Civilinė byla Nr. e2-1008-820/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15071-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,

dalyvaujant ieškovei K. M. ir jos atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atstovams: teisininkei A. K. ir G. V.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Pripažinti, kad atsakovas neteisėtai remdamasis atestacijos rezultatais nutraukė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis);

1.2.                      Pripažinti, kad atsakovas pažeidė Sutartyje numatytą prievolę doktorantei (ieškovei) „sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą“ bei biochemijos krypties doktorantūros studijų tvarką Vilniaus universitete reglamentuojančius teisės aktus, todėl Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės.

2.       Ieškovė nurodo, jog atsakovas ir ieškovė – biochemijos mokslo krypties doktorantė – 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovei sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą (Sutarties 2 punktas). Sutartyje konkrečios sąlygos, minimos 2 punkte, neįvardijamos, atitinkami klausimai yra reglamentuojami teisės normomis ir atsakovo lokaliais teisės aktais. 

3.       Doktorantūros studijoms aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu patvirtinti Mokslo doktorantūros nuostatai, kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad doktorantūros reglamente turi būti nustatyta apeliacijų ir skundų su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais nagrinėjimo doktorantūrą vykdančioje institucijoje tvarka (11.13 punktas). Taip pat taikytinas Vilniaus universiteto doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2012 m. gruodžio 20 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 1391 (toliau – Aprašas).

4.       Apraše įvardijami esminiai doktorantūros studijų kokybės principai (Aprašo 2.3, 2.5, 2.8, 2.10 punktai). Apraše nurodoma, kad mokslinio darbo vadovas privalo kartu su doktorantu sudaryti individualų doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą, teikti svarstyti akademiniam šakiniam padaliniui ir tvirtinti Doktorantūros komitetui (Aprašo 3.2.1 punktas). Aprašo 3.2.2 punkte nustatyta, kad vadovas turi teikti doktorantui mokslinę, metodinę pagalbą, individualias konsultacijas, informuoti apie naujausią literatūrą, rengti seminarus, organizuoti diskusijas. Vadovas turi nustatyti doktoranto atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką ir terminus (Aprašo 3.2.3 punktas), vykdyti daktaro disertacijos rengimo stebėseną, esant reikalui, siūlyti Doktorantūros komitetui patikslinti doktoranto baigiamųjų metų studijų planą (Aprašo 3.2.4 punktas), padėti spręsti organizacinius studijų, disertacijos rengimo ir gynimo klausimus (Aprašo 3.2.4 punktas). Doktorantūros komitetas turi tvirtinti doktorantų individualius studijų ir mokslinių tyrimų planus (Aprašo 3.5.4 punktas), padėti spręsti organizacinius klausimus (Aprašo 3.2.5 punktas). Doktorantūros komitetas turi tvirtinti doktorantų individualius studijų ir mokslinių tyrimų planus (Aprašo 3.5.4 punktas), teikti Rektoriui tvirtinti doktorantų mokslinius vadovus (Aprašo 3.5.6 punktas), vykdyti doktorantų atestaciją ir rengti jos dokumentus (Aprašo 3.5.7 punktas). Tapačios Doktorantūros komiteto ir mokslinio vadovo funkcijos įtvirtintos ir Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamente (toliau – Reglamentas). Reglamento 11 punkte nustatyta, kad doktorantui turi būti sudaromos sąlygos naudotis laboratorijose ir kituose universiteto padaliniuose esančia įranga moksliniams tyrimams atlikti.

5.       Vilniaus universiteto Biochemijos krypties mokslo doktorantūros reglamente (toliau tekste -  Biochemijos doktorantūros reglamentas) atkartoti Reglamente ir Apraše nurodytos Doktorantūros komiteto, mokslinio vadovo funkcijos, taip pat nurodoma, kad Doktorantūros komitetas turi vykdyti doktorantų atestaciją ir rengti jos dokumentus (Biochemijos doktorantūros reglamento 8.2.7 punktas), nurodoma, kad kamieniniai padaliniai, kuriuose vykdomos Biochemijos mokslo studijos, sudaro doktorantui sąlygas sėkmingai vykdyti doktorantūros studijas (10.1 punktas), tvirtina ir koreguoja doktorantui sudarytą individualų doktorantūros studijų ir mokslo tyrimų planą (10.2 punktas), prižiūri doktoranto studijų eigą ir teikia Doktorantūros komitetui savo išvadą apie doktoranto studijų ir mokslo tyrimų rezultatus (10.3 punktas). Biochemijos doktorantūros reglamento 11.3 punkte atkartota Reglamento ir Aprašo nuostata dėl sąlygų naudotis universitete esančia įranga sudarymo doktorantui. Biochemijos doktorantūros reglamento 44 punkte nustatyta, kad Doktorantūros komiteto nustatytais terminais doktorantas atsiskaito katedroje / mokslo padalinyje arba kamieninio padalinio taryboje, kuri (-ios), dalyvaujant doktorantui, jo vadovui ir bent vienam Doktorantūros komiteto nariui, įvertinusi doktoranto studijų programos ir mokslo tyrimų plano vykdymą, teikia išvadą Doktorantūros komitetui; Doktorantūros komitetas doktorantą atestuoja teigiamai (tuo pritardamas doktorantūros tęsimui ir patikslindamas ateinančių mokslo metų programą) arba neigiamai (tuo siūlydamas doktorantūrą nutraukti), arba siūlo atidėti atestaciją atidėti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, kol bus pašalinti studijų plano vykdymo trūkumai. Pagal Biochemijos doktorantūros reglamento 45 punktą, jei doktorantas nevykdo studijų ar mokslo tyrimų plano reikalavimų, doktoranto ar padalinio vadovo, taip pat Doktorantūros komiteto teikimu gali būti inicijuojama neeilinė atestacija. Pagal Biochemijos doktorantūros reglamento 48 punktą, dėl svarbių priežasčių (liga, užsienio komandiruotė ir pan.) gali būti atidėti doktoranto individualioje programoje nurodyti egzaminų laikymo, kitokių atsiskaitymų terminai. Šie klausimai sprendžiami Doktorantūros komiteto posėdyje.

6.       Sutartimi ieškovė įsipareigojo laiku vykdyti patvirtintą doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą (toliau tekste – Individualus planas arba Doktorantūros planas) ir atsiskaityti už jo vykdymą Reglamento nustatyta tvarka (Sutarties 7 punktas), paruošti, ir apginti daktaro disertaciją iki pasibaigiant doktorantūros laikui (Sutarties 8 punktas), vykdyti visus kitus doktorantūros studijų reikalavimus, numatytus Reglamente (Sutarties 9 punktas), laikytis norminių teisės aktų reikalavimų (Sutarties 10 punktas). Sutarties 14 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, už doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų plano nevykdymą ir / arba Akademinės etikos kodekso pažeidimus.

7.       Atsakovo Biochemijos doktorantūros komitetas 2016 m. spalio 24 d. posėdyje patvirtino ieškovės Individualų planą, kuriame buvo numatyta preliminari disertacijos tema: „Cholinerginio sinapsinio singalo perdavimo mechanizmų tyrimas naudojant paviršiuje imobilizuotas dvisluoksnes membranas“. Disertacijos tema suformuluota ieškovės tuo metu numatomam moksliniam vadovui dr. G. V. ieškovės pasiūlytą temą „Cholinerginio sinapsinio singalo perdavimo mechanizmų tyrimas“ modifikavus, kad ji atitiktų jo mokslinės specializacijos ir turimos kompetencijos sritį. Su jokiomis kitomis aplinkybėmis ieškovės pasirinktos temos keitimas nebuvo susijęs, be to, mokslinis vadovas patikino ieškovę, kad vėliau temą ji galės keisti.

8.       Ieškovei atsiskaičius už pirmuosius ir antruosius studijų metus, Doktorantūros komitetas jos ataskaitoms pritarė be jokių išlygų, o ieškovės studijų byloje iki 2020 m. spalio 21 d. neužfiksuota buvus kokių nors Individualaus plano vykdymo trūkumų, jai teiktų pastabų ar abejonių dėl Individualaus plano vykdymo tinkamumo, priešingai – ieškovės studijų pasiekimai vertinti kaip pavyzdiniai, už akademinius pasiekimus 2016–2018 metais jai skirtos stipendijos. Ieškovės faktiškai atliekami tyrimai nuo pat pradžių skyrėsi nuo formalaus Doktorantūros komiteto patvirtinto Individualaus plano, nes ieškovei pasitarus su vadovu kai kurių Individualiame plane įvardintų tyrimų elementų vykdymas buvo modifikuotas atsižvelgiant į faktines sąlygas ir gautus rezultatus.

9.       Ieškovė tyrinėjo cholinergines (chemines) sinapses – šiuo atveju nervinis signalas perduodamas chemiškai, t. y. difunduojančiomis neuormediatoriaus (acetilcholino) molekulėmis. Natūraliai cheminėje sinapsėje (jungtyje tarp dviejų neuronų) yra -pre ir -post sinapsinės membranos bei sinapsinis plyšys tarp jų (taigi, yra dvi membranos, nutolusios viena nuo kitos 20-50 nm atstumu). Elektrinius neuronų procesus nulemia trys pagrindiniai veiksniai: įvairūs elektrolitai ir jų jonų pasiskirstymas abipus membranos (ekstraląsteliniame ir intraląsteliniame skystyje), pati membrana bei membranos sluoksnius „susiuvantys” baltymai. Būtent baltymų molekulės atlieka pagrindinę funkciją: ramybės bei veikimo potencialai formuojami aktyviai dalyvaujant baltymams (joniniams kanalams), selektyviai keičiant įvairių jonų pralaidumą per membraną. Sinapsės postsinapsinėje membranoje yra specialūs receptoriai, kurie sąveikaudami su neuromediatoriumi gali atidaryti vienokius ar kitokius joninius kanalus, tuo sukeldami arba slopindami veikimo potencalo generavimą. Neuronas lygina ir sumuoja iš kitų neuronų jį pasiekiančią informaciją (impulsus) bei pats sumuodamas įeinančius signalus generuoja tam tikrą signalą. Sinapsėse yra dvi membranos bei sinapsinis plyšys tarp jų, daug ir įvairių baltymų (joninių kanalų, jonų siurblių, fermentų ir pan.), todėl potencialų pokyčiai neuronuose stebėtini elektrofiziologiškai (patch-clamp metodu), o tam reikalingi gyvi neuronai. Šiuo atveju dirbtinė membrana (įrašyta Doktorantūros plane) yra tik pagalbinis metodas tirti baltymus-kanalus, kuomet turima dirbtinė membrana ir (jei pavyksta įterpti) įterptas tik vienas vienintelis baltymas (tuo tarpu realiai sinapsėse lygiagrečiai vyksta daug procesų, dalyvauja daug membraninių baltymų, jonų ir pan.)

10.       Ieškovė iškėlė hipotezę – cholinerginėje sinapsėje acetilcholinesterazei (fermentui) suskaidžius acetilcholiną į choliną bei acto rūgštį, pastaroji disocijuoja į acetatą bei protonus; protonai taip pat gali įtakoti potencialą, tokiu atveju cholinerginėje sinapsėje neuromediatorius yra ne tik acetilcholinas, bet ir protonai ir, jeigu taip yra, tai turi būti ir protonų kanalai postsinapsinėje membranoje. Tyrimų pradžioje ieškovei reikėjo apskritai išsiaiškinti kokie protonų kanalai galbūt gali būti cholinerginėse sinapsėse (nes protonų kanalų yra daug ir įvairių). Tam pirmiausia buvo detaliai nagrinėjama mokslinė literatūra ir iš daugelio žinduolių neuronuose esančių protonų kanalų atsirinkti būtent tie, kurie galimai gali būti cholinerginėse sinapsėse. Tačiau atlikus imunofluorescenciją Hv1 kanalas (baltymas) neaptiktas nei žiurkių smegenėlių, nei žiurkių smegenų žievės ląstelių (neuronų) kultūrose (tai užfiksuota 2018 m. ieškovės pateiktoje ataskaitoje). Todėl jau nuo antrųjų doktorantūros studijų metų atliekant tyrimus disertacijos tema buvo ieškoma metodų, nes nebebuvo prasmės naudoti dirbtinę membraną ir įterpti Hv1 kanalą, kurio empirinių tyrimų metu nepavyko aptikti. Konkrečiai ieškovė ėmė taikyti patch-clamp metodą – per stiklinį mikroelektrodą, kurio galiukas specialiai nugludinamas, „prisisiurbiama“ prie neurono skiautės (patch). Prisisiurbimas turi būti gana stiprus, kad tarp membranos skiautės, patekusios į elektrodo vidų, ir jo išorės susidarytų didelė varža (gigaomai). Taip galima elektrodu registruoti jonines sroves arba įtampą (currentclamp, voltage-clamp). Patch-clamp metodas idealiai tinka tirti kanalų (baltymų) funkcines savybes, selektyvumą įvairiems jonams, įvairių medžiagų poveikį joninių kanalų aktyvumui. Ieškovė elektrofiziologiškai tyrė gyvus neuronus ir realiu laiku stebėjo jonų sroves bei potencialų skirtumus (įtampą). Taigi Individualus planas buvo toliau vykdomas – jame numatyta tema nagrinėjama, tik tai daroma kitais metodais.

11.       Atliekant tyrimus patch-clamp metodu pavyko registruoti veikimo potencialus ląstelių kultūrų neuronuose, kas vertintina kaip naujovė, nes iki tol niekam Lietuvoje to padaryti nepavyko. 2018 m. teiktoje Ataskaitoje už antruosius doktorantūros studijų metus III punkte nurodoma, jog ieškovė mokosi išskirti bei auginti neuronus („Pirminių ląstelių kultūrų paruošimas: 1. Smegenėlių neuronų-glijos (CGC) ląstelių kultūrų paruošimas (išskyrimas / auginimas). 2. Grynos smegenėlių neuronų ląstelių kultūros paruošimas (išskyrimas / auginimas). Šias išvardintas procedūras mokausi atlikti pas prof. dr. V. B. (LSMU, Neuromokslų institute, Biochemijos laboratorijoje, Kaune). Moko dr. S. J.“). Doktorantūros komitetas šių aplinkybių nelaikė kliūtimi 2018 m. ataskaitą patvirtinti, ieškovei dėl to nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų, todėl ieškovė suprato, kad šie nukrypimai Doktorantūros komiteto yra aprobuoti ir neteikė reikšmės aplinkybei, kad Doktorantūros planas nebuvo formaliai koreguojamas (juo labiau, kad nei nacionaliniai nei atsakovo lokaliniai teisės aktai Individualaus plano koregavimo procedūros visiškai nereglamentuoja, atvejų kai planą būtina formaliai koreguoti neįtvirtina ir faktiškai šie klausimai sprendžiami vadovaujantis nusistovėjusia praktika). Su savo vadovu ieškovė buvo žodžiu aptarusi, jog tiek disertacijos temos patikslinimas, tiek ir kitos reikiamos Individualaus plano korekcijos bus padaryti prasidedant paskutiniams doktorantūros studijų metams. 

12.       Pablogėjus sveikatos būklei, 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė pateikė prašymą suteikti jai akademines atostogas. Nenorėdama atskleisti su savo sveikata susijusių privačių duomenų, prašymą ieškovė abstrakčiai motyvavo „svarbiomis asmeninėmis priežastimis“, tačiau Doktorantūros komitetas ieškovės studijų metu buvo informuotas apie jos sveikatos problemas. Ieškovės prašymas buvo tenkintas, jai suteiktos akademinės atostogos nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir kalendoriniams metams pratęstas doktorantūros studijų laikas, numatant, kad studijos baigsis 2021 m. rugsėjo 30 d. Šiek tiek pagerėjus sveikatos būklei, ieškovė, tebebūdama išleista akademinių atostogų, toliau realizavo savo mokslinių planus ir pagal galimybes vykdė empirinius tyrimus, tačiau 2020 m. kovo 12 d. laboratorijos buvo uždarytos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 15 d. oficialiai paskelbtas karantinas, kurio metu iš pradžių švietimo veikla buvo sustabdyta visose švietimo įstaigose, o vėliau numatyta, kad aukštojo mokslo studijų programos gali būti vykdomos tik nuotoliniu būdu (pažymi, kad ieškovei atliktų empirinių tyrimų buvo likę visai nedaug). Karantinas baigėsi prieš pat prasidedant vasaros atostogoms universitete, tad iki rudens ieškovė faktiškai nebeturėjo galimybių atlikti empirinių tyrimų. Pasibaigus akademinėms atostogoms ieškovė parengė ataskaitą už trečiuosius doktorantūros studijų metus ir pateikė ją Doktorantūros komitetui.

13.       Ieškovės trečiųjų doktorantūros studijos metų ataskaitos pirmojo svarstymo Doktorantūros komiteto 2020 m. spalio 21 d. posėdyje metu ieškovė pateikė daug informacijos, kuri patvirtina ją atlikus empirinius tyrimus, taip pat pateikė su tolimesnių empirinių tyrimų perspektyvomis susijusius samprotavimus. 2020 m. lapkričio 5 d. išplėstiniame protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ieškovė posėdžio dalyviams pristatė atliktų darbų ataskaitą už studijų laikotarpį prieš akademines atostogas, vykdant tyrimus disertacijos tema. Pranešimo įvade ieškovė pateikė cholinerginės sinapsės schematinį vaizdą ir aptarė šios sinapsės veikimo mechanizmą. Ji apibūdino acetilcholinesterazės veikimo principus ir nurodė, kad vykdyto darbo tikslas buvo išsiaiškinti, ar protonai įtakoja veikimo potencialą postsinapsinėje membranoje ir ar galima teigti, kad protonai yra neuromediatoriai cholinerginėje sinapsėje. Ieškovė supažindino Doktorantūros komiteto narius su visomis šiuo metu žinomomis protonų kanalų rūšimis ir įvardijo kanalus, kurie galėtų būti cholinerginėje sinapsėje, t. y. NHES, HV1 ir ASICS. Pristatydama empirinių tyrimų rezultatus, ieškovė aptarė atliktą žiurkių smegenų žievės ir smegenėlių ląstelių kultūrų imunofluorescencinį dažymą, įsigijus pirminius ir antrinius antikūnus prieš ASIC1, NHEI, HVCN1(Hv/VSOP) ir acetilcholino receptorius NACHR (alfa4)2(beta2)3. Reziumavo, kad tiek smegenėlių, tiek žiurkių smegenų žievės ląstelių kultūrose nikotininiai acetilcholino receptoriai nAChR (alfa4)2(beta2)3 buvo aptikti gausiai, o ASICI, NHEI ir HVCN1 nebuvo aptikti. Ieškovė pademonstravo susirinkusiems tirtų kultūrų nuotraukas bei vaizdus, gautus po jų dažymo, pakomentavo kodėl NHEI ir HVCN1 (Hv/VSOP) kanalai galėjo nenusidažyti. Ieškovė „išsamiai pristatė vykdytus žiurkių galvos smegenų ląstelių kultūrų elektrofiziologinius tyrimus P. C. metodu, ieškant ASICS kanalų“, papasakojo, kad ląstelės buvo auginamos Kaune pas prof. V. B., o elektrofiziologiniai tyrimai buvo atliekami Vilniuje pas prof. A. A.. Ieškovė „detaliai apibūdino taikytus tyrimų metodus, jų galimybes bei optimizavimo ypatumus, parodė aptiktų veikimo potencialų brėžinius žiurkės smegenėlėse bei smegenų žievės ląstelėse ir grafiką rastų įėjimo srovių pokyčių“. Nurodė, kad „remiantis kitų tyrėjų pateiktais tyrimų duomenimis, pelių neuronuose nebuvo aptikti HVCN1(Hv/VSOP) kanalai, o NHES kanalų veiklos potencialų neįmanoma pamatuoti P. C. metodu, todėl ji ieškojo ASICS kanalų, kurie yra protonų sensoriai, o be to per juos praeina natrio jonai. Išvardino taikytus P. C. tyrimo metodų parametrus, kuriuos naudojant buvo nustatytas, rastų kanalų veikimas. Nurodė, kad P. C. metodu iš ASICS kanalų rūšių ir jų izoformų, esančių graužikuose, buvo aptikti būtent ASICI kanalai žiurkių smegenų žievės ląstelių kultūrose, piramidiniuose neuronuose, tačiau ne visuose. Kanalo rūšis nustatyta, remiantis atliktais tyrimais su skirtingais pH, ir nustačius poveikį esant pH 5,8. Literatūriniuose šaltiniuose pateiktas šios rūšies kanalų įėjimo srovių pokytis -50pA yra panašus į ieškovės rastus pokyčius -60pA, -31pA ir -20pA. Nurodė, kad reikalingi tolimesni tyrimai, blokuojant ASIC1 kanalus selektyviu blokatoriumi mambalgin-1 bei aktyvuojant aktyvatoriumi MitTx. Tuomet nustatytas srovės sumažėjimas ir padidėjimas leistų moksliškai patvirtinti, kad rasti kanalai tikrai yra ASIC1. Taip pat tai, kad tokie tyrimai nebuvo atlikti, nes nuo pavasario ieškovė neturi reikiamų žiurkių smegenų žievės ląstelių“.

14.       Posėdžio metu ieškovė ne tik turėjo reikiamus teorinius pagrindus, bet ir atliktus empirinius tyrimus, ieškovei savo darbą pristačius Doktorantūros komitetui, nekilo jokių diskusijų dėl ieškovės gebėjimų atlikti empirinius tyrimus ir pačių atliktų empirinių tyrimų fakto. Posėdžio metu tik Doktorantūros komiteto pirmininkės prof. R. N. pastebėjimas buvo siejamas su tuo, kad ieškovė yra priklausoma nuo daugelio nepalankių aplinkybių ir ieškovei buvo pasiūlyta pamėginti pačiai išsiskirti reikiamų ląstelių. Vertinant minėtame protokole cituojamą ieškovės atsakymą, kad ji neturi pakankamai žinių ir kompetencijų, reikiamų išskirti pelės smegenų žievės ląstelėms, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokių žinių ir kompetencijų neturi ir labiausiai patyrę atsakovo Gyvybės mokslų centro mokslininkai, todėl ieškovei šiuo klausimu reikėjo bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirbančios prof. V. B. mokslininkų komanda ir važinėti į Kauną. Sprendžiant Doktorantūros komiteto posėdžio metu svarstytą klausimą dėl ieškovės atestacijos, problema buvo susijusi su tuo, kad vykdydama empirinius tyrimus ieškovė susiduria su logistinio pobūdžio problemomis ir dėl to gali kilti sunkumų nustatytais terminais sėkmingai baigti doktorantūros studijas. Vis dėlto, posėdyje apie ieškovės atliktų empirinių tyrimų metu gautų duomenų mokslinio naujumo trūkumą neigiamai pasisakius ieškovės vadovui, atestacijos klausimo sprendimas buvo atidėtas svarstymui kitame Doktorantūros komiteto posėdyje.

15.       Kadangi 2020 m. spalio 21 d. posėdyje ieškovei neleista detaliai paaiškinti apie iškilusius sunkumus, ieškovė 2020 m. spalio 25 d. pateikė paaiškinimą dėl atestacijos už III doktorantūros metus, kuriame pateikė detalius paaiškinimus apie jos studijų metu patirtus sunkumus. 2020 m. spalio 28 d. įvyko antrasis Doktorantūros komiteto posėdis, kurio metu nutarta įpareigoti ieškovę parengti atnaujintą mokslinių tyrimų ir disertacijos planą IV studijų metams, pagal kurį būtų dirbama likusį doktorantūros studijų laikotarpį, o ieškovės vadovui – pateikti Doktorantūros komitetui savo poziciją ir pasiūlymus dėl susidariusios situacijos. Kaip matyti, Doktorantūros komitetas nekėlė klausimų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės – abejonės buvo siejamos su studijoms reikalingų empirinių tyrimų atlikimo perspektyva.

16.       Trečiasis Doktorantūros komiteto posėdis įvyko 2020 m. lapkričio 25 d. Jo metu buvo nutarta ieškovės neatestuoti už trečiuosius doktorantūros studijų metus. Šis sprendimas nebuvo grindžiamas tuo, kad ieškovė neatliko ar netinkamai atliko kokius nors darbus vykdant Sutartį. Vienintelis su ieškovės pateikta ataskaita susijęs klausimas, svarstytas posėdžio metu, buvo susijęs su ieškovės dar iki ataskaitinių studijų metų publikuotu moksliniu straipsniu, apie kurio akademines prieskyras Doktorantūros komiteto nariai turėjo klaidingą informaciją. Spręsdamas ieškovės atestacijos klausimą, Doktorantūros komitetas rėmėsi tik ieškovės studijų perspektyvos vertinimu ir ieškovo vadovo raštu 2020 m. lapkričio 24 d. pateikta pozicija, nors pagal Reglamento 36 punktą, atestacija atliekama vertinant retrospektyvų Individualaus plano vykdymą. Vadovo pozicija vertinta kaip esminis problemos sprendimo kelių pasirinkimą ribojantis dalykas, o su ja susiję ieškovės ir vadovo santykiai, Doktorantūros komiteto narių vertinimu, yra vienas iš sėkmės kriterijų. Posėdžio metu pirmininkė akcentavo, kad Individualaus plano pakeitimams ir konsultanto skyrimui būtinas ieškovės vadovo pritarimas, o keisti vadovą likus metams iki doktorantūros pabaigos būtų nekorektiška. Taigi, esminė problema – kuo pakeisti ieškovės vadovą, kuris pats nebenorėjo matyti pozityvios ieškovės siūlomų Individualaus plano keitimų įgyvendinimo perspektyvos. 

17.       Ieškovė neatestuota todėl, kad atlikdama empirinius tyrimus ji susidūrė su nenumatytais sunkumais, sukėlusiais abejonių dėl jos mokslinio ateities. Svarbu ir tai, kad atsakovas neturėjo ieškovės atliekamiems tyrimams reikalingų ląstelių kultūrų, jų auginimo know-how ir reikiamų įgūdžių turinčių mokslininkų. Doktorantūros komitetas jautiesi ieškovės vadovo įkaitu, nes be jo pritarimo nėra įmanoma koreguoti Individualaus plano, o pakeisti ieškovės vadovą Doktorantūros komitetas irgi nesugebėjo. Svarbu ir tai, kad ieškovės vadovas yra atsakovo Gyvybės mokslų centro vadovas, kuriam Doktorantūros komiteto nariai yra pavaldūs ir nuo jo tarnybiškai priklausomi. 

18.       Ieškovės neatestavimas nulėmė jos išbraukimą iš doktorantūros sąrašų nuo 2020 m. gruodžio 1 d., dėl ko ji ne tik prarado teisę tęsti studijas, bet ir sukūrė jai finansinių prievolių – 2021 m. kovo 18 d. Valstybinio studijų fondo raštu ieškovė įpareigota iki 2024 m. kovo 18 d. sumokėti į Valstybinio studijų fondo sąskaitą 2 730,00 EUR.

19.       Ieškovės studijos Vilniaus universitete vyko specifiniame kontekste. Dar iki doktorantūros studijų pradžios ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – Akademinės etikos kontrolierius) ir Vilniaus universiteto rektorių dėl Gyvybės mokslų centro katedros vedėjo prof. O. R. veiksmų. Abu ieškovės adresatai pripažino prof. O. R. padarius akademinės etikos pažeidimų. Jau studijuodama doktorantūroje, ieškovė pateikė prof. O. R. ieškinį dėl jo padaryto autorių teises reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Įsiteisėjus teismo procesiniams sprendimams šioje byloje, ieškovė informavo savo vadovą apie teismų priimtus sprendimus, prof. O. R. pripažintas pažeidusiu autorių teises reglamentuojančius teisės aktus. Be to, 2020 m. sausio 10 d. ieškovė kreipėsi į Akademinės etikos ir kontrolierių, prašydama įvertinti ankstesniame šios institucijos sprendimu neįvertinus prof. O. R. veiksmus. Akademinės etikos kontrolierius pripažino ieškovės skundą nepagrįstu, tačiau bylą išnagrinėję administraciniai teismai tokį sprendimą panaikino ir įpareigojo Akademinės etikos kontrolierių iš naujo nagrinėti ieškovės skundą. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė studijų metu nuolat jautė įtampą ir psichologinį spaudimą.

20.       Anot ieškovės, tarp jos ir atsakovo sudaryta Sutartis vertintina kaip prisijungimo būdu sudaryta vartojimo sutartis, todėl jai taikomos šios teisinės pasekmės: bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvus šiame procese; aiškinant Doktorantūros studijų sutartį turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo (contra proferentem) taisyklė; abejojant dėl sutarties sąlygų jos turi būti aiškinamos šias sąlygas pasiūliusio Vilniaus universiteto nenaudai ir jas priėmusios doktorantės naudai; tai, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos doktorantės kaip sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

21.       Atsakovo mokslo prorektoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo“ K. M. išbraukus iš doktorantų sąrašų ir taip vienašališkai nutraukus Doktorantūros studijų Sutartį ieškovė ne tik prarado galimybę tęsti bei sėkmingai užbaigti doktorantūros studijas, bet, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, jai kilo ir kitų nepalankių pasekmių – 2021 m. kovo 18 d. Valstybinio studijų fondo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. buvo pateiktas įspėjimas, kad iki 2024 m. kovo 18 d. į Valstybinio studijų fondo sąskaitą ji privalo grąžinti 2 730 Eur.

22.       Ieškovė pažymi, kad atsakovo mokslo prorektoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų nutraukimo” įformintas K. M. išbraukimas iš doktorantų sąrašų (remiantis atestacijos rezultatais), kuris tuo pat metu yra vienašalis Doktorantūros studijų sutarties nutraukimas, taip pat minėto įsakymo pagrindu esantis Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokole suformuluotas nutarimas neatestuoti doktorantės, yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisei:

1) nei nutarimą neatestuoti doktorantės įtvirtinančiame Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokole, nei kuriame kitame doktorantės studijų byloje esančiame Doktorantūros komiteto dokumente nėra nustatyta ir įtvirtinta aplinkybė, kad doktorantė nevykdė Individualaus plano, todėl (siejant su Doktorantūros sutarties 14 punktu) nutraukdamas Sutartį nenustačius Individualaus plano nevykdymo fakto ir aiškiai neįvardijus nustatyto Individualaus plano nevykdymo turinio atsakovas pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus ( be to, 2020 m. spalio 28 d. antrojo Doktorantūros komiteto posėdžio metu buvo išspręstas ieškovės atestacijos atidėjimo klausimas);

2) ieškovė dėjo nuo jos priklausiusias protingas pastangas vykdyti Individualų planą. Todėl net jei būtų nustatyta, kad (nepavykus gauti moksliškai reikšmingų ir naujumo kriterijus atitinkančių rezultatų, todėl atliktų empirinių tyrimų pagrindu negalint parengti originalios mokslinės publikacijos recenzuojamame leidinyje) Individualus planas tam tikra apimtimi neįvykdytas, atsižvelgiant į puikius pirmųjų dvejų metų doktorantūros studijų rezultatus (atsakovas ieškovės studijas vertino kaip pažangias ir teikė oficialias rekomendacijas Lietuvos mokslo tarybai skirti ieškovei paramą (stipendiją) už akademinius pasiekimus; ieškovė išlaikė visus egzaminus, publikavo vieną iš dviejų disertacijos gynimui reikalingų mokslinių straipsnių, trečiaisiais metais toliau vykdė empirinius tyrimus ir perskaitė tris pranešimus tarptautinėse konferencijose), iki nustatyto termino publikuoti mokslinį straipsnį ir Vilniaus universitete įprastai taikomą praktiką, tokios ieškovės nesėkmės nebūtų pagrindo vertinti kaip doktorantūros studijų nutraukimą lemiantį Individualaus plano „nevykdymą” (visišką), o netgi griežčiausio vertinimo atveju tik kaip jo „neįvykdymą” (dalinį). Todėl taikydamas griežčiausią priemonę – ieškovės neatestavimą ir tuo pačius jos išbraukimą iš doktorantų sąrašų bei Doktorantūros studijų sutarties nutraukimą – atsakovas pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą;

3) neatestuodamas ieškovės atsakovas jai pritaikė kitokius standartus nei kitiems panašiose situacijose esantiems doktorantams ir taip pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą;

4) Doktorantūros studijų Sutartį nutraukdamas ieškovei nepadarius jokio esminio šios sutarties pažeidimo atsakovas pažeidė CK 6.217 straipsnio 1 dalyje (kartu su 2 dalimi) nustatytą taisyklę, kad šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį tik jeigu kitos šalies sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Anot ieškovės: atsižvelgiant į jos studijų rezultatus nėra jokio racionalaus pagrindo vertinimui, kad atsakovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (juo labiau, kad valstybė finansavo ieškovės doktorantūros studijas ir už jas mokėjo atsakovui); pagal sutarties esmę griežtas sąlygų laikymasis neturi esminės reikšmės (t. y. atsakovas, priešingai nei ieškovė nutraukus Doktorantūros Sutartį, nepatirtų jokio reikšmingo poveikio jo interesams, jei Individualaus plano vykdymas būtų buvęs pakoreguotas); jokia ieškovės prievolė atsakovui nėra neįvykdyta, o net jei publikavimui moksliniame straipsnyje nepakankamus tyrimo rezultatus laikyti neįvykdymu – tai atsirado ne dėl ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, o apskritai be jos kaltės ir dedant deramas pastangas sutarčiai įvykdyti; netgi jei publikavimui moksliniame straipsnyje nepakankamus tyrimo rezultatus laikyti neįvykdymu, atsižvelgiant į ieškovės ankstesnių studijų metų rezultatus ir dedamas pastangas toks neįvykdymas neduoda jokio pagrindo atsakovui nesitikėti, kad Individualus planas bus įvykdytas ateityje (priešingai – yra pagrindas tikėtis tinkamo įvykdymo); 5) netgi jei publikavimui moksliniame straipsnyje nepakankamus tyrimo rezultatus laikyti neįvykdymu, ieškovė patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta);

5) atsakovas ieškovei apie 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu įformintą ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusį vienašališką Doktorantūros studijų Sutarties nutraukimą pranešė tik gavęs raštu pateiktą ieškovės 2021 m. vasario 22 d. paklausimą, t. y. praėjus bemaž trims mėnesiams po Doktorantūros studijų Sutarties nutraukimo, ir taip pažeidė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad apie bet kokiu pagrindu atliekamą vienašalį sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti prieš trisdešimt dienų (nes Doktorantūros studijų Sutartis kitokio termino nenumato);

6) ieškovei susidūrus su sunkumais vykdant Individualų planą atsakovas neieškojo būdų kaip Individualų planą koreguoti ir jį priderinti prie pasikeitusių aplinkybių arba atidėti atestaciją 3 mėnesių laikotarpiui ir nurodyti kokius konkrečius trūkumus ieškovė turi pašalinti bei išsaugoti Sutartį, o ieškovės neatestavo ir šiuo pagrindu nutraukė Doktorantūros studijų Sutartį pažeisdamas CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą šalių prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareigą kooperuotis) ir prievolę siekti išsaugoti sutartį. Be to, pats ieškovės vadovas nesikooperavo ir nebendradarbiavo su ja (nepateikė jokių pastabų dėl ieškovės atnaujinto mokslinių tyrimų bei disertacijos rengimo plano IV doktorantūros studijų metams projekto). Ieškovė atkreipė dėmesį, jog Sutartis buvo sudaryta ne su konkrečiu asmeniu, o su Vilniaus universitetu;

7) atsakovas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino pagrindu kilusių force majeure aplinkybių, dėl kurių ieškovei buvo apribotos galimybės dirbti laboratorijose (studijos aukštosiose mokyklose bei empiriniai tyrimai buvo ribojami) ir atlikti kitus empirinius tyrimus, todėl net jei būtų nustatyta, kad ieškovė neįvykdė jos pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų laiku vykdyti patvirtintą doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų planą (kaip minėta toks faktas nė nenustatytas), atsakovo taikytos priemonės neatitiko CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatų;

8) atsakovas pats tinkamai nevykdė savo pareigų pagal Sutartį (2 punkte numatytos pareigos „sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą”) ir taikytinus teisės aktus (ieškovei visą studijų laikotarpį trūko empiriniams tyrimams reikalingų elementų bei aparatūros (nei atsakovas, nei jam pavaldūs padaliniai šių ieškovės poreikių patenkinimu nepasirūpino)). Be to, nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės vadovas savo pareigas būtų tinkamai vykdęs ir padėjęs spręsti organizacinius studijų klausimus, susijusius su ieškovės tyrimams reikiamos infrastruktūros užtikrinimu, taip pat mokslinės ir metodinės pagalbos teikimu. Priešingai, netgi iškilus akivaizdžių sunkumų (be kita ko dėl karantino režimo) ir Doktorantūros komitete sprendžiant doktorantūros studijų tęsimo perspektyvos klausimą, ieškovės vadovas nepateikė jokių konkrečių siūlymų Komitetui kaip būtų galima patikslinti ieškovės baigiamųjų metų studijų planą, niekaip nepadėjo spręsti iškilusius organizacinius studijų ir disertacijos rengimo klausimus;

9) atsakovas ignoravo tai, kad jam nevykdant Sutarties 2 punkte numatytos pareigos sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą, remiantis CK 6.207 straipsniu ir CK 6.46 straipsnio 2 dalimi ieškovė turėjo teisę pagrįstai stabdyti Doktorantūros Sutarties 7 punkte numatyto savo įsipareigojimo laiku vykdyti patvirtintą doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą vykdymą (nors ieškovės įdėtos pastangos ir faktiškai atlikti tyrimai tokiai išvadai nepalieka jokios erdvės);

10) atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą draudimą (minėtas draudimas taikomas atsakovo darbuotojams, t. y. tiek ieškovės vadovui, tiek Doktorantūros komiteto nariams) ieškovei kaip pranešėjai daryti neigiamą poveikį (įskaitant draudimą jos neatestuoti ir šiuo pagrindu nutraukti Sutartį);

11) atsakovas pažeidė Mokslo doktorantūros nuostatų 11.13 punkte nustatytą pareigą Mokslo doktorantūros reglamente „[nustatyti] apeliacijų ir skundų dėl <…> kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais nagrinėjimo doktorantūrą vykdančioje institucijoje [tvarką]” ir tokios tvarkos nenustatė bei apribojo ieškovės galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus.

23.       Ieškovė nurodė, jog Sutartyje nėra tiesioginio pagrindo nutraukti Sutartį neatestavus doktoranto.

24.       Doktorantūros komiteto sprendimas neatestuoti ieškovės nėra grindžiamas jokiais motyvais ar argumentais, todėl yra nepagrįstas ir trukdo ieškovei tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Doktorantūros komitetas neatestavo ieškovės ne dėl to ką ji atliko per III studijų metus, bet dėl to ko ji galbūt nespės atlikti per IV studijų metus, nors teisės aktai nesuteikia tokio pagrindo Doktorantūros komitetui.

25.       Doktorantūros komitetas ignoravo daugelį aplinkybių, kad dalis tyrimų buvo atlikta, kad negalėjo jų atlikti dėl karantino, kad su vadovu tarėsi dėl plano keitimo vėlesniame etape, kad privalėjo suteikti papildomą trijų mėnesių terminą. Doktorantūros komitetas galėjo nustatyti ne pilną Individualaus plano nevykdymą, bet dalinį, todėl negalėjo taikyti griežčiausios nuobaudos.

26.       Nėra esminio sutarties pažeidimo, nustatyto CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygose, todėl atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti Sutarties dėl esminio jos pažeidimo. Be to, atsakovas nepranešė iš anksto ieškovei, kaip nustato CK 6.218 straipsnio 1 dalis.

27.       Atsakovas nesikooperavo vykdant Sutartį, nes nesuteikė visų reikiamų sąlygų Sutartį vykdyti, nebuvo įrangos, ląstelių, nebuvo įtraukta į mokslinius tiriamuosius projektus, nebuvo nupirkta reikiama įranga ir pan. Be to, buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, todėl ieškovė negalėjo objektyviai vykdyti tyrimų. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

28.       Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu.

29.       Atsiliepime nurodo, kad ieškovė 2016 m. dalyvavo atsakovo skelbtame papildomame priėmime į doktorantūros studijas ir iš atsakovo tinklalapyje viešai skelbtų mokslo prorektoriaus įsakymų patvirtintų disertacijų tematikų 2016 m. sąrašo pati pasirinko disertacijos temą, kurios vadovu buvo nurodytas dr. G. V.. Atsakovas su ieškovė sudarė 2016 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 24 d. Biochemijos mokslo krypties doktorantūros komiteto posėdyje buvo patvirtintas ieškovės kartu su doktorantūros studijų moksliniu vadovu dr. G. V. sudarytas doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo planas. Doktorantūros plane nurodyta preliminari Ieškovės disertacijos tema: „Cholinerginio sinapsinio signalo perdavimo mechanizmų tyrimas naudojant paviršiuje imobilizuotas dvisluoksnes membranas“. Trečiaisiais doktorantūros studijų metais Doktorantūros komitetas, įvertinęs faktines aplinkybes bei visą surinktą medžiagą apie ieškovės Individualaus plano vykdymą ir jam keliamus reikalavimus, 2020 m. lapkričio 25 d. posėdyje priėmė sprendimą ieškovės už trečiuosius studijų metus neatestuoti ir rekomenduoti jai rengti bei gintis disertaciją eksternu. 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. išbraukta iš doktorantų sąrašų (remiantis atestacijos rezultatais). 2020 m. gruodžio 21 d. skundu ieškovė kreipėsi į atsakovo centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau tekste – Ginčų komisija), kuriuo skundė Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio sprendimą (įformintas 2020 m. lapkričio 30 d. protokolu). Ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės pateiktą skundą, 2021 m. sausio 25 d. sprendimu nutarė ieškovės skundo netenkinti.

30.       Iš ieškovės Doktorantūros komitetui pateiktų I ir II studijų metų ataskaitų matyti, kad ieškovė išsilaikė numatytus egzaminus, deklaravo išnagrinėjusi mokslo literatūrą disertacijos tema, deklaravo, jog kad toliau sėkmingai galėtų atlikti empirinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, Doktorantūros komitetas atestavo ieškovę už I (2016-2017 m.) ir II (2017-2018 m.) studijų metus.

31.       Anot atsakovo, ieškovės nurodomos aplinkybės, jog Vilniaus universitetas nuo studijų pradžios jos pasiekimus vertino kaip pavyzdinius ir dėl to net tris metus iš eilės teikė rekomendacijas Lietuvos mokslo tarybai dėl papildomos paramos (stipendijos) ieškovei skyrimo, nelaikytinos reikšmingomis. Pirmiausia dėl to, kad atsakovas nuolat skatina visus, pažangius studentus dalyvauti siekiant išorinių organizacijų (šiuo atveju Lietuvos mokslų taryba paramos jų darbui. Antra, ieškovei nė karto per doktorantūros studijų laikotarpį Lietuvos mokslo tarybos parama už akademinius pasiekimus nebuvo skirta. Taip pat ieškovė klaidingai nurodo, kad buvo konstatuoti jos aukšti akademiniai pasiekimai, nes atsakovo 2016-2018 m. teiktose rekomendacijose Lietuvos mokslo tarybai dėl paramos skyrimo yra nurodyta formuluotė – „už akademinius pasiekimus“.

32.       Atsakovas pažymi, jog ieškovė klaidingai interpretuoja Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. sausio 25 d. sprendimus. Atestacijos metu Doktorantūros komitetas vertina doktorantūros studijų eigą pagal doktoranto pasiekimų visumą ir atsižvelgdamas į konkrečias Individualiame plane numatytų tyrimų vykdymo aplinkybes. Šiuo atveju tokiomis aplinkybėmis buvo ieškovės mokymasis išskirti tyrimams reikalingų ląstelių pirmines kultūras. I-aisiais studijų metais ieškovės mokslinis vadovas, siekdamas, kad ieškovė įgytų kuo daugiau praktinių žinių bei įgūdžių, susitarė su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto prof. V. B. dėl galimybės apmokyti ieškovę darbo su pirminėmis žinduolių ląstelių (neuronų) kultūromis. Pagal vadovo ir ieškovės susitarimą, įgijusi reikiamų įgūdžių, ieškovė toliau būtų galėjusi vykdyti ląstelių išskyrimo darbus atsakovo Gyvybės mokslų centre. Iki pat trečiųjų studijų metų pradžios ieškovė periodiškai informuodavo vadovą apie sėkmingai įgyjamus praktinius darbo su ląstelių kultūromis įgūdžius, kurie būtini Individualiame plane numatytų užduočių vykdymui. Tokia pat informacija buvo pateikta Doktorantūros komitetui atestacijos metu (I – II studijų metų ataskaitų dalis „vykdytų mokslinių tyrimų anotacija“). Šią ieškovės mokymosi dalį tiek vadovas, tiek Doktorantūros komitetas laikė reikšminga ir būtina Individualaus plano įgyvendinimui. Tai, ką ieškovė įvardija kaip „faktiškai atliekamų tyrimų koregavimas“ nebuvo vienos Individualaus plano tyrimo dalies pakeitimas kita. Ieškovė iki pat 2020 m. rugsėjo mėn. diskusijose su vadovu neaptarinėjo Individualaus plano keitimo, nekėlė klausimų dėl jo įgyvendinamumo ir nesikreipė nei į vadovą, nei į Doktorantūros komitetą su prašymu keisti patvirtintą Individualų planą. Taigi, ieškovės studijų laikotarpiu galiojo jos ir vadovo sudarytas bei Doktorantūros komiteto 2016 m. spalio 24 d. patvirtintas Individualus planas, kurį ieškovė įsipareigojo vykdyti. 

33.       Atsakovas nurodo, kad ieškovės pateikiama informacija susijusi su akademinėmis atostogomis dėl jos sveikatos būklės yra klaidinanti, nes prasidėjus tretiesiems studijų metams ieškovė turėjo pristatyti pagal Individualų planą atliktų empirinių tyrimų rezultatus. Vadovui vis primenant apie Individualiame plane numatytų įsipareigojimų vykdymą, pradėjo aiškėti pirmieji požymiai, kad ieškovė plane numatytų tyrimų nevykdo. Į vadovo priminimus ieškovė nereaguodavo. Klausimo dėl patvirtinto Individualaus plano ir jame numatytų tyrimų keitimo ieškovė taip pat nekėlė. 2019 m. rugpjūčio mėn. įvykusio pokalbio metu, mokslinis vadovas ieškovę dar kartą informavo apie Doktorantūros studijų plano nevykdymą, kartu paminėdamas ir galimas tokio nevykdymo pasekmes. Netrūkus po minėto pokalbio ieškovė informavo vadovą, kad ketina išeiti akademinių atostogų ir pateikė prašymą. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašyme kaip pagrindą akademinėms atostogoms suteikti ieškovė nurodė - „dėl svarbių asmeninių priežasčių“. Pagal ieškovės prašymą jai buvo suteiktos akademinės atostogos (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), pratęsiant doktorantūros laiką iki 2021 m. spalio 1 d., taigi ieškovė savo prašyme aiškiai įvardijo, kad akademinių atostogų prašo dėl asmeninių priežasčių.

34.       Atsakovas pažymi, jog paskelbus karantiną, atsakovo laboratorijos nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo uždarytos tik dalinai, t. y. veikė asmeninių leidimų sistema ir ja galėjo pasinaudoti ir naudojosi studentai ir darbuotojai, kuriems buvo reikalinga prieiga prie atsakovo laboratorijų. Atsakovas neturi duomenų, kad ieškovė minėta sistema būtų pasinaudojusi ir pagal poreikį vykdžiusi tyrimus atsakovo laboratorijose. Be to, tarp COVID-19 situacijos ir paskelbtos pandemijos ieškovės vykdytos kasmetinės atestacijos nėra priežastinio ryšio. Doktorantūros komitete buvo svarstoma ieškovės atestacija už Doktorantūros plane numatytų įsipareigojimų vykdymą už trečiuosius studijų metus, kurie apima laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ieškovei nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo suteiktos akademinės atostogos ir atestacija už šį laikotarpį nėra vykdoma.

