Civilinė byla Nr. e2S-735-460/2020

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03547-2019-2

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

            3.5.23; 3.4.1.12.6.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uphamster“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uphamster“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei ,,Semelitas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Civilinė byla pradėta nagrinėti pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,Uphamster“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB ,,Semelitas“.

2.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 8 d. išdavė teismo įsakymą, kurio pagrindu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB ,,Semelitas“ 6069,48 EUR skolą, 64,85 EUR palūkanas, 40 EUR kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 35 EUR žyminį mokestį, 150 EUR teisinės pagalbos išlaidų kreditorei UAB ,,Uphamster“.

3.       Pirmosios instancijos teisme 2019 m. gruodžio 13 d. gautas UAB ,,Semelitas“ prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo, kuriuo skolininkė prašo atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymo, priimto c. b. Nr. eL2-6235-328/2019, vykdymą ir priteisti iš kreditorės UAB ,,Uphamster“ skolininkei UAB ,,Semelitas“ tai, kas buvo pagal panaikintą teismo įsakymą išieškota iš UAB ,,Semelitas“, iš viso priteisiant iš UAB ,,Uphamster“ įmonei UAB,,Semelitas“ 7 289,76 Eur.

4.       Kreditorė UAB ,,Uphamster“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartimi nutarta netenkinti kreditorės UAB ,,Uphamster“ prašymo dėl bylos sustabdymo, tenkinti skolininkės UAB ,,Semelitas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo, atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019 vykdymą, priteisti iš kreditorės UAB ,,Uphamster“ 831,88 EUR bylinėjimosi išlaidas skolininkei UAB ,,Semelitas“. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.                      Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą išvadai, jog šios civilinės bylos negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, teisme nagrinėjama pagal ieškovės UAB ,,Uphamster“ ieškinį atsakovei UAB ,,Semelitas“ dėl skolos priteisimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kreditorės nurodyta aplinkybė, jog reikalavimas yra grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra) per se (savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti civilinių bylų ryšį tokia apimtimi, kad kitoje ginčo teisena iškeltoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turėtų įrodomąją ir/ar prejudicinę galią šioje byloje.

5.2.                      Teismas, atsižvelgęs, kad teismo įsakymas, kurio pagrindu iš skolininkės išieškotos lėšos yra panaikintas kreditorei nepateikus ieškinio, o įsakymo įvykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimami skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, skolininkės UAB ,,Semelitas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo kaip pagrįstą tenkino ir skolininkei grąžino tai, kas pagal panaikintą teismo įsakymą buvo iš jos išieškota.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą del 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymo vykdymo atgręžimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Kreditorės įsitikinimu, sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes, visų pirma, civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka ir nebuvo priimtas toks galutinis teismo sprendimas, kuris vėliau panaikintas bylą išnagrinėjus apeliacine ar kasacine tvarka; antra, teismo įsakymas panaikintas ne dėl to, kad jis pripažintas neteisėtu, o dėl to, jog buvo įvykdytas.

6.2.                      Sąžiningai įvykdytas teismo įsakymas negali būti atgręžtas, jeigu išnagrinėjus bylą, teismo įsakymu tenkinti reikalavimai pripažįstami pagrįstais ir nėra atmetami, nes tokiu būdu būtų ginami skolininkės nesąžiningi veiksmai pavėluotai teikiant prieštaravimus, o vėliau nepagrįstai ir nesąžiningai ginčijant kreditorės reikalavimus.

6.3.                      Kreditorės manymu, 2019 m. gegužės 8  d. teismo įsakymas negalėjo būti panaikintas, o civilinė byla negalėjo būti nutraukta CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes kreditorė ieškinio neteikė sąmoningai, kadangi manė, jog antstoliui išieškojus skolą iš skolininkės, kreditorė nebeturi faktinio pagrindo reikšti ieškinį skolininkei, be to, teikti ieškinį po skolininkės pateiktų prieštaravimų yra kreditorės teisė, o ne pareiga ir ieškiniui pateikti įstatymas numato atskirus senaties terminus, kurie šiai dienai nėra pradelsti. Ieškinys buvo pareikštas jau vėliau, po teismo įsakymo panaikinimo atskiroje byloje, kadangi kreditorei iškilo grėsmė, kad teismui tenkinus nepagrįstą teismo įsakymo vykdymo atgręžimą, jis gali prarasti išieškotas jos naudai lėšas iš skolininkės.

6.4.                      Nesustabdžius šios civilinės bylos, ateityje gali pasunkėti galimai kreditorei palankaus civilinėje byloje Nr. e2-1366-911/2020 priimto teismo sprendimo vykdymas. Į visa tai teismas privalėjo atsižvelgti priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau visiškai nepasisakė dėl tokios visiškai realios situacijos, kurios atsiradimas prieštarautų bylų nagrinėjimo ekonomiškumo bei protingumo principams.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo patenkinti skolininkės 2019 m. lapkričio 19 d. prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, neturėjo priimti skolininkės prieštaravimų bei neturėjo jų pagrindu panaikinti įsiteisėjusį teismo įsakymą. Vien dėl šių aplinkybių, teismo nutartis turi būti panaikinta, o skolininkės elgesys, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismo priteistų net 831,88 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingas suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir neadekvatus vertinant bylos sudėtingumą.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Šioje proceso stadijoje kreditorė UAB „Uphamster“ negali kelti klausimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties panaikinti teismo įsakymą pagrįstumo;

7.2.                      Kreditorės UAB „Uphamster“ pateikta elektroninio susirašinėjimo ištrauka yra ištraukta iš konteksto ir nepatvirtina kreditorės argumentų.

7.3.                      Skolininkės UAB „Semelitas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o jų dydis atitinka teisingumo ministro įsakymo nuostatas bei bylos sudėtingumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta bylos nestabdyti ir atgręžti procesinio sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). 

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantė prašo priimti papildomus įrodymus (Creditinfo išrašą apie UAB „Semelitas“ rekvizitus, kur nurodyti vadovės kontaktiniai duomenys, bei kreditorės siųstą 2019 m. liepos 24 d. ei. laišką skolininkės vadovei). Apeliantės nuomone, minėti įrodymai patvirtina, kad Kreditorė 2019 m. liepos 24 d. ei. paštu informavo skolininkės vadovę apie savo ketinimą kreiptis j antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teigia, kad šie įrodymai svarbūs siekiant objektyviai išspręsti kilusį ginčą.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad apeliantės pateikti dokumentai skolininkei yra žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų įrodymų turiniu, pažymėtina, kad dėl minėtų įrodymų skolininkė pateikė atsikirtimus, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą bei vertinami.

Dėl bylos sustabdymo

14.       Apeliantė skunde nurodo, jog nesustabdžius šios civilinės bylos, ateityje gali pasunkėti galimai kreditorei palankaus civilinėje byloje Nr. e2-1366-911/2020 priimto teismo sprendimo vykdymas. Į visa tai teismas privalėjo atsižvelgti priimdamas skundžiamą nutartį, tačiau visiškai nepasisakė dėl tokios visiškai realios situacijos, kurios atsiradimas prieštarautų bylų nagrinėjimo ekonomiškumo bei protingumo principams.

15.       Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas netenkino kreditorės prašymo sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1366-911/2020, kurioje tarp šalių sprendžiamas analogiškas klausimas ginčo teisena (ginčas, kilęs iš tos pačios šalių sudarytos sutarties bei iš tos pačios jos pagrindu išrašytos 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos faktūros, dėl kurio 2019 m. gegužės 8 d. buvo priimtas teismo įsakymas ir dėl kurio vykdymo atgręžimo skolininkė yra pateikusi pareiškimą).

16.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai tokia galimybė tiesiogiai įrašyta Civilinio proceso kodekse, bei tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje įrašyta, jog dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. 

17.       CPK nėra numatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).

18.       Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis skundžiama visa apimtimi, tačiau dėl aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2-816/2012; Nr. 2-1544/2014; Nr. 2-1316-186/2017) spręstina, kad nesustabdžius bylos nagrinėjimo nėra užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai. Be to, nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti, nes teismas nutartimi įstatymo nuostatų pakeisti negali.

19.       Kaip minėta, teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą sustabdyti bylą, apskundimo įstatymas nenumato. Taigi, gavęs apeliantės atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirojo skundo dalį dėl bylos sustabdymo nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymo vykdymo atgręžimo

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi tenkino skolininkės UAB ,,Semelitas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo ir atgręžė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6235-328/2019 vykdymą.

21.       Apeliantės įsitikinimu, sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes, visų pirma, civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka ir nebuvo priimtas toks galutinis teismo sprendimas, kuris vėliau panaikintas bylą išnagrinėjus apeliacine ar kasacine tvarka; antra, teismo įsakymas panaikintas ne dėl to, kad jis pripažintas neteisėtu, o dėl to, jog buvo įvykdytas.

22.       CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LSĮ vaistinė „Vyturys“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2010).

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aliuminio konstrukcija“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu buvo išreikštas proceso įstatyme reglamentuota tvarka ir būdais, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti ir teismui panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus reikalavimų tenkinimas teismo įsakymo proceso tvarka tapo teisiškai nebeįmanomas, todėl visi iki to atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas kreditoriaus reikalavimas ir kreditoriaus naudai išieškotos lėšos, laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo, o kreditorius ir skolininkas turi būti sugrąžinami į iki teismo įsakymo įvykdymo buvusią padėtį taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aliuminio konstrukcija“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014). Aplinkybė, kad byloje kreditorius nepareiškė ieškinio, nelemia kitokio teisės aiškinimo, kadangi atsirado skolininko prieštaravimų pareiškimo pasekmės – teismo įsakymo panaikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindama išdėstytus argumentus konstatuoja, jog kreditorei nepareiškus ieškinio civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ir panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. teismo įsakymą teisėtai bei pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Atgręžimo kontekste pridėtina, kad lėšų grąžinimas (atgręžimas) negali būti sustabdytas iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas kitoje civilinėje byloje ginčo teisena, kadangi toks sustabdymas reikštų apeliantės neproporcingą pranašumą prieš skolininkę neapibrėžtą laiką disponuoti skolininkės lėšomis, kurios išieškotos panaikinto procesinio sprendimo pagrindu. Dėl minėtų priežasčių apeiantės argumentai dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo negalimumo atmetami kaip nepagrįsti.

26.       Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo patenkinti skolininkės 2019 m. lapkričio 19 d. prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, neturėjo priimti skolininkės prieštaravimų bei neturėjo jų pagrindu panaikinti įsiteisėjusį teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės pateikiami argumentai dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti, skolininkės prieštaravimų priėmimo bei teismo įsakymo panaikinimo neapima skundžiamos nutarties apeliacijos objekto, nėra apskundimo dalykas, todėl jie negali būti ir nėra vertinami. Apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinys – tai, kad skolininkei apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo įsakymą neabejotinai buvo žinoma dar po jo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. birželio-liepos mėnesiais, vėlgi nesudaro pagrindo kitai išvadai dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš kreditorės UAB ,,Uphamster“ 831,88 Eur bylinėjimosi išlaidų skolininkei UAB ,,Semelitas“. Apeliantė nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas net 831,88 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingas suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir neadekvatus vertinant bylos sudėtingumą.

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir Rekomendacija).

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkės UAB „Semelitas“ pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šio prašymo prieduose tiksliai aprašytos visos patirtos išlaidos ir jų pagrįstumas. Ataskaitoje nurodyta, kad skolininkei buvo suteiktos šios paslaugos: pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti parengimas (tai, vadovaujantis Rekomendacija sudaro 131,76 Eur + 329,40 Eur = 461,16 Eur); pareiškimo Klaipėdos apylinkės teismui dėl 2019 m. gegužės 8 d. teismo sakymo vykdymo atgręžimo ir nuostolių atlyginimo parengimas (tai, vadovaujantis Rekomendacija sudaro 527,04 Eur); UAB „Uphamster“ atsiliepimo ir prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo vykdymo atgręžimo, analizė ir nuomonės teismui parengimas (tai, vadovaujantis Rekomendacija sudaro 131,76 Eur). Pridėtina, kad pati apeliantė yra atsakinga dėl kilusių pasekmių, t. y. dėl skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios procesiniu sprendimu yra priteistos iš apeliantės skolininkei.

30.       Teismas konstatuoja, kad skolininkei priteistos 831,88 Eur išlaidos advokato paslaugoms atlyginti neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės argumentu, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad išlaidų dydis viršija Rekomendacijoje nurodytus dydžius bei pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės elgesys byloje buvo nesąžiningas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra būtinos, pagrįstos ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jų mažinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

31.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, nutrauktinas, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijoje.

34.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus esminius apeliacinio atskirojo skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo skolininkė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismui pateikti įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 481,89 EUR atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Pažymėtina, kad skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (543,20 Eur), išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus atskirojo skundo, skolininkei iš apeliantės priteistina 481,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uphamster“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d.

Skolininkei uždarajai akcinei bendrovei ,,Semelitas“ (į. k. 302894865) priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uphamster“ 481,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                      Aušra Maškevičienė