Civilinė byla Nr. e2A-656-945/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01399-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;
2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Obesta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Obesta“ ieškinį atsakovei R. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Obesta“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės R. S. (toliau – atsakovė) 14 506 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal žodinį susitarimą nuo 2020 m. liepos mėn. apie 2 metus tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą. Sutartas atlygis buvo 120 Eur per mėnesį. Ieškovė už paslaugas atsiskaitydavo grynais pinigais. Atsakovės teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos buvo labai nekokybiškos, atsakovė nevykdė ieškovės reikalavimų tinkamai tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą, neteikė ieškovei ir valstybės institucijoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, kitoms institucijoms) informacijos, dokumentų ir ataskaitų, neatsakė į užduodamus klausimus. Atsakovės tvarkomuose buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nuolat padaroma klaidų, sąskaitose nurodomos klaidingos sumos, sąskaitų numeriai, gavėjų duomenys. Atsakovė nepateikė VĮ Registrų centrui ieškovės finansinių ataskaitų už 2020–2021 m. Valstybinė darbo inspekcija 2022 m. balandžio 7 d. ieškovei paskyrė 250 Eur baudą už darbo tvarkos pažeidimą įdarbinant užsienio valstybės pilietį, nors pažeidimas padarytas dėl atsakovės nekompetencijos ir kaltės, nes prieš įdarbinant tokį asmenį atsakovė turėjo apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė turi neigiamus viešus įrašus. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą (žala ieškovės dalykinei reputacijai ir pan.). Sutvarkyti ieškovės apleistą buhalterinę apskaitą už 2020–2021 m. ir iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovei kainuos 11 616 Eur (9 600 Eur + PVM). 2022 m. lapkričio 30 d. su UAB „Arifmeta“ pasirašyta buhalterinių paslaugų sutartis dėl apleistos buhalterijos sutvarkymo. Gauta išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. 2284-1 minėtai sumai. Kadangi atsakovė nesuteikė visų sutartų buhalterinių paslaugų, atsakovė turi grąžinti jai sumokėtą atlygį (2 640 Eur). Ieškovė taip pat turi atlyginti ieškovei 250 Eur išlaidas, susijusias su Valstybinės darbo inspekcijos paskirtos baudos sumokėjimu.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buhalterinių paslaugų sutartis žodiniu atsakovės pranešimu buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 30 d., kadangi ieškovė nuo 2022 m. gegužės mėn. nemokėjo atsakovei už suteiktas paslaugas. Ieškovės priekaištai dėl nekokybiško buhalterinių paslaugų teikimo yra nepagrįsti, nes ieškovės vadovas dokumentus atsakovei pateikdavo pavėluotai. Ieškovei teikiant buhalterines paslaugas, deklaracijos valstybės institucijoms buvo teikiamos laiku. Dėl aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo atsakovei nebuvo pateikta nei įspėjimų, nei nuobaudų. Sudarant su ieškove žodinę sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo nebuvo susitarimo, kad atsakovė ruoš ir teiks VĮ Registrų centrui ieškovės metines finansines ataskaitas. Ieškovė atsakovei nesuteikė prisijungimo prie VĮ Registrų centro duomenų bazės, todėl net ir norėdama atsakovė negalėjo pateikti ieškovės finansinių ataskaitų. Dėl užsieniečių įdarbinimo ieškovės vadovas kreipėsi į trečiuosius asmenis, kurie tvarkė dokumentus, todėl dėl paskirtos baudos patirtą žalą ieškovė turi reikalauti atlyginti iš šių asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 695,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad šalys aiškiai susitarė ir sudarė sutartį žodžiu, taip pat konkliudentiniais veiksmais, atsakovė neginčija fakto, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl finansinės apskaitos paslaugų teikimo. Teismas pažymėjo, kad jam nėra suprantama, kodėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 616 Eur sumą už netinkamą, kaip teigia ieškovė, jos finansinės apskaitos tvarkymą, kuri skaičiuojama už 32 mėn. laikotarpį (nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.), kai šalys neginčijo aplinkybės ir jų paaiškinimais buvo nustatyta, jog finansinės apskaitos paslaugas atsakovė ieškovei teikė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Dėl to, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovė netinkamai tvarkė ieškovės finansinę apskaitą, nuostoliai, kaip atlygis kitai įmonei už tinkamą finansinės apskaitos sutvarkymą, galėtų būti skaičiuojama tik už 24 mėn. (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) laikotarpį.
6. Teismui kilo abejonių dėl ieškinyje nurodomos prašomos priteisti iš atsakovės finansinės apskaitos paslaugų kainos (300 Eur per mėnesį), sutvarkant ieškovės finansinę apskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Šalių sudarytoje sutartyje buvo sutarta 120 Eur kaina per mėnesį už ieškovės finansinės apskaitos tvarkymą, o sutartimi Nr. 2284-1 ir jos priedais Nr. 1 bei Nr. 2 ieškovė ir UAB „Arifmeta“ susitarė, kad už finansinės apskaitos paslaugas ieškovė mokės UAB „Arifmeta“ 300 Eur per mėnesį. Įrodymų, kad ieškovė kreipėsi ir į kitas finansinės apskaitos paslaugas teikiančias įmones dėl finansinės apskaitos paslaugų, ieškovė nepateikė ir nenurodė, kad tai būtų dariusi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė civilinėje byloje Nr. e2SP-8509-418/2023 kartu su pareiškimu pateikė 2023 m. balandžio 31 d. su kita buhaltere sudarytos sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad finansinės apskaitos paslaugos ieškovei teikiamos už 50 Eur per mėnesį. Įrodymų, jog ieškovės veiklos apimtys 2023 m., lyginant su veiklos apimtimis 2020–2022 m. laikotarpiu, būtų sumažėjusios iš esmės, ieškovė, teismui pasiūlius, nepateikė, todėl teismas nurodė nesuprantantis tokio ieškovės nurodomo finansinės apskaitos paslaugų kainų skirtumo (120 Eur – atsakovei, 300 Eur – UAB „Arifmeta“, 50 Eur – naujai buhalterei). Teismas sprendė, kad, jei būtų įrodyta aplinkybė, jog atsakovė netinkamai tvarkė ieškovės finansinę apskaitą pagal sutartį, nuostoliai, kaip atlygis kitai įmonei už tinkamą finansinės apskaitos sutvarkymą, galėtų būti skaičiuojama tik po 50 Eur per mėnesį, bet ne po 300 Eur per mėnesį.
7. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovės vadovas ir UAB „Arifmeta“ vadovė teismo posėdžių metu nurodė aplinkybes, jog ieškovės finansinę apskaitą laikotarpiu, kai ją tvarkė atsakovė, reikia sutvarkyti iš naujo, ieškovė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, vien ieškovės vadovo liudijimas, kad ieškovės finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai, darė daug klaidų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės tvarkytą finansinę apskaitą reikia tvarkyti iš naujo, o ne ištaisyti galimai padarytas klaidas, jei tokios buvo padarytos. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą oficialių institucijų patikrinimų aktų ir jų išvadų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovės finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai arba iš viso jos netvarkė, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, atsakovei tvarkant ieškovės finansinę apskaitą, kokie apskaitos dokumentai ar apskaitos registrai, apskaitos duomenų rinkmena buvo parengti ir tvarkomi netinkamai, kokia apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka, kurią turi užtikrinti įmonės vadovas, buvo pažeista. Teismas akcentavo, kad jam nėra aišku, kodėl ieškovės vadovas, manydamas, jog finansinė apskaita tvarkoma netinkamai, būdamas atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, nesikreipė į įmones, turinčias teisę atlikti auditą, inventorizaciją, į nusikalstamas veikas tiriančias institucijas dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Priešingai, ieškovės vadovas, tikėtina, susipykęs su atsakove, šiai nutraukus sutartį, kreipėsi į UAB „Arifmeta“ dėl finansinės apskaitos sutvarkymo, tačiau UAB „Arifmeta“ iki šiol nepradėjus tvarkyti ieškovės finansinės apskaitos atsakovės paslaugų teikimo laikotarpiu, taip ir liko neaišku, kokių konkrečių finansinės apskaitos paslaugų, išskyrus ataskaitų nepateikimą VĮ Registrų centrui, neatliko atsakovė. Atsakovei nurodžius, kad ieškovės vadovas, be kita ko, neįvykdė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktuose nurodytų pareigų, kas apsunkino atsakovės paslaugų ieškovei teikimą, ieškovės atstovai nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomas susitarimas dėl metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo buvo sudarytas, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo suteiktas įgaliojimas ir prisijungimas prie sistemos šiuos dokumentus pateikti VĮ Registrų centrui. Teismas pažymėjo, kad jo siūlymu atsakovė prijungimui prie nagrinėjamos bylos 2023 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovės finansinės apskaitos dokumentus, kurie 2023 m. kovo 15 d. elektroniniu būdu buvo teikiami ieškovės vadovui, jam šių dokumentų nepriėmus, dokumentai buvo pateikti teismui. Teismas sutiko su ieškove, kad nurodyti finansinės apskaitos dokumentai ieškovei turėjo būti perduoti sutarties nutraukimo dieną, kaip tai numato Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau aplinkybė, jog atsakovė, nors ir pavėluotai, finansinės apskaitos dokumentus, ataskaitas pateikė teismui, o tuo pačiu ir ieškovei, jai atsisakant juos priimti, teismo nuomone, įrodo, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį, nors kai kuriuos ir pavėluotai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės vadovas turėjo galimybę pateikti atsakovės parengtus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui po to, kai ji juos pateikė teismui, nes tik jis turi galimybę prisijungti prie sistemos ir pateikti šiuos dokumentus elektronine forma, tačiau iki šiol to nepadarė, teigdamas, jog finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai. Šios aplinkybės ieškovė neįrodė, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius šiuo konkrečiu atveju galėtų būti grindžiamas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu laiku VĮ Registrų centrui ar ieškovės vadovui, jei būtų nurodyta konkrečiais duomenimis ir konkrečiu dydžiu grindžiami nuostoliai. Teismo vertinimu, šiuo atveju visi šie dokumentai atsakovės yra pateikti prie nagrinėjamos bylos, byloje nėra duomenų, kad sutartis dėl buhalterinės apskaitos trūkumų ištaisymo būtų pradėta vykdyti, todėl ją galima nutraukti. Nutraukusi sutartį ieškovė žalos (nuostolių) nepatirs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė nepatyrė nuostolių dėl VĮ Registrų centrui nepateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir finansinės apskaitos dokumentų neperdavimo laiku ieškovės vadovui. Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovei nesuteikiamos paskolos, neteikiamos nuomos paslaugos, tačiau konkrečios dėl to patirtų nuostolių dydžio nenurodė ir neįrodė.
9. Ieškovei neįrodžius aplinkybės, kad atsakovė nesuteikė ieškovei finansinės apskaitos paslaugų pagal šalių sudarytą sutartį ar šias paslaugas suteikė netinkamai, teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, jog atsakovė privalo grąžinti ieškovei 2 640 Eur, sumokėtus atsakovei per 22 mėn. laikotarpį už finansinės apskaitos paslaugų teikimą. Teismas taip pat sprendė, kad pranešimai per EDAS informacinę sistemą apie įdarbintus užsieniečius nebuvo pateikti su ieškovės vadovo žinia, nes, priešingu atveju, nustačius, jog šiems asmenims neišduoti leidimai, nedelsiant būtų atliktas patikrinimas. Neabejotinai suinteresuotumą nesiųsti pranešimų apie įdarbintus užsieniečius šiuo atveju turėjo ieškovės vadovas, o ne finansinės apskaitos paslaugas teikusi atsakovė. Ieškovė neįrodė priešingos aplinkybės, jog būtent atsakovė buvo atsakinga už užsieniečių įdarbinimą ir ji yra atsakinga už ieškovei paskirtą baudą. Dėl to teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 250 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai suteikė atsakovei galimybę pateikti visus ieškovei reikalingus buhalterinius dokumentus bylos nagrinėjimo metu, t. y. teismas leido atsakovei taisyti savo klaidas viso proceso metu (padaryti nebaigtus buhalterius darbus), o tuomet, kai atsakovė pateikė ieškovės buhalterinius dokumentus ir sudarytas ataskaitas, teismas apkaltino ieškovę, kad ji jų nepriima, nepateikia VĮ Registrų centrui ir dėl to pati sau daro žalą. Dėl to teismo galutinė išvada, kad atsakovė, nors ir pavėluotai, bet viską padarė tinkamai ir neturi ieškovei atlyginti nuostolių, yra nepagrįsta.