35.       Atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, jog nei 2020 m. spalio 21 d., nei 2020 m. spalio 28 d. Doktorantūros komiteto posėdžių protokoluose nėra užfiksuota, jog Doktorantūros komitetas būtų kėlęs pretenzijas dėl kokių nors ieškovės neatliktų darbų ir todėl Komiteto sprendimas yra nulemtas ne pačios ieškovės konkrečių veiksmų (ar neveikimo), bet logistinio pobūdžio problemų vykdant tyrimus ir kitų objektyvių sunkumų; mokslinio vadovo pasisakymų ir raštu Komitetui išsakyta pozicija bei vadovo galimos įtakos Doktorantūros komiteto nariams dėl tarnybinio pavaldumo, nurodo, kad:

35.1.                      Ieškovės atestacijos klausimas už III-iuosius doktorantūros studijų metus buvo svarstytas trijuose Doktorantūros komiteto posėdžiuose: 1) 2020 m. spalio 21 d., 2) 2020 m. spalio 28 d. ir 3) 2020 m. lapkričio 25 d. Pirmojo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad negali savarankiškai išskirti ląstelių (ląstelės yra pagrindinis ieškovės tyrimų šaltinis) dėl sudėtingos metodikos. Visi jos tyrimai atliekami tik su LSMU (prof. V. B. ir jos vadovaujama mokslininkų komanda) ir VU GMC (prof. A. A.) mokslininkų pagalba. Pažymėtina, kad ieškovės vizitų į LSMU pirminis ir pagrindinis tikslas buvo įgyti kompetencijas darbo su pirminėmis ląstelių (neuronų) kultūromis. Po to šios kompetencijos turėjo būti perkeltos į VU GMC. Nevykdydama vadovo nurodymų įgytas kompetencijas perkelti į VU GMC (kuriame nepalyginamai didesni darbo su ląstelėmis infrastruktūros pajėgumai; veikia eksperimentinių gyvūnų Vivariumas) ir čia atlikti pirminių ląstelių kultūrų auginimą, Ieškovė pati sau susikūrė ieškinyje minimus logistinio pobūdžio sunkumus, apribojo savo galimybes tinkamai įvykdyti Doktorantūros planą bei prisiėmė galimas su tuo susijusias rizikas. Atsakovo nuomone tai, kad ieškovės atestacijos procesas tęsėsi trijuose Doktorantūros pasėdžiuose bei juose priimti tarpiniai sprendimai, kaip ir prašymai papildomai pateikti tam tikrus duomenis ir informaciją, buvo reikalingi siekiant priimti objektyvų sprendimą, todėl jie nėra ir negali būti vertinami, kaip suteikę ieškovei pagrįstų lūkesčių dėl teigiamo atestacijos rezultato. Ši atestacijos svarstymo eiga leidžia daryti išvadą, kad Doktorantūros komitetas buvo geranoriškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu ir dėjo visas pastangas, kad Studijų sutartis su ieškove būtų išsaugota.

35.2.                      Ieškovės mokslinis vadovas atsiliepime adresuotame Doktorantūros komitetui argumentuotai išsakė savo poziciją, kodėl ieškovės atnaujintas Individualus planas, kuriame yra įtrauktos dvi naujos tyrimo dalys, yra neįgyvendinamas. Taip pat buvo nurodyta, kad toks planas negali būti svarstomas, nes ieškovė atgaline data siūlo keisti Individualaus plano empirinio tyrimo punktus (plano dalies „II. Mokslinis tyrimas“ vykdymo pradžios keitimas, nurodant, kad vykdoma nuo 2016 m.), tai būtų akademinės etikos pažeidimas. Pažymėtina, kad šis planas buvo parengtas nederinant ir neatsižvelgiant į vadovo ieškovei jau ne kartą įvardintas dalykines priežastis dėl siūlomos naujos darbo dalies „Molekulinis modeliavimas“ įtraukimo). Atsakovas pažymi, kad suderintu yra laikomas Individualus planas pasirašytas tiek doktoranto, tiek jo mokslinio vadovo. Teikiant pakeistą Individualų planą Doktorantūros komitetui, ieškovei buvo žinoma vadovo pozicija (detaliai išdėstyta ir 2020-10-16 vadovo inicijuoto nuotolinio pokalbio metu), kad atlikti Doktorantūros plano keitimai kartu sąlygotų ir mokslinio vadovo keitimą, kaip ir tai, kad jos nurodoma 2017 m. atspausdinta publikacija nėra susijusi su pasirinkta disertacijos tematika. Molekulinis modeliavimas neatitinka dr. G. V. mokslinės specializacijos ir kompetencijos srities ir tai ieškovei turėjo būti žinoma. Doktorantūros reglamentas numato galimybę ieškovei keisti darbo vadovą iki III  studijų metų pabaigos, tačiau ieškovė per nurodytą laikotarpį į Doktorantūros komitetą dėl mokslinio vadovo keitimo nesikreipė. Įvertinęs pirmųjų trijų metų ieškovės studijų situaciją pagal patvirtintą Doktorantūros planą, jos pasiekimus ir likusį doktorantūros studijų laikotarpį, ieškovės mokslinis vadovas dr. G. V., išsakė siūlymą ieškovės Studijų sutartį nutraukti, t. y. ieškovės neatestuoti.

3. Doktorantūros komitetas atestacijos metu vertina doktorantų pasiekimus (pateiktus rezultatus), atsižvelgdamas į Reglamente nustatytą doktorantūros studijų paskirtį. Siekdamas įvertinti visas su konkretaus doktoranto Individualaus plano vykdymu susijusias aplinkybes, Doktorantūros komitetas atsižvelgia ir įvertina tiesiogiai su doktorantu dirbančio mokslinio vadovo nuomonę ir savarankiškai priima sprendimą naudodamasis teisės aktais jam suteikta diskrecija. Remiantis Universiteto Biochemijos krypties doktorantūros reglamento 8 punktas ir kiti teisės aktai lemia Doktorantūros komiteto sprendimo dėl ieškovės neatestavimo priėmimo objektyvumą ir savarankiškumą bei patvirtina, kad VU GMC direktorius negali daryti tiesioginės įtakos nei sudaromo Doktorantūros komiteto sudėčiai, nei Doktorantūros komiteto priimamiems sprendimams. Be to, Doktorantūros komiteto sprendimas neatestuoti doktoranto, kuriam mokslinis vadovas vadovauja bei kartu su doktorantu atsako už tai, kad daktaro disertacija būtų parengta tinkamu lygmeniu (Biochemijos krypties doktorantūros reglamento 9 p.) yra vienodai nemalonus ir neatitinkantis nei doktoranto, nei jo vadovo interesų.

36.       Atsakovas iš dalies sutikdamas, kad Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio sprendimas yra neišsamus (įformintas 2020 m. lapkričio 30 d. protokolu), pažymi, kad kiekvienu atveju vertinant priimto sprendimo išsamumą, pagrįstumą reikalinga ir būtina atsižvelgti į visą nagrinėjamo atvejo kontekstą. Vien tik ieškovės neatestavimo priežasčių nedetalizavimas sprendime savaime nesuponuoja pagrindo abejoti Doktorantūros komiteto priimto sprendimo teisėtumu. Doktorantūros komitetas nuosekliai sprendė ieškovės atestavimo klausimą, vertindamas visą surinktą medžiagą. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad šios doktorantūros studijos nebuvo pirmosios ieškovės doktorantūros studijos Vilniaus universitete. Ieškovė nuo 2005 m. iki 2009 m.8 buvo Vilniaus universiteto tuometinio Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros doktorantė (biofizikos kryptis). Taigi, antrą kartą studijuojant doktorantūroje, ieškovei buvo žinoma, kaip vyksta atsiskaitymai (atestacija) už Doktorantūros plano vykdymą ir kokios gali būti pasekmės jeigu minėtas planas yra nevykdomas.

37.       Priešingai nei nurodo ieškovė, ieškovė 2020 metų gruodžio 21 d. pateikė skundą Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai, kuriuo skundė Doktorantūros komiteto sprendimą (įformintas 2020 m. lapkričio 30 d. protokolu). Centrinė ginčų komisija susipažinusi su ieškovės skunde ir jo prieduose išdėstytomis aplinkybėmis, nurodytais Vilniaus universiteto teisės aktais bei ieškovės mokslinio vadovo ir Doktorantūros komiteto pirmininkės paaiškinimais, nutarė ieškovės 2020 metų gruodžio 21 d. skundo netenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė negalėjo veiksmingai ginti savo teisių ir teisėtų interesų.

38.       Atsakovas nurodo, kad tam, kad kompetentinga institucija pripažintų asmenį pranešėju reikalingos dvi sąlygos: tiek pranešimą pateikęs asmuo, tiek jo pranešime nurodyta informacija apie pažeidimą turi atitikti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji teikė pranešimus (-ą), kurie atitinka Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme apibrėžtą pranešimo sąvoką), kad jai buvo suteiktas pranešėjos statusas ir atitinkamai turėtų būti taikoma įstatyme numatyta pranešėjo apsauga. Net gi tuo atveju jeigu ieškovei pranešėjos statusas ir buvo suteiktas, pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės neturi dalykinio ryšio nei su jos moksliniu vadovu, nei su šalių pasirašyta Studijų sutartimi, nei su šios bylos ginču dėl tarp šalių 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarytos Studijų sutarties nutraukimo teisėtumo.

39.       Anot atsakovo, ieškovei buvo sudarytos visos Individualiam planui vykdyti reikiamos sąlygos, įskaitant bet neapsiribojant, prieiga prie reikiamos modernios VU GMC Biochemijos Instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus (BBS) aparatūros, atviros prieigos principais veikiančių instrumentų resursų; priskirta darbo vieta kabinete (duomenys neskelbtini) bei Bioelektrochemijos laboratorijoje (kuriomis, atsakovo žiniomis, ieškovė nesinaudojo). Darbui su ląstelėmis ieškovei buvo ne kartą siūlomi visiems VU GMC tyrėjams prieinami laboratorinių gyvūnų resursai priminių ląstelių kultūroms gauti (Biologinių modelių skyrius) bei ląstelių auginimo kambarys. Šiais resursais ieškovė nesinaudojo. Ieškovės mokslinis vadovas ne tik kreipėsi į LSMU prof. V. B., bet ir, siekdamas suteikti ieškovei visapusiškas kompetencijas, jos prašymu, kreipėsi į VU GMC prof. A. A. prašydamas apmokyti ieškovę patch-clamp metodikos. Nors II -ųjų studijų metų ataskaitoje teiktoje Doktorantūros komitetui ieškovė nurodė, kad elektrofiziologinius tyrimus patch-clamp metodu „atlieka pas prof. A. A.“, kaip paaiškėjo vėliau, ieškovė pati nėra atlikusi nei vieno elektrofiziologinio eksperimento. Taigi, ieškovės mokslinis vadovas dėjo maksimalias pastangas, kad patvirtintas Doktorantūros planas, o kartu ir Studijų sutartis būtų įvykdyta. Vadovas aktyviai komunikavo, rodė iniciatyvą susisiekti su ieškove; sąžiningai nurodė, kad pagal ieškovės atliktus Individualaus plano keitimus, įtraukiant naujas tyrimus dalis, negalėtų toliau disertacijai vadovauti (kadangi neturi reikiamų kompetencijų cheminės fizikos ir kvantinės chemijos srityse); ieškojo racionalaus Individualaus plano nevykdymo sukeltų problemų sprendimo. Tai, kad ieškovė neatsižvelgė į vadovo tiek žodžiu (2020-09-25 susitikimas; 2020-10-16 vadovo inicijuotas nuotolinis pokalbis, trūkęs beveik 3 val.), tiek raštu (2020-09-29 el. laiškas) išsakytas detalias pastabas ir siūlymus koreguoti Individualų planą taip, kad tiek vadovas, tiek ieškovė galėtų jį įvykdyti per likusį studijų laikotarpį ir Individualaus plano nepakoregavo, leidžia teigti, jog pati ieškovė atsisakė su vadovu bendradarbiauti, tokiu būdu prisiimdama visą riziką, kad Doktorantūros komitetas gali jos neatestuoti.

40.       Nagrinėjamu atveju pagal tokią paslaugų  sutartį viena sutarties šalis – atsakovas (paslaugų teikėjas) įsipareigojo sudaryti ieškovei (paslaugos gavėjai) sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą, o tinkamai įvykdžius visus sutartyje nustatytus reikalavimus – išduoti daktaro diplomą; o kita šalis - ieškovė (paslaugos gavėja) įsipareigojo laiku vykdyti patvirtintą doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą ir atsiskaityti už jo vykdymą. Paslaugų sutarties ypatumas - tam, kad sutartis būtų sėkmingai įvykdyta, paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, bendradarbiavimu, sąžiningu šalių elgesiu. Į šiuos ypatumus atsakovas atsižvelgė spręsdamas dėl Studijų sutarties su ieškove nutraukimo. Atsakovo nuomone ieškovė, laiku nevykdydama patvirtinto Individualaus plano (kuris yra sudėtinė Studijų sutarties dalis), neatsižvelgdama į objektyvias vadovo pastabas ir laiku nesikreipdama į Doktorantūros komitetą su prašymu patvirtintą Individualų planą keisti, ir/ar keisti mokslinį vadovą (jeigu, kaip ji teigia, jis nevykdė savo pareigų), vykdydama tyrimus, kurie nebuvo suderinti su moksliniu vadovu ar jį klaidindama dėl tyrimų eigos, ignoruodama jo nurodymus ir kvietimus aptarti ir spręsti dėl Individualaus plano nevykdymo susidariusią situaciją, neveikė sąžiningai, protingai ir apdairiai bei pati nesiekė išsaugoti Studijų sutarties. Svarbu paminėti, kad ieškovė pasirašydama Studijų sutartį įsipareigojo susipažinti su atsakovo tinklalapyje skelbiamais doktorantūros studijų procesą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų laikytis (Sutarties 6,10 p.), bei turint omenyje, kad ieškovė jau kartą buvo studijavusi doktorantūroje ir turėjo atitinkamos patirties, darytina išvada, kad ieškovei buvo žinoma, jog doktoranto neatestavimas lemia vienintelį galimą atsakovo sprendimą – Studijų sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, savo pareigą informuoti ieškovę dėl Studijų sutarties nutraukimo, jis įvykdė.

III. Ieškovės dubliko santrauka

41.       Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

42.       Ieškovė nurodo, kad atsiliepime teikiami atsakovo argumentai tik dėl dalies ieškinyje pagrindų, dėl kai kurių ieškinyje keltų Sutarties nutraukimo pagrindų apskritai nepasisakoma: neatsakoma į ieškovės priekaištą dėl to, kad nė viename atsakovo dokumente nėra ne tik kaip nors pagrįstas, bet ir niekur nebuvo formaliai konstatuotas ar bent paminėtas ieškovės individualaus doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų plano nevykdymo faktas (taip pažeidžiant teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principus); nėra pateikta jokių įrodymų ir argumentų, kad ieškovė būtų padariusi esminį Sutarties pažeidimą; nėra pateikta jokių įrodymų ir argumentų dėl ieškinyje nurodomos atsakovo šiurkščiai pažeistos Sutarties nutraukimo procedūros (nors apie bet kokiu pagrindu atliekamą vienašalį sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti prieš trisdešimt dienų, Sutartis nutraukta nepraėjus nė savaitei po sprendimo ieškovės neatestuoti priėmimo, o pranešta apie tai ieškovei tik po bemaž 3 mėnesių).

43.       Ieškovė yra nukentėjusi nuo akademinę etiką pažeidusio atsakovo profesoriaus ir tuometinio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto (duomenys neskelbtini) O. R. veikos. Po Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo, kaip vienas iš socialinės taikos atkūrimo elementų, be kita ko buvo pasiektas šalių teisiškai neįpareigojantis neformalus susitarimas, kad ieškovė pasiūlys jai priimtiną disertacijos temą ir dalyvaus stojime į Vilniaus universiteto doktorantūrą. Atsižvelgdama į šį susitarimą būtent ieškovė sugalvojo disertacijos temą („Cholinerginio sinapsinio signalo perdavimo mechanizmų tyrimas”) ir pateikė ją prof. G. V., o jis šią temą modifikavo, specifiškai motyvuodamas tuo, kad „doktorantūra, kuriai teikiame paraiška – konkursinė, ekspertai vertins disertacijos pavadinimo atitikimą teikiančio vadovo mokslinei specializacijai ir kompetencijai šioje srityje. Todėl siūlyčiau pridėti pavadinimui tokį priedėlį: Cholinerginio sinapsinio signalo perdavimo mechanizmų tyrimas naudojant paviršiuje imobilizuotas dvisluoksnes membrantas“. Taigi, atsakovo teikiamas papildomų disertacijos tematikų sąrašas yra datuotas dviem mėnesiais vėliau, be to, ieškovė stojo per papildomą priėmimą.

44.       Anot ieškovės, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2020-11-25 posėdyje Doktorantūros komitetas būtų svarstęs (juo labiau – įvertinęs) faktines aplinkybes bei surinktą medžiagą, susijusius su Individualaus plano vykdymu trečiaisiais doktorantūros studijų metais.

45.       Ieškovė į Vilniaus universiteto centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją kreipėsi 2020-12-21 dar nežinodama, jog jau yra išbraukta iš studentų sąrašų. Tik kai ieškovė kreipėsi į atsakovą 2021-02-22 el. laišku teiraudamasi dėl savo situacijos, ji el. paštu gavo įsakymą dėl studijų nutraukimo. Be to, atsakovo centrinė ginčų nagrinėjimo komisija priėmė ir nagrinėjo ieškovės skundą, nors pagal galiojančius teisės aktus ji buvo nė nekompetentinga tai daryti, nes ieškovei teikiant skundą atsakovo akademinės bendruomenės nare ji nebebuvo (nors pati to dar nežinojo) ir atsakovo centrinė ginčų nagrinėjimo komisija jos skundo nagrinėti neturėjo įgaliojimų. Tai reiškia, kad šios institucijos sprendimas yra teisiškai niekinis.

46.       Ieškovė nesutikdama su atsakovo argumentais nurodo, kad empirinius tyrimus ji atliko jau pirmame kurse ir II-aisias doktorantūros metais.

47.       Paties atsakovo argumentai patvirtina, kad ieškovė buvo pažangi doktorantė. Be to, tiek ieškovės gebėjimus, tiek ir jos aktyvumą bei pastangas studijuojant liudija ir faktas, kad tame pačiame Vilniaus universitete neurobiologijos magistrantūros studijas ji baigė gaudama Magna Cum Laude diplomą, teikiamą tik įvykdžiusiems studijų programas ypač gerai ir pasižymėjusiems mokslo tyrimo veikloje studentams. Taip pat už mokslo ir studijų pasiekimus ieškovė yra gavusi atsakovo rektoriaus padėką. Tai be kita ko liudija faktą, kad neurobiologiją ieškovė išmano puikiai ir gali turėti kompetentingą nuomonę bei argumentuotai diskutuoti apie šios srities tyrimus (įskaitant klausimą kas priskirtina neurobiologijos sričiai ir kas – ne).

48.       Kontroliuojant Individualaus plano vykdymą atliekama atestacija turi aiškų specifinį tikslą – grįžtamojo ryšio suteikimą. Tai lemia poreikį nustatytus trūkumus įvardinti aiškiai ir nedviprasmiškai (kitaip grįžtamasis ryšys netenkins būtinų efektyvumo prielaidų). Tad Doktorantūros komiteto sprendimų interpretavimą ieškovė grindžia ir sieja su jo pareiga atkreipti dėmesį bei teikti atitinkamas rekomendacijas jei kažkas doktorantūros studijų procese vyksta ne taip kaip derėtų, taip pat su glaudžiai susijusia išvada, kad jei Doktorantūros komitetas nekomentuoja ir neteikia jokių rekomendacijų dėl faktinių Individualaus plano korekcijų, jis tokioms korekcijoms nebyliai (konkliudentiniais veiksmais) pritaria.

49.       Ieškovės Individualiame plane nebuvo numatytas nei ląstelių auginimas (kas buvo daroma pas prof. V. B., Lietuvos sveikatos mokslų universitete) nei patch-clamp metodo naudojimas (pas prof. A. A., dirbantį Universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų (o ne Biochemijos, kuriame studijavo ieškovė) institute. Juo labiau ieškovės Doktorantūros plane nebuvo numatyta, kad ji turės išmokti auginti ląstelių (neuronų) pirmines kultūras ir šį know-how įdiegti Vilniaus universiteto GMC (nes nė vienas Vilniaus universitete dirbantis mokslininkas, įskaitant ieškovės vadovą, to daryti nemoka). Netiesa ir tai, jog buvo žodinis ieškovės ir jos vadovu susitarimas, pagal kurį „įgijusi reikiamų įgūdžių, doktorantė toliau vykdys ląstelių išskyrimo darbus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre“.

50.       Veikimo potencialų matavimas ląstelių kultūrose buvo didžiulis proveržis, nes niekam to Lietuvoje nebuvo pavykę atlikti ir 2019 m. rugpjūčio mėn. pokalbio metu vadovas ieškovę gyrė (o ne peikė) ir sakė, jog ji „kuria didžiulę pridėtinę vertę GMC“, „galėsime tirti toksinus, garantuotai spausdinsimės tokio aukšto lygio moksliniuose žurnaluose kaip „Nature“” ir pan. Per III studijų metus (neįskaitant akademinių atostogų, nes per jas irgi tyrimus atliko pagal galimybes) ieškovė nuveikė labai daug (būtų daugiau nuveikusi, jei būtų veikusi perfuzijos sistema, kurią teko gamintis, nes aparatas nebuvo nupirktas). Aktualus reikšmingų tyrimų rezultatų įrodymas yra ir du būtent 2019 m. (kovo ir birželio mėn.) ieškovės skaityti pranešimai tarptautinėse konferencijose, pristatantys atliktus tyrimus (Žiurkių mišrios smegenėlių pirminių ląstelių kultūrų elektrofiziologiniai tyrimai patch-clamp metodu ir Žiurkių galvos smegenų žievės pirminių ląstelių kultūrų elektrofiziologiniai tyrimai patch-clamp metodu). Vadovas ir Doktorantūros komitetas laikė, jog yra reikšminga, kad ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (Kaune) mokosi išskirti ir auginti ląsteles ir tai būtina jos tyrimams. Tačiau nepaisant to visiškai nebuvo pasirūpinta netgi formalia ieškovės stažuote (normaliai, kai doktorantai važiuoja stažuotis, jiems apmokama ir kelionė, ir apgyvendinimas ir net dienpinigiai). Todėl siekiant vykdyti numatytus tyrimus ieškovei nebuvo kito pasirinkimo kaip nuolat važinėti į kitą miestą ir niekas jai neapmokėjo net kelionės išlaidų (ką jau kalbėti apie kokį nors prarasto laiko tyrimams kompensavimą).

51.       Iš ankstesnių atestacijų akivaizdu, kad Individualaus plano tyrimo dalis ieškovės vadovo ir Doktorantūros komiteto pritarimu buvo pakoreguota ir faktiškai pakeista kitais tyrimais (kokiu dar kitu tikslu ieškovės vadovas būtų prašęs prof. V. B. ir prof. A. A. pagalbos ieškovei).

52.       Netiesa, jog ieškovė su vadovu neaptarė Individualaus plano keitimo iki pat 2020 m. rugsėjo mėnesio – tai buvo aptariama nuolatos ir tyrimai koreguodavosi pagal gautus rezultatus. Tačiau vis nebuvo formalizuojama. Galiausiai buvo sutarta, jog Individualus planas bus formaliai keičiamas ieškovei grįžus po akademinių atostogų prieš ketvirtus studijų metus (kai jau bus aiškiau kokių dar tyrimų trūksta iki galutinio įgyvendinimo). Ieškovė taip ir padarė, bet pateikus planą vadovas jo jau nebesutiko keisti (Ieškovė tai sieja su akademinių atostogų metu priimtu teismo sprendimu ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu dėl prof. O. R. veiksmų vertinimo).

53.       Netgi jei ieškovei po 2020-06-01 būtų sudarytos galimybės gauti jai reikalingas prieigas prie Vilniaus universiteto laboratorijų bet kokia reikiama apimti (nors jos vadovas to jai niekuomet nežadėjo, o atsižvelgiant į GMC taikytus apribojimus karantino metu ir iš esmės negalėjo žadėti), dar svarbiau yra tai, kad ieškovės tyrimų Vilniaus universiteto laboratorijose poreikis ir prasmingumas buvo sąlygota neuronų kultūrų užsiauginimu ir atsivežimu iš Kaune įsikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tačiau būtent dėl atsakovo ir ieškovės vadovo neveikimo su minėta įstaiga nebuvo sudaryta jokių sutarčių, tad formaliai visiškai pašaliniu asmeniu buvusiai ieškovei dėl pandemijos paskelbto karantino ir kitų ribojimų kontekste nuvykti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir gauti reikiamas kultūras buvo paprasčiausiai neįmanoma.

54.       Priešingai nei teigiama atsiliepime, normaliame studijų procese įprasta praktika yra tokia, kad doktorantas ateina į laboratoriją, kurioje yra viskas ko reikia jo studijų procesui, įskaitant ir kompetentingus asmenis. Tada jis gali koncentruotis ir laiku atlikti tyrimus bei parašyti disertaciją. Kai Vilniaus universitete nėra nei atitinkamos laboratorijos, nei reikiamų žinių ir gebėjimų tyrimams reikalingoms kultūroms išskirti turinčių specialistų, kai visame Vilniaus universitete nėra atliekami tokie tyrimai, ką turėtų daryti ieškovė – ar per savo doktorantūros metus Vilniaus universitetui sukurti atitinkamą laboratoriją? Ir dar net reagentus bei biologinius preparatus pasigaminti? Beje, 2020-06-02 ieškovė kreipėsi į GMC doktorantūros mokyklos vadovę dr. D. B. dėl pokalbio. Pokalbio metu paaiškėjo, jog GMC nėra net vietos laboratorijose, kur ieškovė galėtų įsikurti ir atlikti tyrimus (tuo atveju jei viskas būtų superkama), yra tik Mokomoji laboratorija, tačiau ir joje dirba G. P. su savo studentais.

55.       Atsiliepime atsakovas nepagrįstai menkina atsakovės vaidmenį atliekant tyrimus prof. V. B. ir prof. A. A. vadovaujamose laboratorijose. Ieškovė pati gali išskirti ir auginti ląsteles, tačiau realiai visos šios procedūros „nuo … iki …” nėra atlikusi, nes norėdama visą procedūrą atlikti visa apimtimi, ieškovė ne mažiau nei 1-2 savaites turėtų nuolat būti Kaune. Fiziškai ieškovei tai buvo neįmanoma. Taigi natūralu, kad tai nebuvo pačios ieškovės padarytas vientisas darbas, o tik jo fragmentai. Juo labiau, šie „produktai” buvo sukurti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje, panaudojant jos įrangą ir kitus reikiamus dalykus (visa infrastruktūra buvo jų). Todėl prof. V. B. rašė, kad pagal galimybes tiekdavo ląsteles savanoriškai (nes tai buvo jų ląstelės, o ne ieškovės arba atsakovo). Be to, ieškovė atliekant patch-clapm matavimus ir jų analizes tiesiogiai asmeniškai dalyvavo.

56.       Doktorantūros komitetas ieškovės jokia forma neinformavo apie kokius nors trečiaisiais doktorantūros studijų metais neatliktus ar netinkamai atliktus darbus, tik įpareigojo pakeisti planą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad netgi ieškovės vadovo pozicija dėl jos atestavimo už trečiuosius doktorantūros studijų metus iš pradžių buvo palanki.

57.       Ieškovei Biochemijos Instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus (BBS) aparatūra ir Bioelektrochemijos laboratorija nebuvo reikalinga, nes atlikus imunofluorescenciją ir neradus Hv1 (VSOP) kanalų visi tyrimai pakrypo kita linkme ir jiems buvo reikalingos gyvos ląstelės (neuronai) bei jų elektrofiziologiniai tyrimai patch-clamp metodu (I, II, III metų ataskaitos). Apie kokias ląsteles ir jų auginimo kambarį bebūtų kalbama, svarbiausia tai, kad neuronų – pirminių ląstelių kultūrų skyrimo ir auginimo visoje Lietuvoje niekas nedarė, išskyrus LSMU prof. V. B. vadovaujamą Biochemijos laboratoriją Kaune. Elektrofiziologinius tyrimus ieškovė atliko Biomokslų institute (bet ne Biochemijos institute, kuriam pati priklausė) pas prof. A. A..

IV. Atsakovo tripliko santrauka

58.       Atsakovas tripliku prašo atmesti ieškinio reikalavimus.

59.       Atsakovas nurodo, kad ieškovei domintis galimybėmis sugrįžti į doktorantūros studijas Vilniaus universitete, ji buvo supažindinta su G. V. ir jo vadovaujamo skyriaus vykdomų tyrimų tematika. G. V., susipažinęs su pagrindiniais ieškovės išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais, pasiūlė ieškovei apsvarstyti galimybę įsijungti į jo vadovaujamų tyrimų tematiką, susijusią su paviršiuje imobilizuotų membranų tyrinėjimais, dalinai integruojant ir ieškovės susitikimo metu pristatytą mokslinę hipotezę, t. y. kad cholinerginių neuronų sinaptinio elektrinio signalo perdavime tiesiogiai dalyvauja H1V baltymas. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. pirmojoje pusėje prof. G. V. pasiūlė ieškovei galimą darbo temą, kuri integruotų jos interesą patyrinėti H1V baltymo struktūrą ir funkciją ir būtų vykdoma G. V. grupės tyrimų tematiniame lauke, panaudojant paviršiuje imobilizuotų fosfolipidinių membranų modelius.

60.       Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė painioja 2 skirtingus konkursus, t. y. konkursą kurį skelbia atsakovo rektorius ir LMT skelbtą kvietimą teikti paraiškas dėl konkursinės doktorantūros. Ieškovės ir dr. G. V. el. susirašinėjimas (2016-05-12) vyko dėl LMT ketintos teikti paraiškos (kuri, nespėjus per nustatytą terminą parengti kvietime nurodomų dokumentų, nebuvo pateikta).

61.       Nepaisant ataskaitose (už I-us ir II-us metus) ieškovės nurodytos informacijos apie įgytas teorines ir praktines žinias, trečiaisiais studijų metais, kai ieškovė turėjo pristatyti pagal Individualų planą atliktų tyrimų rezultatus, paaiškėjo, jog Individualiame plane numatyti tyrimai nevykdomi, ieškovė negali pateikti mokslinių rezultatų, kurie galėtų būti publikuojami recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose.

62.       Atsakydamas į ieškovės teiginius dėl kelionėms į LSMU patirtų išlaidų, atsakovas pažymi, kad ieškovės vadovas ne kartą jai siūlė teikti prašymą ir pasinaudoti doktorantų mobilumo lėšomis. Kelionės išlaidų kompensavimas yra įprasta praktika ir praktiškai visi atsakovo doktorantūros studentai šia galimybe pasinaudoja. Kelionių išlaidų kompensavimui teikiamas rašytinis prašymas. Tokio prašymo ieškovė per savo studijų laikotarpį nė karto nėra pateikusi. Atsakovui nėra žinoma, kodėl ieškovė minėtomis lėšomis nesinaudojo.

63.       Atsakovas nurodo, kad skelbiant mokslinius darbus yra privalomai reikalaujama iš autorių detaliai aprašyti ląstelių kultūrų išskyrimo ir auginimo protokolus tokiu būdu, kad kiti autoriai galėtų pakartoti publikuotus rezultatus. Be to LSMU prof. V. B. vadovaujamoje laboratorijoje kasmet keletas bakalauro ir magistro studijų studentų yra apmokomi, t. y. jiems suteikiami ląstelių išskyrimo įgūdžiai, kuriuos jie gali savo nuožiūra panaudoti profesinėje veikloje be jokių specialių susitarimų. Vienintelis tokio asmens įsipareigojimas yra sietinas su mokslinės etikos tradicijomis, t. y. publikuojamame darbe (jei toks skelbiamas viešai be mentorių bendraautorystės) nurodoma padėka – „Aknowledement paragrafe“.

64.       Ieškovas vadovas, atsižvelgdamas į tai, kad 3-ųjų studijų metų pabaigoje faktiškai negauti jokie moksliškai pagrįsti rezultatai, kurie galėtų sudaryti disertacijos gynimui atitinkančių mokslinių publikacijų pagrindą, siūlė įvairius Doktorantūros plano įgyvendinimo variantus, kurie pirmiausia susiję su disertacijos tema – H1V kanalų įterpimu į paviršiuje imobilizuotas fosfolipidines membranas. Darbai planuota tema galėjo būti vykdomi labai sparčiai, atsižvelgiant į tai, kad buvo visos technologinės priemonės ir reagentai, išskyrus H1V kanalus, kurie galėjo būti gaunami rekombinantiniu (jų gavimas yra aprašytas literatūroje) metodu. Tokiu būdu „atsilikimas“, susidaręs per 3-uosius studijų metus, galėjo būti lengvai įveiktas, jei tik ieškovė būtų dėjusi visas pastangas ir racionaliai kartu su vadovu suderinusi Doktorantūros plano vykdymo eigą. Ieškovės vadovas, dalyvaujant pačiai ieškovei, kreipėsi į didelę patirtį turinčią Skyriaus darbuotoją dr. R. B. (biochemijos mokslai), kuri patikino, jog ji asmeniškai galėtų mentorystės principu pagelbėti ieškovei įvaldyti Skyriuje sukurtą paviršiuje imobilizuotų membranų technologiją (kuri yra originali ir apsaugota patentu). Deja, ieškovė ignoravo vadovo konstruktyvius pasiūlymus, tai patvirtina ir jos nereagavimas į 2020-05-26 el. laišką, kuriuo vadovas siūlė metodinę pagalbą. Atsisakydama bendradarbiauti su vadovu, reaguoti į teikiamus konstruktyvius pasiūlymus dėl Individualaus plano, ieškovė iš esmės pati prisiėmė visą riziką dėl galimų nepalankių atestacijos rezultatų.

