Baudžiamoji byla Nr. 1-180-522/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40247-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui R. M.,

nukentėjusiesiems A. B., D. J. (civilinei ieškovei), A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. 

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2020-10-07 apie 21.25 val. viešoje vietoje, kelio (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu A. B. ir A. Š. atžvilgiu: išlipęs iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pribėgęs prie A. B., tyčia kumščiu jam sudavęs į veidą ir koja spyręs į pilvą, A. B. nugriovė ant žemės, gulinčiam A. B. tyčia koja du kartus įspyrė į kairįjį šoną, po to, užsėdęs ant gulinčio A. B. kumščiais jam tyčia sudavė ne mažiau nei 4 kartus į įvairias viršutinės kūno dalies vietas, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, sprande, dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinėje pusėje, dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pasmakrėje ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. B. sveikatą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kumščiu vieną kartą tyčia sudavė A. Š. į smakrą kairėje pusėje, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir parodė, kad 2020-10-07 atvažiavo pas K. M., bet nerado jos namuose. Tuomet paskambino jai į telefoną ir atsiliepė A. B.. Abu susikivirčijo. Pasiūlė susitikti. Susitiko prie tilto, kur atvažiavo su draugo automobiliu VW Passat. Abu susimušė, susistumdė. Po to K. M. paprašė pavežti iki sankryžos; ją pavežę, išvažiavo namo. Nurodė, kad nebuvo išgėręs alkoholio. Patvirtino, kad galėjo atlikti A. B. atžvilgiu kaltinamajame akte nurodytus veiksmus (t. y. pribėgęs prie A. B., tyčia kumščiu jam sudavęs į veidą ir koja spyręs į pilvą, A. B. nugriovė ant žemės, gulinčiam A. B. tyčia koja du kartus įspyrė į kairįjį šoną, po to, užsėdęs ant gulinčio A. B. kumščiais jam tyčia sudavė ne mažiau nei 4 kartus į įvairias viršutinės kūno dalies vietas). Pripažino, kad galėjo atsirasti mėlynės, nubrozdinimai, kai buvo išgriuvę. Nurodė, kad sudavė A. Š. kumščiu vieną kartą į smakrą, nes galvojo, kad jį puls. Tvirtino, kad D. J. nesudavė kumščiu į pilvą. Taip pat nurodė, kad nepurškė su dujų balionėliu į automobilį (su savimi dujų neturėjo), nedaužė kumščiu automobilio. Nežino, kodėl taip elgėsi, galimai dėl jauno amžiaus. Nurodė, kad išvadas padarė. Ketina toliau dirbti, auginti vaiką (gimė dukra, kuriai tėvystę pripažįsta, džiaugiasi). Iki tol su A. B. buvo draugai. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, sumokės. Nurodė, kad arešto bausmę atliko; antstolė išieško baudas. Žadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną važiavo pasiimti jos sugyventinio brolio A. B., kuris buvo susitikęs su K. M.; jie gėrė. Atvažiavus, A. B. buvo girtas, nenorėjo važiuoti, bet turėjo jį parsivežti namo. Atvažiavo R. M., lyg su E. A., jo nepažįsta. Atvažiavo su VW Passat. Patys tiesiog stovėjo, galvojo, kad nieko baisaus nebus. Tuomet pamatė, kaip R. M. bėga prie A. B., jam trenkė, stūmė jį. Jis nugriuvo ant žemės ir pradėjo visaip trankyti. Tikslių veiksmų nurodyti negali, nes praėjo daug laiko. Pati ėjo traukti R. M. nuo A. B.. Nežino, ar tyčia, ar ne, jis trenkė jai į pilvą. Jis atsitraukė nuo jo. Tuomet A. B. greitai nubėjo už automobilio, R. M. jį gaudė. A. B. greitai įsėdo į automobilį. Jie turėjo dujų savigynai ir jas papurškė. Tada jis atėjo ir jiems visą balionėlį vos ne į automobilį supurškė, nors automobilyje buvo mažametis vaikas. Visi atsisėdę į automobilį mėgino nuo jų pabėgti. Priekyje atsirado automobilis BMW, E. A., kaip vėliau išsiaiškino, ir jis blokavo jiems kelią; jie darė vaizdo įrašą. Iš priekio blokavo BMW, iš galo – VW Passat. Tai labai išgąsdino. Visi gavę dujų buvo ašaroti, negalėjo važiuoti. Kvietė policiją. Galiausiai nuo jų pabėgo. Jie išvažiavo ir tuomet (duomenys neskelbtini) susitiko su policija. Nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, kadangi kaltinamajam gimė vaikas; žino, kad vaiką išlaikyti nelengva. Mano, kad jai į pilvą galėjo suduoti netyčia, kai jį nutraukinėjo nuo A. B.; pati buvo nėščia. Nurodė, kad jam atleido. Paaiškino, kad dujas buvo nupirkusi, vyras turėjo, pas juos visą laiką yra automobilyje, vežiojasi savigynai. R. M. savo dujas turėjo, iš jų neatiminėjo. Jie užsirakino automobilyje ir jis negalėjo atidaryti durelių, daužė į stiklą, šaukė kaip beprotis, trankė automobilio dureles ir langus.

