Civilinė byla Nr. e2-886-476/2022

Proceso Nr. 2-36-3-01191-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant L. I.,

dalyvaujant ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini), atstovui advokatui A. J.,

atsakovui G. B.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui G. B., 

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. B., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujama nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 20 100 eurų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išlaidas už advokato pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui G. B. byloje kartu su 2022 m. balandžio 10 d. atsiliepimu pateikus tris (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitus, pagal kuriuos G. B. gavo iš (duomenys neskelbtini) 20 100 eurų pinigų kaip paskolos grąžinimą, o šių pinigų atsakovui neperdavus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl 20 100 eurų žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) procesinę padėtį pakeičiant į trečiojo asmens.

Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), jos įgaliotas atstovas P. P.. Nemokumo administratoriui atlikus ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos analizę matyti, kad atsakovas G. B. iš (duomenys neskelbtini) gavo 20 100 eurų, kurių  neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovas G. B. turi atsakyti pagal pareiškiamus reikalavimus. Pagal pateikiamą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens G. B. 2019 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą matyti, kad atsakovas sumokėjo 53 200 eurų pagal septynias mokėjimų pozicijas, tame tarpe A. N. ir R. V.. Iš minėtos avanso apyskaitos taip pat matyti, kad apyskaitoje yra fiksuotos dvi sumos, t.y. 23 007,10 eurų, kurią sudaro pagal pateikiamą balansinės sąskaitos ataskaitą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš atskaitingo asmens G. B. gautina suma, ir 30 192,90 eurų suma mokėtina G. B., kuri apskaityta klientų sąskaitose Nr. 4495 eilutėje kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas G. B. – pateikiama kartu su 2019 m. balansu, apyvartos žiniaraščiu, ir sąskaitomis. Taigi iš (duomenys neskelbtini) gautas paskolos sugrąžinimas nėra atvaizduotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, nes pinigai nebuvo sugrąžinti ir (duomenys neskelbtini) skola apskaitoje yra fiksuojama iki pat bankroto bylos iškėlimo. Tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra skolingas ne (duomenys neskelbtini), bet atsakovas G. B., kuris neperdavė bendrovei iš (duomenys neskelbtini) gauto paskolų sugrąžinimo. Iškėlus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą atsakovas, kaip buvęs (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 23 d. lydraščiu, iš kurio 8 eilutės matyti, perdavė administratoriui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir debitorių sąrašą. 2021 m. rugpjūčio 10 d. debitorių ir kreditorių sąraše yra nurodytas skolininkas (duomenys neskelbtini), taigi iki pat bankroto bylos iškėlimo skola nebuvo grąžinta, tačiau atsakingu prieš bendrovę dėl skolos yra atsakovas G. B. neperdavęs bendrovei gautos sugrąžintos paskolos. Tai patvirtina, kad G. B. gavęs iš (duomenys neskelbtini) lėšas jų neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Ieškovės manymu, šiuo atveju atsakovo G. B. iš (duomenys neskelbtini) gauti pinigai ieškovei nebuvo perduoti, todėl buvęs (duomenys neskelbtini) atsakovas, gavęs iš (duomenys neskelbtini) pinigus, tačiau neperdavęs pinigų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Išanalizavus turimą dokumentaciją nustatyta, kad N. skola išmokėta visiškai iš kitų pinigų. Tai patvirtina 2019 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita, kur matyti, kad pas B. buvo pinigai ir kam, kiek tais pinigais buvo išmokėta. Tarp tų asmenų, kuriems buvo grąžintos paminėtos sumos ir buvo N. Buvo pridėti visi mokėjimo kvitai prie avanso apyskaitos. Mano, kad atsakovo pozicija yra kaip gynybinė jam siekiant atsikirsti dėl pareikšto ieškinio. Tačiau kaip matyti iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentacijos, N. buvo išmokėta ne iš (duomenys neskelbtini) sugrąžintų pinigų. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J. teismo posėdžio metu dėl atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad neva ieškovė yra skolinga G. B. ir taikyti įskaitymą, nėra pagrindo, nes šiuo atveju skiriasi kreditorius ir debitorius. Prievolė šiuo atveju negali pasibaigti sutapus kreditoriui ir skolininkui. Prašė tenkinti jų pateiktą patikslintą ieškinį.

Atsakovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimui Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog ieškovė yra skolinga A. N. 26 218,00 eurų. Nemokumo administratoriui atsakovas yra pateikęs pinigų išmokėjimo kvitus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)" grynais pinigais atsiskaitė su kreditoriumi A. N. – 2019 m. lapkričio 8 d.  10 000 eurų; 2019 m. lapkričio 28 d. 8 200 eurų; 2019 m. gruodžio 14 d. 10 000 Eur. Pagal šiuos kvitus pinigines lėšas kreditoriui A. N. išmokėjo atsakovas kaip ieškovės vadovas ir atskaitingas asmuo. Ši informacija buvo pateikta Šiaulių apygardos teismui ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-375-372/2021 iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" antros eilės kreditorių sąrašo buvo išbrauktas A. N. su 26 218,00 eurų finansiniu reikalavimu. Piniginės lėšos kurios buvo išmokėtos A. N. buvo gautos grynais pinigais iš (duomenys neskelbtini) pagal piniginių lėšų išmokėjimo kvitus – 2019 m. spalio 1 d. 8 000 eurų; 2019 m. lapkričio 4 d. 6 000 eurų; 2019 m. gruodžio 3 d. 6 100 eurų. Šias pinigines lėšas priėmė ir jas perdavė atskaitingas asmuo, t.y. atsakovas. Nurodė, kad iš ieškovės surašytos 2021 m. lapkričio 9 d. pažymos matyti, jog Trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovei 2021 m. gegužės 10 d. sudarė 20 003,90 eurų, tačiau iš piniginių lėšų perdavimo kvitų matyti, jog Trečiasis asmuo pilnai atsiskaitė su ieškove perduodamas jai 20 100 eurų. Gautas piniginės lėšas iš Trečiojo asmens (20 100 eurų), atsakovas perdavė A. N. – tai akivaizdus faktas, kadangi bankroto byloje Nr. eB2- 375-372/2021 iš BUAB „(duomenys neskelbtini)" antros eilės kreditorių sąrašo buvo išbrauktas A. N. su 26 218,00 eurų finansiniu reikalavimu. Taigi, faktas, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, gautomis lėšomis iš Trečiojo asmens padengė A. N. kreditorinį reikalavimą patvirtina, jog piniginės lėšos iš Trečiojo asmens buvo faktiškai gautos į ieškovės kasą ir faktiškai perduotos A. N.. Bendrovės kasoje nebuvo jokių kitų piniginių lėšų. Paaiškino, kad ieškovė klaidinančiai nurodo, jog atsakovas 20 100 eurų gautų iš Trečiojo asmens neperdavė ieškovei, tokį ieškovės teiginį paneigia faktas, kad tomis lėšomis buvo apmokėtas A. N. kreditorinis reikalavimas, be to toks apmokėjimas patvirtintas ir 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje bankroto byloje Nr. eB2-375-372/2021. Nors ieškovė nurodo, jog nemokumo administratorius atliko „ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos analitiką, matyti, kad G. B. iš (duomenys neskelbtini) gautų 20 100 eurų neperdavė UAB (duomenys neskelbtini)... ", tačiau faktinis tų pačių piniginių lėšų panaudojimas jas sumokant A. N. rodo, jog pinigai ne tik buvo gauti, bet buvo ir perduoti. Todėl daro išvada, jog administratorius neįsigilino į dokumentų visumą ir aplaidžiai atliko faktinę pinigų srautų analizę.

Atsiliepimu pažymėjo, jog ir ieškovei pateikta avanso apyskaita rodo, jog ieškovei pinigines lėšas grynais pinigais perdavė atsakovas – viso 53 200 eurų, šios lėšos buvo panaudotos sumokant įsiskolinimus A. N. bei R. V.. Tačiau būtent dalį šios 53 200 eurų sumos atsakovui ir perdavė Trečiasis asmuo pagal aukščiau nurodytus piniginių lėšų išmokėjimo kvitus ir atsakovas tais pačiais pinigais apmokėjo įsiskolinimą kreditoriui A. N.. Taigi, iš 53 200 eurų, kurie avanso apyskaitoje priskirti atsakovui, tik dalis, t.y. 53 200 eurų - 20 100 eurų = 33 100, eurų buvo ieškovei perduoti paties atsakovo asmeniškai kaip paskola. Pastebėjo, kad ieškovė sutinka, jog į įmonės kasą atsakovas įnešė 53 200 eurų, tačiau nesutinka, kad dalis šios sumos, t.y. 20 100 eurų buvo gauti iš Trečiojo asmens, kadangi Trečiojo asmens paskolos sugrąžinimas neįformintas apskaitoje, tačiau tai nekeičia fakto, kad pinigus atsakovas iš Trečiojo asmens įnešė į ieškovės kasą ir vėliau juos panaudojo apmokant skolas kreditoriams. Esmė, kad nebuvo tie pinigai tinkamai apskaityti. Tokią apskaitos klaidą matomai padarė buhalteris, kadangi atsakovas atstovavo tiek Trečiąjį asmenį, tiek save, tiek ieškovę. Buhalterinėje apskaitoje suklysta, tame, kad pinigines lėšas perdavė ne G. B. kaip fizinis asmuo, o kaip Trečiojo asmens vadovas sugrąžindamas paskolą, dėl tos priežasties šis paskolos sugrąžinimas neatsispindėjo ir kreditorių sąraše. Nurodė, kad ieškovė neginčija ir sutinka, jog paskolą Trečiasis asmuo sugrąžino, taip pat akivaizdu, jog į ieškovės kasą piniginės lėšos buvo įneštos. Apskaitos klaida šiuo atveju faktinio pagrindo nekeičia. Atsakovas ieškovei perdavė ne tik 20 100 eurų, kaip Trečiojo asmens paskolos grąžinimą, bet ir 33 100 eurų, kaip asmeninę atsakovo paskolą, tai yra atsakovas iš viso perdavė grynais pinigais ieškovei 53 200 eurų. Šios piniginės lėšos ieškovės buvo gautos ir panaudotos jos reikmėms, todėl mano, kad ieškovei žalos padaryta nebuvo ir negalėjo būti padaryta.

Taip pat nurodė, kad vertinant nemokumo administratoriaus ir kartu ieškovės pateiktus duomenis, atsakovas turėtų būti laikomas vienu iš didžiausiu jos kreditoriumi, kadangi ieškovė yra skolinga atsakovui 33 100 eurų pagal ieškovės pateiktą avanso apyskaitos žiniaraštį. Iš ieškovės patiektų duomenų matyti, jog nemokumo administratorius kaip ieškovės atstovas iš viso neįtraukė atsakovo į kreditorių sąrašą ne tik 53 200 eurų sumai, bet ir 33 100 eurų sumai. Atsakovas įtrauktas į kreditorių sąrašą tik dėl įsiskolinimo, kurį sudaro nesumokėtas darbo užmokestis – 8 338,31 eurų sumoje. Todėl mano, kad atsakovas ne tik nepadarė ieškovei žalos 20100 eurų sumai, tačiau dar ieškovė yra skolinga atsakovui 33 100 eurų, o tai papildomai parodo, jog šis patikslintas ieškinys visiškai nepagrįstas.

Taip pat nurodė, kad atsakovas grynais pinigais sumokėjo dviem kreditoriams – A. N. ir R. V., viso 53 200 eurų ir akivaizdu, jog sumokėjus ir ieškovei perdavus minėtą sumą, atsakovui bendrovė, t.y. ieškovė, tapo skolinga 53 200 eurų, todėl atsakovas gautas pinigines lėšas iš Trečiojo asmens – 20 100 eurų galėjo skirti susimažinti ieškovės įsiskolinimą būtent 20 100 eurų apimtimi, ko pasėkoje ieškovė dar liktų atsakovui skolinga 33 100 eurų. Be to atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovės sugrąžinti 53 200 eurų. Nurodė, jog apskaitos klaidos padarymas niekaip negali sąlygoti žalos atsiradimo. Mano, kad nėra nei atsakovo didelio neatsargumo, nei tyčios, ką būtų reikalinga ieškovei įrodyti, siekiant nustatyti valdymo organo (vadovo) fiduciarinių pareigų pažeidimą. Mano, kad ieškovė neįrodė kaip konkrečiai bendrovei buvo padaryta žala. Prašo ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)" veikiančios per nemokumo administratorių (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį pareikštą atsakovui G. B. atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš nemokumo administratoriaus (duomenys neskelbtini), atsakovo G. B. ir Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) naudai jų patirtas bylinėjimo išlaidas.  

Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Bankroto byloje buvo neįtraukti keli dokumentais, keitėsi buhalterė. Paaiškino, kad jis kaip kelių įmonių akcininkas, tokių kaip (duomenys neskelbtini) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, šioms įmonėms skolindavo savo nuosavus pinigus. Būdavo, kad paskolina (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“, tada jis atlieka įskaitymą – mano, kad tai normalus procesas. Kad ,, (duomenys neskelbtini)“ jam skolingas matyti iš dokumentų – kad jis pervedė pinigus į ,, (duomenys neskelbtini)“, kad atsiskaitė su dalimi kreditorių. Šiuo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jam skolingas, bet bankroto administratorius to net neįtraukė į bankroto bylą. Po pakartotinių laiškų įtraukta tik dalis skolos. Be to, jei įmonė nebūtų skolinga, tai būtų viena, o šiuo atveju įmonė jam skolinga dešimtimis tūkstančių. Mano, kad tai nerodo jo nesąžiningumo. Jis palaiko savo atsiliepime išsakytus argumentus. Jam ,, (duomenys neskelbtini)“ skolingas iki 35 000 Eur. Bankroto procedūroje jis įtrauktas į kreditorių sąrašus, tačiau ne su pilna suma. Jis pripažįsta, kad turėjo tinkamai pateikti visus dokumentus, bet ne viską tinkamai sutvarkė ir bankroto administratorius, nes jis iš pradžių ir N. buvo įtraukęs kaip vieną iš kreditorių, bet kai buvo susiųsti visi dokumentai, jis N. pašalino iš kreditorių. Visi dokumentai dėl to, kad skola buvo išmokėta N., pateikti dar iki šio teismo. Jis išmokėjo skolą ir N. ir V. kur buvo skolinga įmonė. Jis mano, kad įmonei nėra skolingas, nes jam skolinga įmonė. Kad atsiskaityta su N. dokumentus pateikė, kai jai iškėlus bankroto bylą į kreditorius buvo įtrauktas N., o dėl (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo pripažįsta, kad pateikė dokumentus šiam teismui, kai susitikęs su sena ir nauja buhalterėmis dar rado dokumentų apie atliktus mokėjimus. Šių dokumentų neperdavė, nes buvo laiku nesužiūrėta. Kad su N. atsiskaityta įrodo mokėjimo kvitai.  Nurodė, kad N. pinigai buvo išmokėti dalimis po jų gavimo iš (duomenys neskelbtini).   

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas G. B. paaiškino, kad skolą atidavė. Savo atsiliepimą palaiko. (duomenys neskelbtini) skolą grąžino ne į sąskaitą todėl, kad G. B. kaip fizinis asmuo skolino asmenines lėšas.

Ieškinys atmestinas.

        Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujama nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo G. B., kuris iš (duomenys neskelbtini) grynais pinigais pagal mokėjimo kvitus gavo 20 100 Eur, tačiau šios sumos neperdavė ieškovei kaip už (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos grąžinimą.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 11 d. – 2021 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu UAB ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) buvo G. B. (jis buvo paskutinis (duomenys neskelbtini) prieš iškeliant bankroto bylą); juridinio asmens vardu veikia vadovas, – vienasmenis atstovavimas. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. rugpjūčio 10 d. surašytas įsakymas kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) G. B. įpareigotas perduoti nemokumo administratoriaus įgaliotam asmeniui visą bendrovės turtą, dokumentus, spaudą, duomenis apie grynųjų pinigų likučius, bendrovės akcininkus, sąrašą bankų, kuriuose bendrovė turi sąskaitas ir kt. 2021 m. rugpjūčio 23 d. lydraščiu BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir įstatai, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų likutis – kasoje 2021 m. rugpjūčio 10 d. pinigų nebuvo, sąrašas bankų, kuriuose įmonė turėjo sąskaitas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas – vienintelis akcininkas atsakovas G. B. (100 proc. akcijų), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. darbuotojų nebuvo, profesinės sąjungos nebuvo; materialiai atsakingas už įmonės turtą G. B.; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir skolininkų (debitorių) sąrašas; galiojančių sutarčių sąrašas; vykstančių teisminių bylų ar ginčų – nėra žinoma; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto sąrašas 2021 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto sąrašas 2021 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ trijų paskutinių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės; visi juridinio asmens dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai, kita dokumentacija (36 bylos) 2021 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: pirmos eilės kreditorių reikalavimai: G. B. – reikalavimo suma 8 338,31 Eur, K. D. – reikalavimo suma 16 118,65 Eur, N. S. – reikalavimo suma 3 898,37 Eur, V. M. – reikalavimo suma 391,75 Eur; antros eilės: (duomenys neskelbtini) – reikalavimo suma 27 312,10 Eur, (duomenys neskelbtini) – reikalavimo suma 26 908,84 Eur, (duomenys neskelbtini) – reikalavimo suma 16 570,54 Eur, (duomenys neskelbtini) – reikalavimo suma 1 170,21 Eur, (duomenys neskelbtini) E. R. - reikalavimo suma 1 019,56 Eur, T. L. - reikalavimo suma 200 Eur, (duomenys neskelbtini) - reikalavimo suma 4 835 Eur, (duomenys neskelbtini) - reikalavimo suma 206,91 Eur, A. N. - reikalavimo suma 26 218 Eur, o 2021 m. spalio 28 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) su 14 547,52 Eur kreditorinio reikalavimo suma. 2021 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos teismo priimta nutartimi buvo patikslinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: G. B. – 4 486,31 Eur, K. D. – 122 66,65 Eur, N. S. – 46,37 Eur. Pagal 2021 m. lapkričio 9 d. pažymą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendras įsiskolinimas iš (duomenys neskelbtini) buvo 20 003,90 Eur. 2021 m. lapkričio 24 d. įvyko bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo 49,06 proc. pagal visų teismo patvirtintų reikalavimų sumą (72 492,80 Eur); dalyvavimo: G. B., K. D., N. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) E. R., T. L., R. R. (duomenys neskelbtini), A. N., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas, o ir ieškovė, į bylą pateikė tris pinigų išmokėjimo kvitus A. N., mokėtojas G. B.: 2019 m. lapkričio 8 d. 10 000 Eur kaip darbo užmokestis ir skolos padengimas, 2019 m. lapkričio 28 d. išmokėta 8 200 Eur kaip darbo užmokestis ir skolos padengimas, 2019 m. gruodžio 14 d. 10 000 Eur kaip darbo užmokestis ir skolos padengimas (visa suma 28 200 Eur). 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi kreditorius A. N. išbrauktas iš kreditorių sąrašų su 26 218 Eur finansiniu reikalavimu. Taip pat atsakovas pateikė tris pinigų išmokėjimo kvitus, kur mokėtojas (duomenys neskelbtini), pinigus gavo G, B. kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas: 2019 m. spalio 1 d. 8000 Eur kaip paskolos grąžinimas, 2019 m. lapkričio 4 d. 6000 Eur kaip paskolos grąžinimas, 2019 m. gruodžio 3 d. 6100 Eur kaip paskolos grąžinimas (viso 20 100 Eur). Į bylą pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansas ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. balansas. Pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ debitorių ir kreditorių sąrašą, (duomenys neskelbtini) yra debitorius 20 003,90 Eur sumai. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 53 200 Eur – tai patvirtina 7 pinigų išmokėjimo kvitai iš kurių trys tie patys, kuriuos į bylą pateikė atsakovas kaip įrodymą, kad jis su A. N. atsiskaitė gavęs paskolos grąžinimą iš (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti kiti pinigų išmokėjimo kvitai: 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. rugsėjo 10 d. R. V. išmokėta po 5000 Eur, A. N. 2019 m. sausio 8 d. išmokėta 10 000 Eur.

        Lietuvos Respublikos CK

        Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Ieškovui įrodžius ir teismui nustačius, kad atsakovas ((duomenys neskelbtini)) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

        Bendrovės vadovui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

        Nagrinėjamu atveju tiek atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį, tiek ir nagrinėjant bylą teisme atsakovas G. B. nesutikdamas su jam pareikštais reikalavimais teigė, kad jis iš (duomenys neskelbtini) gavo prašomą priteisti sumą 20 100 Eur dalimis trimis mokėjimais, kurią, priešingai nei teigia ieškovės atstovas, sau nepasiliko, o dalimis išmokėjo skolą A. N.. A. N., iškėlus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašų su 26 218 Eur finansiniu reikalavimu. Kaip to įrodymą į bylą pateikė tris pinigų mokėjimo kvitus. Kaip nurodo atsakovas, jis buvo ir BUAB ,, (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas abiejose įmonėse, būdamas vienasmenis BUAB ,, (duomenys neskelbtini) “ akcininkas ir materialiai atsakingas už bendrovės turtą, atlikdavo mokėjimus. Pinigai gauti iš (duomenys neskelbtini) ir išmokėti A. N. 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, t.y. dar neiškėlus įmonei bankroto bylos. Tuo tarpu ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog nemokumo administratoriui išanalizavus perduotus  dokumentus, nustatyta, kad yra (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už suteiktą paskolą, o vėliau gavęs su atsakovo atsiliepimu pinigų išmokėjimo kvitus iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) reikalaujamą skolos sumą yra pervedęs G. B., šios sumos patikslintu ieškiniu reikalauja iš G. B.. Ieškovės atstovas nesutinka, kad būtent iš (duomenys neskelbtini) gautų lėšų G. B. atsiskaitė su A. N.. Ieškovo atstovo manymu, su A. N. atsiskaityta iš kitų lėšų. Be to atsakovo pozicija neatsispindi ir buhalteriniuose dokumentuose.

        Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Įmonės vadovo atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 14 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali vadovo pareiga nenaudoti bendrovės turto savo asmeninei arba trečiųjų asmenų naudai bei nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 str. 4 d.).

CK 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), privalo laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

Šiuo atveju teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad pagal G. B. nemokumo administratoriui perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pateikti į bylą, nėra aišku tai, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. grąžino paskolą BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kaip ir nėra pagrįstos galimybės nustatyti, kad būtent tomis lėšomis, kurios buvo gautos iš (duomenys neskelbtini), G. B. atsiskaitė su A. N.. Atsakovas neginčijo, kad minimi mokėjimai neatsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovo manymu, esmė tik tame, kad pinigai jo gauti iš (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamai apskaityti. Buhalterinėje apskaitoje klaida ta, kad pinigus jis įnešė kaip fizinis asmuo bet ne kaip (duomenys neskelbtini) grąžintą paskolą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1-3 dalys  nustato, kad visos ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais; turi būti užregistruotos apskaitos registruose ir registruojama ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Mokėjimų atlikimo metu (2019 m.) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte buvo numatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito įmonėje patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija, t.y. tiek išlaidos, tiek ir lėšų įplaukos turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Atsakovas sutinka, kad galimai ne visi mokėjimai ir lėšų įplaukos atsispindi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose. Atsakovo manymu, jis veikdamas ir kaip (duomenys neskelbtini) ir kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atlikdavo piniginius mokėjimus, pavedimus kas netiksliai atsispindėjo finansiniuose dokumentuose.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimo pareiga teko ieškovei, taigi, būtent jai teko pareiga įrodyti, kad atsakovas veikė neteisėtai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2014; Nr. e3K-3-42-684/2019).

Ieškiniu ieškovės atstovas prašė priteisti 20 003,90 Eur žalos atlyginimo (pagal 2021 m. lapkričio 9 d. pažymą dėl (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir G. B., kai jau patikslintu ieškiniu suma padidėjo iki 20 100 Eur (sumą galimai grindžia atsakovo į bylą pateiktais pinigų mokėjimo kvitais), kada ieškovė pagal pateiktus dokumentus sutiko, kad (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pinigus perduodama G. B. kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Ieškovė sutinka, kad (duomenys neskelbtini) per tris kartus (pinigų išmokėjimo kvitai: 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d.) grąžino paskolą (grąžinta 20 100 Eur) pinigus perduodama atsakovui G. B. kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui, o G. B. šių pinigų, ieškovės teigimu, neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (tai neatsispindi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose). Ieškovės atstovas nemokumo administratorius nesutinka, kad iš (duomenys neskelbtini) gautomis lėšomis G. B., kaip tuo metu (2019 m.) esantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsiskaitė su A. N.. Ieškovės manymu, su A. N. atsiskaityta iš kitokių lėšų. Neginčytinai tik aišku, kad su A. N. atsiskaityta ir dėl to jis ir buvo pašalintas iš kreditorių sąrašų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas teigia, kad su A. N. atsiskaitė būtent iš tų lėšų, kurias jis gavo iš (duomenys neskelbtini) kaip paskolos grąžinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai). Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas į bylą pateikė tris pinigų mokėjimo kvitus (2019 m. gruodžio 14 d., 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d.) iš kurių matyti, kad A. N. pagal šiuos kvitus išmokėta kaip paskolos grąžinimas ir darbo užmokestis 28 200 Eur. Šie pinigų mokėjimo kvitai yra įtraukti į 2019 m. avanso apyskaitą – buvo pateikti nemokumo administratoriui po UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo.  

Ieškovės atstovas nemokumo administratorius, šioje byloje atsakovui pateikus tris 2019 m. spalio 1 d., lapkričio 4 d. ir gruodžio 3 d. pinigų mokėjimo kvitus pagal kuriuos iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, sutiko su ta aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) sugrąžino paskolą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigus perduodama G. B., tačiau ginčija aplinkybę, kad tais gautais pinigais atsiskaityta su A. N..

Iš pateiktų pinigų mokėjimo kvitų matyti, kad G. B. pinigus iš (duomenys neskelbtini) gavo 2019 m. spalio 1d. – 8 000 Eur, lapkričio 4 d. – 6 000 Eur, ir gruodžio 3 d. – 6 000 Eur, kai atitinkamai A. N. G. B. pinigus išmokėjo 2019 m. lapkričio 8 d. – 10 000 Eur, lapkričio 28 d. – 8 200 Eur ir gruodžio 14 d. – 10 000 Eur. Pastarieji pinigų mokėjimo kvitai buvo perduoti nemokumo administratoriui su Finansiniais dokumentais. Ieškovo atstovas nurodydamas, kad su A. N. atsiskaityta iš kitų pinigų, nei pateikiant patikslintą ieškinį, bet teismo posėdžio metu nenurodė konkrečiai iš kokių pinigų atsiskaityta su A. N.. Tą aplinkybę, kad atsiskaitytais 53 200 Eur , kuriuos įnešė atsakovas G. B., paneigia atsakovo paaiškinimas, kad dalis pinigų iš 53 200 Eur buvo (duomenys neskelbtini) grąžinti kaip paskola, dalis atsakovo įnešti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą asmeniškai.

Teismo vertinimu, nors gautų pinigų iš (duomenys neskelbtini) ir išmokėtų A. N. pinigų datos skiriasi beveik per mėnesį, o gauta suma nuo perduotos sumos skiriasi 8 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. B. buvo tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) materialiai atsakingas už įmonės turtą, pripažinus, kad buvo aplaidžiai ir nerūpestingai tvarkomos buhalterinės apskaitos požymių, atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti pinigų mokėjimo kvitai pagrindžia jo argumentus, kad iš (duomenys neskelbtini) gautais pinigais atsakovas atsiskaitė su A. N., o ne šiuos pinigus persivedė į savo sąskaitą. (CPK 185 str.). Pinigų gavimą ir jų panaudojimą atsakovas įrodė (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamos bylos duomenimis neįrodyta, kad atsakovas G. B. pasisavino 20 100,00 Eur bendrovės lėšų (neteisėti veiksmai) (CK 6.246 str. 1 d.), kas lemtų tai (priežastinis ryšys) (CK 6.247 str.), jog ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus pasisavindamas BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lėšas (20 100 Eur), kurias perdavė (duomenys neskelbtini), dėl ko galėjo atsirasti žala bendrovei. Ieškovės BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) ieškinys ir patikslintas ieškinys netenkintini kaip nepagrįsti.  

Dėl kitų ieškovo ir atsakovo išsakytų pozicijų, kaip ir dėl galimo skolos įskaitymo, teismas nepasisako, nes tai neturi įtakos šio sprendimo priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010)

CK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinio netenkinus, o atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis kausimas nesprendžiamas. Už pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma 452 Eur. Vadovaujantis tuo, kad pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, jis apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės BUAB ,, (duomenys neskelbtini)” atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. B. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                                                                  Irena Narbutienė