Administracinio nusižengimo byla Nr. II-100-914/2024

    Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00017-2024-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 

    16.9.3.; 21.10.4.

    (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei,

dalyvaujant pareiškėjo T. T. atstovei pagal įstatymą A. T.,

atstovui advokato padėjėjui Simonui Bušmai,

nukentėjusiajai R. D.,

atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau - Institucija) 2023-12-20 nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Institucijos 2023-12-20 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nepilnamečiui T. T. dėl to, kad „2023-10-20 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) kirto važiuojamąją kelio dalį, ko pasekoje susidūrė su transporto priemone Mercedes-Benz. Eismo įvykio metu sužalotas pėsčiasis ir apgadintas automobilis.

Skundu prašo panaikinti Institucijos 2023-12-20 nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo. Nurodo, kad įvykio metu mažametis T. T. gatvę kirto kartu su savo draugu (taip pat mažamečiu vaiku), kuris ėjo priekyje. T. T. draugas, pamatęs staigiai atlekiantį automobilį, spėjo perbėgti į kitą gatvės dalj ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio, tačiau T. T. sureaguoti nespėjo, dėl ko buvo partrenktas ir sužalotas. Eismo įvykis kilo daugiabučio kieme - gyvenamojoje zonoje, t. y. teritorijoje, kurioje, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, yra suteikiama pirmenybė pėstiesiems ir kurioje maksimalus leistinas važiavimo transporto priemone greitis yra 20 km/h. Iš karto po eismo įvykio mažametis vaikas buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatytas paraudimas galvos srityje, vaikas taip pat ilgai negalėjo įprastai valgyti, kadangi buvo pažeistas jo liežuvis. Kartu su mažamečiu vaiku į ligoninę išvyko ir pareiškėja, kuri, esant tokioms aplinkybėms, negalėjo dalyvauti pirminėje eismo įvykio apžiūroje ir tyrime.

Skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus jokio įvykio aplinkybių tyrimo, akivaizdžiai nesiėmus visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirta veika, išsamiai įvertintas abiejų 2023-10-20 eismo įvykio dalyvių veiksmų teisėtumas. Skundžiamas nutarimas surašytas iš esmės vadovaujantis tik vienu vieninteliu įrodymu - transporto priemonės vairuotojos paaiškinimais, kurie, atsižvelgiant į tiesioginį transporto priemonės vairuotojos tiesioginį materialinį suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi, turi būti vertinami kritiškai. Akcentavo, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.). Nutarimas surašytas net neapklausus paties eismo dalyvio - mažamečio vaiko T. T., kuris turėjo administracinėn atsakomybės traukiamo asmens statusą, nepriklausomai nuo savo amžiaus, todėl jis turėjo ir atitinkamas procesines teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir teisę į gynybą, duodant paaiškinimus. Nepaisant to, ši mažamečio vaiko teisė buvo pažeista; mažametis vaikas apie įvykį visiškai nebuvo apklaustas. Duomenų, kad pareiškėja, būdama įstatyminė mažamečio vaiko atstove, būtų prieštaravusi tokiai vaiko apklausai ar kad mažametis vaikas negalėtų duoti teisingų parodymų, nenustatyta, todėl vien jau dėl šių priežasčių atliktas administracinio nusižengimo tyrimas neatitinka ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų administracinio nusižengimo tyrimui. Pareiškėja pati eismo įvykio nematė, todėl jos parodymai jokiu būdu negalėtų pakeisti tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų. Administracinio nusižengimo tyrimas atliktas skubotai, neišsamiai ir nepašalinus abejonių dėl mažamečio padaryto pažeidimo, netirta versija dėl galimai vairuojamos transporto priemonės tikėtino leistino greičio viršijimo, o mažamečio kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą grindžiama ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kurie iš tiesų yra neišsamūs ir nekokybiški. Nutarime konstatuota, kad mažametis vaikas padarė Kelių eismo taisyklių 48.4 punkto reikalavimų pažeidimą, numatantį, kad pėstiesiems draudžiama išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Taigi Institucija sprendė, kad būtent pareiškėjos mažametis vaikas neatsargiai išėjo iš už stovinčių automobilių, neįsitikinęs, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Tačiau Institucija savo ruožtu neatsižvelgė ir nutylėjo, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 p.). Be to, gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis kilo daugiabučio namo teritorijoje (gyvenamojoje zonoje), akivaizdu, kad automobilio vairuotojai laikantis aukščiau nurodytų KET reikalavimų, vairuotoja neabejotinai būtų pastebėjusi gatvėje paskui draugą sekantį mažametį vaiką ir eismo įvykio išvengusi, tačiau, pareiškėjos žiniomis, automobilio vairuotoja KET reikalavimus ignoravo, automobiliu važiavo ženkliai didesniu greičiu, kas nulėmė tai, kad automobilio vairuotoja nepastebėjo pėsčiojo ir nesugebėjo laiku sustabdyti transporto priemonės. Bylos medžiagoje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių mažamečio kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patikimai patvirtinančių automobilio vairuotojos R. D. veiksmų teisėtumą įvykio metu ir po šio įvykio, o tinkamai neįvertinus visų įvykio aplinkybių, nulėmusių įvykio kilimą ir dėl to mažamečio patirtus sužalojimus, nėra pagrindo ir konstatuoti mažamečio kaltę. Šiuo atveju sprendžiamas atsakomybės taikymo klausimas mažamečiui, kurio tinkamas išsprendimas (tinkamas administracinio nusižengimo tyrimo atlikimas), gali nulemti galimą mažamečio, kaip nukentėjusiojo, statuso nustatymą ir šio statuso pagrindu įstatymu numatytų pasekmių atsiradimą ar teisių įgijimą (pavyzdžiui, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės reikalavimą automobilio savininkui dėl mažamečio vaiko sveikatai padarytos žalos atlyginimo). Tinkamai neįvertinus visų įvykio aplinkybių, nulėmusių įvykio kilimą ir dėl to atsiradusius mažamečio vaiko patirtus sužalojimus, nėra pagrindo ir konstatuoti mažamečio kaltę.

Institucija atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą 2023-12-20 nutarimą palikti nepakeistą, skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo netenkinti. Nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. T., keldamas grėsmę eismo saugumui, kirto važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, į ją išbėgdamas iš už stovinčių transporto priemonių, taip sudarydamas sunkiau pastebimą ir neišvengiamą kliūtį iš dešinės (duomenys neskelbtini) g. važiavusiam automobiliui „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vairuojamam R. D.. Automobilio „Mersedes Benz“ vairuotoja buvo pakankamai atidi ir dėmesinga bei laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuojama minimaliu greičiu (faktiškai automobilis sustojo nenuvažiavęs iš įvykio vietos, o kontakto su pėsčiuoju vietoje, vaikui padaryti nežymus sužalojimai, automobilis apgadintas nežymiai, kontaktas buvo minimalus). Išbėgdamas iš už stovinčių automobilių į važiuojamąją kelio dalį T. T. jokios pirmenybės neturėjo ir turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai yra nesukelti grėsmės eismo saugumui ir nesudaryti kliūties keliu važiuojančioms transporto priemonėms. T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 48.4 punkto reikalavimus, t. y. pėstiesiems draudžiama išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

A. T. teismo posėdyje parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes ir prašo skundą tenkinti. Nesutiko su skundžiamu nutarimu ir teigia, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišanalizavus visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių (duomenys neskelbtini). Minėto įvykio metu buvo keturi vaikai, t. y. du vaikai jos draugės ir du vaikai jos pačios. Jos draugė su vaikais išėjo į kiemą, kuriame yra žaidimų aikštelė, kur vaikai gali krepšinį pažaisti. Jie ėjo ten, kad jos draugė galėtų vaikus stebėti pro langą ir eiti pas juos, stebėti, kaip vaikai žaidžia. Jos dukra atbėgo pas ją ir pranešė, kad brolis yra visas kraujuotas. Ji greit atbėgo į įvykio vietą, kurioje pamatė savo kruviną vaiką, tada ją įleido į laiptinę, kad nuramintų savo mažametį vaiką ir tuo metu jos vaikui buvo iškviesta greitoji pagalba. Vienas iš tų vaikų buvo jos draugės, kuriam buvo šešeri metai ir jie kartu įvykio metu pereidinėjo gatvę, o jos vyresnioji dukra liko su jos draugės mažesniu vaiku.

Nukentėjusioji R. D. nesutiko su skundu ir nurodė, jog 2023-10-20 apie 16.30 val. įsukant jai automobiliu iš pagrindinio į šalutinį kelią parbėgo vaikas, užsidengęs kapišonu, kurį kažkas lyg vijosi, o gal jis žaidė. Vaikas išbėgo į kelią jai iš kairės pusės, o kadangi kieme buvo pastatyta daug mašinų, tai ji vaiko iš pradžių nematė, bet tik jį pamačiusi per vieną-dvi sekundes pradėjo stabdyti mašiną. Matomumą jai trukdė daug stovinčių automobilių. Vaikas atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio kapotą ir nukrito. Vaikas buvo išsigandęs, visas drebėjo, iš liežuvio matėsi sužalojimas, bėgo kraujas. Ant vaiko buvo didelis gumbas, tačiau vaiko motina, kuri atėjo po kokių 7 min., atsakė, kad čia ne pirmas kartas. Jos automobilio greitis negalėjo būti didesnis negu 20 km/val., kadangi kitu atveju vaiko sužalojimai būtų kur kas didesni. Vaikas buvo paliktas be priežiūros, žaidė su kitais vaikais, nematė, kad juos prižiūrėtų suaugęs asmuo. Žaidimų aikštelės ten arti nėra, ten šlapia pieva. Jo vairuojamo automobilio vairas dešinėje pusėje, o įvykio metu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus. Mano, kad įvykio vieta, tai daugiabučio namo kiemas, bet ten nėra gyvenamosios zonos ženklo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 2 d.), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 str. 3 ir 4 d.). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, jog 2023-12-20 eismo įvykio kaltininkas yra pėsčiasis T. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pažeidė KET 48.4. punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių, todėl jis, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio, dėl ko buvo sugadinta (apgadinta) transporto priemonė, tokiu būdu padarytas nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Kadangi administracinį nusižengimą padarė asmuo jaunesnis negu 16 metų, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ANK 5651 str. 1 d. 2 p.).