1.2. Bylos nagrinėjimo metu jautėsi teismo šališkumas (nors ir nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 straipsnyje numatytų pagrindų teisėjui nušalinti). Šališkumas pasireiškė tuo, kad atsakovei kelis posėdžius iš eilės buvo siūloma ir nurodoma, ką tiksliai ji turi pateikti į bylą, kad jos paslaugos būtų įvykdytos tinkamai. Ieškovės atstovus teismas įpareigojo, net ir šiems prieštaraujant, suteikti atsakovei prisijungimą prie VMI sistemos, kad ji galėtų užbaigti (pateikti) buhalterinius veiksmus. Toks teismo elgesys yra neteisėtas, neatitinka teisingumo, rungimosi, šalių proceso lygiateisiškumo principų, nes CPK nenumato aktyvaus teismo vaidmens tokio pobūdžio bylose.
1.3. Byla buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko, nors nėra sudėtinga ir didelės apimties. Pirmo posėdžio metu atsakovė aiškiai pripažino, kad ji nepateikė balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų, t. y. tinkamai neatliko buhalterinių paslaugų, nes ieškovė jai nesumokėjo už du mėnesius sutarto atlygio (tik po to atsakovė pakeitė poziciją, kad nebuvo susitarta dėl ataskaitų teikimo VĮ Registrų centrui). Byloje nėra ginčo, kad paslaugų sutartis nebuvo iki galo įvykdyta, tą pripažino ir teismas, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neatlikti paslaugų iki galo, nurodžiusi, jog negavo atlygio. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė turi neigiamus įrašus, skelbiamus viešai, buvo inicijuotas ieškovės likvidavimo procesas.
1.4. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus, nurodydamas, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė civilinėje byloje Nr. e2SP-8509-418/2023 kartu su pareiškimu pateikė 2023 m. balandžio 31 d. sutarties, sudarytos su kita buhaltere, kopiją, iš kurios matyti, kad finansinės apskaitos paslaugas ieškovei kita buhalterė įsipareigojo teikti už 50 Eur per mėnesį. Šio dokumento ieškovė į bylą nebuvo pateikusi, atsakovė taip pat neparašė jo išreikalauti.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo suteiktas įgaliojimas ir prisijungimas prie VĮ Registrų centro, kad ji galėtų pateikti ataskaitas, nes atsakovė nesudarė dokumento, kurį reikėjo pateikti. Byloje nėra ginčo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė, kaip buhalterė, žinojo, kada ir kokių reikia prisijungimų prie registrų, jai nurodžius, ieškovės vadovas visuomet ją prijungdavo. Tarp šalių kilus ginčui, jokie prisijungimai ir įgaliojimai nebuvo suteikti, nes neliko pasitikėjimo atsakove.
1.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė, nors ir pavėluotai, pateikė finansinės apskaitos dokumentus, ataskaitas teismui, o tuo pačiu ir ieškovei, jai atsisakant juos priimti, įrodo, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį, nors kai kuriuos ir pavėluotai. Pats teismas nurodė, kad finansiniai dokumentai turėjo būti perduoti ieškovei sutarties nutraukimo dieną, o ataskaitos parengtos ir pateiktos laiku. Vėlavimas yra ginčo esmė. Būtent dėl netinkamo paslaugų teikimo ieškovė patyrė nuostolius. Dėl to, ieškovei įrodžius ir teismui konstatavus, kad paslaugos nebuvo atliktos laiku, teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai.
1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalingus dokumentus atsakovei parengus bylos nagrinėjimo metu, ieškovės vadovas galėjo juos pateikti VĮ Registrų centrui. Tai ne vadovo, o buhalterės pareiga, ir ne po dviejų metų po paslaugų suteikimo, o paslaugų teikimo metu (paslaugų sutarties galiojimo metu).
1.8. Teismas nepagrįstai nesutiko su 11 616 Eur nuostolių suma ir išreiškė abejones ieškovės nenaudai. Ieškovės vertinimu, teismas buvo aktyvus ten, kur neturėtų būti. Ieškovė turi teisę pasirinkti paslaugos teikėją ir tai, kad pasirinko brangesnį, nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „Arifmeta“ paslaugos tiek nekainuoja ir atlygis yra nepagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, nutraukusi sutartį, ieškovei neperdavė buhalterinių dokumentų, ataskaitų ir pan., todėl turi būti ne taisomos klaidos, o vedama buhalterija nuo pradžių už tuos mėnesius, kuriuos neva tvarkė atsakovė, nes negalima patikrinti duomenų. UAB „Arifmeta“ apleistos buhalterijos tvarkymo paslaugos kainuoja 250–400 Eur per mėnesį, ieškovei išrašyta sąskaita po 300 Eur per mėnesį, kas yra normali ir adekvati kaina, nes sutvarkyti apleistą buhalteriją yra gerokai sudėtingiau nei tvarkyti einamąją. Dėl to teismo išvada, kad dabartinė buhalterė, kuri tvarko tik einamąją buhalteriją, galėtų sutvarkyti ir apleistą buhalteriją už 50 Eur per mėnesį, yra nepagrįsta. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimų nuostolių dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus, ieškovė į bylą yra pateikusi 2022 m. lapkričio 30 d. buhalterinių paslaugų sutartį dėl apleistos buhalterijos sutvarkymo ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą 11 616 Eur sumai, yra pagrindas pripažinti esant pakankamai pagrįstą tikimybę apie šių būtinų išlaidų dydį. Taip pat ieškovei turi būti grąžintas atsakovei sumokėtas užmokestis už nekokybiškai atliktas ir visiškai neatliktas paslaugas (2 640 Eur), atlyginti nuostoliai už ieškovės sumokėtą baudą (250 Eur).
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veikimo (neveikimo). Ieškovės vadovo paaiškinimai patvirtina, kad jis pats netinkamai administravo įmonę, ignoruodamas atsakovės pastabas, nepriimdamas iš jos teikiamų duomenų, vėluodamas tinkamai pateikti apskaitos vedimui būtinus duomenis. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad atsakovės vesta buhalterinė apskaita sukėlė neigiamas pasekmes ir nuostolius.
2.2. Atsakovė su 2023 m. balandžio 12 d. prašymu pateikė ieškovės finansinės apskaitos dokumentus, kurie buvo teikiami ieškovės direktoriui 2023 m. kovo 15 d. elektroniniu būdu. Jam šių dokumentų nepriėmus, jie buvo pateikti teismui. Ieškovės vadovas turėjo galimybę pateikti atsakovės parengtus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui po to, kai ji juos pateikė teismui, nes atsakovė yra atsakinga už tinkamą jų parengimą pagal Finansinės apskaitos įstatymą. Tik ieškovės vadovas turi galimybę prisijungti prie sistemos ir pateikti šiuo dokumentus elektronine forma, tačiau iki 2023 m. gruodžio 19 d. sąmoningai to nedarė, teigdamas, jog finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai, o 2023 m. gruodžio 20 d. po baigiamųjų kalbų pateikė VĮ Registrų centrui minėtus dokumentus už 2020–2021 m.
2.3. Lengvabūdiškas ieškovės vadovo elgesys privedė prie to, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. priimtas Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
2.4. Atsakovė yra suteikusi visas paslaugas, kurios buvo aptartos žodiniu susitarimu. Ieškovės pasirinkta UAB „Arifmeta“ nėra suteikusi paslaugų, kurios galėtų būti traktuojamos kaip ieškovės patirti nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės veikimo (neveikimo). Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino, kad UAB „Arifmeta“ ieškovei iki šiol nesuteikė paslaugų pagal sutartį Nr. 2284-1, kadangi yra laukiama teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
2.5. Nors ieškovė nurodo, kad jos vadovas, būdamas apdairus, nepasitikėjo atsakovės darbu, tačiau nepaaiškina, kodėl jis, manydamas, jog finansinė apskaita tvarkoma netinkamai, būdamas atsakingas už finansinės apskaitos įmonėje organizavimą, nesikreipė į įmones, turinčias teisę atlikti auditą, inventorizaciją, į nusikalstamas veikas tiriančias institucijas dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakovei teikiant paslaugas ar nutraukus paslaugų teikimą.
2.6. Ieškovės vadovas neįvykdė Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktuose nurodytų pareigų, kas apsunkino atsakovės paslaugų ieškovei teikimą. Dėl šios priežasties ir neatsiskaitymo už teikiamas paslaugas buvo nutrauktas paslaugų teikimas.
2.7. Atsakovė įrodė savo atliktų darbų rezultatą, o ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė nesuteikė ieškovei finansinės apskaitos paslaugų pagal šalių sudarytą sutartį ar šias paslaugas suteikė netinkamai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio mėn. šalys žodžiu sudarė neterminuotą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nuo 2020 m. liepos 1 d. teikti ieškovei buhalterines paslaugas, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 120 Eur atlygį per mėnesį už šių paslaugų teikimą. Buhalterines paslaugas atsakovė ieškovei teikė iki 2022 m. birželio 30 d., kuomet atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė neginčijo, kad atsakovė jai teikė buhalterines paslaugas, tačiau, ieškovės teigimu, paslaugos teiktos nekokybiškai, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės iš viso 14 506 Eur nuostolių atlyginimą, nurodydama, kad šią sumą sudaro ieškovės būsimos 11 616 Eur išlaidos už netinkamai atsakovės tvarkytos buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sutvarkymą, 2 640 Eur atsakovei sumokėtas atlygis už nesuteiktas visas sutartas buhalterines paslaugas, ieškovei dėl atsakovės kaltės paskirta 250 Eur bauda už netinkamai įdarbintą užsienietį.
14. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kurie atsiskleidžia vertinant šalių elgesio motyvus ir tikslus, derybas dėl sutarties sudarymo, šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, tolesnį šalių elgesį, aplinkybes, buvusias sutarties sudarymo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių žodine sutartimi buvo sulygta dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl paslaugų teikimo apimties. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio Finansinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokias konkrečias buhalterines paslaugas turėjo teikti atsakovė, tačiau, įvertinus ieškinyje nurodytus argumentus, galima spręsti, kad atsakovė, ieškovės manymu, turėjo teikti bet kokias ieškovei ir jos darbuotojams reikalingas buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovė nurodė, kad šalys nesitarė, jog atsakovė ruoš ir teiks VĮ Registrų centrui metinių finansinių atskaitomybių rinkinius, taip pat nebuvo tartasi, kad ieškovės darbuotojai kreipsis tiesiogiai į atsakovę, atsakovė tvarkys dokumentus dėl užsieniečių įdarbinimo, atsakovė atstovaus ieškovei VMI platformoje ir pan. Esant skirtingiems šalių paaiškinimams dėl šalių žodžiu sudarytos buhalterinių paslaugų sutarties sąlygų turinio, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jį aiškinti ieškovės nurodytu būdu, kadangi ieškovė konkrečiais įrodymais nepagrindė, jog atsakovė turėjo jai suteikti kitokių buhalterinių paslaugų, negu atsakovė realiai suteikė, išskyrus pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovės pareigą parengti ieškovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buhalterinių paslaugų teikimo metu ieškovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitos nebuvo parengtos, atsakovė parengė šias ataskaitas ir jas pateikė ieškovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus ieškovei pagal sutartį, nors kai kuriuos ir pavėluotai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo suteikti atsakovei galimybės pateikti visus ieškovei reikalingus buhalterinius dokumentus bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu.
16. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).
17. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus. Pažymėtina, kad įrodinėti reiškia ne tik pareigą, bet ir teisę, nes CPK 42 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šalių teises, kaip viena iš šalies teisių įvardyta teisė teikti įrodymus. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021). Dėl to atsakovei į bylą pateikus segtuvus su buhalteriniais dokumentais, taip pat ieškovės metines finansinės atskaitomybės ataskaitas, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų nepriimti, kadangi, teikdama šiuos įrodymus, atsakovė siekė pagrįsti savo procesinę poziciją.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo pareigą atliko tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad vėlesnis sutartinių įpareigojimų įvykdymas neturėjo įtakos ieškovės deklaruojamiems nuostoliams atsirasti. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos dėl laiku VĮ Registrų centrui nepateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir finansinės apskaitos dokumentų neperdavimo ieškovės vadovui atsiradimo fakto, jokių su tuo susijusių argumentų ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Vien deklaratyvūs teiginiai apie ieškovei kilusius nepatogumus ir įrodymai apie VĮ Registrų centro atsiųstą laišką dėl galimo ieškovės likvidavimo nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės patirtus konkrečius nuostolius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad dokumentai VĮ Registrų centrui galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu ieškovės vadovas būtų bendradarbiavęs su atsakove. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neturėjo prisijungimo duomenų prie sistemos, jog galėtų pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, visuomet buvo jungiamasi su ieškovės vadovo duomenimis, šiam suteikus leidimą, todėl ir paties ieškovės vadovo subjektyvus nusistatymas dėl atsakovės suteiktų paslaugų kokybės neleido atsakovei maksimaliai greitai įvykdyti buhalterinių paslaugų sutartimi prisiimtas pareigas ir išvengti ieškovės deklaruojamų nepatogumų dėl vėlesnio šių duomenų pateikimo VĮ Registrų centrui.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nurodė atsakovei pateikti papildomus įrodymus, kad būtų galima konstatuoti tinkamą sutarties įvykdymą. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, jog būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Kasaciniam teismui akcentuojant teismo pareigą tinkamai išnagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismo pasiūlymas teikti šalims (ne tik atsakovei, bet ir ieškovei) papildomus įrodymus, negali būti vertinamas kaip jo šališkumas, priešingai, tokiu būdu buvo įvykdyta teisėjo vadovavimo procesui pareiga (CPK 159, 179 straipsniai).
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių veiksmų atlikimas bei procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Ieškovė nenurodo, kad ji prašė nušalinti bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją dėl šios šališkumo, o tai reiškia, jog ieškovė neturėjo duomenų, leidžiančių spręsti apie teisėjos šališkumą. Ieškovės įsitikinimas, kad teisėja buvo šališka, susiformavo tik šiai priėmus teismo sprendimą. Kaip minėta, vien ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra teismo šališkumo įrodymas, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, kelia per ilgo bylos nagrinėjimo klausimą. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Aptariamomis civilinio proceso teisės normomis įgyvendinama iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga organizuoti savo teismų sistemą taip, kad kompetentingos valstybės institucijos darytų viską, jog procesas vyktų be nereikalingo delsimo ar pertraukų. Taigi, civilinio proceso trukmės atitiktį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms lemia ne laiko, kurį jis tęsiasi, trukmė, bet neadekvati bylos nagrinėjimo trukmei civilinio proceso eiga, kai procesas buvo nepagrįstai sustabdytas ar vilkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).
23. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2022 m. gruodžio 14 d. (priimtas ieškinys) iki 2024 m. sausio 2 d. (priimtas sprendimas). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjama civilinė byla nebuvo itin sudėtinga, tačiau kartu nepritaria ieškovės vertinimui, jog bylos nagrinėjimas pernelyg užsitęsė. Šiuo atveju bylos esmė lėmė būtinybę išsiaiškinti šalių žodžiu sudarytos sutarties vykdymo aplinkybes, įvertinti su tuo susijusius įrodymus. Pažymėtina, kad procesas byloje užtruko ne tik dėl atsakovės, bet ir ieškovės siekio naudotis jai suteiktomis proceso teisėmis (papildomus įrodymus teismui bylos nagrinėjimo metu teikė abi šalys), taip pat ir dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su teismo darbo organizavimu (darbo laiko, teisėjos ir byloje dalyvaujančių asmenų užimtumo). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teisme žymių proceso organizavimo, vykdymo klaidų, o nagrinėjamos bylos trukmę lėmė objektyvus poreikis gauti būtinus duomenis, taip pat šalių elgesys, naudojimasis joms suteiktomis proceso teisėmis, objektyvios priežastys, susijusios su teismo darbo organizavimu. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą organizavo reikiamai kruopščiai ir su tuo susijusių pažeidimų neįžvelgia.