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo pas K. M., atšvęsti tai, kad išsilaikė vairavimo teises. Po to brolis turėjo jį pasiimti. Nežino, ko paskambinęs norėjo R. M. nuo K. M. ir tada supykdė. Jis atvažiavo ir abu susimušė. Pats (A. B.) buvo girtas. Pretenzijų R. M. neturi, susitaikė, jam atleido. Ieškinio nereiškė. Dėl dujų nepamena. Buvo nemažai išgėręs, todėl negali nurodyti ir dėl smūgio nukentėjusiajai į pilvą. Naktį buvo ligoninėje, pasveiko greitai.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną R. M. jam sudavė vieną kartą į smakrą kairėje pusėje. Pats išlipinėjo iš automobilio, kad apginti draugą, ir R. M. galimai pagalvojo, kad jis (A. Š.) jį puls ir trenkė jam į barzdą. Daugiau jokių veiksmų prieš jį neatliko. Pats buvo blaivus. Buvo tamsu, todėl nelabai ką matė. Dujas jautė, bet negali nurodyti, kas purškė, nes nematė. Pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleido. Nurodė, kad matė muštynių pradžią. Jie atvažiavo paimti A. B. ir atvažiavęs R. M., išlipęs iš automobilio, pradėjo pulti A. B.. Pats tuo metu buvo automobilyje. Dujos buvo purškiamos prieš pabaigą. Kai purškė dujas, pats buvo lauke; kad mažiau gautų, įlipo į automobilį. Automobilyje sėdėjo užsirakinę. Patvirtino, kad buvo trankymas į automobilį. Matė, kad D. J. turėjo dujas, bet nematė, kas purškė.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiuosius; su kaltinamuoju bendravo, santykiai normalūs. Nurodė, kad brolis A. B. gavo vairavimo teises; įvykio dieną nuvežė jį pas K. M. švęsti, jį paliko. Kai jam skambino, brolis buvo gerai išgėręs. Jis gyvena pas močiutę, ji jaudinasi, todėl nurodė broliui, kad jis važiuos namo. Nuvažiavo paimti brolio. Buvo tamsu. Atvažiavo R. M., iššoko iš automobilio ir jį pradėjo mušti. Matė, kad brolį tiesiog nutrenkė. Smūgių nematė. Buvo daugiau nubrozdinimų negu sumušimų. Tada K. M. skyrė juos su jo (Ž. B.) drauge. Žino, kad A. B. su R. M. susiginčijo. Kai jie stumdėsi, pats buvo ir lauke, ir automobilyje, buvo ir mažas vaikas. Nurodė, kad jis (Ž. B.) papurškė dujų, R. M. neapsiramino. Tada prasidėjo gaudynės. R. M. galimai norėjo juos toliau pagąsdinti, kai jie jau visi atsisėdo į automobilį. Tuomet atvyko jo draugas ir užkirto kelią. Jie su mažu vaiku vos ne į griovį įvažiavo. Iš pradžių pats vairavo automobilį, paskui – draugė. Daužė automobilį kumščiais, kai jie užsirakino, bet jis (Ž. B.) pretenzijų neturi. Draugė nurodė, kad spyrė, bet pats nematė, kad trenkė jai į pilvą, tik girdėjo, kai draugė surėkė. A. B. ir aplink automobilį lakstė, ir gulėjo. Kai jie atsisėdo į automobilį, tada jis papurškė dujų. Automobilis turbūt buvo nesandarus, todėl ir jie gavo dujų.

Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiuosius. Apie įvykį žino nedaug, pats nematė. Iš R. M. žino, kad jam buvo papurkštos ašarinės dujos. Nurodė, kad važiavo automobiliu vienas ir pamatė automobilį, stovintį prie upės. Prie automobilio matė R. M., prie jo sustojo; jis pasakojo, kad gavo dujų į akis. Pripažino, kad užstojo kelią. Jo paprašė pasivyti ir užsirašyti numerius. Jis ir vijosi, susidūrimo nebuvo. Nebuvo girtas. Kai privažiavo prie R. M., stovėjo VW Passat. Nežino, kodėl nesivijo tuo automobiliu. Pripažino, kad nelabai saugiai važiavo.

Liudytoja K. M. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiuosius. Matė, kai mušėsi A. B. ir R. M., smūgių negali konkretizuoti. Muštynes pradėjo R. M.; apsižodžiavo ir dėl to tikriausiai viskas įvyko. Pati negirdėjo apsižodžiavimo. Aptariamą dieną nuo R. M. nukentėjo A. B.. Nematė, ar daugiau nuo jo niekas negavo smūgių. Nepastebėjo, ar buvo suduota nėščiai moteriai. Nežino, ar R. M. buvo blaivus. Mano, kad jis buvo šiek tiek išgėręs, nes blaivus taip nedarytų.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiųjų nepažįsta. Parodė, kad buvo atvažiavęs pas R. M., pirko iš jo ratus. Jis paprašė nuvežti pas K. M.. Jį nuvežė, bet jos namie nebuvo. R. M. jai paskambino, bet atsiliepė A. B.; jie kalbėjo, bet jis (M. M.) negirdėjo. Po to R. M. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Paskambinusi K. M. nurodė, kad jie yra prie (duomenys neskelbtini), ten ir nuvežė. Prie tilto R. M. pastūmė A. B. ir toliau vyko muštynės. Pats muštynių nematė, nes kalbėjo telefonu. R. M. buvo negirtas. A. B. tuo metu buvo prie automobilio. R. M. išlipęs iš automobilio nuėjo ir jį pastūmė. R. M. skundėsi, kad purškė dujų. Kai jis įsėdo į automobilį, iš karto jautėsi stiprus dujų kvapas. Nežino, ar dar kas nukentėjo. Nežino, kodėl jie patys nesivijo automobilio, o vijosi kitas vaikinas. Jo (M. M.) neprašė. 

2020-10-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, (duomenys neskelbtini), ties tiltu per upę „Širvinta“. Kairėje (nuo kelio pradžios) kelio važiuojamojoje dalyje guli du vienkartiniai raudonos spalvos plastikiniai puodeliai; pirmas puodelis guli 1,20 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto, antras puodelis guli 0,80 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto, atstumas tarp puodelių 5,50 m. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 25-32). Minėti du vienkartiniai plastikiniai puodeliai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 33).

Alkotesteriu A. B. 2020-10-07 22.05 val. buvo nustatytas 1,14 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 83). Alkotesteriu D. J. 2020-10-07 23.42 val. buvo nustatyta 0 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-10-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, sprande, dešiniame petyje, odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinėje pusėje, dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pasmakrėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 45).

2020-10-09 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo A. Š. asmens apžiūros metu užfiksuoti šie kūno sužalojimai: smakro apačioje kairėje pusėje yra įdrėskimas ir odos paraudimas. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 146-150).

2020-10-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Ž. B. pateikė 2020-10-07 vaizdo įrašą (2 t., b. l. 9-12).

2020-11-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2020-10-07 vaizdo įrašo (kompiuterinėje laikmenoje) apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 1.13 min. Filmavimas vyksta iš automobilio, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože. Vaizdo įraše matomas priekyje kelyje toje pačioje eismo juostoje priešais sustojęs lengvasis automobilis (markė ir valstybinis numeris neįžiūrimi). Šis automobilis stovi atsisukęs galine dalimi į automobilį, iš kurio filmuojama. Automobilis, iš kurio filmuojama, lėtai važiuoja atgal. Įraše girdimi dviejų vyrų ir moters balsai apie tai, kaip automobilis jiems užkerta kelią, raginimas skambinti policijai, nesustoti, nes yra mažas vaikas (2 t., b. l. 13-14).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nepripažino, kad purškė dujas, sudavė smūgius į automobilį bei trenkė D. J. į pilvą. D. J., apklausiama teismo posėdyje, pati patvirtino, kad kaltinamasis jai į pilvą galėjo suduoti netyčia, kai ji pati nuėjusi prie besimušančiųjų, mėgino kaltinamąjį nutraukti nuo A. B. Kiti teisiamajame posėdyje apklausti asmenys nematė ir negalėjo patvirtinti, kad R. M. būtų sudavęs D. J.. Be kita ko, D. J. atsisakė ir savo turtinių reikalavimų kaltinamajam, kas taip pat parodo jos atlaidų požiūrį į kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas pašalina iš kaltinimo minėtą aplinkybę dėl smurto prieš D. J.. Be to, D. J. su Ž. B. tvirtino, kad kaltinamasis purškė dujas ir daužė į automobilį, tačiau kiti teismo posėdyje apklausti asmenys minėtų aplinkybių patvirtinti negalėjo; kai kurie iš jų akcentavo, kad buvo tamsu ir nelabai ką matė. Pavyzdžiui, A. Š. minėjo, kad buvo tamsu, jautė dujų kvapą, bet nematė, kas purškė, girdėjo trankymą į automobilį. Be kita ko, iš Ž. B. ir D. J. parodymų matyti, kad jie patys turėjo dujų savigynai ir Ž. B. pirmas jas papurškė, todėl negalima atmesti galimybės, kad nuo to ir buvo jaučiamas dujų kvapas. Be to, liudytojai E. A. ir M. M. minėjo, kad kaltinamasis pats jiems skundėsi, kad buvo apipurkštas dujomis. Jokių kitų objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turėjo ir panaudojo dujų balionėlį, ar kumščiais daužė į automobilį, byloje nėra, todėl teismas šias aplinkybes laiko neįrodytomis ir šalina jas iš kaltinimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad aukščiau paminėtų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo.

R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje aukščiau aprašytu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (2020-10-07 apie 21.25 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje, išlipęs iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pribėgęs prie A. B., tyčia kumščiu jam sudavęs į veidą ir koja spyręs į pilvą, A. B. nugriovė ant žemės, gulinčiam A. B. tyčia koja du kartus įspyrė į kairįjį šoną, po to, užsėdęs ant gulinčio A. B. kumščiais jam tyčia sudavė ne mažiau nei 4 kartus į įvairias viršutinės kūno dalies vietas, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, sprande, dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kaklo priekiniame paviršiuje ir dešinėje pusėje, dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pasmakrėje ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. B. sveikatą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis kumščiu vieną kartą tyčia sudavė A. Š. į smakrą kairėje pusėje, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą).

R. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiųjų A. B., A. Š., D. J., liudytojų Ž. B., E. A., K. M., M. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-10-09 specialisto išvada, asmens apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis R. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. R. M. teistas (2 t., b. l. 63-67), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75), taip pat tai, kad asmuo dirba (2 t., b. l. 78). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad, kaip matyti, anksčiau (2019 m.) R. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė, ir praėjus vos pusei metų po bausmės atlikimo, asmuo vėl nusižengė įstatymui (t. y. 2020-10-07 padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką, bei 2020-10-21 nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurią R. M. jau nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-20 baudžiamuoju įsakymu), teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės rūšys nebus efektyvios ir nepaveiks kaltinamojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams. 

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino, buvo nuoširdus, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido, taip pat tai, kad kaltinamasis susilaukė vaiko, kurį reikia išlaikyti, teigė dėl savo poelgio padaręs išvadas, nori taisytis, teismas sprendžia, kad galima suteikti kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, o bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl šiam kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokios priemonės skiriamos siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir laikytinos pakankamomis nubaudimo tikslams pasiekti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje buvo pareikštas D. J. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 109), tačiau teisiamojo posėdžio metu D. J. civilinio ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, D. J. ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidų atlyginimo, prašydama priteisti iš kalto asmens 37,60 Eur patirtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68-70). Šiuo atveju turtinė žala buvo padaryta kaltais R. M. veiksmais. Nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 70). Kaltinamasis teismo posėdžio metu su ieškiniu taip pat sutiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, ir civiliniam ieškovui iš R. M. priteistina 37,60 Eur turtinė žala bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. M. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo R. M. 37,60 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2020-10-27 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės D. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. 

Įsitesėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vienkartinius plastikinius puodelius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2020-11-05 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                              Irina Serafin