65.       Ieškovės atestacija buvo vykdoma už doktorantūros studijų laikotarpį, kuris apima 2018-10-01 – 2019-09-30, t. y. laikotarpį, kuris baigėsi daug ankščiau nei šalyje buvo paskelbtas karantinas. Nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 ieškovei buvo suteiktos akademinės atostogos (tuo metu atestacija nėra vykdoma). Be to, netgi paskelbus karantiną, VU GMC direktoriaus įsakymu (2020-03-16) nustatyti apribojimai nebuvo absoliutūs. Sistemiškai žiūrint į minėtą įsakymą ir prie jo pridedamą patvirtintą tvarką, matyti, jog buvo sudarytos sąlygos pagal poreikį vykdyti mokslinius tyrimus. Atkreiptinas  dėmesys, jog per visą karantino laikotarpį ieškovė, nesusisiekė su vadovu aptarti savo darbų vykdymo eigos perspektyvų, galimų Individualaus plano korekcijų bei galimybės patekti į VU GMC laboratorijas.

66.       Nesutikdamas su ieškovės argumentais, atsakovas nurodo, kad speciali ląstelių auginimo įranga yra VU GMC Biochemijos instituto laboratorijose, VU GMC taip pat turi vieną didžiausią eksperimentinių gyvūnų vivariumą. Ši įranga GMC darbuotojams ir studentams, įskaitant doktorantus, prieinama pagal Atvirosios prieigos taisykles. Skyriaus, kuriame doktorantūros studijas vykdė ieškovė, darbuotojai nuolat dirba su ląstelių kultūromis, doktorantams reikalingi reagentai yra įsigyjami Skyriaus lėšomis. Per visą doktorantūros studijų laikotarpį, nežiūrint to, kad G. V. ragino ieškovę pradėti ląstelių auginimo darbus VU GMC, ieškovė tokių darbų nepradėjo, tuo susikurdama sau organizacinių sunkumų, susijusių su išvykomis į LSMU ir priklausomybe nuo trečiųjų asmenų galimybių pagaminti jai ląstelių kultūras. 

67.       2016 m. patvirtintas ieškovės Individualus planas nebuvo keistas. Minėtas doktorantūros planas, kaip ieškovė ir jos vadovą įpareigojantis dokumentas, galiojo visą ieškovės doktorantūros studijų laikotarpį ir turėjo būti vykdomas. Atsakovo nuomone, kvazimoksliniai samprotavimai apie H1V kanalų neradimą imunofluorescentiniu metodu neatlaiko jokios kritikos. Ieškovė šį eksperimentą atliko tik vieną kartą (bent jau vadovui ir skyriaus seminare buvo pateikti vieno stebėjimo rezultatai). Biocheminiuose, kaip ir apskirtai biologiniuose eksperimentuose, pasižyminčiuose didele stochastine duomenų sklaida, norint įrodyti vieno ar kito komponento (baltymo) buvimą/nebuvimą tenka kruopščiai dirbti ir kartoti eksperimentus kelis, o kartais ir dešimtis ar šimtus kartų. Vadovas, aptardamas neigiamą ieškovės eksperimento rezultatą, ne kartą jai tai akcentavo ir būtent todėl siūlė vykdyti ląstelių auginimą ne LSMU, o VU GMC, kuriame yra visa reikalinga eksperimentinė įranga tokiems darbams atlikti. Ieškovė klysta manydama, jog VU GMC nėra tinkamos įrangos darbui su pirminių smegenų ląstelių kultūromis ir tinkamų kompetencijų.

68.       Ieškovei nusprendus, jog Individualus planas nėra perspektyvus ir jo negalima įvykdyti, iš esmės galimas tik sprendimas keisti doktorantūros temos pavadinimą ir Individualų planą ir/arba keisti doktorantūros vadovą, kaip tai numatyta Reglamente.

V.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

69.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloj, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių aukštosios mokyklos teisę nutraukti jos ir studento sudarytą studijų sutartį

72.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiau nurodyto ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. Universitetų autonomijos principo aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas).

73.       Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi (Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2011). Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų pareigų, įgyja pareigą tinkamai naudotis aukštosios mokyklos teikiama studijų paslauga. Su šia pareiga studentui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, studentų etikos kodekso (Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka.

74.       Sąžiningo studentų prievolių vykdymo klausimu išsamiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2007). Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai. Tai – aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Dėl to aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 56 straipsnio 4 dalis). Taigi, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas, kuriuo aukštoji mokykla vadovaujasi savo veikloje (Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7, 8 punktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017; 14-16 punktai).

75.       Dėl pareigos tinkamai vykdyti prievoles pagal CK 6.256 straipsnį kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai); jie galioja be išlygų visais prievolinių santykių raidos etapais, gali kisti nebent jų turinys. Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolę būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamai įvykdyta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas pažeidė teisinę pareigą tinkamai vykdyti Tęstinių studijų sutartį, sąžiningai prievolės nevykdė, nors, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, buvo prisiėmęs prievolę užtikrinti sutartyje nurodytų studijų išlaidų mokėjimą ir vykdyti visus nustatytus Vytauto Didžiojo universiteto vidaus tvarkos ir studijų programos reikalavimus. Civilinėje teisėje nustatyta taisyklė, kad kiekvieną teisę lydi pareiga, nagrinėjamoje byloje aiškintina atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymą, kurio 49 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos studentų teisės (studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, pasirinkti studijų programą, dėstytoją, vertinti studijų programos kokybę, gauti su studijomis susijusią informaciją ir panašiai) ir 3 dalyje nustatytos pareigos (vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų, rektoriaus sprendimus), <...> Prievolės pažeidimas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) yra pagrindas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnis), nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o laiku jų neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius. Kreditorius, atsižvelgdamas į prievolės rūšį ir įstatyme, sutartyje nustatytas sąlygas, turi galimybę rinktis jo pažeistų teisių ar teisėto intereso gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2007).

76.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

77.       Šioje byloje ieškovė ginčija Sutarties nutraukimą su ja siekdama pripažinti jį neteisėtu, todėl teismas visų pirma tikrina, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove. Antruoju reikalavimu, ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas nesuteikė tinkamų sąlygų vykdyti Sutartį ir prašė pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovo kaltės.

78.       Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Mokslo ir studijų tvarkos nustatymas patenka į mokyklos autonomijos ribas. <...> vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymas yra Mokyklos diskrecija, kuri apima ir teisę nustatyti drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir pagrindus. Tačiau autonomijos teisė nereiškia, kad nagrinėdamas teisminį ginčą dėl studijų sutarties nutraukimo teismas negali vertinti sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumo, nes toks aiškinimas prieštarautų teisminės gynybos prieinamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017; 22 punktas). Taigi, nagrinėdamas teisminį ginčą dėl studijų sutarties nutraukimo teismas gali vertinti sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumą. Kita vertus, teismas neturi kompetencijos ir teisės atlikti kitokį mokslinės veiklos įvertinimą, nei tai padarė mokslo įstaigos įgaliota institucija, šiuo atveju - Doktorantūros komitetas, nes universiteto arba kitos mokslo įstaigos atlikto studento mokslinio darbo įvertinimo „teisminis pervertinimas“ būtų universiteto autonomijos principo pažeidimas.

79.       Vilniaus universitete galioja Vilniaus universiteto Senato komisijos 2010 m. birželio 3 d. Nutarimu Nr. SK-2010-10-78 patvirtintas Vilniaus universiteto mokslo doktorantūros reglamentas (šiame sprendime – Reglamentas) ir minėto Reglamento bei Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 561 patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų pagrindu parengtas Vilniaus universiteto Biochemijos krypties (04P) doktorantūros reglamentas (šiame sprendime - Biochemijos doktorantūros reglamentas). Biochemijos doktorantūros reglamentas yra šakinis reglamentas, žemesnės teisinės galios dokumentas, todėl, esant skirtingam reguliavimui ar šakiniam reglamentui nereguliuojant tam tikrų atvejų, taikytinas universiteto Reglamentas ir aukštesnės galios teisės aktai.

80.       Pagal Biochemijos doktorantūros reglamento 16 punktą, konkursą doktorantūros studijoms skelbia Rektorius, gavęs Doktorantūros komiteto patvirtintą disertacijų tematikų ir pretendentų į doktorantų vadovus sąrašą. Ši informacija skelbiama Vilniaus Universiteto interneto svetainėje. Vilniaus universiteto Rektoriaus 2016 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Vilniaus universiteto papildomo priėmimo disertacijų tematikos/temos į doktorantūros studijas 2016 m., tarp kurių buvo tema - Cholinerginio sinapsinio signalo perdavimo mechanizmų tyrimas naudojant paviršiuje imobilizuotas dvisluoksnes membranas, vadovas Dr. G. V..

81.       Iš Biochemijos doktorantūros reglamento 19 punkto matyti, kad į konkursą priima Doktorantūros komisija pagal norinčių konkurse dalyvauti asmenų prašymus.

82.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog vadovas papildė jos norimą temą, kad atitiktų jo mokslinę specializaciją ir kompetenciją, yra pagrįstas ir atitinka kriterijus keliamus vadovui. Biochemijos doktorantūros reglamento 9 punktas įtvirtina vadovo atsakomybę dėl tinkamo lygio disertacijos parengimo. Akivaizdu, jog vadovas negali vadovauti disertacijos rašymui, jei disertacijos tema neatitinka jo specializacijos ir kompetencijos, todėl jos vadovas ne tik galėjo, bet ir privalėjo parinkti tokią disertacijos temą, kad labiausiai atitiktų jo specializaciją ir kompetencijas. Tačiau toks temos parinkimas neįpareigojo ieškovės rinktis šią temą. Be to, reglamentai suteikia galimybę tikslinti tiek temą, tiek pakeisti vadovą ir ieškovė žinojo apie tokias galimybes, tik, jos teigimu, manė galėsianti tai padaryti vėliau.

83.       Ieškovė teigia, jog po Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo, kaip vienas iš socialinės taikos atkūrimo elementų, buvo šalių pasiektas teisiškai neįpareigojantis neformalus susitarimas, kad ieškovė pasiūlys jai priimtiną disertacijos temą ir dalyvaus stojime į universiteto doktorantūrą. Teisėje galioja principas - iš neteisės teisė neatsiranda. Aplinkybė, jog ieškovė galimai į doktorantūrą pateko ne viešo laisvo konkurso, o teisiškai neįpareigojančių susitarimų pagrindu, galėtų būti traktuojami kaip asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimai, t. y. etikos pažeidimai Biochemijos doktorantūros reglamento 47 punkto prasme, leidžiantys kelti klausimą dėl priėmimo į doktorantūrą teisėtumo. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenagrinėjo ir nenustatė, jog ieškovė ir atsakovas neteisėtu būdu buvo susitaręs su ieškove dėl ieškovės priėmimo į doktorantūros studijas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Ieškovės įstojimas į doktorantūros studijas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. Vien aplinkybė, jog ieškovė su atsakovo atstovu aptarinėjo potencialias doktorantūros temas savaime nereiškia pasiekto susitarimo dėl jos galimai neteisėto priėmimo apeinant teisės aktų nustatytą tvarką.

84.       Atsižvelgiant į tai, jog doktorantūros studijų temos buvo skelbiamos viešai, jog jas sudaro ne studijuoti norintys asmenys, jog jas tvirtina ne studijuoti norintis asmuo, jog ieškovės pasirinktą temą galėjo pasirinkti bet koks kitas asmuo, jog ieškovė galėjo nesirinkti minėtos temos arba pasirinkti kitą temą, darytina išvada, jog tema buvo formuluojama pagal universiteto poreikius ir studijoms įgyvendinti turimas galimybes, o ne buvo tyčia netinkamai suformuluota ir priverstinai pateikta būtent ieškovei. Aplinkybė, jog ieškovė su būsimu vadovu kokia nors apimtimi kalbėjo apie potencialią tyrimų temą, nekeičia padarytos išvados, nes, kaip minėta, ieškovė galėjo nesirinkti siūlomos temos.

85.       Ieškovė ir atsakovas 2016 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punktu šalys sutartį, jog studijų trukmė iki 4 metų. Sutarties 6, 9, 10 punktais punktu ieškovė įsipareigojo savarankiškai susipažinti su doktorantūros studijas reglamentuojančiais teisės aktais ir jų laikytis. Sutarties 7 punktu ieškovė įsipareigojo laiku vykdyti patvirtintą Individualų planą ir atsiskaityti už jo vykdymą reglamento nustatyta tvarka. Sutarties 8 punktu ieškovė įsipareigojo paruošti ir apginti daktaro disertaciją iki pasibaigiant doktorantūros laikui. Sutarties 14 punktas nustatė, jog atsakovas turi teisę pašalinti doktorantą (nutraukti Sutartį) už doktorantūros Individualus plano nevykdymą, universiteto nustatyta tvarka.

86.       Biochemijos doktorantūros reglamento 31 punktas suteikia teisę doktorantui pakeisti vadovą.

87.       Biochemijos doktorantūros reglamento 32 punktas nustato, jog per mėnesį doktorantas su vadovu parengia individualų studijų, mokslo tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo planą (toliau tekste – Individualus planas). Individualūs planai tvirtinami ir keičiami Doktorantūros komiteto posėdyje.

88.       Aprašo 3.1 punkte yra nustatytos doktoranto funkcijos ir atsakomybė, tame tarpe pareiga susipažinti su doktorantūros studijas reglamentuojančiais teisės aktais (aprašo 3.1.1 papunktis). Aprašo 3.1.4 papunktyje nustatyta doktoranto pareiga vykdyti patvirtintą individualų planą ir atsiskaityti už jo vykdymą nustatyta tvarka. Aprašo 3.1.5 papunktyje nustatyta, jog doktorantas turi vykdyti mokslinio vadovo, konsultanto užduotis.

89.       Aprašo 3.2 punkte yra numatytos mokslinio vadovo funkcijos ir atsakomybė. Aprašo 3.2.1 papunktyje nustatyta, jog vadovas kartu su doktorantu sudaro Individualų planą, teikia svarstyti akademiniam šakiniam padaliniui ir tvirtinti Doktorantūros komitetui (Biochemijos doktorantūros reglamento 9.1 punktas). Doktorantui nevykdant Individualaus plano, vadovas privalo informuoti Doktorantūros komiteto pirmininką, padalinių vadovus, atsakingus už doktorantūros studijas ir inicijuoti neeilinę atestaciją (Aprašo 3.2.9 papunktis). Vadovas kartu su doktorantu yra atsakingas už disertacijos parengimą per nustatytą doktoranto studijų laiką, disertacijos kokybę ir savalaikį pateikimą gynimui.

90.       Aprašo 3.5 punktas nustato Doktorantūros komiteto funkcijas ir atsakomybę. Pagal Aprašo 3.5.4 papunktį Doktorantūros komitetas tvirtina Individualius planus. Vykdo doktorantų atestaciją ir rengia jos dokumentus (Aprašo 3.5.7 papunktis).

91.       Reglamento 36 punktas nustato, jog kiekvienais doktorantūros studijų metais spalio-lapkričio mėnesiais vykdoma doktorantų atestacija, kuomet doktorantai atsiskaito už Individualaus plano vykdymą. Doktorantūros komitetas gali doktorantą atestuoti, neatestuoti arba atidėti atestaciją (Biochemijos doktorantūros reglamento 44 punktas). Pagal Biochemijos doktorantūros reglamento 46 punktą – neatestuotas doktorantas Rektoriaus įsakymu yra šalinamas iš doktorantūros. Analogiškai nustato ir Reglamento 36.1 punktas – neatestuotas doktorantas Rektoriaus įsakymu šalinamas iš doktorantūros.

92.       Ieškovė su vadovu parengė ir Doktorantūros komiteto 2016 m. spalio 24 d. posėdyje buvo patvirtintas Individualus planas. Kadangi doktoranto veikla atestuojama pagal individualaus plano vykdymo tinkamumą ir doktorantas Sutarties 7 punktu įsipareigojo laiku vykdyti patvirtintą Individualų planą, todėl doktorantas privalo tinkamai vykdyti Individualų planą.

93.       Ieškovė pateikė doktoranto ataskaitą už I studijų metus (2016-2017 metų), kuri buvo atestuota Doktorantūros komitete. Ieškovė pateikė II studijų metų (2017-2018 metų) doktoranto ataskaitą, kuri buvo atestuota Doktorantūros komitete. Ieškovė nurodo, jog Doktorantūros komitetas ieškovę atestavo už I ir II studijų metus, nors ieškovė atlikinėjo tyrimus jau neatitinkančius Individualaus plano. Šiais teiginiais ieškovė netiesiogiai pripažįsta, jog jos tyrimai neatitiko Individualaus plano, kurio privalėjo laikytis ir vykdyti. Antra, aplinkybė, jog ieškovė galimai nuo Individualaus plano nukrypo I ir II studijų metais ir buvo atestuota, nelegitimuoja jos vėlesnių veiksmų – Individualaus plano galimo nevykdymo III studijų metais, nes nei Individualus planas, nei teisės aktai nedraudžia doktorantui atlikti kitus tyrimus, nesusijusius su Individualiu planu.

94.       Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji buvo skatinama už akademinius pasiekimus, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, nes ieškovės neatestavimas buvo siejamas tik su III metų Individualaus plano netinkamu vykdymu.

95.       Ieškovė pateikė doktoranto ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ieškovės mokslinis vadovas doktoranto ataskaitoje pasirašė 2020 m. spalio 20 d. ir nurodė – „susipažinau“.

96.       Doktorantūros komitetas nepatvirtino ieškovės III metų (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) doktoranto ataskaitos, kas buvo Sutarties nutraukimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje reiškiamas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pagrindo pripažinimo nepagrįstu, teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl ankstesnių doktoranto ataskaitų tvirtinimo aplinkybių.

97.       Iš 2016 metais patvirtinto Individualaus plano 2.3 punkto matyti, jog ieškovė turėjo atlikti empirinius tyrimus:

97.1.                      1. Naudojant paviršiuje imobilizuotų membranų technologiją sukuriami cholenerginės sinapsės fosfolipidinio dvisluoksnio modeliai.

97.2.                      2. Nuo pH jautrių Hv1 (VSOP) kanalų įterpimas į paviršiuje imobilizuotas membranas.

97.3.                      3. Eksperimentinis elektrinių reiškinių, vykstančių cholinerginėje sinapsėje, modeliavimas panaudojant Hv1 (VSOP) įterptą kanalą.

98.       Iš Individualaus plano 2.4 punkto matyti, kad ieškovė pagal planą turėjo atlikti gautų duomenų analizę, apibendrinimą, išvadų parengimą:

98.1.                      1. Pirmojo ir antrojo empirinio tyrimo gautų duomenų analizę.

98.2.                      2. Trečiojo empirinio tyrimo gautų duomenų analizę.

98.3.                      3. Gautų rezultatų apibendrinimą ir išvadas.

99.       Ieškovės studijų laikotarpis pagal patvirtintą Individualų planą buvo nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės prašymu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovei buvo suteiktos akademinės atostogos, todėl studijų pabaigos terminas nusikėlė iš 2020 m. rugsėjo 30 d. į 2021 m. rugsėjo 30 d.

100.       Kaip minėta už I doktorantūros studijų metus laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovė buvo atestuota. Už II studijų metus laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ieškovė buvo atestuota. Už III studijų metus laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė turėjo būti atestuojama 2019 m. spalio-lapkričio mėnesiais, kaip nustatyta Reglamento 36 punkte. Kadangi ieškovė nuo 2019 m. spalio 1 d. išėjo akademinių atostogų, todėl už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Individualaus plano vykdymą jos atestacija buvo perkelta į laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d., tačiau jos empiriniai tyrimai, kurie buvo numatyti Individualiame plane, jau turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki prasidedant akademinėms atostogoms. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovės teiginiai, jog ji negalėjo atlikti tyrimų dėl karantino, prasidėjusio 2020 metų pavasarį, atmestini kaip nepagrįsti.

101.       Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog ji tinkamai vykdė Individualų planą – atliko empirinius tyrimus, gautų tyrimo duomenų analizę, gautų rezultatų apibendrinimą ir padarė išvadas pilna apimtimi, kaip nustatyta Individualiame plane. Priešingai, tiek ieškinyje, tiek Doktorantūros komitetui ieškovė nurodė įvairias aplinkybes trukdžiusias jai tinkamai įvykdyti Individualų planą pilna apimtimi. Ieškovė Doktorantūros komitetui pasakojo apie tyrimus pas prof. V. B. ir prof. A. A.. Iš prof. V. B. teiginių matyti, kad ieškovei buvo išaiškinta tyrimų metodika ir procedūra LSMU ir kad ieškovė prašydavo, o darbuotojai perduodavo turimas ląstelių kultūras ieškovei. Iš prof. A. A. teiginių matyti, jog ieškovei atvežus ląstelių kultūrų iš LSMU laboratorijos, jas patch-clamp metodu registravo pats profesorius, ieškovei buvo pasakojama. Taigi, šiuose tyrimuose ieškovė dalyvavo labiau kaip stebėtoja, o ne pati tiesiogiai asmeniškai atliko tyrinėjimus.

102.       Iš Doktorantūros komiteto 2020 m. spalio 21 d. išplėstinio komiteto posėdžio Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė pateikė III metų darbų ataskaitą. Ieškovės vadovas pasiūlė arba neatestuoti ieškovės, arba pažiūrėti empatiškai ir paprašyti parengti patikslintą Individualų planą. Atestacijos klausimas buvo atidėtas svarstymui kitame Doktorantūros komiteto posėdyje - 2020 m. spalio 28 d.

103.       Ieškovė 2020 m. spalio 25 d. pateikė Paaiškinimą dėl atestacijos už III doktorantūros metus, kuriame aprašė savo veiklą doktorantūros studijų metais. Paaiškinimai iš esmės grindžiami asmeninėmis aplinkybėmis, jog ieškovei atskleidus jos autorių teisių pažeidimą ir ginant savo teises, ieškovę priimant į doktorantūrą galimai siekta, kad ji nebegintų savo autorinių teisių ir galimai siekta apsaugoti VU vardą. Ieškovei teisme apgynus savo autorines teises, ieškovė galimai buvo pašalinta iš universiteto dėl savo teisių gynimo, o ne Individualaus plano nevykdymo.

104.       Iš Doktorantūros komiteto 2020 m. spalio 28 d. Protokolo matyti, kad buvo svarstytas ieškovės atestacijos atidėjimas ir buvo nuspręsta įpareigoti ieškovę parengti atnaujintą Individualų planą IV doktorantūros studijų metams, pagal kurį būtų dirbama likusį doktorantūros laikotarpį. Ieškovės vadovas buvo įpareigotas raštu pateikti savo poziciją ir pasiūlymus dėl susidariusios situacijos.

105.       Ieškovė parengė patikslintą ketvirtiems metams Individualų planą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. Prašymu dėl doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo plano keitimo kreipėsi į Doktorantūros komitetą prašydama leisti pakeisti 2016 m. spalio 1 d. pateiktą ir patvirtintą Plano dalį, leisti įtraukti dar vieną dalį bei leisti pakeisti disertacijos pavadinimą.

106.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. raštu dėl literatūros apžvalgos ir struktūrinio IV metų plano paaiškino aplinkybes, susijusias su literatūros apžvalga ir pateikė struktūrinį planą IV metams.

107.       Ieškovės disertacinio darbo vadovas 2020 m. lapkričio 24 d. Doktorantūros komitetui pateikė atsiliepimą apie ieškovės trečiųjų studijų metų rezultatus. Atsiliepime nurodyta, jog susipažinęs su ataskaita ir pateiktu koreguotu doktorantūros studijų planu, konstatuoja, jog:

107.1.                      2016 m. studijų Individualus planas iš esmės neįvykdytas: negauti moksliniai rezultatai publikuotini moksliniuose leidiniuose. Rezultatai buvo numatyti 2019 m. III ketvirtyje, t. y. turėjo būti pateikti disertacijos empirinio tyrimo apibendrinti rezultatai, tačiau nebuvo pateikti. Taip pat nebuvo pateikta literatūros apžvaga planuotų tyrimų tema.

107.2.                      Teikiamas koreguoti planas buvo parengtas nesikonsultuojant su darbo vadovu, plane atgaline data siūloma keisti darbo plano empirinio tyrimo punktus, kas neleistina. Neįvykdytos dalys turi likti plane ir nurodomos priežastys dėl kurių šios dalys neįvykdytos.

107.3.                      Siūlomame keisti plane yra numatytos dvi naujos tyrimų dalys, kurių pirmoji dalis neįgyvendinama, nes, vadovo nuomone, ieškovė neturi planuojamų tyrime naudoti ląstelių kultūrų auginimo įgūdžių, todėl negalės atlikti siūlomą tyrimų dalį savarankiškai.

107.4.                      Siūlomame plane numatyta antroji teorinė tyrimų dalis reikalauja specifinių kvantinės fizikos ir kompiuterinio modeliavimo kompetencijų, o tokių dalykų ieškovės išlaikytų egzaminų sąraše nėra. Todėl ši dalis galėtų būti vykdoma išlaikius kvantinę fiziką, kvantinę chemiją bei kompiuterinio molekulių struktūros modeliavimo metodų kursą. Vadovas nurodė, jog ir jis neturi kai kurių pakeisto plano įgyvendinimui reikalingų kompetencijų, todėl turėtų būti keičiamas vadovas arba skiriamas atitinkamas konsultantas. Atsižvelgiant į papildomų kursų ir egzaminų poreikį bei vadovo keitimą arba konsultanto tvirtinimą, vadovo nuomone, antroji tyrimo dalis nėra įgyvendinama per likusį doktorantūros laikotarpį.

107.5.                      Apibendrindamas minėtus argumentus ieškovės darbo vadovas Doktorantūros komitetui siūlė nutraukti ieškovės doktorantūros studijų Sutartį ir rekomenduoti jai rengti ir ginti disertaciją jos pasirinkta tema eksternu.

108.       Doktorantūros komitetas 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio Protokoliniu sprendimu, įvertinusi Individualaus plano vykdymą, galimybes keisti Individualų planą ir/ar keisti vadovą, nutarė – neatestuoti ieškovės už III doktorantūros studijų metus ir rekomenduoti jai rengti bei gintis disertaciją jos pasirinkta tema eksternu.

109.       Atsakovas 2020 m. lapkričio 30 d. Įsakymu dėl studijų nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė ieškovę nuo 2020 m. gruodžio 1 d. išbraukti iš doktorantų sąrašų remiantis atestacijos rezultatais.

110.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. Skundu Vilniaus universiteto Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai prašė panaikinti Doktorantūros komiteto sprendimą dėl ieškovės neatestavimo.

111.       Vilniaus universiteto Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. sausio 25 d. Sprendimu nutarė netenkinti ieškovės skundo.

112.       Ieškovė patikslintą Individualų planą parengė be vadovo, nors Individualų planą rengia doktorantas kartu su vadovu ir kartu yra atsakingi už Individualaus plano įgyvendinimą (Aprašo 3.2.1 papunktis, Biochemijos doktorantūros reglamento 9.1 punktas). Ieškovė tikslindama Individualų planą be vadovo, tuo prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes. Ieškovės patikslintas planas buvo nagrinėjamas Doktorantūros komiteto posėdyje, kuriame Doktorantūros komitetas nustatė, jog nėra galimybių įgyvendinti nei Individualų planą, nei patikslintą Individualų planą. Kaip minėta, teismas neturi teisės pažeisti universiteto autonomijos principo, todėl negali atlikti vertinimo už Doktorantūros komitetą arba įvertinti kitaip, nei įvertino Doktorantūros komitetas. Teismas vertina tik Doktorantūros komiteto sprendimo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, ieškovė neįrodė, jog tinkamai ir laiku įvykdė Individualų planą (CPK 178 straipsnis), todėl Doktorantūros komitetas turėjo pagrindą neatestuoti ieškovės už III doktorantūros studijų metus (laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.). Atsižvelgiant į neįvykdyto Individualaus plano apimtį, Doktorantūros komitetas neturėjo pagrindo tikėtis ir atidėti atestaciją ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui (Biochemijos doktorantūros reglamento  44 punktas). Doktoranto neatestavimas, yra pagrindas nutraukti Sutartį ir pašalinti asmenį iš universiteto (Sutarties 14 punktas, Biochemijos doktorantūros reglamento 46 punktas, Reglamento 36.1 punktas).

113.       Ieškovė ieškinyje nurodo aplinkybes, jos manymu lėmusias neatliktus tyrimus. Pažymėtina, jog iki ieškovės neatestavimo, jokių objektyvių aplinkybių ji nenurodė ir klausimų dėl to nekėlė, todėl klausimų kėlimas po Sutarties nutraukimo vertintina kaip ieškovės gynybinė versija.

114.       Ieškovė teigia, jog universitetas neturėjo ieškovės tyrimams reikalingų ląstelių kultūrų, todėl neužtikrino jai sąlygų tinkamai studijuoti. Šie teiginiai atmestini. Atsakovas ne konkrečiai ieškovei nedavė jai reikiamų ląstelių kultūrų, bet tokių kultūrų atsakovas iš viso neaugina. Šis klausimas galėtų būti svarstomas, jei atsakovas būtų sudaręs kitokias sąlygas ieškovei, nei kitiems. Šiuo atveju, atsakovas tokių galimybių neturėjo ir atsakovas neprivalo ir neturi neribotų resursų įgyti visą įmanomą įrangą pagal kiekvieno studento asmeninius poreikius. Ieškovės vadovas dėjo pastangas išspręsti tyrimams reikalingų ląstelių kultūrų klausimą, buvo susitarta su LSMU laboratorija ir ieškovė vykdavo į LSMU laboratoriją, kur galėjo mokytis auginti ląsteles ir kur jas gaudavo išsivežimui, todėl ląstelių kultūrų klausimas buvo išspręstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos atlikti tyrimus yra atmestini.

115.       Ieškovės teiginiai, jog ji atliko kitokius tyrimus, kurie būtų tikę jos norimai tirti sričiai, nepaneigia fakto, kad nebuvo tinkamai vykdomas Individualus planas. Aplinkybė, jog ieškovė norėjo tyrinėti kiek kitą sritį ir atlikinėjo tyrimus kitoje srityje, galėjo būti pagrindu keisti Individualų planą ir/arba, jei buvo poreikis, keisti vadovą. Ieškovė pati nurodo, jog neteikė reikšmės, jog Individualus planas nebuvo formaliai koreguojamas, nes ji buvo atestuota už II doktorantūros studijų metus, kur jau buvo matomi nukrypimai nuo Individualiame plane nurodytų tyrimų ir ieškovė tikėjosi patikslinimus padaryti prasidedant IV studijų metams (pvz. ieškinio 17 punktas). Aplinkybė, jog ieškovės tyrimai II doktorantūros metais neatitiko Individualiame plane nurodytų tyrimų neturi teisinės reikšmės ginčui, nes I ir II doktorantūros studijų metais ieškovė neprivalėjo atlikti empirinių tyrimų, numatytų Individualaus plano III etape, t. y. studijuodama bet kuriais metais ji galėjo ir gali papildomai atlikti bet kokius tyrimus teik susijusius su Individualiu planu, tiek nesusijusius. Tačiau papildomi tyrimai neatleidžia doktoranto nuo Sutarties įsipareigojimų - Individualaus plano vykdymo. Bet kuriuo atveju pakeitimai turėjo būti atlikti iki atestacijos už III doktorantūros metus ir atestacijai turėjo būti teikiami duomenys atitinkantys galiojantį Individualų planą, nes, kaip jau minėta, atestacija atliekama vertinant faktiškai atliktus darbus su Individualiame plane numatytais darbais. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Ieškovės patikslintas Individualus planas Doktorantūros komiteto nuomone nebuvo sudarytas kartu su vadovu ir buvo neįgyvendinamas per likusį doktorantūros laikotarpį, todėl nebuvo patvirtintas.

116.       Ieškovė teigia, jog Doktorantūros komitetas neieškojo galimybės pakeisti doktorantūros vadovo, tačiau Doktorantūros komitetas svarstė tiek patikslinto Individualaus plano tvirtinimo, tiek naujo vadovo parinkimo galimybę. Tai, jog Doktorantūros komitetas neišsprendė klausimo kaip pageidavo ieškovė ar svarstė mažiau jei tikėjosi ieškovė, nėra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo svarstomos šios aplinkybės. Doktorantūros komitetas neturėjo pareigos parinkti doktorantei naujo vadovo pagal jos atestacijoje pateiktą patikslintą Individualų planą, kuris nebuvo tinkamai parengtas ir patvirtintas.

