Pranešėjas Bronius Valius                                                             Civilinė byla Nr. 2A-483-125/2014

Teisėjas Petras Kontrimas                                                             (Proceso Nr. 2-25-3-00382-2013-1)

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    

(S)

                                                                                                      30.4; 128.2

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybė, A. P., P. P., B. P. Suisse,

n u s t a t ė:

pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę ir 2000 kv. m ploto žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini); taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypą, kurio gretimybėje iš šiaurės pusės buvo Žydų liaudies banko žemė, A. Z. žemė ir S. žemė, iš pietų pusės gretimybėje buvo S. K. žemė, iš vakarų pusės gretimybėje buvo P. žemės sklypas, o iš rytų pusės – Žemaičių gatvė; nurodyti, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimams spręsti. Nurodė, kad A. T. yra jo senelis. Vadovaujantis 2012-02-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, jis yra pretendentas atkurti buvusio savininko A. T. nuosavybės teises į jo nuosavybės teise iki visuotinės turto nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). A. T. (duomenys neskelbtini) valdė gyvenamąjį namą su statiniais bei 2000 kv. m ploto žemės sklypą. Be to, A. T. valdė 0,1351 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apie valdytą žemę pareiškėjui tapo žinoma iš rastų archyvinių dokumentų. Pareiškėjas remiasi 1928-1929 metų draudimo polisais, 1938 metų pareiškimais mokesčių inspekcijai, 1933 m. surašyta „Nekilnojamųjų turtų žinioneše“. Kokiu būdu ir iš kokių lėšų A. T. įsigijo žemę, jam nežinoma.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, jog iš pateiktų draudimo polisų Nr. 124535 1931-07-17 (b.l. 60), Nr. 45969 1928-05-08 (b.l.61), Nr. 72563 1929-06-28 (b.l.62), Nr. 60990 1929-02-03 (b.l.63) matyti, kad A. T. apdraudė turtą. Kokiu būdu jis valdė šį turtą, pateiktuose dokumentuose nenurodyta. Pareiškimuose mokesčių inspekcijai dėl įmokų už nekilnojamąjį turtą 1935 metais ir 1938 metais (b.l. 58, 64) nenurodoma, kokiu būdu savo turtą valdo A. T.. Kitų dokumentų, kad A. T. nuosavybės teise valdė paminėtą turtą pareiškėjas nepateikė. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų dokumentų matyti, kad A. T. nebuvo minėto sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, savininkas. 1929 m. Kretingos m. valdybos liudijime nurodoma, kad A. T. (duomenys neskelbtini) činčo teisėmis priklauso sklypas. Ipotekos įstaigos 1938-04-27 rašte Telšių apygardos žemės tvarkytojui nurodoma, kad A. T. nekilnojamas turtas susideda iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 1681 buvo pripažintos A. T. netermininės nuomos teisės į jo valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra įkeistas žemės bankui už 5500 Lt. 1939 m. rugpjūčio 12 d. ištraukoje iš vyriausybės žinių nurodoma, kad 1939-10-17 bus parduodamas T. A. nekilnojamasis turtas, susidedantis iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Yra išlikęs skelbimas, kuriame nurodoma, kad 1939 m. spalio 17 d. iš varžytynių bus parduodamas T. A. nekilnojamasis turtas, susidedantis iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais, kitų sudėtinių dalių ir priklausinių (duomenys neskelbtini). Taigi iš pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad A. T. žemę Žemaičių gatvėje, Kretingos mieste, valdė činčo teise. Žemė ir visi ant jos esantys statiniai buvo įkeisti Žemės bankui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad A. T. nuo 1939 m. spalio mėnesio iki 1940 m. visuotinės turto nacionalizacijos būtų nuosavybės teise įsigijęs minėtą turtą. Nepateikus jokių įrodymų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypus su statiniais (duomenys neskelbtini), teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog A. T. turtą valdė činčo teise, nors byloje nebuvo jokių tai įrodančių dokumentų. Archyvo dokumentuose yra duomenų apie A. T. turto varžytynes, tačiau nėra duomenų, kaip jos pasibaigė. Be to, ne nuosavam turtui varžytynės nebūtų skelbiamos. Draudimo polisai patvirtina, jog A. T. drausdavo savo turtą. Iš nekilnojamojo turto inventorinės bylos duomenų matyti, kad šis turtas buvo teisiškai įregistruotas valstybės institucijos, po to buvo sudaromi su šiuo turtu susiję sandoriai. Tai įrodo, jog A. T. buvo turto savininkas, valdytojas ir naudotojas. Teismas sprendime nepasisakė dėl A. T. priklausiusių pastatų. Teismas šioje byloje nepagrįstai atmetė pareiškėjo A. T. pateiktus rašytinius įrodymus ir netinkamai juos įvertino, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos būtų nuosavybės teisėmis įgijęs nurodytą turtą. 