. R. įpareigojant ją naudoti lėšas tik vaikų poreikiams.

Iš atsakovo V. R. valstybei priteisė 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,95 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 77,95 Lt.

Iš ieškovės J. R. valstybei priteisė 5,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai pilnai nepatvirtina kiekvienam vaikui kas mėnesį išleidžiamą 1235,06 Lt sumą, tačiau patvirtina, kad šalių vaikai lanko apmokamus būrelius, vaikams perkamos mokymo priemonės, mamai reikia sumokėti už vaikų koncertinius rūbus. Byloje nepateikti įrodymai, kad teismas galėtų nukrypti nuo vaikų išlaikymo lygių dalių principo ir iš tėvo mokamą vaikams išlaikymą padidinti nustatant jam tenkančią didesnę vaikų išlaikymo sumą. Atsakovo mokami įnašai kredito, lizingo bendrovėms nelaikytini bloga atsakovo turtine padėtimi. Teismas įvertino šalių turinę padėtį, mokamus kreditus, išlaikytinių skaičių.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo. 2009-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu ir nepilnametėms dukroms išlaikymas priteistas ieškovės pageidavimu po 200 Lt periodinėmis išmokomis. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, parenkant išlaikymą vaikams, buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovei atiteko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Įsigyjant gyvenamąjį būstą, buvo paimtas 10000 EUR kreditas iš JAV ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund. Po santuokos nutraukimo šalys įsipareigojo kreditą grąžinti solidariai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, šeimos sudėtį, į tai, kad išsituokus jam gimė sūnus, į tai, kad apelianto darbo užmokestis sumažėjo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsirado vaikų išlaikymui papildomų išlaidų. Apeliantas nurodo, kad dabartinė šeimos padėtis yra labai bloga, neturi nuosavo būsto, tenka nuomotis, mokėti nuomą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. R. prašo palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį, apeliacinį ir patikslintą apeliacinį skundus atmesti. Nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui įrodymų nepateikinėjo, teismas savo iniciatyva rinko įrodymus. Prašo nesivadovauti prie apeliacinio skundo pateikta buto nuomos sutartimi, kadangi tokios sutarties pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Taip pat nurodo, kad kreditą JAV ne pelno korporacijai Baltic-American Enterprise Fund moka ieškovė, ne apeliantas. Kiti kreditai turėjo būti išmokėti, bet apeliantas jų grąžinimo terminus prasitęsė, tuo metu įsigijo dvi transporto priemones. Aplinkybę, kad vaikų poreikiai augant pasikeičia nereikia įrodinėti, nes tai yra savaime suprantama. Taip pat pažymėjo, kad apeliantas su dukromis visiškai nebendrauja, jomis nesidomi, jokio kito materialinio išlaikymo neteikia.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3559-490/2009 nutraukta ieškovės J. R. ir V. R. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 5-6). Šios sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo teikti dukroms D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki dukrų pilnametystės.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms, mergaičių poreikiai objektyviai išaugo dėl jų amžiaus ir pasikeitusios ekonominės situacijos valstybėje, ir tai yra pagrindas spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, įgytos profesijos ypatumus, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas, iš kurių galima daryti išvadą, kad vien gaunamos pajamos tiksliai neatspindi šalių turtinės padėties ir ji negali būti pripažinta esančia ypač bloga. Apelianto argumentai, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojo kreditą JAV ne pelno korporacijai Baltic-American Enterprise Fund grąžinti solidariai su ieškove vertintini kritiškai, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė bei pats atsakovas pripažino, kad šį kreditą grąžina viena ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši. Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatydamas vaikams skirtiną išlaikymo dydį, abejones dėl tikrosios šalių turtinės padėties aiškindamas vaikų interesų naudai. Taip pat byloje nustatyta, kad dukrų poreikiai išaugo, o ieškovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių dukrų būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jų laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu.

Apeliantas nurodo, kad be dviejų dukrų, jis dar turi išlaikyti ir sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo priteisimą iki 300,00 Lt, atsižvelgė ir į šią aplinkybę. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas gyvena su trečiuoju asmeniu J. Ž. ir pareigą išlaikyti kitą vaiką dalijasi su jo motina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokoje įgyto turto padalijimas ištuokos atveju nėra susijęs su tėvų išlaikymo pareigomis savo vaikams, taigi ta aplinkybė, kad po ištuokos ieškovei liko didesnė dalis turto nėra teisiškai reikšminga sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Byloje nenustatyta, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), dalis išlaikymo būtų buvusi priteista turtu. Priešingai, byloje esantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas patvirtina, kad išlaikymas iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistas periodinėmis išmokomis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 300 Lt per mėnesį kiekvienai iš dukrų, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

atsakovo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas