Baudžiamoji byla Nr. 1-236-1079/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48715-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.2.3; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. 

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Mažeikiai

Telšių

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei, 

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei (nuotoliniu būdu),

kaltinamajai O. K.,

nukentėjusiajai D. J., nukentėjusiosios atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. K.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       O. K.

2.       O. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo kalta iš esmės prisipažino. Nurodė, kad dukra atvažiavo išgėrusi su kompanija. Visi buvo girti. Iš taksi ne išlipo, o išvirto. Atsivežė litrą degtinės. Dukra pradėjo sakyti, ką jai daryti, nes jos vaikas išeina į kariuomenę. Pasakė jai, koks vyras be kariuomenės. Dukra jai vieną kartą trenkė. Pasakė dukrai, kodėl tu man trenkei. Tada dukra trenkė dar kartą. Ji pastūmė dukrą su alkūne. Dukra pasakė, ateik čia ir pradėjo ją smaugti, suėmusi už golfo kaklo pradėjo drabužį sukti. Dukra pagrobė jai už krūtinės ir pradėjo smaugti, sukti už golfo. Jai paliko sunku kvėpuoti, skaudėjo, trūko žado ir tada trenkė jai su ranka. Sudavė jai, nes ji pradėjo smaugti. Ir dar ausį skaudėjo, kur dukra du kartus trenkė. Tada ją pastūmė su alkūne, pasakė, tu man nedaužyk ausų, ir ji paėmė jai už golfo ir pradėjo sukti. Paskui dukra ją nuspyrė per lovos galą. Tą dieną buvo išgėrusi kokias 2 taureles degtinės ir alaus. Išgertas alkoholis neturėjo įtakos jos veiksmams, kad sudavė. Jei dukra nebūtų pradėjusi jos smaugusi, ji nebūtų jai trenkusi. Po to, kai jai trenkė, pasakė dukrai, kad ateik, nuvalysiu tą nosį, nes bėgo kraujas. Daugiau ant dukros veido nematė jokių sužalojimų. Nežino kas atsitiko D. su nosimi, ji toliau gėrė, susirinko degtinę, alų ir išėjo pas kaimyną. Netiki, kad galėjo tuo smūgiu jai sulaužyti nosį. Ji pradėjo šaukti, kad padegs. Po jos suduoto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas, bet nepripažįsta, kad nosis galėjo lūžti. Atvykus policijos pareigūnams, pasakė, kad jai skauda ausį ir rašys pareiškimą, tačiau pareiškimo nerašė. Pareigūnai nesiūlė nusistatyti neblaivumą, sakė rengtis rūbus, kad važiuosim. Jeigu būtų sakę nusistatyti neblaivumą, ji būtų nusistačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė pareigūnams, kad dukra ją smaugė. Gerai prisimena, ką sakė pareigūnams. Pasakė dukrai, kad atsiprašytų. Pripažįsta Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius. Dar neatlygino tos žalo, gavusi pensiją atlygins po truputį. Neturi iš kur tiek atlyginti. Sutinka su dukros pareikštu civiliniu ieškiniu 184,01 Eur turtinei žalai atlyginti, nesutinka su civiliniu ieškiniu 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Gailisi dėl savo elgesio, jai nereikėjo trenkti.

2.1.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo paskelbti kaltinamosios O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „Tada D. J. priėjo prie jos, sėdinčios prie stalo, ir delnu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, kliuvo į ausį. Ji dukrai pasakė, ką ši čia daro girta jos namuose, tada dukra suėmė jai už megztinio ties kaklu bei tempė. Tada ji dukrai pasakė, ko ši čia tampo, ir kumščiu sudavė vieną smūgį dukrai į veidą, kliuvo į nosį, dukrai pradėjo bėgti kraujas. D. J. nuėjo iki savo sugyventinio ir atsistojo. Ji D. J. nestumdė, ši, būdama girta, pati buvo įkritusi į lovą (t. 1, b. l. 143-144).

3.       Nukentėjusioji D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pateikė civilinį ieškinį kurį palaiko. Prašo atlyginti turtinę žalą, nes ėjo dvi dienas į nedarbingumą, jai buvo darbo dienos, nebegalėjo eiti į darbą, nes buvo padaryta operacija. Už dirbtas dienas būtų gavusi 170 Eur darbo užmokesčio. Taip pat pirko raminančių vaistų, kurie kainavo 7,90 Eur. Pirko ir kitų raminančių vaistų, tik neišsaugojo čekių. Prašoma atlyginti turtinė žala už tai, kad negalėjo eiti į darbą, nes buvo operuota nosis. Prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos. Nežino, kokios sumos prašyti, pasitiki teismu. Nurodė, jog sunku įvardinti, kodėl prašo būtent tokios sumos, nes išgyveno skausmą, gėdą, nepatogumą. Sunku pinigais įvertinti ką patyrė: kiek nervų, ašarų, nemigos. Juto skausmą, nepatogumą, stresą, nemiegojo naktimis, ėjo darbą su deformuota nosimi, su mėlyne po akimi. Operacija nebuvo iš karto daroma, tarėsi su gydytoja, kas bus daroma gruodžio 30 d., bet operacija buvo padaryta anksčiau. Gruodžio 16 d. jai pasibaigė atostogos, reikėjo eiti į darbą, negalėjo imti nedarbingumo, nes yra pagrindinė šeimos maitintoja. Tą vakarą iš karto po įvykio nesikreipė į gydytojus, nes buvo išgėrusi, deformuota nosimi, buvo gėda kreiptis, nes priimamajame dirba pažįstama. Į gydytoją kreipėsi 18 d., po 4 dienų, nes jau buvo iki galo išblaivėjusi. Gruodžio 16 dieną ėjo į darbą, 18 d. kreipėsi pas gydytoją, nes tada jau buvo išeiginė, vyras ragino eiti, nebelaukti. Įvykio dieną atvažiavusi pas mamą, ji degtinės nebegėrė, nes jai užėjo miegas, nuėjo miegoti į kambarį. Jie atvažiavo keturiese, ji su savo vyru ir dar pažįstama su kitu vyru. Ji nuėjo miegoti. Truputį pasnaudus, ta pažįstama moteris atėjo jos pažadinti, paklausė, ar važiuos į (duomenys neskelbtini), atsakė jai, kad nevažiuos ir moteris išėjo. Po kiek laiko jai pradėjo eiti mintys, kad reikia keltis ir eiti žiūrėti tvarkos, kad vėl nepasikartotų tas pats, kas buvo prieš 20 metų. Ji atsikėlė, nuėjo į virtuvę. Ten sėdėjo vienas žmogus iš kaimo, jos vyras ir mama. Ji atėjusi į virtuvę, atsisėdo prie staliuko ir pasakė, kad negali normaliai pamiegoti, nes reikia keltis ir eiti žiūrėti. Ir viskas prasidėjo nuo to, kai ji pasakė, kad ta yra ne motina, kuri lipa ant žento. Ji su mama abi kibo viena kitai į atlapus. Neatsimena, kuri pradėjo. Neatsimena to dalyko, kad ji tempė ir suko už drabužio kaklo. Jos stumdėsi ilgai. Po to stumdymosi, ji trinktelėjo ranką į sieną, nusibrozdino. Nebuvo taip, kaip mama pasakojo, kad ji gynėsi ir jai trenkė, tuo metu jau buvo išsiskyrusios, ji sėdėjo ant sofos krašto, mama priėjusi jai su kumščiu trenkė į nosį. Ji to net nesitikėjo. Po įvykio jai buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu žadėjo susitaikyti, žadėjo nereikšti civilinio ieškinio mamai, nežino, kas pasikeitė. Supranta, kad kaltinamoji jos mama, o ji jos dukra. Po šio įvykio mama – jai svetimas žmogus. Jos elgesys gal ir turėjo įtakos tam konfliktui. Tą vakarą mama ją išvadino visokiais žodžiais, ji pastoviai taip išvadina, ne tik tą vakarą. Ji atsikėlusi ėjo daryti tvarkos, kad mama neliptų ant jos vyro. Mama tuo metu nieko nedarė, nes ji spėjo atsikelti, nes ji kaip visados ką nors sugalvoja, ar įlįsti į kuprinę ir iš piniginės pinigus vogti, ar pradėti prie vyro lįsti. Patvirtino, kad pas mamą jau atvyko neblaivi. Po to įvykio daugiau jokių įvykių nebeįvyko, nes nebuvo nei susitikimo, nei skambučių, nei žinutės. Ji tiesiog persigalvojo dėl ieškinio reiškimo.

4.       Kadangi kaltinamoji O. K. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta iš esmės prisipažino, davė teismui išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5.       Kaltinamosios O. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jos prisipažinimo, nukentėjusiosios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

5.1.       nukentėjusios D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos mama O. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali pasakyti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama kartu negyvena, augo pas senelius, mamą kartais aplanko. 2024 m. gruodžio 14 d. dienos metu, dar buvo šviesus paros metas, ji, kartu su savo sugyventiniu N. B., pažįstama G., kurios pavardės nežino, ir šios draugu, kurio nei vardo, nei pavardės ji nežino, atvyko taksi automobiliu pas jos mamą į (duomenys neskelbtini). Atvyko aplankyti mamą. Prieš atvažiuojant pas mamą visi keturi vartojo alkoholį pas G. M.. Gėrė degtinę, visi buvo išgėrę. Kai atvyko pas mamą, pas šią buvo mamos sugyventinis R. Š. Ji nesuprato, ar jiedu buvo blaivūs. Pas mamą toliau visi kartu vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir alų. Jos sugyventinis buvo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, kur nupirko alkoholio. Jiems bevartojant alkoholį, ji vienu metu norėjo pamiegoti, nuėjo iš virtuvės kambario, kur visi vartojo alkoholį, į kitą kambarį, miegamąjį, pasnausti. Ji viena atsigulė, buvo prisnūdusi. Po to pajuto, kad atėjo G. ir ją pradėjo žadinti, klausti, ar ji važiuos namo. Ji atsakė, kad nevažiuos, pasiliks pas mamą. Vėliau, kai ji atsikėlė, G. ir pastarosios draugo nebebuvo. Virtuvėje buvo jos mama, mamos sugyventinis ir jos sugyventinis N. B., jie toliau vartojo alkoholį, rūkė. Prieš 20 metų tarp jos ir mamos buvo konfliktas dėl to, kad pas mamą jos sugyventinis N. B. ir mama vartojo alkoholį ir ji matė, kaip mama lindo prie jos sugyventinio N. B.. Jai dar išlikusi nuoskauda nuo tų laikų. Todėl ji, atsiminusi tą praėjusį įvykį, pradėjo sakyti mamai, kad „mamos nelipa ant žentų“. Nebepasakys tiksliai, kas po ko įvyko, bet pamena, kad jos abi su mama įsikibo viena kitai už rūbų į krūtinę. Jos tada abi viena ant kitos sakė žodžius, konfliktavo. Ji tiksliai pažodžiui dabar nebeprisimena. Jos abi stumdėsi su mama. Vienu metu, kai jos su mama stumdėsi susiėmusios už krūtinės, ji pajuto, kad nuvirto į virtuvėje buvusią sofą. Paskui ji pastebėjo ant savo dešinės rankos nubrozdinimą, bet nepajuto, kokiu metu ir kur atsitrenkė, kaip atsirado tas nubrozdinimas, negali pasakyti. Tuo metu, kai buvo išgėrusi, skausmo nejuto. Kai nukrito į lovą, mama buvo ant jos užsigulusi. Ji mamai buvo įsikibusi į krūtinę, ji mamai netrenkė. Kai atsistojo iš sofos, vienu metu, kai jos su mama stovėjo viena priešais kitą, mama jai netikėtai, žiūrėdama jai į akis, trenkė staigiai dešinės rankos kumščiu jai į nosį. jai iš karto iš nosies pasileido kraujas, bėgo ašaros. Mama jai trenkė vieną smūgį, jis buvo netikėtas. Tuo metu jai skaudėjo, ji užsiėmė nosį, nes bėgo kraujas. Ji mamai nieko nedarė. Ji apsiplovė nosį. Tuo metu girdėjo, kad jos sugyventinis pradėjo ginčytis su mamos sugyventiniu, bet jie tik susiginčijo, nesusimušė. Muštynių tarp jų nebuvo. Daugiau jai mama nieko nedarė. Po vyrų ginčų ji su sugyventiniu išėjo pas Č., vardo neprisimena, (duomenys neskelbtini). Ji kvietė pagalbą būdama pas Č. , jau buvo tamsu, galėjo būti praėjusi apie valanda. Ji kviesdama policiją nepamena ką sakė, pamena, kad sakė, kad buvo konfliktas su mama, pasakė, kad nereikia medikų, pasakė, kad yra kitu adresu. Pareigūnai vėliau atvyko pas Č. ir visi kartu nuvažiavo pas mamą. Nepamena, kad ji būtų mamai trenkusi ar stūmusi ją, tik pamena, kad jos buvo susikibusios už rūbų. Ji nuo mamos smūgio pajuto skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10 balų. Šiuo metu jaučia skausmą 7 balams, jai prie kairio paakio atsirado mėlynė, nosį jaučia, kad yra pasisukusi. Mano, kad jei skausmas nepraeis, ji tada kreipsis į medikus. Pas med. ekspertą į Šiaulius nevyks. Mamai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Jei mama atsiprašytų, sutinka su mama susitaikyti. Pasidarys sau išvadą, kad su mama nebendrauti, su ja kartu alkoholio nevartoti. Negali pasakyti, ar jos ir mamos susistumdymą matė jos sugyventinis N. B., bet šis buvo tame pačiame kambaryje (t. 1, b. l. 35-36);

5.2.       liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis su D. J. yra sugyventiniai 22 metus, turi vieną vaiką. D. mama O. K. gyvena (duomenys neskelbtini),  tikslaus adreso nežino. Kiek ją yra matęs, ši visada būna neblaivi. Jis su ja retai matosi, tik jei paprašo sugyventinė, kad aplankyti savo mamą. Pas juos D. J. mama nėra buvusi. 2024 m. gruodžio mėn. viduryje, datos gerai nepamena, galėjo būti ketvirtadienis ar penktadienis, sugyventinė D. J. buvo išėjusi pas draugus. Paskui sugyventinė pakvietė ateiti ir jį. Jis nuėjo pas juos. Sugyventinės draugų nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino, prisimena tik moters vardą G., o šios draugo nežino net vardo. Ten vartojo alkoholį, jis gėrė alų, o kiti gėrė degtinę. Vienu metu jo sugyventinė pasakė, kad važiuoja į kaimą. Buvo praėję gal pusė valandos nuo jo atvykimo. Buvo dienos metas, valandos nepasakys, bet buvo dar šviesu. Jie nuvažiavo keturiese: jis, D. J., G. ir šios draugas. Važiavo taksi automobiliu. D. J. mama buvo namuose su sugyventiniu, kurio vardas R., pavardės nežino. Jam atrodo, kad pastarieji abu buvo blaivūs, bet negali tiksliai pasakyti, nes šie pastoviai vartoja alkoholį, veidai sutinę, gal iš vakaro buvo ko ir vartoję. Kai jie nuvažiavo, (duomenys neskelbtini),  jis nupirko degtinės 1 litrą, nuvažiavo tada į svečius, kur visi vartojo alkoholį. Kažkur po poros valandų G. su savo draugu išvažiavo su taksi į (duomenys neskelbtini). Paskui atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini),  miestelio, O. K. draugas ar kaimynas. Tada atskirai virtuvės kambaryje gėrė jis, R. kaimynas K., jo pavardės nežino, gal Č., tiksliai nepasakys. D. J. tuo metu buvo nuėjusi trumpam pamiegoti kitame kambaryje. O D. J. mama O. K., jam atrodo, buvo virtuvėje, bet prie stalo nesėdėjo, kažkur vaikščiojo, tai išeidavo, tai vėl pareidavo, jai nebuvo vietos kur atsisėsti, nes ten mažai vietos. Paskui atsikėlė D. J., kuri tada pradėjo sakyti, kad negalima palikti, nes prasidės „bliadstvos“. Jos abi - D. J. su mama, tada pradėjo konfliktuoti žodžiu. Jos buvo kitame virtuvės kambario gale, atstumas apie 3 metrai, todėl jis girdėjo ir matė, kad jos konfliktuoja. Nesigilino, ką jos kalba, nes jis su vyrais bendravo atskirai. Vienu metu pamatė, kad O. K. trenkė dešine ranka D. J. per nosį su kumščiu vieną smūgį, girdėjo, kad sutratėjo. D. J. tuo metu sėdėjo ant sofos krašto, o jos mama buvo atėjusi ir stovėjo tarpduryje, tarp lovos ir durų staktos yra apie 50 cm, ne daugiau. Jis matė, kad O. K. priėjusi prie D. J. šiai kažką aiškino ir trenkė su kumščiu. D. J. mamai nieko nedarė, tik, kad jos žodžiu konfliktavo. Jis tai pamatęs priėjo arčiau ir pasakė „ką tu darai?“, nustūmė mamą į kitą kambarį, nieko šiai nedarė. Matė, kad D. J. pradėjo iš karto bėgti kraujas, ši puolė valytis nosį, užsidėjo popieriaus. Iš pradžių D. J. net nesuprato, kad jai sulūžo nosis. Tada jis susirinko savo degtinę ir kai kaimynas K. pasiūlė eiti pas jį, tai jis su D. J. išėjo pas kaimyną K. O. K. su sugyventiniu pasiliko namuose. Tikrai tarp D. J. ir mamos nebuvo susistumdymo, D. J. sėdėjo ir jai mama trenkė dėl to, kad buvo neblaivi. Yra girdėjęs ne vieną atveją, kai O. K. išgėrusi smurtauja prieš kitus asmenis, ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kiek žino, jo sugyventinę D. J. užaugino jos baba, mamai nerūpėjo, ši buvo „palakstanti“. Kiek mato, O. K. dukra reikalinga tik tada, kai šiai ko reikia. Ji nesirūpina anūku, svarbu butelis ir jos draugai. Yra sakęs ne kartą savo sugyventinei, kad ši nevažiuotų pas mamą, jei ši vartoja alkoholį. Po įvykio D. J. su mama nebendravo, jis tik matė, kad O. K. skambindavo D. J., bet ši neatsiliepdavo (t. 1, b. l. 41-42);

5.3.       2024 m. gruodžio 14 d. informaciniu pranešimu Roik 0124000771544, kur D. J. 16.05 val. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad prieš 30 min., jai būnant pas mamą O. K., ji pranešėjai trenkė per veidą, sumušė nosį ir subraižė rankas; pranešimo papildyme nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 19 d. 15.09 val. į Mažeikių regioninę ligoninę kreipėsi D. J., kuri dėl nosies kaulo lūžio gydosi ambulatoriškai (t. 1, b. l. 15-16);

5.4.       2024 m. gruodžio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 14 d. apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini),  esančio gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu neblaivi mama O. K. ( girtumą nusistatyti atsisakė), rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo dukrai D. J. (2,64 prom. girtumas) į veido sritį, t. y., nosį, bei pastūmė į virtuvės sieną, ko pasėkoje D. J. nusibrozdino dešinės rankos plaštaką. Tokiais veiksmais D. J. patyrė fizinį skausmą. Įtariamoji sulaikyta (t. 1, b. l. 9);

5.5.       2024 m. gruodžio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nuvykus nurodytu adresu pranešėja D. J., nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 14 d. dienos metu atvyko pas mamą O. K. į svečius kartu su savo sugyventiniu N. B.. Pas pranešėjos D. J. mamą vyko išgertuvės, kurių metu tarp moterų kilo žodinis konfliktas dėl prieš 20 metų buvusių įvykių, ko pasėkoje O. K. priėjusi prie dukters D. J. rankos kumščiu jai trenkė vieną kartą į veido sritį, t. y., į nosį, ir po smūgio D. J. pradėjo kraujuoti nosis. Taip pat O. K. pastūmė savo dukrą, dėl ko ši atsitrenkė į virtuvės sieną ir nusibrozdino dešinės rankos plaštaką. Tokiais veiksmais D. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje nuo 0 iki 10 moteris įvertino 8 balais. O. K. įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo neadekvačiai, nerišliai, griuvinėjo bei svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau girtumą nusistatyti atsisakė. Moteris dėl girtumo būklės nieko nesugebėjo paaiškinti apie įvykį. O. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių areštinę. (t. 1, b. l. 17-19);

5.6.       2024 m. gruodžio 14 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kur nurodyta, kad apžiūrint D. J. kūną veido srityje ant nosies matosi paraudimas, ant odos galimai kraujo dėmės; ant dešinės rankos plaštakos matomas nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžių kūno sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 26-33);

5.7.       2025 m. sausio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 10/2025 (04), kurioje nurodyta, kad D. J. nustatytas sužalojimas: nosikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant s kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. D. J. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į Regioninę Mažeikių ligoninę 2024 m. gruodžio 19 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. D. J. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 56);

5.8.       2024 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95472066067, skambučio pradžia 2024-12-14 16:00:07)“, BPC ID 95472066067, skambinusio asmens telefono Nr. +37062110557, skambučio pradžia – 2024 m. gruodžio 14 d. 16.00 val., įrašo trukmė - 04:15 min., kuriame pranešėja nurodė, jog „kaip ir buvo muštynės su mama, anksčiau; atvažiavau pas mamą į svečius ir pasakiau mamai, dėl ko ant vyro lipdavo, gavau į nosį, kaip dabar pareiškimą rašyti?; noriu ant mamos tiesiog rašyti pareiškimą; viskas vyko (duomenys neskelbtini),  miestelyje prieš pusę valandos; į nosį davė, kraujas bėgo, bet vyras užstojo; mama O. K.; praneša D. J. (t. 1, b. l. 43-44; CD diskas prie t. 1 galinio bylos viršelio);

5.9.       2024 m. gruodžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų įrašai:

9.9.1. „PSS-20241214-163044UTC+0200“, įrašo trukmė - 03:31 min. Policijos pareigūnus pasitinka pranešėja D. J., kuri teigia, kad nori mamai rašyti pareiškimą. Šalia moters stovintis vyras teigia, kad „jai šiandien dėjo į nosį“. D. J. teigia, kad pasakė mamai „dėl ko ant žento lipa“, tada gavo nuo mamos į nosį. Vyras teigia, kad prieš 20 metų, kai susipažino su D. J., jo uošvienė lipo ant jo. Moteris nori rašyti pareiškimą. Pareigūnai informuoja, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei moteriai sukėlė fizinį skausmą, mama bus sulaikyta ir išvežta į Šiaulių areštinę;

9.9.2. „PSS-20241214-163747UTC+0200“, įrašo trukmė - 28:50 min. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Namo viduje senyvo amžiaus moteris teigia, kad jai dukra trenkė per veidą, ją sumušė, tada ji kumščiu trenkė dukrai į nosį. Moters kalbos dėl jos neblaivumo negalima suprasti. D. J. parodo, kad su mama ritosi virtuvėje, kad ji mamos nemušė, kad mama pirmoji pradėjo, trenkė jai per nosį. Sulaikoma senyvo amžiaus moteris. Atliekama D. J. apžiūra, fotografuojama. Informuojama, kad, kai moteris bus blaivi, ji bus apklausta policijoje (t. 1, b. l. 46-47, CD diskas prie t. 1, galinio bylos viršelio).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija

6.       BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

7.       Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

8.       Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai savo dukrai į nosį, dėl to, kad dukra jai sudavė smūgius į veidą, taip pat dėl to, kad dukra ją smaugė suėmusi už golfo kaklo, kilusio konflikto metu. Nurodė, jog netiki, kad savo suduotu smūgiu galėjo sulaužyti dukrai nosį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji D. J. būdama neblaivi įvykio vakarą lankėsi pas savo motiną O. K., tarp jų kilo konfliktas dėl prieš dvidešimt metų buvusio įvykio, dėl ko D. J. pradėjo priekaištauti savo motinai. Po to, moterys stumdėsi tarpusavyje suėmusios viena kitai už rūbų. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo kilęs konfliktas, jos buvo suėmusios už rūbų viena kitai už krūtinės, stumdėsi, patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamoji. Nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad ji mamos nemušė, buvo suėmusi jai už gerklės ir tada mama jai sudavė kumščiu į nosį. Kaltinamoji tuo pačiu metu pareigūnams nurodo, kad dukra ją smaugė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad rašo ant mamos pareiškimą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji įvertino 8 balais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai D. J. asmens apžiūros metu buvo nustatytas ant nosies matomas paraudimas ir galimai kraujo dėmės; gydymo įstaigoje buvo nustatytas nosies kaulo lūžis; valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios kūno sužalojimo lokalizaciją bei sužalojimo mąstą (nuosprendžio 5.3; 5.6 ir 5.7 punktai). Šios nustatytos aplinkybės teismui patvirtina, kad kaltinamoji O. K. kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. J. į nosį, bei padarė D. J. nustatytą kūno sužalojimą – nosikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, t. y. suduodama tiesioginį smūgį kumščiu į veidą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad dėl jos veikos pavojingi padariniai (kūno sužalojimas) yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltinamosios teisme išsakyti teiginiai, jog ji netiki, kad savo suduotu smūgiu galėjo sulaužyti nosį, suponuoja teismui išvadą, jog kaltinamoji nesiekė ir nenorėjo kilsiančių tokių padarinių, tačiau neatsisakė savo pavojingo elgesio.

9.       Teismas

10.        Teismas vertindamas įvykio aplinkybes sprendžia, kad šiam konfliktui kilti ir kaltinamosios O. K. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiosios D. J. provokuojantis elgesys, kuomet ji, būdama neblaivi (po įvykio nustatytas sunkus girtumo laipsnis), pati inicijavo konfliktinę situaciją dėl dvidešimties metų senumo įvykių, buvo suėmusi kaltinamajai už drabužių ties krūtine, taip pat, kaip pati nukentėjusioji nurodė atvykusiems pareigūnams, už gerklės (vaizdo įrašas PSS-20241214-163747UTC+0200, 0:15:35-0:15:51), stumdėsi su kaltinamąja ir ją smaugė, ir ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bausmės skyrimo motyvai

11.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams.

12.       Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Prokurorė prašė skirti kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę. Taip pat taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams paskiriant įpareigojimus. Pažymėtina, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

13.       BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

14.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

15.       Kaltinamoji O. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė netikinti, kad jos suduotas smūgis galėjo sukelti tokias pasekmes – nosikaulio lūžį, nurodė, jog gailisi dėl suduoto smūgio. Nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Teigė norėjusi atsiprašyti, tačiau nukentėjusioji po įvykio su ja nebendrauja. Tai, kad nukentėjusioji neatsiliepia į motinos skambučius ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas N. B., šią aplinkybę minėjo ir nukentėjusioji teisme. Byloje nustatytos dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Nors prokurorė prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybei, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo vertinimu, kaltinamosios O. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neginčijo, jog iki konflikto buvo išgėrusi alkoholio, kurį atsivežė dukra su sugyventiniu, tačiau neigė, jog išgertas alkoholis neturėjo įtakos jos veiksmams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad konfliktą iniciavo pati nukentėjusioji, buvo suėmusi kaltinamajai už „gerklės“, dėl ko kaltinamoji jai sudavė smūgį. Po įvykio kaltinamajai neblaivumas nustatytas nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (vaizdo įrašas PSS-20241214-163747UTC+0200, 0:08:39-0:10:20) matyti, kad kaltinamoji neatsisakė nusistatyti neblaivumo, kaip nurodyta pareigūnų tarnybiniame pranešime, o neįpūtė į alkoholio matuoklį. Tai, kad kaltinamoji kalbėjo nerišliai nesudaro pagrindo išvadai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes kaltinamoji ir teisiamojo posėdžio metu, dėl nenustatytų priežasčių, kalbėjo nerišliai. Vien tai, kad kaltinamoji įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio nesudaro pagrindo pripažinti tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamoji O. K. neteista (t. 1, b. l. 121), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebausta (t. 1, b. l. 123), yra senatvės pensininkė, yra 65 metų amžiaus. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes – dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios amžių sprendžia kad šiuo atveju kaltinamajai vienintelės BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kuri laikoma griežčiausia už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininkės asmenybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajai taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numato BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamosios O. K. atžvilgiu, bus pasiekti O. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Bausmės dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

16.       Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu (BPK 273 straipsnis), kaltinamoji O. K. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17.       Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, 5 dalies 4 punktu, O. K. skirtini įpareigojimai ir draudimai:

17.1.       dalyvauti elgesio pataisos programoje;

17.2.       per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai D. J. padarytą turtinę žalą;

17.3.       draudimas šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

18.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 14 d. 17.05 val. iki 2024 m. gruodžio 15 d. 10.30 val., ir laikytina, kad O. K. yra atlikusi 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

19.       Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

20.       Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai O. K. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai

21.       Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 329,55 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 73-76). Žala atsirado dėl kaltinamosios O. K. nusikalstamų veiksmų, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamoji O. K. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė, jog gavusi pensiją atlygins padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 329,55 Eur suma priteistina iš kaltinamosios O. K. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

22.       Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 34,95 Eur turtinės žalos atlyginimo už D. J. paskaičiuotos ligos išmoką (t. 1, b. l. 59-65). Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamosios O. K. nusikalstamų veiksmų, nes nukentėjusioji buvo nedarbinga, jai laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, padarytos turtinės žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamoji O. K. su civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys tenkintinas ir 34,95 Eur D. J. išmokėta ligos išmoka priteistina iš kaltinamosios O. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

23.       Nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai O. K. dėl nusikalstama veika padarytos 184,01 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 10184,01 Eur (t. 1, b. l. 95-101).

24.       Prašomos priteisti turtinės žalos sumą – 184,01 Eur, nukentėjusioji grindžia šiais jos patirtais nuostoliais: negautos pajamos, būnant nedarbingume – 176,11 Eur, šiuos patirtus nuostolius patvirtina viešosios įstaigos Regioninė Mažeikių ligoninė pažyma apie negautas pajamas (t. 1, b. l. 98); vaistai – 7,90 Eur. 

25.       Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

26.       Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji D. J. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba, dėl patirto sužalojimo ir gydymo buvo nedarbinga nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 65), dėl buvusio nedarbingumo sumažėjo jos darbinės pajamos, pirko vaistus. Padaryta žala atsirado dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios O. K. veiksmų, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios O. K. nukentėjusiajai 184,01 Eur turtinės žalos atlyginimo.

27.       Minėta, nukentėjusioji pateikė reikalavimą kaltinamajai atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, jog po šio įvykio nukentėjusiajai atsirado nepasitikėjimas savimi, uždarumas, nesaugumo jausmas, kurį laiką ją lydėjo emociniai sunkumai. Buvo operuota Regioninėje Mažeikių ligoninėje, kur patyrė ilgalaikius nepatogumus, nes jai buvo sutinęs veidas. Ji nesirodė viešumoje, nes vengė sutikti draugus ir pažįstamus, kompleksavo, kad nepamatytų ir svetimi žmonės. Teisme nurodė, jog sunku įvardinti, kodėl prašo būtent tokios sumos, nes išgyveno skausmą, gėdą, nepatogumą. Sunku pinigais įvertinti ką patyrė: kiek nervų, ašarų, nemigos. Juto skausmą, nepatogumą, stresą, nemiegojo naktimis, ėjo darbą su deformuota nosimi, su mėlyne po akimi. Operacija nebuvo iš karto daroma, tarėsi su gydytoja, kas bus daroma gruodžio 30 d., bet operacija buvo padaryta anksčiau. Gruodžio 16 d. jai pasibaigė atostogos, reikėjo eiti į darbą, negalėjo imti nedarbingumo, nes yra pagrindinė šeimos maitintoja. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog nesutinka su jokia neturtinės žalos atlyginimo suma.

28.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29.       Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

30.       Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nukentėjusiosios D. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

31.       Nukentėjusioji nurodė, jog patyrė žalą, nes dvi dienas ėjo į darbą su deformuota nosimi, su mėlyne po akimi, buvo gėda, negalėjo kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių nes ten dirba pažįstama. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. J. dėl patirto sužalojimo, tą patį vakarą į ligoninę nesikreipė, nors pareigūnai jau įvykio vietoje jai nurodė, kad nosis yra deformuota. Nukentėjusioji teisme teigė, jog iš karto nesikreipė į gydytojus, nes reikėjo išblaivėti. Nukentėjusioji pas medikus kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 19 d., t. y., po penkių dienų kreipėsi, nors pati dirba VšĮ Mažeikių ligoninėje, buvo nedarbinga nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., jai 2024 m. gruodžio 23 d. buvo atlikta operacija – nosies kaulų uždara repozicija, tą pačią dieną, po kelių valandų išrašyta iš stacionaro tolimesniam ambulatoriniam stebėjimui ir gydymui (t. 1, b. l. 99-100). Nukentėjusioji tvirtino, kad dėl suduoto smūgio į veidą patyrė skausmą, nepatogumą. Esant nukentėjusiajai D. J. nustatytam nosikaulio lūžiui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus buityje, sutriko jo įprastas gyvenimo ritmas, todėl yra pagrindas jai priteisti neturtinę žalą.

32.       Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios nusikalstama veika padarytas pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai, kad kaltinamoji veiką padarė netiesiogine tyčia, jos atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu (suduotas vienas smūgis į veido sritį), pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, tai jog padarytas sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajai tęstinių padarinių, tai pat kaltinamosios amžių, tai, kad yra senatvės pensininkė, jos gaunamas pajamas sudaro 434,46 Eur išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (t. 2, b. l. 69-72), į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, formuojamą teismų praktiką, sprendžia, jog D. J. prašoma priteisti 10 000,00 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas D. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai 900 Eur neturtinės žalos iš O. K.. Teismo vertinimu, nurodyta priteistina suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą tiek fizinę, tiek ir moralinę skriaudą nukentėjusiajai bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su BPC skambučio garso įrašu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, bei įtariamosios nuotoline apklausa saugoma prie bylos t. 1 viršelio, paliktina kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš 2025 m. birželio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-07123 matyti, kad nukentėjusiajai D. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 916,67 Eur. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios O. K. amžių, gaunamas pajamas, sprendžia, jog nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios žymiai pablogintų jos turtinę padėtį, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

O. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti ją 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

–       dalyvauti elgesio pataisos programoje;

–        per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai D. J. padarytą turtinę žalą;

–       uždraudžiant šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai D. J. padarytą turtinę žalą;

– uždraudžiant šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu O. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gruodžio 14 d. 17.05 val. iki 2024 m. gruodžio 15 d. 10.30 val., ir laikyti, kad O. K. yra atlikusi 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

        Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkini ir priteisti iš O. K. 329,55 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 55 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti ir priteisti iš O. K. 34,95 Eur (trisdešimt keturis eurus 95 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Civilinės ieškovės D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. K. nukentėjusiajai D. J. 184,01 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 01 ct) turtinės žalos atlyginimo; 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 1 CD diską su BPC skambučio garso įrašu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, bei įtariamosios nuotoline apklausa – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

IIšsaiškinti O. K. jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti O. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                                                                                              Sigita Rozgaitė