1926 m. Įstatymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valdomoms žemėms sutvarkyti perėmė činčo teisės sampratą, pateiktą Rusijos 1886 m. birželio 9 d. įstatyme. Činčo teisė apibūdinama kaip žemės valdymo teisės t.y. teisė amžinai ir paveldutinai valdyti (turėti) žemę ir naudotis už tam tikrą savininko naudai suderėtą, kartą visam amžiui nustatytą, metinį atlyginimą, vadinamąjį činčą, kuris gali būti pakeistas tiktai tvarka ir atvejais, aiškiai pažymėtais akte, kuriuo ta činčo teisė nustatyta. Taigi činčo teisėje žemės valdymo ir naudojimo teisė atskirta nuo nuosavybės teisės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kretingos rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą pareiškėją nepateikus jokių duomenų, kad A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos nuosavybės teisėmis būtų įsigijęs žemės Žemaičių g., Kretingos mieste.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę ir 2000 kv. m ploto žemės sklypą, buvusius (duomenys neskelbtini); taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypą, kurio gretimybėje iš šiaurės pusės buvo Žydų liaudies banko žemė, A. Z. žemė ir S. žemė, iš pietų pusės gretimybėje buvo S. K. žemė, iš vakarų pusės gretimybėje buvo P. žemės sklypas, o iš rytų pusės – Žemaičių gatvė; nurodyti, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimams spręsti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad A. T. nebuvo sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, savininkas. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kolegija, ištyrusi byloje esančius pareiškėjo pateiktus išlikusius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog jie yra prieštaringi ir juose nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. T. pareiškėjo nurodomą turtą valdė nuosavybės teise. 1929 m. Kretingos miesto valdybos liudijime nurodoma, jog „<...> A. T. (duomenys neskelbtini) priklauso činčo teisėmis sklypas didumo vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt vieno ir dvidešimt šešių šimtųjų ketvirtainių metrų <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 11). Ipotekos 1938-04-27 įstaigos rašte Telšių apygardos žemės tvarkytojui nurodoma, kad „A. T. nekilnojamas turtas susideda iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo – 1351,26 kv. m, (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įkeistas Žemės Bankui už skolą 5500 Lt <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 10). 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 1681 buvo pripažintos A. T. netermininės nuomos teisės į jo valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 12-13). 1939-11-10 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. Č4454 A. T. pripažintos netermininės nuomos teisės į jo valdomą 2136 kv. m žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), ir leista šį sklypą išsipirkti už 60 Lt išperkamųjų mokesčių (byla Nr. 2-28-824/2013b.l. 40-41). 1939-08-12 ištraukoje iš vyriausybės žinių nurodoma, jog „1939-10-17 bus parduodamas T. A. nekilnojamasis turto iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 75). Išlikusiame skelbime nurodoma, kad „<...> 1939 m. spalio 17 d. bus parduodamas iš varžytynių T. A. nekiln. turtas iš činčo teisėmis valdomo žemės sklypo su trobesiais, kitomis sudėtinėmis dalimis ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Žemės bankui yra skolos 6484 <...>“ (byla Nr. 2-28-824/2013 b.l. 79). Taigi visuose šiuose nurodytuose dokumentuose minima činčo arba netermininės nuomos teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog viename vėliausių dokumentų, t. y. 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarime nurodyta, jog nėra pagrindo A. T. laikyti činčininku, nes jis nepateikė dokumentų, kad žemės sklypo valdymas nekeičiamomis sąlygomis būtų prasidėjęs prieš 1876 metus. Pripažinus A. T. netermininės nuomos teises į jo valdomą sklypą, taip pat nutarta leisti jam šį sklypą įsigyti už 300 Lt išperkamųjų mokesčių, išdėstant šiuos mokesčius ir nesumokėtą nuomos mokestį 20 metų. Duomenų apie tai, ar A. T. sumokėjo išperkamuosius mokesčius 1939-09-25 ir 1939-11-10 Žemės reformos valdybos nutarimų pagrindu, nėra. 1926 m. Įstatymas miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valdomoms žemėms sutvarkyti, kuris yra minimas ir Žemės reformos valdybos nutarime, žemes, pradėtas valdyti činčo ar netermininės nuomos teisėmis prieš 1986 m. VI 9 d., pripažino perleidžiamomis valdantiems asmenims be išperkamųjų mokesčių. Tuo tarpu netermininiams nuomininkams, kurie pradėjo nuomoti žemę po 1876 m. VI 9 d., o į šią kategoriją asmenų pateko ir A. T., įstatymas suteikė teisę išsipirkti žemę nuosavybėn už išperkamuosius mokesčius. Be to, įstatyme buvo numatyta, jog činčininkams ar nuomininkams, gaunantiems žemę nuosavybėn, nuosavybės teisėms įrodyti duodami žemės perleidimo aktai Žemės reformos įstatymo 51 paragrafo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto perleidimo aktas nuosavybės akto galią įgydavo, kai nutarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo buvo pažymimas vyresniojo notaro rejestruose ar kitose atitinkamose (ipotekos) knygose. Teismui panašaus pobūdžio aktų nepateikta. Net ir konstatavus, kad jie neišlikę, žemės įgijimo nuosavybėn faktas turėtų būti pagrįstas kitais įrodymais. Pareiškėjas įgijimo nuosavybėn faktą įrodinėja į bylą pateiktais draudimo polisais bei liudytojų parodymais. Kolegijos nuomone, draudimo polisai neįrodo A. T. apdraustą turtą valdžius nuosavybės teise, nes polisai išduoti 1928 m., 1929 m. 1931 m., taigi anksčiau iki buvo priimtas 1939-09-25 Žemės reformos valdybos nutarimas pripažinti A. T. netermininės nuomos teises. Nekilnojamųjų turtų žinionešė, kuria remiasi pareiškėjas įrodinėdamas sklypų valdymą nuosavybės teise ir kurioje be to nenurodyta, ar žemės sklypas yra nuosavas ar nuomojamas, bei A. T. pareiškimas mokesčių inspektoriui, kuriame jau pabraukta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavas, taip pat sudaryti iki 1939-09-25, t.y. 1933-11-19 ir 1938-08-31 (b.l. 59, 64). Kolegija sprendžia, jog oficialus institucijos, sprendžiančios žemės klausimus, nutarimas laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu nei paties A. T. tam tikroms institucijoms pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys gali būti subjektyvūs ir neatitinkantys tikrojo žemės teisinio statuso. Pareiškėjo nuomone, tas faktas, jog buvo paskelbtas turto pardavimas iš varžytynių, liudija, kad A. T. buvo parduodamo iš varžytynių turto savininkas, nes ne nuosavybės teise priklausantis turtas iš varžytynių nebūtų parduodamas. Kolegija atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą ir neatitinkantį dokumentų turinio, nes anksčiau aptartuose dokumentuose, kuriuose skelbiama apie turto varžytynes, aiškiai nurodyta, jog žemės sklypai valdomi činčo teisėmis. Be to, byloje apklausti liudytojai tik patvirtino žemės ir pastatų valdymo faktą, tačiau nė vienam nebuvo žinoma, kokiu būdu nurodytas turtas buvo įgytas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog A. T. nuo 1939 m. spalio mėnesio iki 1940 metų visuotinės turto nacionalizacijos būtų nuosavybės teisėmis įgijęs turtą, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą. Kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas peržengė reikalavimo ribas ir nustatė neprašytą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemė buvo valdoma činčo teise. Teismas nenustatė kito juridinio fakto, tiesiog, įvertinęs rašytinių įrodymų turinį, konstatavo žemės valdymo činčo teise faktą kaip pagrindą netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ši teismo išvada – dėl žemės valdymo činčo teise fakto - nėra nurodyta sprendimo rezoliucinėje, todėl vertintina tik kaip argumentas atmesti pareiškėjo prašymą, o ne kaip atskiras pasekmes sukeliantis teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Pareiškėjo nuomone, apie statinių ir žemės įgijimo nuosavybėn faktą galima spręsti ir iš to, jog ir po visuotinės turto nacionalizacijos A. T. valdė statinius bei žemės sklypus, taip pat buvo vykdomi su šiuo turtu susiję sandoriai. Kolegija sprendžia, jog nurodytos aplinkybės nėra tinkamos spręsti apie turto įgijimą nuosavybėn iki visuotinės nacionalizacijos, nes jos susijusios su kitos santvarkos metu egzistavusiu teisiniu reglamentavimu ir nėra pakankamos spręsti apie teisinę turto padėtį, buvusią iki visuotinės nacionalizacijos 1940 m.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepasisakė dėl statinių, buvusių (duomenys neskelbtini). Kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-02-22 sprendimu atnaujintas įstatymu nustatytas terminas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. T. nuosavybę – žemę, (duomenys neskelbtini), ir žemę, (duomenys neskelbtini). Taigi terminas atnaujintas tik atkurti nuosavybės teisę į žemę, ne į pastatus. Nustačius pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę, buvusius (duomenys neskelbtini), šis faktas nesukels pareiškėjo siekiamų pasekmių. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įrodyti teisėms. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra atnaujintas terminas nuosavybės teisei į pastatus atkurti ir prašomas nustatyti faktas nesukels juridiškai reikšmingų pasekmių, bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 2000 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nustatymo, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo dalį, kuria netenkinta pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjo senelis A. T. iki visuotinės turto nacionalizacijos, t.y. 1940-06-15, nuosavybės teise valdė 2000 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) mieste buvusį 0,1351 ha dydžio žemės sklypą, palikti nepakeistą.

Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. T. nuosavybės teise iki 1940-06-15 valdė 1901 m. pastatytą 110.33 kv. m ploto gyvenamąjį namą, 1925 m. pastatytą 41.7 kv. m ploto tvartą, 1920 m. pastatytą 20,00 kv. m ploto malkinę, 1910 m. pastatytą šulinį, 1930 m. pastatytą išvietę, buvusius (duomenys neskelbtini), nustatymo, ir bylą dėl šios dalies nutraukti.

Kolegijos pirmininkas                                                            Bronius Valius             

Kolegijos teisėjos                                                                           Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                     Alona Romanovienė