KET 178 punkte nustatyta, kad šio skyriaus (Eismas gyvenamojoje zonoje) reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Taisyklių 175 punkto ir 176.4 papunkčio nuostatos taikomos stovėjimo aikštelėse.

Byloje keliamas klausimas, kokioje vietoje kilo eismo įvykis ir koks teisinis reglamentavimas šioje vietoje galioja. Todėl tik nustačius šias aplinkybes, galima tinkamai spręsti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis kilo galimai daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Teismo posėdyje A. T. parodė, kad vaikai žaidė kieme, kur yra krepšinio aikštelė. Nukentėjusioji R. D. patvirtino, kad vaikai žaidė, ji automobiliu kliudė partrenkė staiga jos važiavimo kryptimi iš kairės išbėgusį nepilnametį pėsčiąjį, kieme buvo pastatyta daug automobilių, kurie trukdė matomumui. Parodė, kad „žaidimų aikštelės ten arti nėra, ten šlapia pieva“, taip pat parodė, kad „mano, kad įvykio vieta, tai daugiabučio namo kiemas, bet ten nėra gyvenamosios zonos ženklo“. Iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų (b. l. 32) matyti, kad įvykio vietoje yra daugiabučio namų. Visgi, byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose eismo įvykio vieta nėra detalizuota.

Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su skundo teiginiais, kad bylos aplinkybės nevisapusiškai ištirtos, liko neišspręstas klausimas dėl eismo įvykio vietos teisinio reglamentavimo. Skunde nurodoma, kad eismo įvykio vietoje galioja „Gyvenamosios zonos“ režimas.

Gyvenamoji zona yra ypatinga teritorija, kurioje galioja specialios kelių eismo taisyklės, įvertinus tai, kad toje teritorijoje pėsčiųjų eismas yra intensyvesnis nei keliuose, skirtuose transporto eismui. Gyvenamojoje zonoje transporto priemonių vairuotojai privalo būti ypač atidūs, kadangi joje bet kada gali atsirasti pėstieji, o pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones – juos privaloma praleisti. Be kita ko, tokioje teritorijoje pėstieji, matydami transporto priemonę, gali pasielgti neprognozuojamai, pavyzdžiui, pakeisti kryptį, kas ir nutiko nagrinėjamu atveju. Pėsčiųjų judėjimo krypties pakeitimas savaime nepašalina transporto priemonės vairuotojo pareigos būti pasirengusiam bet kokiems pėsčiųjų veiksmams. Be to, dėl stovinčių transporto priemonių matomumas tampa ribotas, dėl ko kyla didelė rizika, jog bet kurią akimirką aplinkybės gali pasikeisti (kelyje atsirasti kliūtis), dėl ko reikėtų staigiai stabdyti. Taigi transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas gyvenamojoje zonoje, privalo įvertinti tai, kad bet kuriuo metu jam gali būti sudaroma kliūtis, todėl privalo važiuoti tokiu pasirinktu leistinu greičiu, kad atsiradus tokiai netikėtai kliūčiai spėtų laiku sustabdyti. Be kita ko, įvertinus ir jau minėtas aplinkybes, susijusias su kelio būkle. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio danga buvo prasta – duobėta, šlapia ir slidi po lietaus, duobėse telkšojo vanduo (balos), tai matyti tiek iš asmenų parodymų, tiek iš nuotraukų, esančių byloje (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-576/2021). Gyvenamosios zonos režimas aptartas ir kitoje panašioje byloje (Kauno apygardos teismo 2020-11-18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-399-530/2020).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų patikimai konstatuoti, kad eismo įvykio vieta yra daugiabučių gyvenamųjų namų vieta. Taip pat byloje nėra galimybės nustatyti ir tokius teiginius paneigiančias aplinkybes. Taigi būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apžiūrėti įvykio vietą, ją detalizuoti, tinkamai nustatyti, ar minėta vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, ar tai stovėjimo aikštelė, ar minėtoje vietoje negalioja KET skyriaus (Eismas gyvenamojoje zonoje) nuostatos, papildomai apklausti su eismo įvykiu susijusius asmenis, atlikti kitus papildomus veiksmus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023-12-20 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                              Marius Steponaitis