24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teise įrodinėjimo procese naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, nepagrįstai pasinaudojo kitoje civilinėje byloje esančiais įrodymais. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo kitoje civilinėje byloje esančiais duomenimis apie ieškovės kitam asmeniui mokamą užmokestį už teikiamas buhalterines paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė naujas aplinkybes ar kad šios aplinkybės nustatytos pažeidus rungimosi ir nešališkumo principus. Pirmosios instancijos teismo paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-8509-418/2023 dalyvavo ieškovė, be to, jai neabejotinai žinoma, kokį atlygį už buhalterines paslaugas ji moka pirmosios instancijos teismo paminėtam asmeniui. Ieškovė nepaneigė šių aplinkybių, be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė dėl šiuo metu ieškovės mokamo atlygio už buhalterines paslaugas dydžio neturėjo esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pasinaudojo civilinėje byloje Nr. e2SP-8509-418/2023 esančiais duomenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės patirtų nuostolių sumos pagrįstumo. Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11 616 Eur būsimas išlaidas už netinkamai atsakovės tvarkytos ieškovės buhalterinės apskaitos sutvarkymą, 2 640 Eur atsakovei sumokėtą atlygį už nesuteiktas visas sutartas buhalterines paslaugas, ieškovei dėl atsakovės kaltės paskirtą 250 Eur baudą už netinkamai įdarbintą užsienietį.
26. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl buhalterinių paslaugų teikimo, ieškovė, reikalaudama priteisti nuostolius dėl netinkamo šių paslaugų teikimo, visų pirma turėjo įrodyti, kokių konkrečių paslaugų nesuteikė atsakovė (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė neįvykdė buhalterinių paslaugų sutartyje aptartų įsipareigojimų, todėl jos teiginiai apie atsakovės netinkamai teiktas buhalterines paslaugas atmetami kaip neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą oficialių institucijų patikrinimų aktų ir jų išvadų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovės finansinę apskaitą atsakovė tvarkė netinkamai arba iš viso jos netvarkė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti atsakovei tvarkant ieškovės finansinę apskaitą, kokie apskaitos dokumentai ar apskaitos registrai, apskaitos duomenų rinkmena buvo parengti ir tvarkomi netinkamai, kokia apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka, kurią turi užtikrinti įmonės vadovas, buvo pažeista. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, o vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai nepatvirtina netinkamo ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės nurodyta 11 616 Eur suma už netinkamai atsakovės tvarkytos, kaip teigia ieškovė, buhalterinės apskaitos sutvarkymą yra nepagrįstai didelė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodyta suma paskaičiuota už 32 mėn. laikotarpį (nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.), nors atsakovė buhalterines paslaugas ieškovei teikė tik 24 mėn. (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.). Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nurodytų būsimų išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, įvertinant atsakovei mokėto atlygio (120 Eur per mėnesį) dydį. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad sutvarkyti apleistą buhalteriją yra gerokai sudėtingiau, nei tvarkyti einamąją, tačiau šio savo argumento nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat ieškovė teigia, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė, nutraukusi sutartį, ieškovei neperdavė buhalterinių dokumentų, ataskaitų ir pan., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pateikė teismui segtuvus su ieškovės buhalteriniais dokumentais, o ieškovės apsisprendimas, ką daryti su šiais dokumentais, negali būti vertinamas kaip dokumentų neperdavimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog yra poreikis sutvarkyti kokius nors ieškovės buhalterinius dokumentus ir kad šio sutvarkymo poreikis, jeigu toks būtų, yra sąlygotas būtent atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė nesuteikė ieškovei kokių nors šalių aptartų buhalterinių paslaugų, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl ieškovės reikalavimų priteisti ieškovei iš atsakovės 11 616 Eur buhalterinės apskaitos sutvarkymo išlaidų sumą, taip pat 2 640 Eur sumą, ieškovės sumokėtą atsakovei už buhalterinių paslaugų teikimą, nepagrįstumo. Pabrėžtina, kad šie reikalavimai yra ne tik nepagrįsti, bet ir akivaizdžiai nesuderinami tarpusavyje, kadangi ieškovė siekia, jog jai buhalterinės paslaugos būtų suteiktos už dyką, t. y. ieškovė grąžintų jai už paslaugas sumokėtas sumas, o kartu ir pati sumokėtų už buhalterinės apskaitos sutvarkymą. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo atsakinga už užsieniečių įdarbinimą, todėl yra atsakinga už ieškovei paskirtą 250 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 450 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Obesta“, juridinio asmens kodas 304601930, 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė