Civilinė byla Nr. 2A-333-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-06161-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko, uždarajai akcinei bendrovei „Mobvita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Akvameda Plius“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. K. patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 138–149) prašė: 1) pripažinti tariamu sandoriu pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3, sudarytą 2016-11-30 tarp BUAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „Mobvita“, taikyti restituciją ir perduoti parduotus daiktus BUAB „Dumesta“ ir ko; 2) pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį, 2016-11-30 sudarytą tarp UAB „Mobvita“ ir UAB „Akvameda Plius“, taikyti restituciją ir grąžinti parduotus daiktus BUAB „Dumesta“ ir ko; 3) išreikalauti iš BUAB „Dumesta“ ir ko neteisėto valdymo ieškovui priklausantį turtą: džiovinimo būgną Elektrolux TT270, džiovinimo būgną AGA, džiovinimo būgną Renzaccci, 2 skalbimo mašinas Renzacci S10, pakavimo įrenginį Saldatura Ecologija, lyginimo volą GMP, skalbimo mašiną Krebe Tippo PS-15E, lyginimo stalą Renzacci, sauso valymo mašiną Serena Green 480, skalbinių gręžimo įrenginį Sokolmatic, kompresorių Apollo, nudėminimo stalą, svarstykles Cas ir svarstykles (pilkas); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad, būdamas vieninteliu BUAB „Dumesta“ ir ko akcininku ir direktoriumi, įrengimų nuomos sutartimi, sudaryta 2008-11-03 (toliau – ir nuomos sutartis), iki 2016-11-03 išnuomojo BUAB „Dumesta“ ir ko įrenginius, skirtus skalbimo – valymo paslaugų teikimui, kurių bendra vertė – 7 000 Eur. Nuomos sutarties 10 punkte šalys sulygo, kad nuomininkė BUAB „Dumesta“ ir ko ieškovui mokės 500 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį, tačiau jis mokamas nebuvo, nes ieškovas, atsižvelgdamas į nuomininkės finansinę būklę, mokesčio nereikalavo, siekdamas gerinti BUAB „Dumesta“ ir ko finansinę padėtį. Pirkimo – pardavimo sutartimi 2014-04-13 ieškovas pardavė BUAB „Dumesta“ ir ko akcijas, o nuo 2016-05-03 jis buvo atleistas iš BUAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus pareigų.
3. Pasibaigus nuomos sutarties terminui (2016-11-03), ieškovas 2016-11-21 pateikė BUAB „Dumesta“ ir ko prašymą grąžinti išnuomotus įrenginius, tačiau 2016-11-28 atsakovė UAB „Dumesta“ ir ko įrenginius grąžinti atsisakė, nurodydama, jog nėra duomenų, kad jie iš tiesų priklauso ieškovui: BUAB „Dumesta“ ir ko buhalterijoje įrenginiai nėra apskaityti, nėra sąskaitų už jų nuomą.
4. Atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko dalį įrenginių (džiovinimo būgną Elektrolux TT270, džiovinimo būgną AGA, džiovinimo būgną Renzaccci, 2 skalbimo mašinas Renzacci S10, pakavimo įrenginį Saldatura Ecologija, lyginimo volą GMP, skalbimo mašiną Krebe Tippo PS-15E, lyginimo stalą Renzacci, skalbinių gręžimo įrenginį Sokolmatic ir svarstykles Cas) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3 2016-11-30 pardavė atsakovei UAB „Mobvita“, kuri tą pačią dieną dalį šių įrenginių (džiovinimo būgną Elektrolux TT270, džiovinimo būgną AGA, džiovinimo būgną Renzaccci,       2 skalbimo mašinas Renzacci S10, lyginimo volą GMP, skalbimo mašiną Krebe Tippo PS-15E ir lyginimo stalą Renzacci) perleido atsakovei UAB „Akvameda Plius“.
5. Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai sudaryti siekiant išvengti grąžinti ieškovui priklausantį turtą (įrenginius), todėl  pirkimo – pardavimo sandoris, 2016-11-30 sudarytas tarp BUAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „Mobvita“, laikytinas tariamu, o sandoris, sudarytas tarp UAB „Mobvita“ ir UAB „Akvameda Plius“, laikytinas sudarytu dėl piktavališko šalių susitarimo. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog nuo 2016 m. kovo mėn. BUAB „Dumesta“ ir ko dirba tik 2 darbuotojai, kai teikti skalbimo – cheminio valymo paslaugoms būtinas didesnis darbuotojų skaičius. Bendrovė nuo 2017-01-09 nustojo teikti minėtas paslaugas, BUAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietas išsinuomojo UAB „Akvameda Plius“, kuri taip pat vykdo skalbimo – cheminio valymo paslaugų teikimą. Darbuotojai, dirbę BUAB „Dumesta“ ir ko skalbyklose – cheminėse valyklose, buvo įdarbinti UAB „Akvameda Plius“, ginčo įrenginiai juos perleidus ginčijamais sandoriais buvimo vietos nepakeitė, po šių sandorių sudarymo BUAB „Dumesta“ ir ko ir toliau jais disponavo iki 2017-01-09, todėl jų faktinis perleidimas UAB „Mobvita“ realiai nebuvo įvykęs. Pasak ieškovo, iš esmės UAB „Dumesta“ ir ko veiklą perėmė ir vykdo UAB „Akvameda Plius“. Taip pat pažymėjo, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti tą pačią dieną, o UAB „Mobvita“ perleido UAB „Akvameda Plius“ ginčo turtą už beveik tokią pačią kainą, už kurią įsigijo jį (įsigijo už 3 018,95 Eur, perleido už 3 025 Eur), t. y. iš sandorio negavo jokio pelno, kas parodo, jog šis sandoris tarp šalių sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.).
6. Pirkimo – pardavimo sandoris, sudarytas tarp UAB „Mobvita“ ir UAB „Akvameda plius“, yra sudarytas tą pačią dieną, tarp bendrovių, kurių savininkus sieja draugystės ryšiai, antrasis sandoris, kaip ir pirmasis, sudarytas jau vykstant teisminiam ginčui tarp šalių, UAB „Mobvita“ ir UAB „Akvameda Plius“ žinant, jog perleidžiamas turtas priklauso ieškovui (CK 1.91 str.).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2017-06-23 sprendimu (t. 4, b. l. 24–27) ieškovo S. K. ieškinį atsakovėms BUAB „Dumesta“ ir ko, UAB „Mobvita“ ir UAB „Akvameda Plius“ atmetė; iš ieškovo atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko naudai priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 34,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė esąs teisėtas ginčo įrangos savininkas. Ieškovas nuosavybės teisę į ginčo skalbimo įrangą įrodinėjo pirkimo – pardavimo sutartimi, 2008-08-10 sudaryta tarp jo ir Waescherei Konig GmbH, kurioje nurodoma, kad ieškovas už 20 000 Eur bendrą kainą įsigijo 12 vnt. įrangos, bei įrenginių instrukcijomis. Teismui vertinant šiuos įrodymus kilo abejonės dėl ieškovo pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties tikrumo, kadangi minėtoje sutartyje nėra pažymėta, ar sutartis buvo realiai įvykdyta, t. y. ar ieškovas sumokėjo kainą ir ar priėmė įrenginius, nėra aišku, ar sutartį pasirašęs asmuo yra Waescherei Konig GmbH vadovas, ar įgaliotas asmuo, sutarčiai nėra suteiktas registro numeris, nėra įmonės antspaudo. Taip pat nėra duomenų apie įrenginių įvežimą iš Vokietijos į Lietuvą, be to, atsakovių teigimu, Vokietijos prekybos registro portale nėra duomenų apie įmonę Waescherei Konig GmbH.
9. Teismui vertinant įrenginių nuomos sutartį taip pat kilo abejonės dėl jos tikrumo, kadangi ją pasirašė ieškovas ir kaip BUAB „Dumesta“ ir ko direktorius, ir kaip nuomotojas, joje nėra registracijos numerio. Įrenginių sąrašas yra ant kitos originalios nuomos sutarties lapo pusės, tačiau nepasirašytas, pavadintas perduodamų naudojimui įrengimų sąrašu, jame nenurodyta data, todėl teismas nelaikė jo nuomos sutarties priedu. Be to, perduotų naudojimui įrengimų sąrašas iš dalies nesutampa su ieškovo pateiktoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytu daiktų sąrašu, nes perduotų naudoti daiktų sąraše yra įtraukti trys šioje sutartyje neįvardijami daiktai (kompresorius Apollo ir dvejos svarstyklės), apie kurių įsigijimą ieškovas nenurodė. Skalbimo mašina Krebe Tipo viename dokumente nurodyta su kodu PS-15E, kitame – be kodo, taip pat pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyta, koks įgytas daiktų kiekis.
10. Teismas nustatė ir tokią aplinkybę, kad ieškovo pateikta nuomos sutartis nėra apskaityta BUAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje, šios aplinkybės nepaaiškino ir ieškovas teismo posėdžio metu. Atitinkamai nenustatyta, kad išsinuomotas turtas būtų pažymėtas BUAB „Dumesta“ ir ko finansinės atskaitomybės dokumentuose, o nuomos mokestis pripažintas sąnaudomis, apskaitytos išsinuomoto turto eksploatacijos išlaidos ir pan., kas turėjo būti atliekama pagal verslo apskaitos standartus.
11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas, nenustatęs vindikacijos sąlygų, atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl pirkimo – pardavimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovių, pripažinimo negaliojančiomis. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti argumentai dėl sudarytų sandorių tariamumo ar apsimestinumo, dėl turto pardavimo tikslingumo, dėl darbuotojų skaičiaus ir bendrovių UAB „Mobvita“ bei UAB „Akvameda Plius“ vykdomos veiklos, neturi teisinės reikšmės. 

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovas S. K. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 62–72) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-23 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177-178 str., 185 str.) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, byloje esančius įrodymus vertino ne kaip jų visetą, o kiekvieną atskirai.  Atmesdamas ieškovo prašymus išreikalauti duomenis iš atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko apie įmonės balanse buvusį ilgalaikį turtą, apribojo ieškovo teisę gauti įrodymus, patvirtinančius jo ieškinio pagrįstumą (CPK 198-199 str.), dėl to neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pirkimo – pardavimo sutarties, 2008-08-10 sudarytos tarp ieškovo ir Waescherei Konig GmbH, tikrumas ir jos įvykdymas kelia abejonių, kadangi įrengimus ieškovas įsigijo už asmenines lėšas, todėl jam nebuvo svarbu gauti turto įgijimą patvirtinančius dokumentus. Įrengimai į Lietuvą buvo atgabenti S. S., apie kurį ieškovas buvo nurodęs teismui bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, teismui buvo pateikti įrenginių techniniai pasai bei naudojimosi instrukcijos, kuriais disponavo būtent ieškovas, o ne BUAB „Dumesta“ ir ko. Aplinkybės dėl Waescherei Konig GmbH vardu pasirašiusio asmens, sutarčiai nesuteikto numerio bei įmonės spaudo nebuvimo nesudaro pagrindo abejoti sutarties sudarymo faktu bei jos tikrumu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas teismui būtų pateikęs suklastotą dokumentą. Aplinkybė, kad įrenginius pardavusi bendrovė nėra įregistruota Vokietijos Prekybos registre, nėra patvirtinta oficialiais duomenimis.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nuomos sutarties tikrumas kelia abejonių, kadangi nuomos sutarties 15 punkte numatoma, kad ši sutartis taip pat laikoma ir įrenginių perdavimo – priėmimo aktu, o nuomojamų įrenginių sąrašas, kuris yra sudarytas tos pačios sutarties to paties lapo antrojoje pusėje, neginčytinai patvirtina sutarties sudarymą. Aplinkybė, jog minėtas sąrašas nėra pasirašytas, nesudaro pagrindo abejoti ar būtent tie patys įrenginiai buvo perduoti atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko. Aplinkybė, kad ieškovas išnuomojo daugiau įrenginių, nei įgijo jų Vokietijoje, negali būti laikoma pagrindu, keliančiu abejones dėl nuomos sutarties tikrumo – dalis įrenginių (kompresorius bei dvejos svarstyklės) yra įgyti Lietuvoje. Tai, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota, nepaneigia sutarties sudarymo fakto. Be to, kokiu būdu vesti įmonėje sudaromų sutarčių ar kitų dokumentų registravimą bei apskaitą pasirenka pats įmonės vadovas. Atsižvelgiant į tai, visos BUAB „Dumesta“ ir ko sutartys  nebuvo registruojamos.
4. Teismas nevertino atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko veiksmų, ieškovui pareiškus reikalavimą grąžinti įrenginius jo nuosavybėn, nevertino atsakovių sąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius.
13. Atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 46–48) prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl 2008-08-10 pirkimo – pardavimo bei nuomos sutarčių.
14. Atsakovė UAB „Mobvita“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 49–52) prašo skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2008-08-10 tarp ieškovo ir Waescherei Konig GmbH, nėra apskaitos dokumentas ir nepatvirtina įvykusio sandorio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį vertino kaip dokumentą, kurio pagrindu gali būti vykdomas ginčo įrangos pardavimas, tačiau nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio įvykusį sandorį. Siekiant konstatuoti įvykusį sandorį, būtina pateikti apskaitos dokumentus, išrašytus pardavėjo ir patvirtinančius piniginių lėšų apskaitymą įmonėje, kurie turėjo būti išduoti ir ieškovui.
2. Ieškovas, 2016-05-05 perduodamas naujajam BUAB „Dumesta“ ir ko direktoriui                 A. K. bendrovės turtą bei veiklos ir apskaitos dokumentus, į bylą pateiktos nuomos sutarties neperdavė. Be to, inventorizuojant įmonei nepriklausantį turtą yra surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurie yra perduodami įmonės buhalterijai, turto savininkui bei materialiai atsakingam asmeniui (Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 27 p., 57 p.). Byloje buvo pateikti duomenys, kad nuo 2008-11-03 iki 2016-05-03 BUAB „Dumesta“ ir ko nebuvo apskaitytas joks turtas kaip naudojamas nuomos pagrindais, o ieškovas nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ginčo įrenginius nuosavybės teise iš kitų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įsigijo atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko ir juos paneigiančių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta.
15. Atsakovė UAB „Akvameda Plius“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 43–44) prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Ieškovo teiginys, jog teismas, nagrinėdamas bylą įrodymus vertino ne kaip jų visetą, o kiekvieną atskirai ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, yra grindžiamas ieškovo subjektyvia nuomone.
2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus 2008-08-10 pirkimo – pardavimo sutartį, kurie patvirtintų ginčo įrenginių apmokėjimą (banko išrašų, sąskaitų faktūrų) bei aplinkybę, kad ieškovas apskritai šio sandorio sudarymo metu galėjo disponuoti prekių kainą sudarančia suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas skundo argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuos duomenis: Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017-12-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-13952-17 kopiją (t. 4, b. l. 78-83), įrodinėdamas juo aplinkybę, jog BUAB „Dumesta“ ir ko nuosavybėje esantys įrenginiai buvo įgyti kitomis sąlygomis ir kitu laiku, nei įrenginiai, kuriuos grąžinti prašė apeliantas. Taip pat pateikti BUAB „Dumesta“ ir ko 2016-11-30 direktoriaus įsakymas Nr. 10 dėl inventorizacijos atlikimo (t. 4, b. l. 86) ir 2016-11-30 įsakymas Nr. 11 dėl inventorizacijos rezultatų (t. 4, b. l. 87), kuriais apeliantas įrodinėja aplinkybę, jog ginčo turtas į atsakovės balansą įtrauktas tik apeliantui kreipusis į teismą dėl jo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o įsakymai dėl inventorizacijos buvo pateikti teisėsaugos institucijai, atlikusiai ikiteisminį tyrimą, laikytina, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 str.).

Dėl įrodymų vertinimo

17. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, jog prarado ginčo turtą dėl nesąžiningų atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko veiksmų, nepagrįstai negrąžinant apeliantui atsakovei nuosavybės teise nepriklausančio turto ir jį perleidžiant ginčijamais sandoriais. Pirmosios instancijos teismas tokius reikalavimus pripažino neįrodytais. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad apelianto pateikta įrenginių pirkimo – pardavimo sutartis kelia abejonių dėl jos tikrumo, nesant duomenų ar ši sutartis buvo iš tiesų įvykdyta (įskaitant ir įrenginių įvežimą į Lietuvos Respubliką), kai joje nenurodyta, koks yra įgytas daiktų kiekis, neidentifikuojamas šią sutartį pasirašęs asmuo, sutartis neturi registro numerio bei nėra ne tik pardavėjos Wascherei Konig GmbH antspaudo, tačiau ir duomenų apie pačią įregistruotą tokią įmonę Vokietijos juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo turto nuosavybės klausimą, taip pat kritiškai vertino apelianto byloje pateiktą nuomos sutartį bei jos pagrindu tarp apelianto ir BUAB „Dumesta“ ir ko susiklosčiusius įrenginių nuomos teisinius santykius, kadangi abiejų šalių vardu yra pasirašęs apeliantas, sutartis neturi registracijos numerio, nuomos sutarties priedas nepasirašytas, jame nėra datos, priede nurodomas perduodamų naudojimui įrenginių sąrašas iš dalies nesutampa su pirkimo – pardavimo sutartyje nurodomu įrenginių sąrašu. Be to, nuomos sutartis nėra apskaityta BUAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje.
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė pažeidęs įrodinėjimo proceso bei  įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nėra ginčo įrenginių savininkas. Su tokiais skundo argumentais  teisėjų kolegija nesutinka.
19. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
20. Kaip matyti iš bylos, prašymą dėl apelianto įvardijamų įrodymų (BUAB „Dumesta“ ir ko ilgalaikio turto išreikalavimo iš atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko) apeliantas raštu pateikė 2017-05-10 (t. 3, b. l. 137-140). 2017-05-31 parengiamojo teismo posėdžio metu (vėliau pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymus ir išsprendęs apelianto prašymą dėl liudytojų kvietimo apklausai, papildomai pasiteiravo apelianto atstovo, ar ši šalis dar turi prašymų, tačiau dėl įrodymų prijungimo prašymo pateikta nebuvo (garso įrašo 09:26:36 – 09:33:47), vėliau buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi nors teismas raštu pateikto prašymo nebuvo išsprendęs, apeliantas (jo atstovas) tokio prašymo vykusių teismo posėdžių metu nereiškė. Be to, šiuo atveju byloje nėra net ginčo, jog įrenginiai nebuvo įtraukti į BUAB „Dumesta“ ir ko ilgalaikį turtą, juolab kad apeliantas, būdamas įmonės vadovu, pats ir turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės turto bei dokumentų apskaitą. Todėl nepagrįsti ir deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad tokių duomenų neišreikalavimas užkirto kelią apeliantui įrodyti jo ieškinio pagrįstumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas, pareiškęs vindikacinį ieškinį (lot. rei vindicatio), turi įrodyti esąs ginčo turto savininkas, o ne įrodinėti priešingą situaciją, t.y. jog atsakovė nėra (nebuvo) šio turto savininkė (CPK 178 str.)  
21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, neįvardija jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus, pateikdamas tik savo kitokią nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su ginčo turtu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad daikto savininko nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė sprendime nurodytas išvadas. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo įrodymų apie BUAB „Dumesta“ ir ko buhalterinėje apskaitoje (ne)apskaitytą ilgalaikį turtą, kaip pats apeliantas vėliau tokio savo prašymo nepalaikė, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, nesant šio įrodymo, priėmė neteisingą sprendimą.

Dėl vindikacijos sąlygų

22. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).
23. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Taigi apeliantas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardintas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes ir paneigti prezumpciją, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas.
24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šioje byloje siekė įrodyti esąs prašomo išreikalauti turto savininkas, o įmonė, kuriai jis buvo patikėjęs šį turtą, valdė ginčo daiktus be teisėto pagrindo, vėliau neteisėtai dar ir juos perleidusi kitiems asmenims, kvalifikavo ginčą kaip vindikaciją ir pripažino, kad apeliantas neįrodė šios vindikacijos sąlygos. Viena iš pagrindinių sąlygų pareikšti vindikacinį ieškinį ir yra fakto nustatymas, kad ieškinį reiškia ginčo daikto(-ų) savininkas. Šiuo atveju ginčo įrenginių nuosavybės fakto įrodinėjimo pareiga tenka būtent apeliantui, t. y. jis turėjo įrodyti, jog ginčo įrenginiai jam priklausė nuosavybės teise.
25. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas išvadą, jog ginčo įrenginiai nuosavybės teise apeliantui nepriklausė, padarė nenustatęs, kad apeliantas ginčo įrenginius iš tiesų būtų įsigijęs iš pirkimo – pardavimo sutartyje nurodomo juridinio asmens ar kad toks sandoris būtų įvykęs, įskaitant aplinkybę, kad apeliantas būtų ginčo įrenginius įsivežęs iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką. Tokią išvadą taip pat grindė duomenimis iš BUAB „Dumesta“ ir ko buhalterinės apskaitos, kurioje nuomos sutartis, pateikta apelianto į bylą, nebuvo apskaityta, finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nebuvo pažymėtas išsinuomotas turtas, neapskaitytas bei neapskaičiuotos turto eksploatacinės išlaidos ir pan.
26. Apeliantas teigia, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2008-08-10 Vokietijoje su Waescherei Koenig GmbH, jis įgijo ginčo turtą, todėl jis yra teisėtas jo savininkas. Nors šiame dokumente yra išvardinta 12 vnt. įrenginių, už 20 000 Eur kainą parduodamų apeliantui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, nepatikimumo, juolab kad jos turinyje nurodytų aplinkybių negalima pagrįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas nepateikė nei apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų (pavyzdžiui, atliktos bankinės operacijos), nei duomenų, kad tokia įranga jo buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką. Nors apeliantas tvirtino, kad į Lietuvos Respubliką ginčo įrangą įvežė S. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo negalėjo patvirtinti, jog būtų vežęs būtent skalbimo – džiovinimo įrenginius (t. 4, b. l. 78-83).
27. Pažymėtina, kad atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko 2005 m. pradėjo teikti cheminio valymo ir skalbimo paslaugas (t. 1, b. l. 79-90) ir 2005-09-19 iš UAB „Vilniaus Lavestina“ įsigijo kasos aparatą Casio FE-800, baldų komplektą, dėmių valymo stalelį, džiovyklą, skalbinių gręžimo mašiną J20, lyginimo stalą, džiovinimo būgną E18/E, garinimo spintą Rotol cabinet, ventiliaciją, lyginimo mašiną GMP2000A, lyginimo presą, skalbimo mašiną S10, įpakavimo agregatą bei vandens rezervuarą už bendrą 10 000,50 Lt sumą bei iš UAB „Egidijus ir Vytautas“ įsigijo 2 skalbimo mašinas už 3 150 Lt sumą (t. 1, b. l. 91-92). Iš 2010-04-30 BUAB „Dumesta“ ir ko finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto (t. 1, b. l. 79-90) matyti, kad bendrovei 2009-2011 m. priklausė 5 mašinos ir įrengimai. Taigi matyti, jog tam tikri įrenginiai sutampa (pvz., nudėminimo stalas ir dėmių valymo stalelis; džiovinimo būgnas ir džiovykla; pramoninio lyginimo stalas ir lyginimo stalas; lyginimo volas ir lyginimo mašina, lyginimo presas; skalbimo mašina Renzacci S10 ir skalbimo mašina S10), tačiau nėra galimybės identifikuoti, ar dalis įrenginių yra tie patys. Į bylą buvo pateiktas BUAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus 2016-11-30 įsakymas Nr. 11 dėl inventorizavimo rezultatų (t. 4, b. l. 87), kuriame nurodoma, kad minėtas turtas, įsigytas iš UAB „Vilniaus Lavestina“, UAB „Egidijus ir Vytautas“ bei kitų bendrovių, įtrauktas į bendrovės apskaitą. Vadinasi, šie įrodymai taip pat neleidžia sutikti su apelianto teiginiais dėl išimtinai jam priklausiusios nuosavybės teisės į ginčo įrenginius.
28. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad apeliantas, būdamas verslininkas ir įmonės vadovas,  naudodamas jam asmeniškai priklausiusią įrangą įmonės veikloje, turėjo pareigą aiškiai pažymėti tokio naudojimosi faktą įmonės dokumentuose, kad nekiltų abejonių dėl šio turto priklausomybės vienam ar kitam subjektui. Ginčo įrangos nuomos sutartis ar kitoks jos priklausomybę apeliantui patvirtinimas, kaip teigia BUAB „Dumesta“ ir ko, su bankrutuojančios įmonės dokumentais nebuvo perduotas administratoriui.
29. Be to, iš pateikto apelianto į bylą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017-12-19 nutarimo Nr. 01-1-13952-17 (t. 4, b. l. 78-83) matyti, kad šio tyrimo metu yra gauti duomenys, kad Vokietijos Juridinių asmenų registre įmonė Waescherei Koenig GmbH nėra registruota, patvirtinantys byloje jau buvusius duomenis (t. 2, b. l. 129-130), ir kad pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria savo nuosavybę į ginčo objektus siekia pagrįsti apeliantas,  nurodomu įmonės Waescherei Koenig GmbH adresu yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena nuomininkai. Sutartyje nurodomu adresu niekada nebuvo ir nėra registruota jokia skalbykla. Taip pat kiti įmonės rekvizitai (telefono numeris bei elektroninis paštas) neegzistuoja. Tokiu atveju skundžiamame sprendime nurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nėra pažymėta kas yra sutartį pasirašęs asmuo, jai nėra suteiktas registracijos numeris bei nėra įmonės spaudo, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl tokio įrodymo (pirkimo – pardavimo sutarties) patikimumo ir tikrumo. Minėta sutartis sudaryta Vokietijoje ir pasamdyti advokatai Ferner Partner nurodė, kad pagal Vokietijos teisės aktus įmonės registro numeris, sutartį pasirašiusio asmens pareigos bei pridėtinės vertės mokesčio išskyrimas yra (buvo) privalomi pirkimo – pardavimo sutarties rekvizitai. Jų nesant, egzistuoja pagrindas abejoti tokios sutarties tikrumu.
30. Apeliantas ginčo turto nuosavybės teises taip pat įrodinėja ir šių įrenginių naudojimosi instrukcijomis, teigdamas, jog jų turėjimas (disponavimas jomis) įrodo, jog įrenginius įsigijo būtent jis. Šiuo atveju teisėjų kolegija kritiškai vertina tokių rašytinių dokumentų įrodomąją reikšmę ne tik dėl to, jog šių instrukcijų turėjimas nepatvirtina nuosavybės teisės, o taip pat ir dėl to, jog apeliantas taip pat buvo ir BUAB „Dumesta“ ir ko vienintelis akcininkas bei direktorius, todėl nevaržomai galėjo tokiais dokumentais disponuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad  šie duomenys savaime taip pat nepakankami konstatuoti faktą, jog būtent apeliantas yra ginčo įrangos savininkas
31. Tokie apelianto teiginiai, kad  ginčo įrangą jis nuomojo BUAB „Dumesta“ ir ko, taip pat nėra pagrindžiami jokiais kitais objektyviais duomenimis, išskyrus apelianto pateikta nuomos sutartimi, kuri, kaip minėta, nebuvo perduota bankroto administratoriui kartu su kitais įmonės dokumentais ir kurią abiejų šalių – tiek nuomotojo, tiek nuomininko – vardu yra pasirašęs jis pats. Nors apelianto atstovas 2016-12-08 pranešime atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko (t. 1, b. l. 16) nurodė, kad 2008 m. nuomojamas turtas buvo apskaitytas įmonės balanse, tačiau tokia aplinkybė nepasitvirtino.   
32. Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad ginčo įrengimai buvo perduoti už užmokestį, nėra. Tarp šalių ginčo nėra, kad sutarties priedas, kuriame nurodytas perduodamų naudojimui įrenginių sąrašas, nebuvo pasirašytas. Vertinant kitus duomenis, nenustatyta, kad nuomos sutartis buvo vykdoma, jog ji būtų įregistruota sutarčių registre, įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą ar finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat, kad BUAB „Dumesta“ ir ko, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, nuolat buvo sunkioje finansinėje būklėje, dėl ko apeliantas nereikalavo nuomos mokesčio mokėjimo, t. y. visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo įranga kada nors apelianto buvo perduota atlygintinai naudoti ir/ar valdyti atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko. Dėl šios įrangos nebuvo sudaryti perdavimo aktai ar kiti dokumentai, kurie leistų šią atsakovę laikyti atsakinga už nurodytą įrangą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė dėl šalis siejusių turto nuomos santykių nebuvo įrodyta.
33. Šios aplinkybės, be kita ko, paneigia apelianto teiginius, jog atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko pasisavino apeliantui nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą. Kaip minėta, turimą nuosavybės teisę į šią įrangą turi įrodyti apeliantas, o ne atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko, tačiau apeliantas to nepadarė.
34. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog jeigu apeliantas, būdamas verslininku ir įmonės vadovu, perdavė ginčo įrangą BUAB „Dumesta“ ir ko to tinkamai nuomos sandorio neįforminęs, nepavesdamas atsakingiems asmenims perduotą turtą apskaityti finansinės atskaitomybės dokumentuose, tai jis pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, tokiu būdu prisiimdamas visą riziką dėl kilusių pasekmių. Išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo gali teisėtas jo valdytojas, ko apeliantas neįrodė. Taip pat byloje nebuvo įrodyta, jog ginčo įrangą BUAB „Dumesta“ ir ko valdė neteisėtai, todėl, atitinkamai, ir ginčijami pirkimo – pardavimo sandoriai, sudaryti tarp atsakovių, nevertintini kaip sudaryti pažeidžiant teisės aktus.
35. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje pateikti įrodymai neleidžia pripažinti apelianto ginčo įrangos savininku, galėjusiu ją nuomoti atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie netinkamą byloje esančių įrodymų, sudarančių vindikacinio ieškinio tenkinimo pagrindą, įvertinimą ar netinkamą CK 4.95 straipsnio nuostatų aiškinimą bei taikymą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Atmetus apelianto S. K. apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingų šalių nepriteisiamos (CPK 93 str.).
37. Atsakovė BUAB ,,Dumesta“ ir ko pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-21 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio – 1 062,88 Eur (817,60 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, spręstina, kad atsakovei BUAB „Dumesta“ ir ko iš apelianto priteistinos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
38. Atsakovė UAB ,,Mobvita“ taip pat prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei UAB „Mobvita“ iš apelianto taip pat priteistinos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
39. Kiti proceso dalyviai apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mobvita“ (j. a. k. 303367353) iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko (j. a. k. 300028305) iš ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.