Civilinė byla Nr. eB2-2296-658/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00779-2018-0
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gruodžio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,
sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ atstovams vadovui D. B., advokatui I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spilta“ iškėlimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu (reg. Nr. CBP-785) prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Spilta“ (buvusi UAB „Mondesta“). Nurodo, kad atsakovė valstybei yra skolinga 281 357,63 Eur. UAB „Spilta“ mokestinės nepriemokos valstybei nesumoka jau apie šešerius metus. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2017 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16586 išieškoti 209 844,03 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-92289 išieškoti 89 374,36 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šie sprendimai vykdomi antstolės A. K. kontoroje. Sprendimai yra neįvykdyti. Ieškovė taip pat 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą UAB „Spilta“ turtui – įkeičiamų daiktų vertė 205 353,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, o VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovė turi nekilnojamojo turto: pastatą–armatūros cechą, žemės sklypą. Tačiau šiam turtui yra pritaikyta hipoteka, turtas yra apsunkintas areštais, tokiu būdu yra sumažėjusi galimybė išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką. Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis UAB „Spilta“ turi šešiolika vykdomųjų bylų vykdyme. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2016 metus. VSDFV duomenimis UAB „Spilta“ dirba dvylika darbuotojų, o įsiskolinimas VSDFV sudaro 7 808,03 Eur. Atsižvelgiant, kad bendrovė nemoka įstatymu nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų, darytina išvada, kad bendrovė galimai yra nemoki, o šios aplinkybės sudaro prielaidas iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu palaikė savo prašymą iškelti UAB „Spilta“ bankroto bylą.
Atsakovės UAB „Spilta“ vadovas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti visus įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Nustatytu terminu įmonės vadovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą (reg. Nr. DOK-30340) ir teismo prašytus įmonės dokumentus. UAB „Spilta“ vadovas prašo ieškovės pareiškimą atmesti. Nurodo, kad įmonė moki, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė vykdo įsipareigojimus kreditoriams ir neatitinka nemokios įmonės statuso, todėl nėra pagrindų iškelti UAB „Spilta“ bankroto bylą. Taip pat atsakovė papildomuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-31714) nurodė, kad iki šiol vykdo veiklą, o visus ginčus su klientais sprendžia derybų būdu. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu prašė UAB „Spilta“ bankroto bylos nekelti.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išsamiai išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, įvertinus jos tolesnio veikimo perspektyvą, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą, galimybę įvykdyti finansines prievoles kreditoriams.
Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013; 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015 ir kt.).
Iš pateiktos naujausios UAB „Spilta“ finansinės atskaitomybės už 2018 metus (2018 m. rugsėjo 25 d. balansas) matyti, kad bendrovė turi turto už 1 448 960,63 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 720 107,52 Eur (el. b. 1 T., b. l. 121, 135). Bendrovės vadovas pateikė duomenis, kad atsakovė turi 110 kreditorių, o įsiskolinimai jiems sudaro 821 317,11 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 560 769,64 Eur (el. b. 1 T., b. l. 125–127, 139–141, 181–186). Taigi, remiantis vien tik UAB „Spilta“ 2018 metų balanso duomenimis ir pateiktu kreditorių sąrašu, atsakovė neatitinka ĮBĮ įtvirtinto nemokios įmonės apibrėžimo. Vis dėlto, teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017).
Pirmiausia pažymėtina, kad iš pateiktos 2018 m. rugsėjo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „Spilta“ šiais metais turėjo 28 174,32 Eur nuostolių, kai 2017 metais patyrė 91 817,33 Eur nuostolių (el. b. 1 T., b. l. 122, 136). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad tokį sumažėjimą lėmė sumažėjusios veiklos sąnaudos. Tai spręstina iš 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos, kadangi matosi, jog sumažėjo ne tik įmonės nuostolis, bet ir visi kiti ataskaitoje nurodyti rodikliai, o tarp jų ir pardavimo pajamos bei savikaina.
Kaip nutartyje jau minėta, būtina įvertinti atsakovės turimo turto realią vertę. Iš 2018 m. balanso nustatyta, kad įmonės turtą sudaro ilgalaikis materialus turtas – 694 121,03 Eur, bei trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 60 494,06 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 694 345,54 Eur. Vis dėlto, teismo vertinimu, 2018 metų balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės. Šiuo atveju iš bendrovės vadovo pateiktų dokumentų matyti, kad beveik visas ilgalaikis bendrovės turtas yra įkeistas vienos kreditorės naudai, t. y. net 617 205,60 Eur vertės turtas įkeistas AB Šiaulių bankui (el. b. 1 T., b. l. 123–124). Be to, net keturios transporto priemonės, kurios nurodytos ilgalaikio turto sąraše ir kurių nurodoma vertė yra 1 511,47 Eur, yra išregistruotos (nedalyvauja eisme) (el. b. 1 T., b. l. 61). Iš antstolių informacinės sistemos registro taip pat nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomi piniginiai išieškojimai septynių kreditorių naudai (el. b. 2 T., b. l. 132–154). Iš VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro, Kelių transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad iš esmės visas atsakovės turtas yra areštuotas (CPK 179 straipsnio 3 dalis; el. b. 1 T., b. l. 62–73; 2 T., b. l. 8–131). Vadinasi, atsakovės turto realizavimas yra apribotas. Jeigu turtas yra apsunkintas turto areštu, ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2013).
Atsakovės vadovas pateikė duomenis, kad įmonė turi 45 skolininkus, kurių debitorinės skolos sudaro 652 418,58 Eur (el. b. 1 T., b. l. 129, 143, 176–177). Teismas pažymi, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Iš pateikto debitorių sąrašo matyti, kad visos debitorinės skolos yra pradelstos, o net 36 skolininkai vėluoja atsiskaityti su UAB „Spilta“ daugiau nei 90 dienų. Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Spilta“ vadovas buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis kaip yra vykdomas skolų iš debitorių atgavimas. Tačiau atsakovės vadovas nepateikė konkrečių įrodymų, jog ėmėsi priemonių debitorinėms skolos išieškoti (kreipėsi į skolininkes su raštais / reikalavimais / prašymais skolą sumokėti, kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo, kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir t. t.; CPK 178 straipsnis). Atsakovės vadovas teismo posėdžių metu taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kaip vykdomi skolų išieškojimai iš debitorių. Atsakovės vadovas pateikė tik UAB „Spilta“ vienintelės akcininkės ir tuo pačiu metu didžiausios skolininkės UAB „Stamita“ (skola atsakovei – 567 966,21 Eur) 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. S18-2471, kuriame nurodoma, kad UAB „Stamita“ įsipareigoja padengti 554 165,49 Eur įsiskolinimą atsakovei iki 2019 m. vasario 14 d. (el. b. 1 T., b. l. 191). Vis dėlto, pats atsakovės vadovas 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Stamita“ turtas taip pat yra įkeistas. Teismas dar buvo atidėjęs posėdį, kad atsakovės vadovas su akcininke per tą laiką išspręstų klausimą dėl skolos (ar bent didžiosios jos dalies) padengimo. Jokio rezultato nebuvo pasiekta. Taigi, atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, jog skolos išieškojimas iš UAB „Stamita“ yra apsunkintas – šis jos duotas rašytinis įsipareigojimas nepagrindžia įsiskolinimo padengimo realumo nustatytais terminais.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės vadovo pateiktame debitorių sąraše nurodytos debitorės UAB „Se7en.EU“ ir UAB „Algraižė“ (547,04 Eur debitoriniai reikalavimai) yra išregistruotos jas likvidavus dėl bankroto, o jų bankrotų procesų metu UAB „Spilta“ net nereiškė pretenzijų ir neprašė patvirtinti jos finansinių reikalavimų. Taip pat iš Liteko duomenų teismas nustatė, jog dar keturios bendrovės (UAB „Skirnuva“, UAB „Elepsa“, UAB „Statevus“, UAB „Elist“), kurių debitorinių įsiskolinimų suma sudaro 23 871,62 Eur, šiuo metu yra pripažintos bankrutavusiomis ir likviduojamomis dėl bankroto. Tik trijose šių įmonių bankroto bylose yra patvirtinti UAB „Spilta“ finansiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė skolų iš minėtų šešių įmonių taip pat galimai neatgaus.
Pažymėtina, kad nors 2018 metų balanse nurodyta, jog 60 494,06 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, tačiau atsakovės vadovas nepateikė apskritai jokių duomenų, kas šį turtą sudaro ir ar bendrovė dar vis jį turi. Atsakovės vadovas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi taip pat buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis apie tai, kokią šiuo metu įmonė vykdo darbinę, gamybinę veiklą, bei kokias sutartis šiuo metu vykdo. Į bylą yra pateikti tik trys komerciniai pasiūlymai (el. b. 1 T., b. l. 178–180), kurie, atsakovės teigimu, pagrindžia, jog bendrovė vykdo veiklą. Vis dėlto iš jų, atsakovei nepateikus jokių kitų duomenų apie vykdomą veiklą (pvz., verslo plano, bent jau visų vykdomų sutarčių sąrašo ir kt.), nėra galimybės nustatyti bendros atsakovės veiklos ir galimybių vykdyti turimus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai yra nepakankamas pagrindas spręsti, kad įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis visiškai atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į susidariusių skolų dydį.
Teismas pažymi, kad atsakovės vadovas taip pat neįvykdė 2018 m. spalio 25 d. nutarties įpareigojimo pateikti teismui duomenis kaip yra atsiskaitinėjama su kreditoriais. 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas D. B. paaiškino, kad antstoliams areštavus UAB „Spilta“ sąskaitas, įmonė pajamas gauna tik grynaisiais pinigais ir juos naudodama vykdo veiklą, t. y. atlyginimai darbuotojams ir įsiskolinimai kai kuriems kreditoriams yra mokami grynaisiais pinigais. Be to paaiškino, kad atsiskaitymas už produkciją vyksta ne per įmonės sąskaitas, o grynais pinigais. Taip pat atsakovės vadovas nurodė, jog įmonė vykdo netgi tokią praktiką, kuomet užsakovas nurodo didesnę produkcijos kainą nei reali, ir tokiu būdu susigrąžina dalį skolos, o mokesčius valstybei (konkrečiai Sodrai) taip pat už įmonę (atsakovą) moka tretieji asmenys, o ne pati įmonė, taip apeinant įmonės kasą ir sąskaitas. Tokia verslo praktika, teismo vertinimu, yra ypač ydinga, nes įmonė, turėdama didelį įsiskolinimą valstybei (kaip pati nurodo skola VMI yra 282 252,73 Eur, o skola VSDFV – 4 020,55 Eur), siekia išvengti jų mokėjimo, priimdama tik grynuosius pinigus ir jais atsiskaitydama, tačiau nesiekdama padengti įsiskolinimo valstybei ir kitiems įmonės kreditoriams, vienus jų darydama privilegijuotais (iš dalies atsiskaitydama), kitus ignoruodama. Tokiu būdu valstybei yra daroma žala, bei pažeidžiamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog ir atsakovės pateiktas UAB „Cemeka“ (kuri, pasak atsakovės direktoriaus viena pagrindinių cemento tiekėja) raštas dėl skolos termino pratęsimo iki 2019 m. gegužės 1 d. negali būti pakankamu pagrindu spręsti, jog 110642,39 Eur įsipareigojimas nepradelstas ir jos vykdomas, nes jei jis vykdomas tokiu būdu, koks yra aukščiau teismo aprašytas, tai negali būti laikomas pateisinamu, kai tuo pačiu ilgą laiką ir sistemingai nevykdomos prievolės valstybei nemokant mokesčių. Priešingai – tai tik rodo, kad atsakovė negeba vykdyti savo įsipareigojimų, o jos tolimesnis egzistavimas rinkoje tokių veiksmų pagalba tik iškreipia sąžiningą įmonių konkurenciją, ir negali būti laikomas pateisinamu.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, bylų, kuriose dalyvaujančiu asmeniu būtų atsakovė, nėra. Remiantis viešais Sodros duomenimis (2018 m. gruodžio 3 d.), UAB „Spilta“ turi 4 268,03 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris yra 247,48 Eur didesnis nei buvo nurodytas atsakovės pateiktame kreditorių sąraše. Sodros duomenimis bendrovėje dirba 12 asmenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-87-657/2016 nutraukė restruktūrizuojamos UAB „Spilta“ (buvusios UAB „Mondesta“) restruktūrizavimo bylą. Teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Spilta“ nevykdė patvirtinto restruktūrizavimo plano, ką pripažino ir pati įmonė. Teismas atsakovei išaiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Vis dėlto, nors iki šiol UAB „Spilta“ finansinė padėtis išliko tokia pati sunki, tačiau atsakovė, įvertinus jos tolesnio veikimo perspektyvą ir galimybes įvykdyti finansines prievoles kreditoriams, pati nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vertinant realią atsakovės turto vertę ir pradelstus įsipareigojimus, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovės UAB „Spilta“ skolos viršija daugiau kaip pusę jos turimo turto vertės, t. y. iš 2018 metų balanse nurodyto 1 448 960,63 Eur turto atėmus 592 384,87 Eur debitorinius įsiskolinimus (UAB „Stamita“, UAB „Se7en.EU“, UAB „Algraižė“, UAB „Skirnuva“, UAB „Elepsa“, UAB „Statevus“, UAB „Elist“) ir 1 511,47 Eur išregistruotų transporto priemonių vertę matyti, kad bendrovės turimo turto vertė yra 855 064,29 Eur, kai tuo tarpu jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 561 017,12 Eur (įskaitant padidėjusį įsiskolinimą Sodros biudžetui). Toks nustatytas įmonės pradelstų skolų ir turimo turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Spilta“ ilgą laiką nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, turi nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 2–3 punktai). Pažymėtina, jog teismas buvo davęs terminą įmonei geruoju spręsti įsiskolinimo sumažinimo ar išdėstymo klausimus, tam tarpe ir padedant akcininkui, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog nors kažką per tą laikotarpį atliko.
Iš viso to darytina išvada, kad atsakovė nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, o šiai dienai finansinių rodiklių dinamika yra stabiliai neigiama, be aiškios perspektyvos jai kisti. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad UAB „Spilta“ bankroto byla keltina ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktų pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Vis tik vertinant atsakovės teiginius apie norą atsiskaityti su kreditoriais pažymėtina, kad net ir iškėlus bankroto bylą tai nėra draudžiama ir/ar neįmanoma. Jei ji tikrai būtų norėjusi atsiskaityti su kreditoriais – tokia galimybė buvo tiek prieš iškeliant bankroto bylą, tiek yra ir po iškėlimo. Be to pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
Administruoti atsakovės UAB „Spilta“ bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius G. A. (sąrašo eilės Nr. B-FA094), kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Iškėlus atsakovei UAB „Spilta“ bankroto bylą, areštuotinas atsakovės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spilta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ bankroto administratoriumi G. A. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės Nr. B-FA094).
Uždėti uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) turtui ir piniginėms lėšoms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, draudžiant bet kokius atsiskaitymus.
Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ valdymo organai (savininkas) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.
Apie uždarosios akcinės bendrovės „Spilta“ turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Nerijus Meilutis