117.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog jos darbo vadovas buvo Gamtos mokslo centro vadovas, o Doktorantūros komiteto nariai buvo darbuotojai, t. y. pavaldūs Gamtos mokslų centro vadovui, todėl galėjo būti šališki, atmestini, kaip neįrodyti. Byloje nėra duomenų, jog Doktorantūros komiteto nariai būtų šališki, kad jiems būtų daroma įtaka iš vadovo pusės ir pan. Nė vienas iš Doktorantūros komiteto narių nenurodė, jog ieškovė tinkamai vykdė Individualų planą. Be to, ieškovė Doktorantūros komitetui nereiškė pretenzijų dėl šališkumo iki jos neatestavimo. Todėl ieškovės teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

118.       Ieškovės teiginiai, kad Doktorantūros komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokole nėra įvardinta kokių konkrečių darbų neatliko ieškovė ir nėra konstatuota, jog ieškovė nėra įvykdžiusi Individualaus plano, nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai savo teiginius grindžia tik 20202 m. lapkričio 25 d. Doktorantūros komiteto posėdžio teiginiais, nes jos atestacija vyko per tris Doktorantūros komiteto posėdžius – 2020 m. spalio 21 d., spalio 28 d. ir lapkričio 25 d. Iš pateiktų protokolų matyti, jog buvo aptarinėjami ir svarstomi ieškovės minimi atestavimo klausimai. Doktorantūros komitetas sprendimus priima balsuodamas ir jo sprendimais fiksuojami protokoliniais sprendimais, kas ir buvo padaryta. Be to, pačios ieškovės pozicija yra nenuosekli, viena vertus ieškovė teigia, kad Individualiame plane nurodytus tyrimus atliko, kita vertus nurodo, jog tyrimai buvo atliekami ne pagal Individualų planą ir planą maniusi koreguoti vėliau pagal faktinius tyrimus. Doktorantūros komiteto protokole nepakankami pasisakymai dėl ieškovės neatliktų tyrimų pagal Individualų planą, nepatvirtina, jog Individualus planas už III doktorantūros metus buvo vykdomas tinkamai. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog Individualų planą už III studijų metus įvykdė tinkamai, o nesant įrodytai šiai aplinkybei, Doktorantūros komiteto protokole nurodytų aplinkybių konstatavimas nesukuria empirinių tyrimų, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti Individualų planą (pvz.: nebuvo atliktas empirinis tyrimas - nuo pH jautrių Hv1 (VSOP) kanalų įterpimas į paviršiuje imobilizuotas membranas, jis nebuvo aprašytas, nebuvo išvadų ir t. t.).

119.       Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodo, jog vertinant jos Individualaus plano tinkamą vykdymą daug veiksmų neatliko atsakovas, vadovas arba Doktorantūros komitetas. Tačiau ieškovė, teikdama, jog Individualų planą vykdė tinkamai, visų pirma turėjo įrodyti, jog tinkamai įvykdė Individualaus plano sritis, suplanuotas 2.3 ir 2.4 punktuose, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė pati nurodo, jog jos faktiškai atliekami tyrimai nuo pat pradžių skyrėsi nuo formalaus Individualaus plano (ieškinio 12 punktas), tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų pakeisti Individualų planą. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog neįmanoma buvo pasiekti rezultatų numatytų Individualiame plane dėl tyrimų netikslingumo buvo pagrindu ieškovei keisti Individualų planą, tačiau ne pagrindas jo nevykdyti.

120.       Ieškovė teigia, jog Sutartis vertintina, kaip vartojimo sutartis su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, nes ji nepriskiriama prie vartojimo sutarčių nei įstatymų, nei kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimų.

121.       Ieškovės teigimu, įvertinęs jos padarytus darbus, Doktorantūros komitetas galėjo vertinti tik kaip dalinį Individualaus plano nevykdymą, todėl negalėjo taikyti griežčiausios nuobaudos – Sutarties nutraukimo ir pašalinimo iš doktorantų sąrašo. Su šiais teiginiais nesutiktina. Reglamentai suteikia teisę atidėti atestaciją ne ilgesniam nei 3 mėnesių terminui, tačiau ieškovė Doktorantūros komitetas nenustatė ir ieškovė neįrodė, jog Individualaus plano trūkumai galėjo būti pašalinti per tris mėnesius. Doktorantūros komitetas šią aplinkybę svarstė 2020 m. lapkričio 25 d. posėdyje ir nustatė, jog realizuoti ankstesnį Individualų tyrimo planą per likusį laikotarpį yra neįmanoma. Reglamentai nenumato dalinio plano vykdymo, todėl Doktorantūros komitetas pagrįstai konstatavo Individualaus plano neįvykdymo faktą.

122.       Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes kitus doktorantus atestavo  panašiose situacijose. Su šiais teiginiais nesutiktina, nes jie nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reiškė reikalavimus dėl ginčo metu studijavusių kitų doktorantų Individualių planų, ataskaitų ir Doktorantūros komiteto sprendimų išreikalavimo, kuriais ieškovė teigė įrodinėsianti lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teismas atmetė ieškovės prašymus, nes ieškovė nenurodė ir nekonkretizavo su kuriuo kitu konkrečiu doktorantu ir kaip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Ieškovė siekė gauti reikalaujamus įrodymus ne įrodyti esamą faktą, bet potencialiai tikėdamasi, kad kažkokiais veiksmais galėjo būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnis) ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir/ar interesus, tačiau nėra skirtas ieškoti savo teisių ir/ar teisėtų interesų potencialių pažeidimų, apie kuriuos ieškovas pats dar nežino ir negina, nustatymui. Tokie prašymai nepateko į bylos nagrinėjimo ribas, nes bendro pobūdžio teiginys, kad pažeistas lygiateisiškumo principas nenurodant lyginant su kuo ir kaip, negali būti vertinamas kaip patenkantis į bylos nagrinėjamų aplinkybių apimtį (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

123.       Apie studijų ir Sutarties nutraukimą atsakovas informavo ieškovę tik po jos kreipimosi, t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Pareigos informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Ieškovei buvo žinoma ir pasirašydama Sutartį ji įsipareigojo susipažinti bei vadovautis doktorantūros studijas reglamentuojančiais teisės aktais (Sutarties 6 punktas). Sutarties 7 punktu ieškovė įsipareigojo laiku vykdyti patvirtintą Individualų planą ir atsiskaityti už jo vykdymą Reglamento nustatytą tvarka. Ieškovei buvo žinoma, kad pagal Reglamento 44 punktą Doktorantūros komitetui neigiamai atestavus doktorantą yra siūloma nutraukti doktorantūros sutartį ir Reglamento 46 punkto pagrindu, doktorantas šalinamas iš doktorantūros. Ieškovei buvo žinoma, jog ji yra atestuota neigiamai, t. y. neatestuota, todėl jai turėjo būti žinoma, kad ji bus pašalinta iš doktorantūros ir nutraukta Sutartis. Be to, ieškovė, savo teisių pažeidimą grindžianti Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodė, kad nepranešimas apie Sutarties nutraukimą ir/ar pašalinimą iš doktorantūros realiai lėmė jos  civilinių teisių pažeidimą, dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan.

124.       Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė prievolę bendradarbiauti vykdant Sutartį, nes ieškovei susidūrus su sunkumais vykdant Individualų planą neieškojo būdų kaip koreguoti Individualų planą, priderinti jį prie pasikeitusių aplinkybių ir išsaugoti Sutartį. Šie teiginiai nepagrįsti. Doktorantūros komitetas ne iš karto neatestavo ieškovės, bet tam skyrė net tris posėdžius. Doktorantūros komitetas, matydamas ieškovės įdirbį ir Individualaus plano neįvykdymą, ne iš karto neatestavo ieškovės, bet pasiūlė pateikti patikslintą Individualų planą. Doktorantūros komitetas nustatęs, jog nėra galimybės tvirtinti patikslinto Individualaus plano ir nėra galimybių per likusį doktorantūros studijų laiką įgyvendinti nei Individualaus plano, nei patikslinto Individualaus plano, nusprendė neatestuoti ieškovės. Pažymėtina, jog planas galėjo būti tikslinamas įvairia apimtimi, tačiau ieškovė tikslino Individualų planą be vadovo, tuo prisiimdama visas iš to kylančias pasekmes. Be to, Reglamento 25 punktas (Biochemijos doktorantūros reglamento 31 punktas) nustato, jog doktorantas turi teisę prašyti pakeisti vadovą, bet prašymas gali būti pateiktas likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki doktorantūros studijų pabaigos. Šiuo atveju jau buvo likę mažiau nei vieneri metai studijų, tačiau Doktorantūros komitetas apsiėmė ir svarstė klausimą tiek dėl patikslinto Individualaus plano, tiek dėl naujo vadovo skyrimo, tuo patvirtindamas siekį bendradarbiauti ir išlaikyti Sutartį. Atsižvelgiant į tai ieškovės teiginiai dėl CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos nevykdymo yra nepagrįsti.

125.       Ieškovė teigė, jog atsakovui nevykdant savo Sutartinės pareigos sudaryti tinkamas sąlygas studijuoti, todėl ji turėjo teisę stabdyti savo prievolių vykdymą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Jei buvo priežastys trukdančios ieškovei tinkamai vykdyti Sutartį, ji galėjo ir privalėjo informuoti atsakovą apie tokias priežastis, tačiau to nepadarė. Byloje nenustatyta aplinkybių leidusių ieškovei stabdyti savo prievolės – tinkamai vykdyti Individualų planą, vykdymą, todėl ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas atsikirtinėjo ir ieškovė neneigė, jog jai buvo priskirta darbo vieta kabinete (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė nesinaudojo, jog buvo suteikta prieiga prie laboratorijos, aparatūros, instrumentų, jog buvo sutarta dėl stažuotės LSMU ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų leidęs ar draudęs naudotis bet kokiomis priemonėmis, laboratorijomis, instrumentais ar kitomis priemonėmis, reikalingomis ieškovės studijoms. Taigi, atsakovas suteikė savo turimus resursus ieškovės studijoms.  

126.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji savo lėšomis ir transportu vykdavo į kauną atsivežti ląstelių nedaro atsakovo skundžiamo sprendimo negaliojančiu, nes, pirma, ieškovė atsakovui neteikė prašymo nei dėl transporto suteikimo, nei dėl lėšų komandiruotei skyrimo. Antra, ieškovė neįrodė, jog ši aplinkybė tiesiogiai susijusi su ieškovės Individualaus plano neįvykdymu. Todėl šie ieškovės teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.  

127.       Ieškovės teiginiai, jog jai buvo apribotos galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes Reglamente nebuvo nustatytas galimybė teigti apeliaciją ar skųsti sprendimus susijusius su doktorantūros studijomis. Ieškovės teigimu pateikdama skundą VU Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai ji jau nebebuvo doktorantė, t. y. nebebuvo akademinės bendruomenės narė, todėl ši komisija negalėjo nagrinėti jos skundo, nes ji nagrinėja skundus tik tarp VU ir akademinės bendruomenės narių. Su šiais ieškovės teiginiais nesutiktina. VU Statuto 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, tarp studentų ir kitų Universiteto bendruomenės narių, išskyrus ginčus dėl akademinės etikos ir ginčus dėl darbo santykių, pagal savo kompetenciją nagrinėja nuolat veikiančios kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijos ir Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija. Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis. Ieškovės ir Doktorantūros komiteto ginčas susijęs su mokslo ir studijų veikla, buvo kilęs tarp bendruomenės narių buvusių nariais jo kilimo metu, todėl Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija buvo kompetentinga nagrinėti ieškovės ginčą ir priimti universitete galutinį sprendimą, o ieškovė galėjo ginti savo teises universitete bei, nesutikdama su sprendimu - teisme.

128.       Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl pripažinimo, kad atsakovas pažeidė prievolę sudaryti sąlygas ieškovei vykdyti Individualų planą.

129.       Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos atžvilgiu taikytinos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos, nes ieškovės nurodomos aplinkybės nepatenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Pranešėjų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia subjektus, kurie gali tapti pranešėjais - Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams. Pagal to paties straipsnio 8 dalį pranešėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju. Pagal to paties straipsnio 7 dalį - pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu.

130.       Ieškovės atžvilgiu Pranešėjų apsaugos įstatymas netaikomas, nes, pirma, nėra duomenų, jog kompetentinga institucija būtų pripažinusi ieškovę pranešėja. Antra, pažeidimas padarytas ir nustatytas ieškovei neturint sąsajų su universitetu. Trečia, pažeidimas padarytas keletą metų iki ieškovei tampant doktorante, t. y. nesant tarnybos, darbo, sutartinių ir pan. santykių pavaldumo. Ketvirta, ieškovė teigia, kad jai negalėjo būti daromas neigiamas poveikis, tačiau Pranešėjų apsaugos įstatymas neatleidžia ieškovės nuo jos pačios sutartinių pareigų vykdymo, todėl jos sutartinių pareigų nevykdymas ir iš to kylančios pasekmės negali būti traktuojamos kaip neigiamo poveikio priemonės. Penkta, be ieškovės teiginių byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo darytas koks nors poveikis susijęs su jos autorinių teisių pažeidimu, t. y. ieškovės teiginiai neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Šešta, pranešimas turi būti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, o ieškovės atveju buvo individualus civilinis ginčas - jos autorinių teisių pažeidimas, todėl netraktuotinas kaip keliantis grėsmę viešajam interesui. Viešasis interesas šiuo atveju traktuotinas siaurąja prasme, nes plačiąja prasme bet koks teisės pažeidimas gali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis viešą tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės teiginiai dėl Pranešėjo apsaugos įstatymo galimo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.

131.       CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021; 79 punktas). 

132.       Esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-378/2017; 14 punktas). Ieškovė Sutarties 7 punktu įsipareigojo laiku vykdyti būtent patvirtintą Individualų planą ir atsikaityti už jo vykdymą reglamento nustatyta tvarka. Kaip minėta, VU yra nustatyta doktorantūros studijavimo vidinė tvarka, kuri įtvirtinta Reglamente ir šakiniame reglamente - Biochemijos doktorantūros reglamente, o ieškovė Sutarties 6, 9 ir 10 punktais įsipareigojo laikytis šių aktų. Kaip jau minėta, Biochemijos doktorantūros reglamento 44 punktas nustato kasmetinę atestaciją Doktorantūros komitete, o Biochemijos doktorantūros reglamento 46 punktas nustato neatestavimo teisines pasekmes – neatestuotas doktorantas šalinamas iš doktorantūros (analogiškai reguliuoja ir Reglamento 36 ir 36.1 punktai). Esminis atestacijos Doktorantūros komitete sprendžiamas klausimas yra - Individualaus plano vykdymo tinkamumas. Ieškovė neįvykdė visų Individualaus plano 2.3 ir 2.4 punktų sąlygų. Doktorantūros komitetas nenustatė, jog Individualus planas gali būti įvykdytas per likusį laiką. Tokių duomenų nėra ir byloje. Ieškovei tinkamai neįvykdžius Sutarties 7 punkto sąlygos, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra atmestinas.

133.       Sutartyje ir reglamentuose nustatytos sąlygos, jog Individualaus plano tinkamai nevykdantis asmuo yra neatestuojamas ir šalinamas iš doktorantų sąrašo bei nutraukiama doktorantūros sutartis, yra teisėtos ir sąžiningos. LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 3 punktas nustato, jog mokslo daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė nuolatinės (iki 4 metų) arba ištęstinės (iki 6 metų) formos mokslo doktorantūrą, parengė disertaciją ir ją apgynė, arba asmeniui, kuris apgynė eksternu parengtą disertaciją. Su ieškove buvo sudaryta valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartis. Ieškovė Sutarties 1 punktu sutarė, jog doktorantūros studijų trukmė iki ketverių metų. Biochemijos doktorantūros reglamento 49 punktas (Reglamento 38 punktas) nustato, jog disertacija turi būti apginta per doktorantūrai skirtą laiką, t. y. 4 metus (išskyrus atvejus, numatytus Reglamento 33-34, 37-38 punktuose). Doktorantūros terminas leidžia racionaliai naudoti valstybės lėšas, racionaliai paskirstyti aukštosios mokyklos finansinius resursus, planuoti kitų studentų veiklą, dėstytojų darbą ir pan. Taigi, šios sąlygos užtikrina, kad nebūtų švaistomos valstybės biudžeto lėšos, aukštųjų mokyklų finansiniai ir intelektiniai resursai, todėl šios sąlygos laikytinos teisėtomis ir sąžiningomis.

134.       Teismui sprendime nustatė, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį. Byloje nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų patvirtinančių jog sutartis nutraukta dėl atsakovo ar abipusės kaltės, todėl reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra atmestinas.

135.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

136.       Kadangi byloje yra medžiaga apie ieškovės sveikatą, todėl bylos medžiaga dalyje, susijusioje su ieškovės sveikata – medicininių dokumentų išrašai, pripažintina nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

137.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

138.       Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

139.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Pripažinti nevieša bylos dalį susijusią su ieškovės K. M. sveikatos būkle (medicininių dokumentų išrašai).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda