Teikimas Nr. TS-2-1015/2019

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-250  dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

n u s t a t ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir D. L. pasiųstas atlikti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu skirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (įskaitant 7 mėn. 15 d.).

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 24 d., 1/3 bausmės dalį atliko 2018 m. kovo 25 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 29 dienai – 11 mėnesių ir 26 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2018 m. lapkričio 29 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-46 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-250 nutarė netaikyti nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.  

Nuteistasis D. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-250 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad jis 2018 m. gegužės 10 d. jau buvo svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje, tačiau tada Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo bei nustatė šias rekomendacijas – iki pakartotinio svarstymo dalyvauti AA grupės užsiėmimuose, konsultuotis su psichologu ir dirbti gerbūvio darbus. Jis vykdė visas Komisijos rekomendacijas – lankė AA užsiėmimus, konsultavosi su įstaigos psichologu, atliko gerbūvio darbus. 2018 m. gegužės 28 d. jam buvo suteikta teisė be sargybos dirbti Vilniaus pataisos namų administracijoje darbininku, kur dirba iki šiol jau septintą mėnesį. Būdamas pataisos namuose jis jokių nusižengimų nedarė, elgėsi gerai, reikalui esant, atliko gerbūvio darbus. 2018 m. rugsėjo 21 d. jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir į pataisos namus jis turėjo grįžti 2018 m. rugsėjo 24 d. Būnant namuose 2018 m. rugsėjo 23 d. vakare jis su savo tėvais ir sugyventine sėdėjo prie stalo ir išgėrė tris stikliukus alkoholio. Netrukus į namus atėjo pareigūnai ir alkotesteriu jam nustatė 1,9 promilės girtumą. Teigė, jog jis išgėrė visai nedaug, niekur iš namų neėjo, buvo ramus ir nieko nepažeidinėjo. Jam 2018 m. rugsėjo 24 d., 9.00 val. grįžus į pataisos namus alkotesteriu vėl buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 0,16 promilės girtumas. Teigia, jog toks girtumas jam galėjo būti nustatytas dėl tol, kad prieš išvažiuodamas į Vilnių jis stotyje išgėrė giros „Smetoniška“. Praėjus pusvalandžiui jis vėl papūtė į alkotesterį ir jam jau buvo nustatyta 0,00 promilių. Tačiau už tai jam skyrė 15 parų KTP. Atlikęs nuobaudą jis toliau dirbo be sargybos, jokių nusižengimų nepadarė bei apie alkoholį net nenori pagalvoti. Prašo teismo suteikti jam galimybę išeiti iš pataisos namų anksčiau laiko, teigia, jog jis yra tikrai pasitaisęs, pažada nevartoti alkoholio, iš karto įsidarbinti ir gyventi ramų gyvenimą su šeima. Būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti priteistas sumas.    

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Nuteistojo D. L. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.  

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis D. L. Lygtinio paleidimo komisijoje yra svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Lygtinio paleidimo komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei pateikė šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dalyvauti AA grupės užsiėmimuose, atlikti gerbūvio darbus, konsultuotis su įstaigos psichologu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimis nuteistojo skundai dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo buvo atmesti. Nuteistasis D. L. vykdė visas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, lankė AA užsiėmimus, atliko gerbūvio darbus (tvarkė Vilniaus pataisos namų apsaugos ruožo perimetrą), kelis kartus konsultavosi su įstaigos psichologe.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu neigia palaikantis ir besivadovaujantis kriminaline subkultūra, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Pripažįsta savo kaltę ir atsakomybę už nusikalstamą veiką, pradeda suvokti jos daromą žalą visuomenei. Supranta įstatymų svarbą kaip visuomenės reguliavimo priemonę, jos laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, nors visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Šiuo metu nuteistojo motyvacija nenusikalsti yra ganėtina. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. sausio 25 d. paprastosios grupės sąlygomis. Jis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, nuo 2018 m. balandžio 7 d. pradėjo lankytis kassavaitinius psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimus. D. L. turi spec.vidurinį išsilavinimą, turi traktorininko, statybininko, šaltkalvio specialybes. Jo darbo stažas apie 20 metų, iki nuteisimo buvo registruotas darbo biržoje. Šiuo metu jis dirba, taip pat gauna pinigines perlaidas ir turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Vilniaus pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis šiuo metu yra skolingas 1439,67 Eur, iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuota 34,23 Eur. Nuteistasis telefonu ir laiškais palaiko socialinius ryšius su tėvais ir sugyventine, pasimatymų metu nelankomas. D. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), yra gautas teigiamas atsakymas dėl jo apgyvendinimo.    

Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus. Amžius pirmo teistumo metu 17 m. Nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta. Nusikaltimą padarė vienas, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Pats nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, prisimena tik vieną pabandymą parūkyti kanapių ir jam nepatikusias vartojimo pasekmes. Bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota. D. L. taip pat neigia žalingą alkoholio vartojimą, tačiau pripažįsta, kad anksčiau norėjo koduotis nuo šio žalingo įpročio, yra baustas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, už vairavimą išgėrus, taip pat keletą kartų probacijos tarnybos buvo rastas neblaivus, taip pažeisdamas teismo nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina tai, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 7-300 nuteistajam D. L. buvo leista trims paroms nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., 10.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 10.00 val. imtinai išvykti į namus adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK reagavimo patruliai, nuvykę patikrinti D. L. 2018 m. rugsėjo 22 d., 22.40 val., jo gyvenamosios vietos adresu, namuose nieko nerado, buto durų niekas neatidarė, buto languose šviesos nebuvo, jokių garsų bute nesigirdėjo. 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 23.30 val. Reagavimo patruliams nuvykus patikrinti D. L., šis buvo rastas namuose ir jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,98 promilės girtumo laipsnis. 2018 m. rugsėjo 24 d., 09.20 val. nuteistasis grįžo į pataisos namus. Įtarus, kad jis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, 09.20 val. alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas bei nustatyta 0,16 promilės alkoholio koncentracija. D. L. su alkotesterio parodymais sutiko bei pripažino, kad išvakarėse gėrė alų. Už šį pažeidimą D. L. 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo skirta nuobauda – 15 parų KTP, kuri šiuo metu yra galiojanti. Taigi nepaisant D. L. paaiškinimų skunde, susijusių su neblaivumo nustatymu, iš kurių matyti, jog keldamas atitinkamas abejones dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, taip siekdamas švelninti savo padėtį, bei, teismo nuomone, pateisinti savo elgesį, vis dėlto pastarasis faktas vertintinas kaip nustatytas ir yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimybės jį lygtinai paleisti. Pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dėl alkoholio vartojimo kylančios problemos yra sietinos su didesne nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas nebuvo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 45 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 23 balai (yra galimybė mažinti). Balai nuo ankstesnio vertinimo nepasikeitė, t.y. nenustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vieningą Komisijos sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, teismas sprendžia, kad nuteistajam D. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, nesant tam įstatyme numatyto formalaus pagrindo, o būtent - nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant. Kadangi nuteistasis šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, kiti nuteistojo skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo pagrindo vertinimu, nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo D. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-250 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Ingrida Mikužytė